SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

9 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi duomenys) 14 daugiau nei 20 milijonų gyventojų turinčioje Ganoje aukštąjĮ išsilavinimą turėjo 81 000 piliečiai. Galima palyginti: vien Niujorko universitete (kur aš dėstau, ir kuris yra tik vienas iš Niujorko valstijos universitetų) mokosi maždaug pusė šio skaičiaus studentų. Daugelyje kitų Afrikos šalių skaičiai irgi maži: Kenijoje – 124 000, Ugandoje – 63 000. Daugelyje Afrikos šalių atitinkamos amžiaus grupės dalis su aukštuoju išsilavinimu yra gerokai žemesnė už tarptautinius standartus ir svyruoja nuo 3 iki 5 %, tuo tarpu Korėjos Respublikoje, Singapūre ir kitose šalyse ji siekia 70 %. Gydytojų skaičius irgi neįtikėtinai mažas. 2004 m. Ganoje buvo užregistruota 1860 gydytojų – panašus skaičius gydytojų šiuo metu rengiamas Niujorko universiteto medicinos mokykloje. Tai reiškia, kad vienam gydytojui tenka 11 200 pacientų. Malavyje 2004 m. buvo užregistruoti 124 gydytojai, tad vienam gydytojui teko 88 000 pacientų. Tuo tarpu Vakaruose vienam gydytojui tenka nuo maždaug 227 pacientų Italijoje iki 467 pacientų Jungtinėje Karalystėje. Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse 20-ojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje žmogiškojo kapitalo srityje buvo padaryta didžiulė pažanga, bet reikia nuveikti dar daugiau. Tačiau vos užsiminus apie gebėjimų stiprintimą Afrikoje, diskusija beveik neišvengiamai nukrypsta Į „smegenų nuotėkį“, kuris naudojamas kaip argumentas prieš išorės pagalbą aukštajam mokslui Afrikoje ir kvalifikuotų darbuotojų nuotėkĮ Į Vakarus. Tai klaida. Matuojant „smegenų nuotėkį“ ir jų grįžimą, yra subtilumų. Tai sritis, kurioje Europos Sąjunga galėtų prisiimti vadovaujantĮ vaidmenį, atnešdama naudos tiek Afrikai Į pietus nuo Sacharos, tiek ES šalims. Užsienyje gyvena daug aukštąjĮ išsilavinimą turinčių afrikiečių: 52 % iš Siera Leonės, 46 % procentai iš Ganos, 44 % iš Kenijos ir 35 % iš Ugandos. Tačiau reikia atsižvelgti Į įvairius išmatuoto „smegenų nuotėkio“ subtilumus. Pirma, „smegenų nuotėkis“ yra tam tikru metu skirtingose geografinėse vietovėse paplitusių gebėjimų pjūvis. Šio metu Afrikos ligoninėms, ministerijoms ir kitoms institucijoms vadovaujantys asmenys kažkada buvo išvykę Į užsienĮ mokytis ir, įgiję kvalifikaciją, grįžo. Kažkada tie žmonės statistikos buvo priskirti „smegenų nuotėkiui“. Įgijusių išsilavinimą ir grįžusių Į tėvynę žmonių gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs nacionalinei plėtrai. Duomenys rodo, kad, įgiję išsilavinimą, grįžta gana daug žmonių, todėl nemaža „smegenų nuotėkio“ dalis iš tiesų tėra „smegenų apytaka“. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo ir užsienyje dirbančių žmonių perlaidų Į gimtųjų kraštų ekonomikas svarbą. Easterly ir Nyarko (2009) pabandė kiekybiškai apskaičiuoti „smegenų nuotėkio“ privalumus ir trūkumus, įvardydami emigrantų perlaidas ir grįžtančius gebėjimus kaip privalumus. Tyrimas rodo „smegenų apytakos“ svarbą išsiunčiančioms šalims. Pagal kitus tyrimus, „smegenų nuotėkis“ daro didelĮ skatinamąjĮ poveikį. Galimybė palikti vietos ekonomikas ir siekti tolesnių studijų užsienyje arba daugiau uždirbti didina troškimą įgyti aukštąjĮ išsilavinimą ir gali paskatinti mokymąsi vietos ekonomikoje, net jei kai kurie išsilavinę gyventojai išvyksta iš šalies. Net jei visi užsienyje gyvenantys Ganos ir Malavio gydytojai grįžtų namo, pacientų ir gydytojų santykis vis tiek nesiektų tarptautinių standartų. Reikia reikšmingai plėsti kvalifikaciją turinčių žmonių gretas – dešimteriopai ar net dar labiau padidinti besimokančiųjų skaičių. Išanalizavus padėtį, galima pateikti kelias rekomendacijas: • Įkurti JAV žaliosios kortelės atitikmenĮ – ES mėlynąją kortelę. Įvairūs ES mėlynosios kortelės pasiūlymai palengvintų imigraciją Į Europą siekiant įgyti kvalifikaciją, padidintų emigrantų gerovę ir jų šeimos nariams siunčiamas perlaidas. Įgiję aukštesnę kvalifikaciją, daugelis galiausiai grįš Į savo tėvynes. Reikėtų skatinti kvalifikuotų darbuotojų ir profesionalų grįžimą Į gimtąsias šalis. Pasaulinės konkurencijos dėl kvalifikacijos kontekste, įdiegusi mėlynąją kortelę, ES galėtų žymiai veiksmingiau konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir jos žaliąja kortele dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tinkamai apgalvojus šią sistemą, laimėtų tiek Afrika Į pietus nuo Sacharos, tiek ES šalys. • Reikėtų išplėsti dvipusės migracijos sutartis, leidžiančias fiksuoto darbuotojų skaičiaus migraciją iš Afrikos Į Europą. Šios sutartys galėtų būti sudaromos taip, kad suteiktų galimybę kvalifikaciją turintiems darbuotojams grįžti Į gimtąsias šalis ir paskatintų šĮ procesą. • Reikėtų išplėsti paskolų studentams programas ir investicijas Į profesinĮ mokymą, siekiant patenkinti poreikĮ Afrikoje reikšmingai didinti kvalifikuotų ir profesionalių darbuotojų skaičių. Šis procesas ilgainiui turėtų būti finansuojamas iš vidaus šaltinių, taip pat turėtų būti taikomos griežtesnės paskolų grąžinimo sąlygos iš šalies išvykstantiems studentams ir palankesnės sąlygos liekantiems. Paskolos grąžinimas turėtų būti atidėtas iki studentai pradės dirbti. ES finansavimas galėtų padėti sudaryti šias sistemas. 14 Docquier ir Marfouk, 2005. 128
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Išvados – prioritetai ir rekomendacijos Tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų žmonių migracija ir apykaita – neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Visos migracijos, ko gero, prasidėjo nuo didžiosios žmonių migracijos iš Rytų Afrikos Didžiojo riftinio slėnio, galiausiai privedusios prie pirmosios žmonių gyvenvietės šiandieninės Europos teritorijoje. Nuo 16-ojo amžiaus europiečiai masiškai migravo Į vakarus apgyvendinti naujojo pasaulio. 18-ajame amžiuje afrikiečiai buvo mokomi Europos universitetuose. Siera Leonės Fura Bėjaus kolegija, vienas pirmųjų europinių universitetų Afrikoje Į pietus nuo Sacharos, buvo įsteigtas kaip sugrįžusių vergų centras ir vėliau tapo Afrikos nepriklausomybės judėjimų inkubatorium. Būtų baisi klaida leisti dabartinei finansų krizei ir netinkamai „smegenų nuotėkio“ interpretacijai kliudyti svarbiam kvalifikacijos vystymo procesui ir „smegenų apykaitai“. Vietoj to galima kūrybiškai išnaudoti migracijos paskatas bei privalumus ir pakelti žmogiškojo kapitalo lygĮ Afrikoje Į pietus nuo Sacharos, kartu atnešant naudą <strong>Europa</strong>i. 4-asis prioritetas: Remti geresnĮ valdymą regioniniu lygiu, įskaitant regioninės integracijos procesus. Formuluojant politinĮ atsaką regioniniu lygiu, galima būtų pasinaudoti regioninės integracijos mechanizmų, kurie padeda įsisavinti kaimyninių šalių šalutinius poveikius arba pakeisti kai kuriuos institucinius trūkumus, teikiamais privalumais (žr. 9.3 langelį). 9.3 langelis. Tinkamas regioninės integracijos lygis Pagal Bendrą ES ir Afrikos strategiją, ES galėtų skatinti labiau subregioninĮ politinĮ dialogą ir prisidėti įgyvendinant veiksmingą pagalbinĮ principą, grįstą pasitikėjimu. Siekiant, kad vietos susitarimai prisidėtų prie valstybių stiprinimo, svarbus vietos lyderių vaidmuo. Regioniniams lyderiams, kaip antai Nigerijai ir Pietų Afrikai reikia tinkamų paskatų, kad jie galėtų visomis išgalėmis įsitraukti Į regioninius ekonominės partnerystės susitarimus ir vadovauti 15 . Dėl didelių Afrikos regioninių grupių ekonominių skirtumų, integracija su EB (ir pasauline rinka) tikriausiai darys skirtingoms šalims labai skirtingą poveikį. Gali atsirasti subregioniniai „stebulės ir stipino“ modeliai arba juos gali sustiprinti pogrupyje kuriamos įtampos bei padidėjusi nelygybė. Siekiant sušvelninti tokias situacijas ir sumažinti regioninę nelygybę, reikia diegti perdavimo mechanizmus. Vietinei konvergencijai paskatinti galima sukurti ir subsidijuoti subregioninius investavimo projektus. Pagal Bendrą ES ir Afrikos strategiją, galima daugiau dėmesio skirti politiniams dialogams su subregionų vadovais, siekiant paskatinti jų indėlĮ Į šiuos subregioninius kompensavimo mechanizmus. Šiuo atžvilgiu ES galėtų pasinaudoti savo patirtimi, skatindama subregioninius struktūrinius fondus. Regioniniai prekybos susitarimai gali suteikti Afrikos šalims galimybę pasinaudoti masinės gamybos teikiamais privalumais, stiprinti vidaus konkurenciją, didinti pajamas iš investicijų, pritraukti TUI bei technologijas ir taip paskatinti ekonominĮ augimą. Regioniniai susitarimai taip pat galėtų suteikti ekonomikoms galimybių sutelkti išteklius bendriems infrastruktūros projektams ir įsisavinti tokių investicijų tarpvalstybinĮ regioninĮ poveikį 16 . Jie galėtų suteikti mažoms Afrikos šalims svaresnĮ balsą derantis dėl susitarimų su kitais prekybos blokais ir privačiais partneriais. Kalbant apie masinę gamybą saugumo paslaugų ir kitų viešųjų gėrybių tiekime arba privačių nekomercinių prekių gamyboje, galima teigti, kad standartinės Afrikos šalys yra per mažos 17 . Standartinė internalizacijos teorija teigia, kad tiek regioninių viešųjų gėrybių pasiūlą (kaip antai tarpvalstybines transporto ir tinklų infrastruktūras), tiek regioninių viešųjų „blogybių“ (kaip antai, kaimyninių valstybių ginklavimosi varžybų, ligų plitimo ir nesaugių pasienio ruožų) reguliavimą visų geriausia realizuoti per Afrikos vidaus susitarimus. Regioninės integracijos susitarimai taip pat gali padėti stiprinti institucijas. Jos gali sutvirtinti įsipareigojimus stiprinančias politikos reformas – tai ypač svarbu šalyse, kurių gebėjimai prisiimti įsipareigojimus yra silpni. Dalyvavimas prekybos bloke su tvirtomis „klubo taisyklėmis“ gali įtvirtinti demokratines reformas ir suteikti šalims narėms patikimumo. 15 Šios šalys nepasirašė jokių tarpinių susitarimų ir prekiauja su ES pagal kitas prekybos sąlygas. 16 Žr. Collier 2006. Pavyzdžiui, UNCTAD (2009) teigia, kad regioninis bendradarbiavimas visų pirma turėtų būti siejamas su infrastruktūros plėtra ir pabrėžia bendros infrastruktūros privalumus. Rytų Afrikoje „geležinkelis buvo regioninis projektas ir gana pigus transporto būdas, jungiantis Ugandą su vandenynu per Keniją. Tai pasikeitė 1977 m., padalijus „Rytų Afrikos geležinkelius“ Į nacionaliniu lygiu valdomas dalis. Šis padalijimas sumažino geležinkelio sistemos veiksmingumą, nes atsirado papildomų valdymo, priežiūros, pasienio kontrolės ir kitų koordinavimo išlaidų“ 41 p. 17 Collier 2006. 129 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 139: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?