SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

9 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 2. PRIORITETAI IR REKOMENDACIJOS Apibrėždama savo prioritetus, ES turėtų atsižvelgti tiek Į bendras, tiek Į konkrečioms šalims būdingas valstybių silpnumo savybes Afrikoje Į pietus nuo Sacharos (žr. 2 skyrių), taip pat Į savo pačios santykinĮ pranašumą prieš kitus donorus ir tarptautines institucijas (žr. diskusiją 8 skyriuje). Afrikoje Į pietus nuo Sacharos esančios šalys skiriasi viena nuo kitos įvairiais aspektais, bet kai kurie trūkumai, trukdantys sukurti stiprią, svarbiausias savo funkcijas galinčią atlikti valstybę, būdingi joms visoms. Šie trukdantys veiksniai yra: • Nesugebėjimas mobilizuoti vidaus išteklių ir iš to kylanti didelė priklausomybė nuo išorės finansinių šaltinių. • Ekonominės sistemos priklausomybė nuo vos kelių (o daugelyje šalių tik nuo vieno) pirminių produktų. Tai lemia nestabilų augimą ir didelę eksporto pajamų koncentraciją. • Menkai išplėtota materialioji ir nematerialioji infrastruktūra, neleidžianti šalims pasinaudoti globalizacijos teikiamais privalumais ir sunkinanti prieigą prie svarbiausių rinkų. • Menka žmonių socialinė raida, mažinanti gebėjimą pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. • Didelė ginkluotų konfliktų kilimo rizika. Šios savybės trukdo siekti to, kas yra pagrindinis išorinio įsikišimo Į silpnas šalis tikslas – prisidėti prie vidinio valstybės stiprinimo proceso 7 . ES patvirtino šĮ esminĮ prioritetą savo Europos konsensuse dėl vystymosi 8 , siekdama Į šĮ ilgalaikĮ tikslą sutelkti savo darbą su Į pietus nuo Sacharos esančiomis silpnomis Afrikos šalimis. Toliau išvardytos penkios bendros savybės atspindi penkis svarbiausius ES darbo su silpnomis šalimis prioritetus: 1-asis prioritetas: Atpažinti ir remti valstybę ir socialinę sanglaudą stiprinančias jėgas ir veikėjus. Europos pagalba valstybės stiprinimui yra sudėtinga dėl to, kad šio proceso negali įkvėpti išoriniai veiksniai. Valstybės stiprinimo procesas silpnose Afrikos šalyse nebus toks kaip Europos valstybių stiprinimas 19-ajame amžiuje 9 . Socialinė sanglauda tarp etninių ir religinių grupių, kurių nesutarimai tęsiasi jau kelis šimtmečius, irgi nebus tokia pati. Todėl mėginant iš išorės įsikišti Į silpnas šalis, būtina suprasti vietinĮ kontekstą. To reikia siekiant nustatyti, kurie veikėjai gali paskatinti pokyčius, išvesiančius šalĮ iš silpnumo situacijos, – veikiausiai kiekvienu atveju tai būtų daroma skirtingais būdais. „Pokyčių veikėjus“ reikia stiprinti, ypač skatinant moterų dalyvavimą valstybės stiprinimo procese, bet, siekiant sėkmingai įgyvendinti demokratijos skatinimo strategiją, ne mažiau svarbu silpninti galimus „veto žaidėjus“ 10 ir paremti vadovų pastangas atkurti socialinĮ pasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių, taip pat skirtingų grupuočių ir etninių grupių, tarp kurių gali kilti konfliktų. Jei kurios nors grupės yra diskriminuojamos ir atskiriamos nuo politinio atstovavimo, didėja konflikto tikimybė ir silpnumą įveikti tampa sunkiau. Silpnos valstybės turi šiokių tokių organizacinių pajėgumų 11 , bet jĮ reikia nukreipti Į kitus bendrus tikslus, kaip antai vidaus išteklių mobilizavimą ir geresnĮ pajamų iš gamtos išteklių valdymą. Valdžios atstovai vaidina svarbų vaidmenį, bet kai kuriose silpnose valstybėse etninės arba religinės grupuotės gali būti menkai suinteresuotos kurti veiksmingą valstybės pajėgumą arba netgi turėti paskatų jĮ mažinti. Todėl jie neturi motyvacijos siekti konsensuso. Jei nėra socialinės sanglaudos, mažėja ir gero valdymo poreikis bendruomenių lygmenimi. 2-asis prioritetas: Mažinti atotrūkĮ tarp trumpalaikių poreikių, ilgalaikės politikos ir atsparumo. Siekdama silpnose šalyse perkelti dėmesĮ nuo neatidėliotinų trumpalaikių poreikių tenkinimo prie ateities planavimo, ES galėtų kurti draudimo mechanizmus, kurie sumažintų pajamų iš eksporto svyravimo riziką. Turėdamos stabilesnes pajamas (žr. 9.1 langelį), silpnos valstybės galėtų susitelkti ties labiau ilgalaike vidaus politika. Kaip neseniai pastebėjo Bourguignon et al. (2008), atsižvelgiant Į mažą silpnų šalių atsparumą išoriniams sukrėtimams ir ypač prekių kainų svyravimams, taip pat Į prekybą, reikėtų gerai apsvarstyti donorų pagalbos vystomąjĮ potencialą stiprinti draudimo mechanizmus, gebėjimus įveikti riziką ir galimybes panaudoti pagalbos srautus „tarptautinių sukrėtimų pasekmėms švelninti“. 7 Žr. EBPO-PVK 2007. 8 Europos Parlamentas, Taryba, Komisija 2006. 9 Dažnai esmine valstybės stiprinimo prielaida laikomi rinkimai. Bet jei žmonės netiki, kad rinkimai išreiškia kolektyvinę šalies valią, rinkimais galima manipuliuoti. 10 Žr. Magen ir Morlino 2008, 256–257 p. 11 Pavyzdžiui, kai kurios šalys geba organizuoti karines pajėgas, kitos moka kurti veiksmingas švietimo sistemas, trečiose puikiai veikia pinigų pervedimo sistemos. 126
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Išvados – prioritetai ir rekomendacijos 9.1 langelis. Pasiūlymas, kaip stabilizuoti pajamas Norėdama padėti silpnoms šalims susitelkti ties labiau ilgalaike politika, kurią dažnai riboja kritinės situacijos, ES turėtų iš anksto įsipareigoti nukreipti pagalbos srautus Į šalis, kurių eksporto kainos nukrenta žemiau nustatyto lygio. Tada silpnos šalys galėtų siekti labiau ilgalaikių prioritetų, žinodamos, kad jų pajamos nenukris žemiau šio lygio. Tai įgyvendinti gali pasirodyti nelengva. Pirmas žingsnis – tvirtas įsipareigojimas. Reikia iš anksto nustatyti produktų krepšelĮ ir intervencines kainas, kad būtų išvengta įsikišimo Į vidaus gamybą ir eksporto pasirinkimus. Turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad stabilizavimo mechanizmas laikinas. Šalis galima apdovanoti už lėšų skyrimą ilgalaikei politikai, kaip antai švietimui ir sveikatos apsaugai. Remdama tokĮ mechanizmą, EB galėtų įgyti santykinĮ pranašumą prieš kitus donorus. Mažai tikėtina, kad atskiros šalys skirs reikšmingą savo pagalbos išmokų dalĮ tokiam automatiniam mechanizmui, tuo tarpu EB, kuri tarpininkauja šalių narių interesams, galėtų prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus šiai priemonei. Lėšų stebėsena galėtų būti pavesta vietos pilietinės visuomenės organizacijoms (žinoma, iš anksto, kad būtų išvengta pasitikėjimo problemų). 3-iasis prioritetas: Stiprinti žmogiškąjĮ ir socialinĮ kapitalą. Siekiant silpnų šalių tvaraus augimo ir plėtros, labai svarbu investuoti Į švietimą, mažinti lyčių skirtumus ir stiprinti socialinĮ kapitalą. Silpnos šalys kenčia nuo viešojo švietimo sistemos trūkumų, dėl kurių mažėja mokyklą lankančių vaikų skaičius ir didėja suaugusiųjų neraštingumas. Tinkamo finansavimo reikia ne tik pagrindinei švietimo pakopai, bet ir aukštajam mokslui. 1970 m. Afrikoje Į pietus nuo Sacharos skaityti ir rašyti mokėjo maždaug 30 % suaugusiųjų. 1990 m. šis skaičius išaugo iki 51 %, o 2006 m. iki 63 % (bet tik iki 59 % silpnose šalyse). Raštingumo atotrūkĮ reikia kuo greičiau mažinti. Pakilus raštingumo lygiui, silpnos šalys galėtų reikšmingai pagerinti žmonių socialinę raidą ir ekonominĮ augimą. Ypač svarbus moterų švietimas, nes nuo jo priklauso vaisingumas ir namų ūkių narių, ypač vaikų, sveikata bei gerovė 12 . Taip pat gali būti labai svarbu skirti dėmesĮ berniukams ir jaunuoliams, ypač konfliktą išgyvenusiose silpnose šalyse, siekiant sumažinti jų įsitraukimą Į neteisėtą veiklą, kaip antai neteisėtą prekybą ir kontrabandą. Atsižvelgiant Į šias aplinkybes, švietimas jauniems vyrams gali būti ne vienintelė išeitis, todėl būtų galima diegti (nemokamai) ir kitas priemones griežtam reguliavimui sušvelninti ir tinkamai verslo aplinkai užtikrinti mažinant ekonomines ir biurokratines kliūtis. Tai būtina siekiant kurti darbo vietas, suteikti viltĮ bei ateities galimybes jaunajai kartai, ir įtikinti ją, kad maištas – ne vienintelis kelias judėti Į priekį. ES šalys narės galėtų atverti savo sienas studentams iš silpnų šalių, nes užsienyje įgytas išsilavinimas prisideda prie institucinės plėtros kilmės šalyse (žr. 9.2 langelį) 13 . ES taip pat galėtų padėti plėtoti vietos universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, skatinti naujovių diegimą tokiose srityse kaip veiksmingas vandens vartojimas nepalankiomis klimato sąlygomis ir sveikatos problemų, kaip antai AIDS ir maliarijos, sprendimas. 9.2 langelis. ES politika ir Afrikos žmogiškojo kapitalo plėtra Yaw Nyarko, Niujorko universitetas Žmogiškasis kapitalas yra svarbi ekonominės plėtros sudedamoji dalis. Afrikoje Į pietus nuo Sacharos žmogiškojo kapitalo lygis tebėra žemas, nepaisant didžiulių valdžios investicijų Į švietimą. Skatindama žmogiškojo kapitalo vystymą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos, Europos Sąjunga gali suvaidinti veiksmingą ir išskirtinĮ vaidmenį, nes tai vienas geriausių būdų pakelti pragyvenimo lygĮ ir paskatinti ekonominę plėtrą. Tyrimai rodo, kad žmogiškasis kapitalas ir ekonominė plėtra yra susiję reiškiniai (žr. Spiegel ir Benhabib 2005 ir čia pateiktas nuorodas). Kvalifikuotų darbuotojų reikia naujoms technologijoms įsisavinti, verslui plėtoti, sveikatos apsaugos sistemoms valdyti ir nacionalinėms ekonomikoms planuoti. Nepaisant to, kad didelė valstybių biudžetų dalis skiriama švietimui, daugelyje Afrikos šalių pasiekimai šioje srityje tebėra menki. 2000 m. (tai paskutiniai metai, kai buvo surinkti visi tarptautiniai 12 Nepatvirtintais duomenimis (žr. Gartner 2009), motinų su penkerių metų pradiniu išsilavinimu vaikai turi 40 % daugiau galimybių sulaukti 5 metų amžiaus. Todėl atsižvelgiant Į didelĮ vaikų iki 5 metų mirtingumą silpnose šalyse, kuris pabrėžiamas 1 ir 2 skyriuose, tokios investicijos poveikis galėtų būti labai reikšmingas. 13 Žr., pavyzdžiui, Spilimbergo 2009. 127 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 137: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?