SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Apžvalga<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Pajamos. Tikrosios vieno gyventojo pajamos 2008 m. vidutiniškai buvo 600 JAV dolerių silpnose Į pietus nuo Sacharos<br />
esančiose Afrikos šalyse; šis skaičius svyruoja nuo 100 JAV dolerių Demokratinėje Kongo Respublikoje iki 4 500 JAV dolerių<br />
Pusiaujo Gvinėjoje.<br />
Numatoma gyvenimo trukmė. San Tomėje ir Prinsipėje numatoma žmonių gyvenimo trukmė gimimo metu yra<br />
daugiau kaip 65 metų ir tai atitinka besivystančių šalių vidurkį, bet Siera Leonės ir Zimbabvės gyventojų numatoma gyvenimo<br />
trukmė yra šiek tiek daugiau kaip 40 metų.<br />
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai teka tiktai Į daug išteklių turinčias šalis. Nuo 2000 iki 2007 m.<br />
daugiau kaip 70 % visų TUI, ateinančių Į silpnas Į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, teko tik penkioms šalims: Angolai,<br />
Čadui, Pusiaujo Gvinėjai, Nigerijai ir Sudanui; visos šios šalys turi daug gamtos išteklių.<br />
Užsienio atsargos – nepakankamos arba tinkamos. Kai kurios silpnos šalys turi labai menkas užsienio atsargas<br />
(mažiau kaip per 90 dienų importuojamų prekių ir paslaugų vertės). 2009 m. balandĮ Etiopija, Gvinėja ir Zimbabvė turėjo<br />
atsargas, kurios buvo mažesnės nei per vieną mėnesĮ importuojamų prekių ir paslaugų vertė, tuo tarpu naftos eksportuotojai<br />
turėjo pusės metų importo vertę atitinkančias užsienio atsargas.<br />
Užsienio skola. Naftos eksportuotojai turi suvaldomą užsienio skolą, o skolos naštos rodikliai yra didžia dalimi<br />
kontroliuojami. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. Angoloje ir Sudane iš esmės gerėjo skolos santykis su bendrosiomis nacionalinėmis<br />
pajamomis ir visa skola už prekių ir paslaugų eksportą. Menkus išteklius turinčios silpnos šalys, kaip antai Bisau Gvinėja ir<br />
Liberija vis dar turi didelę įsiskolinimų naštą, apsunkinančią jų būsimą vystymąsi.<br />
1. STIPRINANT ES ATSAKĄ Į SILPNUMĄ<br />
Dabartinio ES požiūrio Į silpnumo sąlygas (8-asis skyrius) apžvalga rodo, jog pažanga užtikrinama keliomis<br />
kryptimis.<br />
Pirmąją, bendresnę gerinimo kryptĮ atskleidžia poreikis mažinti atotrūkĮ įgyvendinimo srityje, nes dėl jo skiriasi teorinis politinis<br />
pagrindas ir konkrečios pagalbos vietose teikimo modeliai. Tai pagrindinis iššūkis, nes politikos poveikis matomas ją įgyvendinant.<br />
Be to, tokio įgyvendinimo priemones reikia gerai pritaikyti, nes universali politika nesuderinama su silpnų valstybių poreikiais.<br />
Taip pat konkretesnės pažangos reikia:<br />
• Siekiant, kad vietinis kontekstas būtų suprantamas vieningai, nes tik tokio supratimo pagrindu galima sukurti veiksmingas<br />
pagalbos teikimo priemones 6 .<br />
• Nagrinėjant, kaip reikėtų taikyti nuosavybės principą šalims, kurių valstybinės institucijos yra nekompetentingos arba neteisėtos,<br />
nes tuomet paramos valstybės biudžetui pasirinkimas gali tapti itin dideliu iššūkiu – tokios situacijos yra paplitusios labiausiai<br />
silpnose šalyse. Netgi tose šalyse, kur veikia demokratinės institucijos, valstybinės valdžios įgaliojimai dažnai būna trumpalaikiai,<br />
todėl labai sunku įgyvendinti ilgalaikę politiką, pagrįstą parama biudžetui, išskyrus tuos atvejus, kai vykdoma atidi stebėsena.<br />
• Siekiant, kad platūs ES politikos užmojai neduotų priešingų rezultatų, o skirtinga politika nesukeltų silpnoms šalims kenksmingų<br />
padarinių. Siekiant suderinti sanglaudos politikos horizontaliosios dimensijos poreikius su geresnėmis vertikaliosios sanglaudos<br />
paieškomis, tuo tikslu užtikrinus geresnĮ koordinavimą EB viduje ir tarp EB bei ES valstybių narių, kurios dažnai nenori netekti<br />
savo pagrindinio vaidmens. Šis koordinavimas leistų ES veikti vieningai, o ES vystymo politiką padarytų atskaitingesnę ir<br />
gavėjams geriau suprantamą.<br />
• Priverčiant ES prekybos politiką jautriau reaguoti Į silpnų Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos valstybių konkrečius poreikius ir<br />
užtikrinant, kad dvišaliai susitarimai nepakenktų regioninės arba daugiašalės integracijos procesui. Pasaulio prekybos organizacijos<br />
taisyklėse numatytos išimtys besivystančioms ir ypač silpniausiai išsivysčiusioms šalims, tačiau nėra jokių konkrečių nuostatų,<br />
taikomų silpnomis valstybėms arba silpnumo situacijoms. Šioje srityje reikėtų didelės pažangos.<br />
• Siekiant pereiti nuo atsakomojo iki prevencinio pagalbos teikimo, kad Į silpnumo situaciją patekusios šalys toliau nesmuktų<br />
spirale, nes toks smukimas laipsniškai silpnina jų valstybinių institucijų pajėgumus ir suvaržo turimus įgaliojimus. Tokio poslinkio<br />
reikėtų siekiant regioninio požiūrio Į silpnumą, nes „blogos kaimynystės“ poveikiai gali kelti grėsmę valstybės stiprinimui ir<br />
socialinei sanglaudai 7 .<br />
6<br />
Pavyzdžiui, pokonfliktinių situacijų „kontekstas yra subjektyvus dėl labai sparčių pokyčių ir daugybės iššūkių, Į kuriuos būtina reaguoti vienu metu. Todėl reikia<br />
drauge lanksčiai taikyti įvairias priemones“ (GTZ, 2008, p. 22).<br />
7<br />
Didelė istorinė patirtis, sukaupta sprendžiant pažeidžiamumo problemas, pavyzdžiui, Balkanuose, parodė regioninio požiūrio būtinumą.<br />
4