SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
8 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
ES, pripažindama, kad panaikinus lengvatinę prieigą Afrikos šalims gali būti sunku prisitaikyti prie BŽŪP reformos, ėmė<br />
teikti finansinę pagalbą, siekdama padėti pagerinti konkurencingumą ir diversifikaciją. Cukraus protokolo šalims skirtos<br />
papildomosios priemonės su 2006–2013 m. laikotarpiui numatytu 1,28 milijardo eurų biudžetu remia prisitaikymo procesus<br />
18-oje cukrų gaminančių AKP šalių. 1994–2008 m. pagal Specialiąją pagalbos sistemą, siekiant paskatinti prisitaikymą,<br />
bananus eksportuojančioms AKP šalims buvo suteikta daugiau nei 450 milijonų eurų. ES ir šalys narės nuo 2004 m. taip<br />
pat remia ES ir Afrikos partnerystę plėtojant medvilnės gamybą ir medvilnės programoms bei projektams skyrė daugiau<br />
nei 300 milijonų eurų.<br />
Taigi, derinant ES žemės ūkio politiką su plėtros tikslais ir pažeidžiamų Afrikos ekonomikų apsirūpinimo maistu saugumo<br />
siekiniais, pasiekta reikšmingos pažangos 40 . Tačiau šalys vis dar reiškia nuogąstavimus dėl galimų ES maisto eksporto Į Afriką<br />
neigiamų padarinių, kuriuos sukels EPS reikalaujamas abipusis liberalizavimas. Vienas pagrindinių BŽŪP reformos tikslų<br />
yra padidinti ES eksportuojamų žemės ūkio produktų konkurencingumą. Bet ES užtikrino šalis, kad šiuose susitarimuose<br />
užprogramuotą liberalizavimo asimetriją galima panaudoti arba Į liberalizaciją neįtraukiant daugumos Europos žemės ūkio<br />
produktams taikomų tarifų, arba paskiriant jiems ilgus pereinamuosius laikotarpius (iki 25 metų).<br />
BŽŪP reforma tęsis atsižvelgiant Į aktyvias diskusijas dėl ES atsietųjų išmokų pobūdžio ir pateisinimo, ypač po 2013 m., ir<br />
įsipareigojimą Dohos derybų raunde pasiekti susitarimą dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo. Tai<br />
paskatins importuoti Į ES daugiau svarbiausių prekių ir stiprins ES perdirbto maisto sektoriaus konkurencingumą. Silpnos<br />
Afrikos ekonomikos šiame procese susidurs tiek su pavojais, tiek su galimybėmis, todėl reikia atsižvelgti tiek Į vienus, tiek<br />
Į kitus. Kadangi diskusijos dėl BŽŪP poveikio Afrikos šalims sulaukia daug dėmesio, ypač Europoje, Afrikos apsirūpinimo<br />
maistu saugumas tebėra visų pirma vidaus žemės ūkio politikos ir investicijų Afrikoje funkcija.<br />
3.4 ES PREKYBOS POLITIKA SILPNOSE ŠALYSE<br />
Pagal Kotonu partnerystės susitarimą, prekybos su Afrika Į pietus nuo Sacharos politikos pagrindai grindžiami ekonominės<br />
partnerystės susitarimais (EPS), kuriuos ES suderėjo su šešiais AKP regionais, siekdama paskatinti prekybą bei plėtrą ir apgręžti AKP<br />
šalių nušalinimo procesą. Kotonu taip pat buvo susitarta suderinti EPS su PPO. Besivystančios šalys, o ypač mažiausiai išsivysčiusios<br />
šalys (MIŠ), gali tikėtis PPO taisyklių išimčių, bet nėra jokios konkrečios nuostatos, susijusios su silpnomis šalimis arba silpnumo<br />
situacijomis. Dėl to ES galimybės ir politinė erdvė pritaikant arba formuluojant konkrečias sąlygas silpnoms šalims prekybos srityje<br />
yra šiek tiek ribota dėl jos tarptautinių įsipareigojimų (tačiau vis tiek įmanoma).<br />
Kai kurie analitikai argumentuoja, kad „EPS nėra skubus vaistas nuo krizės ir gali dar labiau pasunkinti kai kurių Afrikos šalių padėtį,<br />
jei derybos dėl EPS nebus lankstesnės ir jei nebus skubiai patvirtintos ir įgyvendintos atitinkamos paramos vystymuisi priemonės 41 .“<br />
ES pagalbos prekybai priemonės gali suteikti galimybių prisitaikyti prie silpnų šalių ypatumų arba bent užtikrinti, kad įsipareigojimai<br />
pagal šias prekybos sutartis ne susilpnins, o sustiprins jų prekybos pajėgumą ir atsparumą.<br />
40<br />
Matthews, 2008.<br />
41<br />
Bilal et al. 2009, 1 p.<br />
116