SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
8 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
• ES vis dar turi apibrėžti savo užsienio politikos prioritetus sprendžiant silpnumo situacijas. Nors 2003 m. Europos saugumo<br />
strategijoje paminėta, kad valstybių žlugimas kelia pavojų, svarbiausi strateginiai Europos interesai Afrikoje Į pietus<br />
nuo Sacharos tebėra neaiškūs. Kai kurios, dažniausiai kolonijų turėjusios, Europos šalys yra susirūpinusios dėl silpnų<br />
Afrikos valstybių, iš dalies dėl to, kad jos kelia reikšmingų pavojų, kaip antai terorizmo, prekybos narkotikais, ginklais ir<br />
žmonėmis. Tačiau šie nuogąstavimai aktualūs ne visoms ES šalims, todėl nėra aiškių užsienio politikos Afrikoje prioritetų,<br />
išskyrus tuos, kuriuos apibrėžia tarpžemyninės partnerystės arba Kotonu partnerystės susitarimai. Šiuo aspektu reikia<br />
atlikti daugiau tyrimų, kuriuos ES SSI atliks 2010 m.<br />
• Silpnų šalių valdžios pareigūnai dažnai kaltina ES dėl jos prieštaringos politikos. Komercinis protekcionizmas nuolat<br />
prikišamas kaip vystymosi kliūtis. Nepaisant naujų kompensacijos mechanizmų, kaip antai pagalbos prekybai programos,<br />
politinis dialogas vis dar apgaubtas nepasitikėjimo. Todėl kovojant su silpnumu būtina siekti nuoširdesnio dialogo ir<br />
noro įveikti praeities nuostatas bei pripažinti abipusius įsipareigojimus.<br />
3. DĖL <strong>SILPNUMO</strong> ATSIRANDA LYGIAGREČIOS SAUGUMO INSTITUCIJOS<br />
Valstybės pajėgumo mažėjimas silpnumo situacijose nebūtinai reiškia valdymo nebuvimą. Silpnose situacijose neretai atsiranda<br />
„vietos institucinės iniciatyvos, kurios vykstant konfliktui padeda išlikti socialiniam gyvenimui ir geriau jĮ organizuoti, ir kurios gali<br />
būti naudingos ateityje 69 .“ Saugumu ima rūpintis tradiciniai vadai, visuomenės grupės, bažnyčios ir pagalbos agentūros 70 . Silpnumo<br />
situacijos gali pasižymėti nelygia prieiga prie saugumo ir teisingumo, netolerancija pašaliečiams, smurtu, teisėtumo ir atskaitomybės<br />
stoka. Bet kai kuriais atvejais prasta valstybės teisėsauga ir susilpnėjęs suverenumas paskatina savarankišką teisėtvarkos palaikymą 71 .<br />
Dėl to atsiradusi alternatyvi teisėsauga sukuria saugumo tinklą ir stiprina vietos demokratiją. Šios alternatyvios teisėsaugos sėkmę<br />
gali toliau skatinti palanki valstybės reakcija ir ES parama.<br />
4. NUOSEKLUMAS IR PUSIAUSVYROS NEBUVIMAS GALI PALENGVINTI SAUGUMO IR PLĖTROS REFORMĄ<br />
Sprendžiant plėtros ir saugumo sąsajų klausimus silpnumo aplinkybėmis, šiame netolydžiame kontekste tinkamiausios yra „bendros“<br />
strategijos, vienu metu jungiančios visas politikos priemones Į darnų paketą, apimantĮ politikos, saugumo, humanitarinės pagalbos<br />
ir plėtros priemones 72 . Šioks toks koordinavimas yra naudingas – ypač ES viduje, – bet visai nebūtina ankstyvajame etape dėti<br />
reikšmingas pastangas integruoti ir taikyti vienalaikĮ arba subalansuotą požiūrĮ Į saugumo ir plėtros sąsają. Saugumo ir plėtros<br />
politikos pažangos bei derinimo netolydumas neišvengiamas silpnumo aplinkybėmis. Jis netgi pageidautinas, nes apie veiklos<br />
trūkumus bei pusiausvyros stoką politikos formuotojai sužino iš klaidų, susierzinimo ir nepatogumų 73 . Pavyzdžiui, Siera Leonėje<br />
saugumo sektoriaus reformos elementų nesiejo jokie teoriniai ar realūs ryšiai, todėl jie vystėsi nepriklausomai vienas nuo kito 74 ,<br />
bet Siera Leonę net EBPO-PVK dažnai pateikia kaip geros praktikos pavyzdį.<br />
Nuosekliai sprendžiant problemas, rizikuojama kuriuo nors metu arba kurioje nors srityje užstrigti. Tačiau atsižvelgiant Į paplitusią<br />
tradicinę išmintĮ apie koordinavimo būtinumą, reikėtų turėti omenyje, kad kopijavimas, sumaištis ir tų pačių tikslų siekiančių žmonių<br />
nesusikalbėjimas ne visada yra žalingas ir gali netgi paspartinti reformas bei sumažinti jų kainas 75 .<br />
5. SAUGUMAS IR PLĖTRA NEBŪTINAI VYSTOSI KARTU<br />
Svarbu išsiaiškinti, ar saugumo užtikrinimas paskatins tvarų žmonių vystymąsi. Šia prasme 17-os JT vadovaujamų valstybių stiprinimo<br />
operacijų įvertinimas prabėgus penkeriems metams nuo jų pradžios parodė, kad saugumo (apibrėžiamo kaip karo nebuvimas ir<br />
visiško smurto priemonių valdymo atkūrimas) ir kitų valstybės stiprinimo aspektų, kaip antai ekonominės plėtros, demokratijos<br />
ir institucinių gebėjimų sukūrimo, ryšys egzistuoja, bet saugumas automatiškai nedaro teigiamo poveikio teisinei sistemai arba<br />
valdžios veiksmingumui, ekonominei plėtrai ir demokratijai 76 .<br />
69<br />
Englebert ir Tull 2008, 125, 127 p.<br />
70<br />
Vlassenroot 2008, 2 p.<br />
71<br />
Baker 2008.<br />
72<br />
Faria ir Magalhães Ferreira 2007.<br />
73<br />
Hirschman 1985, 74–75 p.<br />
74<br />
Horn et al. 2006, 110, 118 p.<br />
75<br />
Hirschman 1981, 66 p.<br />
76<br />
Valstybių stiprinimo misijos pasiekė svarbių saugumo tikslų: 13 iš 17 misijų užbaigė karus (1000 su koviniais veiksmais susijusių mirčių per metus arba karo<br />
metu). Skurdžiausiose pokarinio laikotarpio šalyse karą užbaigti buvo sunkiau, bet valstybių stiprinimo operacijos pasiekė savo tikslus ir tokiomis aplinkybėmis<br />
(7 iš 11 atvejų). Atkurti visišką smurto priemonių kontrolę valstybių stiprinimo misijoms sekėsi ne taip gerai (9 iš 17 atvejų). Bet ši sėkmė saugumo srityje tik<br />
ribotai įtakoja kitus valstybių stiprinimo aspektus (Zürcher 2006).<br />
122
Change language