SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
9 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
duomenys) 14 daugiau nei 20 milijonų gyventojų turinčioje Ganoje aukštąjĮ išsilavinimą turėjo 81 000 piliečiai. Galima palyginti:<br />
vien Niujorko universitete (kur aš dėstau, ir kuris yra tik vienas iš Niujorko valstijos universitetų) mokosi maždaug pusė šio<br />
skaičiaus studentų. Daugelyje kitų Afrikos šalių skaičiai irgi maži: Kenijoje – 124 000, Ugandoje – 63 000. Daugelyje Afrikos<br />
šalių atitinkamos amžiaus grupės dalis su aukštuoju išsilavinimu yra gerokai žemesnė už tarptautinius standartus ir svyruoja<br />
nuo 3 iki 5 %, tuo tarpu Korėjos Respublikoje, Singapūre ir kitose šalyse ji siekia 70 %.<br />
Gydytojų skaičius irgi neįtikėtinai mažas. 2004 m. Ganoje buvo užregistruota 1860 gydytojų – panašus skaičius gydytojų<br />
šiuo metu rengiamas Niujorko universiteto medicinos mokykloje. Tai reiškia, kad vienam gydytojui tenka 11 200 pacientų.<br />
Malavyje 2004 m. buvo užregistruoti 124 gydytojai, tad vienam gydytojui teko 88 000 pacientų. Tuo tarpu Vakaruose vienam<br />
gydytojui tenka nuo maždaug 227 pacientų Italijoje iki 467 pacientų Jungtinėje Karalystėje.<br />
Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse 20-ojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje žmogiškojo kapitalo srityje buvo<br />
padaryta didžiulė pažanga, bet reikia nuveikti dar daugiau. Tačiau vos užsiminus apie gebėjimų stiprintimą Afrikoje, diskusija<br />
beveik neišvengiamai nukrypsta Į „smegenų nuotėkį“, kuris naudojamas kaip argumentas prieš išorės pagalbą aukštajam<br />
mokslui Afrikoje ir kvalifikuotų darbuotojų nuotėkĮ Į Vakarus. Tai klaida. Matuojant „smegenų nuotėkį“ ir jų grįžimą, yra<br />
subtilumų. Tai sritis, kurioje Europos Sąjunga galėtų prisiimti vadovaujantĮ vaidmenį, atnešdama naudos tiek Afrikai Į pietus<br />
nuo Sacharos, tiek ES šalims.<br />
Užsienyje gyvena daug aukštąjĮ išsilavinimą turinčių afrikiečių: 52 % iš Siera Leonės, 46 % procentai iš Ganos, 44 % iš<br />
Kenijos ir 35 % iš Ugandos. Tačiau reikia atsižvelgti Į įvairius išmatuoto „smegenų nuotėkio“ subtilumus. Pirma, „smegenų<br />
nuotėkis“ yra tam tikru metu skirtingose geografinėse vietovėse paplitusių gebėjimų pjūvis. Šio metu Afrikos ligoninėms,<br />
ministerijoms ir kitoms institucijoms vadovaujantys asmenys kažkada buvo išvykę Į užsienĮ mokytis ir, įgiję kvalifikaciją,<br />
grįžo. Kažkada tie žmonės statistikos buvo priskirti „smegenų nuotėkiui“. Įgijusių išsilavinimą ir grįžusių Į tėvynę žmonių<br />
gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs nacionalinei plėtrai. Duomenys rodo, kad, įgiję išsilavinimą, grįžta gana daug žmonių,<br />
todėl nemaža „smegenų nuotėkio“ dalis iš tiesų tėra „smegenų apytaka“.<br />
Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo ir užsienyje dirbančių žmonių perlaidų Į gimtųjų kraštų ekonomikas svarbą. Easterly<br />
ir Nyarko (2009) pabandė kiekybiškai apskaičiuoti „smegenų nuotėkio“ privalumus ir trūkumus, įvardydami emigrantų<br />
perlaidas ir grįžtančius gebėjimus kaip privalumus. Tyrimas rodo „smegenų apytakos“ svarbą išsiunčiančioms šalims.<br />
Pagal kitus tyrimus, „smegenų nuotėkis“ daro didelĮ skatinamąjĮ poveikį. Galimybė palikti vietos ekonomikas ir siekti<br />
tolesnių studijų užsienyje arba daugiau uždirbti didina troškimą įgyti aukštąjĮ išsilavinimą ir gali paskatinti mokymąsi vietos<br />
ekonomikoje, net jei kai kurie išsilavinę gyventojai išvyksta iš šalies. Net jei visi užsienyje gyvenantys Ganos ir Malavio<br />
gydytojai grįžtų namo, pacientų ir gydytojų santykis vis tiek nesiektų tarptautinių standartų. Reikia reikšmingai plėsti<br />
kvalifikaciją turinčių žmonių gretas – dešimteriopai ar net dar labiau padidinti besimokančiųjų skaičių.<br />
Išanalizavus padėtį, galima pateikti kelias rekomendacijas:<br />
• Įkurti JAV žaliosios kortelės atitikmenĮ – ES mėlynąją kortelę. Įvairūs ES mėlynosios kortelės pasiūlymai palengvintų<br />
imigraciją Į Europą siekiant įgyti kvalifikaciją, padidintų emigrantų gerovę ir jų šeimos nariams siunčiamas perlaidas. Įgiję<br />
aukštesnę kvalifikaciją, daugelis galiausiai grįš Į savo tėvynes. Reikėtų skatinti kvalifikuotų darbuotojų ir profesionalų<br />
grįžimą Į gimtąsias šalis. Pasaulinės konkurencijos dėl kvalifikacijos kontekste, įdiegusi mėlynąją kortelę, ES galėtų žymiai<br />
veiksmingiau konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir jos žaliąja kortele dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tinkamai<br />
apgalvojus šią sistemą, laimėtų tiek Afrika Į pietus nuo Sacharos, tiek ES šalys.<br />
• Reikėtų išplėsti dvipusės migracijos sutartis, leidžiančias fiksuoto darbuotojų skaičiaus migraciją iš Afrikos Į Europą. Šios<br />
sutartys galėtų būti sudaromos taip, kad suteiktų galimybę kvalifikaciją turintiems darbuotojams grįžti Į gimtąsias šalis<br />
ir paskatintų šĮ procesą.<br />
• Reikėtų išplėsti paskolų studentams programas ir investicijas Į profesinĮ mokymą, siekiant patenkinti poreikĮ Afrikoje<br />
reikšmingai didinti kvalifikuotų ir profesionalių darbuotojų skaičių. Šis procesas ilgainiui turėtų būti finansuojamas iš<br />
vidaus šaltinių, taip pat turėtų būti taikomos griežtesnės paskolų grąžinimo sąlygos iš šalies išvykstantiems studentams<br />
ir palankesnės sąlygos liekantiems. Paskolos grąžinimas turėtų būti atidėtas iki studentai pradės dirbti. ES finansavimas<br />
galėtų padėti sudaryti šias sistemas.<br />
14<br />
Docquier ir Marfouk, 2005.<br />
128