SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

8 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Donorų ir gavėjų tikslai, vertybės ir tvarkaraščiai yra įvairūs ir neretai prieštarauja vienas kitam. Būtina skubiai derinti skirtingus veikėjus, išteklius, pagalbos darbuotojus, kareivius, diplomatus ir verslininkus, bet tai sunku ir tam reikia daug laiko. Pati ES irgi yra sudėtinga ir kartais nekoordinuota tarptautinė veikėja. Susidūrus su silpnumu ir nesaugumu, kyla pagunda ieškoti kokios nors „būtinos sąlygos“, kaip antai naujos ekonominės priemonės arba kitokios politinės institucijos 57 . Mes, priešingai, manome, kad visuomenės, susidūrusios su silpnumo situacijomis, gali pradėti keistis saugumo ir plėtros srityse nieko nelaukdamos ir nepriklausomai nuo savo galimybių 58 . Remiantis gausia vietos iniciatyvų bei galimybių patirtimi, taip pat ES dalyvavimo siejant saugumą ir plėtrą silpnumo situacijose atsidūrusiose Afrikos šalyse, ypač reformuojant saugumo sektorių ir įveikiant krizės padarinius, patirtimi 59 , manome, kad gerai žinomas ir įsišaknijusias saugumo ir plėtros sąsajų pokyčių kliūtis galima įveikti 60 . Pabrėžiame šešis silpnumo situacijų procesus: 1. SAUGUMAS IR PLĖTRA: PRIEŠIŠKI AR NEPRIEŠIŠKI POKYČIAI? Politinių pokyčių, vienu metu įtakojančių saugumą ir plėtrą, rėmėjai dažnai suvokia savo siūlomas reformas kaip nepriešiškas: įveikiant silpnumą ir didinant gyventojų saugumą išlaisvinama energija plėtrai, kuri visiems veikėjams ir galiausiai visai šaliai suteiks tik naudos. Tačiau ši prielaida yra ginčytina 61 . Visų pirma, silpnumo situacijose nesaugumas ir likutinės neveiksnios visuomeninės institucijos gali būti naudingos tiek vyriausybėms, tiek sukilėliams. Kai kurie veikėjai, siekdami išgyventi politinėje arenoje, gali netgi kurti, palaikyti ir išnaudoti nesaugumą 62 . Siera Leonėje valdžios atstovai tyčia sunaikino valstybės pajėgumą, kad patys galėtų tiekti viešąsias prekes 63 . Antra, silpnumo situacijose santykinis silpnumas ir santykinis stiprumas dažnai egzistuoja greta vienas kito. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinės Respublikos valstybės institucijos yra nusilpusios, bet tebeegzistuoja 64 . Valstybės institucijos puikiai suvokė savo šalies silpnumo kontekstą, ir būtent dėl šių silpnumo aplinkybių ir savo (santykinai) nepatikimos padėties, susidūrusios su donorų reikalavimais, jos galėjo išlaikyti ir netgi sustiprinti savo derybines pozicijas ir sukurti vengimo bei pasipriešinimo strategiją. Netgi kai suverenumo, atrodo, beveik nelieka, valstybės likučiai yra pajėgūs apsaugoti nuo donorų tai, ką laiko savo nepriklausomybės esme 65 . Taigi su silpnumu susijęs nesaugumas nebūtinai kenkia ir silpnina visus vietos veikėjus. Vietos veikėjai reaguoja, bando apeiti donorų stipriąsias puses ir išnaudoti jų silpnybes. Todėl tiesioginis techninis metodas greičiausiai bus pasmerktas nesėkmei. ES turėtų pakeisti savo linijinĮ socialinės inžinerijos požiūrĮ lankstesniu ir labiau strateginiu. 2. NESAUGUMAS KAIP GALIMYBĖ FORMUOTI POLITIKĄ Saugumo ir plėtros sąsajos kritikai paprastai kelia tris klausimus. Pirma, įtraukus saugumo problemą Į jau perpildytą politikos darbotvarkę, su kuria dirba ribotą energiją, galimybes ir išteklius turintys sprendimų priėmėjai, tiek donorai, tiek besivystančios šalys bus išblaškyti, ir veikla bus atitraukta nuo pagrindinio tikslo – skurdo mažinimo. Antra, saugumas tėra paviršinė problema ir gilesnio struktūrinio neveiksnumo požymis. Trečia, nuoširdžios pastangos spręsti saugumo problemas tikriausiai gerokai peržengtų donorų ir šalių partnerių galimybių ribas. Tuo tarpu mes darome prielaidą, kad saugumo ir plėtros ryšys gali sukurti galimybes reformoms (žr. 8.9 langelį). Pirma, vietos gyventojai dažnai išreiškia didelĮ ir neatidėliotiną susirūpinimą dėl saugumo ir taikos. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinės Respublikos Kivu pilietinės visuomenės atstovai pagrįstai pareiškė, kad rinkimai tūrėtų palūkėti, kol įsivyraus taika, bet jų balsas liko neišgirstas 66 . Šių skubių reikalų ignoravimas duoda priešingų rezultatų. Antra, iškilus saugumo problemoms, reformuotojai įgyja galimybę surasti naujų sąjungininkų ir lengviau atlikti bendras analizes bei formuluoti strategijas. Trečia, nesaugumas gali padėti anksti aptikti socialines problemas, kurių nesiėmus spręsti iš karto, vėliau tai gali būti gerokai sunkiau 67 . Galiausiai neryžtingos arba paviršutiniškos politikos iniciatyvos gali tiek šalyse donorėse, tiek šalyse partnerėse padaryti nenumatytą poveikĮ ir mobilizuoti tuos, kurie iš pasiūlyto sprendimo neabejotinai gaus naudos. 57 Hirschman 1963, 6 p.; Hirschman 1967, 5 p. 58 Hirschman 1963, 6 p. 59 Brzoska 2006. 60 Hirschman 1963, 6 p.; Hirschman 1985, 3–34 p. ir 56–76 p. 61 Englebert ir Tull 2008. 62 Clapham 1996, 208–243 p.; Chabal ir Daloz 1999, 3–16 p. 63 Reno 2003. 64 Englebert 2003; Trefon 2004, 2007. 65 Pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje Į saugumo sektoriaus reformą nebuvo įtrauktos dvi svarbios saugumo tarnybos – kariuomenė ir civilinės žvalgybos bei pasienio apsaugos tarnyba (Melmot 2008; Davis 2009). 66 Autesserre 2009, 271 p. 67 Hirschman 1981, 119, 149 p. 120
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Es politika siekiant įveikti silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos 8.9 langelis. Saugumo ir plėtros iššūkiai silpnumo situacijose: ESGP operacijų pamokos Dr. Damien Helly, ES Saugumo studijų instituto mokslinis bendradarbis Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) gimė prieš 10 metų Balkanuose. Nuo tada Europos Sąjunga naudoja ją kaip vienintelę karinių ir pilietinių krizių valdymo priemonę įvairiose silpnumo situacijose. 8 iš 23 ESGP operacijų vyko Afrikoje, ir kai kurios iš jų dar nesibaigė. Visose ESGP operacijose Afrikoje susiduriama su kuria nors silpnumo forma. Europos Sąjungos Saugumo studijų instituto mokslininkų neseniai parengtoje knygoje pateikti išsamūs duomenys apie ESGP ir kritiškas jos įvertinimas po 10 metų veiklos 68 . Kai kurie daugiausiai praktiniais interviu pagrįsti duomenys, gali įtakoti diskusijas apie saugumą ir plėtrą, silpnumo situacijas ir didesnės ES priemonių ir politikos darnos poreikį. • Per 10 metų ES sustiprino ESGP derinimą su Europos Komisijos politika silpnose situacijose. Nuo 1999 m. saugumo ir plėtros klausimų sąsajos tapo plačiai paplitusiu politinio diskurso leitmotyvu. Elementarus saugumas, kurio reikia siekiant mažinti skurdą, kurti darbo vietas ir plėtoti verslą, buvo įtrauktas Į svarbiausius Europos politikos dokumentus, dėl to padidėjo informuotumas apie politikos planavimą. Pavyzdžiui, Briuselio būstinė planavo 2008 m. bendrus veiksmus Čade, kuriais buvo siekiama savitarpio stiprinimo. Europos Komisijos finansuotos „Programme d’Accompagnement à la Stabilisation“ programos tikslas buvo papildyti karinio atgrasymo priemones, bet praktinis koordinavimas buvo sunkus ir lėtas. • Nepaisant pažangos strateginiame lygmenyje, saugumo ekspertams, plėtros skatintojams, ekonomistams ir humanitarinės pagalbos veikėjams vis dar reikia stiprinti dialogą apie silpnumo situacijas. Konkurencija dėl plėtros ir saugumo finansavimo išteklių gali būti didelė. Pagalbos bendradarbiavimui programų vadovai ir saugumo ekspertai beveik nesikeičia informacija apie galimą, tarkime, transporto infrastruktūros projektų poveikĮ saugumui. Kai kurių sričių ekspertai, kaip antai kariškiai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai, bendradarbiauja, bet krizių valdymo operacijų metu sukauptą patirtĮ reikia skleisti labiau. Pavyzdžiui, iš EUFOR Tchad/RCA operacijos pasimokė tiek kariškiai, tiek humanitarinės pagalbos bendruomenė, bet neaišku, kaip ši patirtis bus perduota kitiems. • Silpnumo situacijose, kokybiniai įvertinimai ne mažiau svarbūs nei kiekybiniai duomenys. Ekonomistai daugiausiai dirba su realiais duomenimis, o politikos mokslininkai arba žvalgybos analitikai naudoja ir kokybinius metodus. Kongo Demokratinės Respublikos policijos arba kariuomenės reformos atveju, norint įdiegti duomenų rinkimo sistemas, kaip antai gyventojų surašymo duomenų bazes, būtina gerai suprasti vietos politiką ir valdžios žaidimus. EUSEC misija, atsakinga už pagalbą Kongo valdžios institucijoms reformuojant kariuomenę, pirmuosius metus praleido kurdama savitarpio pasitikėjimą su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais per stiprius asmeninius ryšius, žmonių žvalgybą ir karinę kompetenciją. Tuo tarpu Bisau Gvinėjoje, kurios kariuomenė yra nedidelė (mažiau nei 6000 kareivių) ir dėl to atrodo, kad ją reformuoti turėtų būti lengva, buvo susidurta su rimtomis valdymo ir įtakos kliūtimis, kaip antai simboline veteranų įtaka, bauginimu ir neteisėta kontrabanda. Žmogiška realybė kartais prieštarauja duomenims. • Europos saugumo ir gynybos iniciatyvos didele dalimi priklauso nuo vietinių valdžios struktūrų darbotvarkės ir politinės valios. Jei vietos valdžia nenori priimti ESGP operacijų arba užsieniečių, kurie siekia padėti reformuoti jų saugumo aparatą (dažniausiai dėl politinių priežasčių arba asmeninių interesų), europiečiams gali būti labai sunku padaryti maksimalų poveikį. Tai tapo akivaizdu Kongo Demokratinėje Respublikoje, kai po 2006 m. rinkimų valdžia išreiškė daug mažesnĮ susidomėjimą saugumo sektoriaus reforma. Tai pasitvirtino ir Bisau Gvinėjoje, kur ES saugumo sektoriaus reformos misijai buvo itin sunku užmegzti dialogą su dabar velioniu armijos vadu Tagmé Na Wai. Tai buvo akivaizdu ir Sudane, kur vadovybė nenorėjo priimti AS ir JT taikos palaikymo operacijos ir atidėliojo vizų išdavimo procesą ES darbuotojams, dirbantiems AMIS Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgų Darfūre planavimo ir vadovavimo grandinėje. • Po 10 m. ESGP darbuotojai sužinojo apie vietos atsakomybės ugdymo sunkumus, ypač silpnose šalyse, kur valstybių pajėgumas beveik lygus nuliui, ir kur vietos pareigūnai neturi gebėjimų priimti ir dirbti su ES pasiūlymais arba intervencijomis. Trumpi ESGP operacijų mandatai ir didelė darbuotojų kaita dažniausiai neatitinka poreikių stiprinti pajėgumą ilgalaikėje perspektyvoje. • ES trukdo politikos įgyvendinimo atotrūkis silpnose šalyse. Nepaisant įspūdingo strategijų, komunikatų ir programavimo dokumentų, skirtų silpnumo mažinimui, konfliktų prevencijai ir taikos stiprinimui, rinkinio, ES dar reikia daug nuveikti, kad šios politikos gairės būtų įgyvendintos praktiškai. ES darbuotojai dažnai ignoruoja politikos dokumentus, apibrėžiančius jų kasdienĮ darbą ir sprendimus silpnumo situacijose. Turėdama puikias politines priemones, kaip antai LLRD (Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas), ES jų sistemingai netaiko šalyse. Silpnumo aplinkybėmis dirbantys darbuotojai turėtų būti mokomi sistemingiau ir gauti universalesnių žinių. 68 Grevi et al., pasirodysiantis. 121 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 131: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?