SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

8 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 3.1 APLINKYBIŲ SUPRATIMO IR TINKAMO POLITINIO ATSAKO ATOTRŪKIO MAŽINIMAS Pastarieji ES politiniai veiksmai, ypač silpnumo situacijose, pasižymi atnaujintomis pastangomis suprasti vietos dinamiką, nustatyti (galimų) konfliktų priežastis ir papildyti šalies strategijas kompetentinga kelių šaltinių politine, socialine, ekonomine ir regionine analize36. EB ir ES šalys narės dažnai atlieka bendrą analizę. EB šalių strategijos paprastai grindžiamos nacionaliniuose strategijos dokumentuose apibrėžtais poreikiais ir prioritetais, dėl to išauga galimybės ugdyti atsakomybę. Tačiau ne visada aišku, kiek tokia analizė pagrįsta įvairiais vietiniais šaltiniais. Taip pat trūksta informacijos apie vietos veikėjus (kenkėjus, pokyčių iniciatorius), jų motyvaciją ir besivystančią socialinę dinamiką. Tai galima iš dalies paaiškinti ES šalių narių poreikiu išsaugoti tam tikrą politinę laisvę manevruoti. Be to, bendras konteksto supratimas nereiškia, kad skirtingi veikėjai (konkrečios srities veikėjai, veikėjai ES sostinėse arba vietos partneriai) vykdo bendrą politinę ir veiklos strategiją. ES bandymai susieti geresnę politinės ekonomikos analizę su strategija ir programavimu nebuvo sklandūs. Kai kas mano, kad taip yra dėl duomenų prieštaringumo arba dėl to, kad reikalingi politiniai pasirinkimai, kurių nei ES, nei jos partneriai nenori arba negali atlikti. Pavyzdžiui, Kenijoje, nepaisant kelerius metus stebėtų įspėjamųjų ženklų, daugelis donorų nereagavo ir nepritaikė savo strategijų, kol 2007 m. nesusidūrė su politinio smurto proveržiu. 3.2 TINKAMO ATSAKOMYBĖS PRINCIPO POREIKIS Daugelyje silpnų valstybių teisėtumas būna trumpalaikis, net jei valdžia išrenkama laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, kurie tokiomis aplinkybėmis jau savaime būna didelis pasiekimas. Valdžios pajėgumą paprastai nustelbia poreikių lygmuo. Valdžios kontrolė dažnai veikia ne visose šalies dalyse ir nepasiekia smurtautojų (kurių dažnai pasitaiko net valstybės struktūrose). Kartais nacionalinių strategijų nebūna arba jos neaiškiai apibrėžtos. Tačiau pagal ES plėtros politiką, veikianti valdžia laikoma teisėta dialogo dalyve ir partnere. Todėl reikia kūrybiškesnio požiūrio, pagal kurĮ būtų galima įtraukti vietos ir regionų veikėjus kaip partnerius, prisiimančius bendrą atsakomybę už ES iniciatyvas, tačiau tai padaryti gana sunku. Pastaruoju metu Somalyje vykdytos intervencijos rodo ES galimybes ir norą ieškoti kitokio požiūrio Į beveik išskirtinĮ „valstybių“ dialogą bei santykius ir peržengti „valdžios arba valstybės atsakomybės“ vizijos ribas. Net jei ES strategija nėra ilgalaikis valstybės stiprinimo sprendimas, ES ir toliau teikia pagalbą, remia svarbiausiųjų paslaugų teikimą per pilietinės visuomenės veikėjus ir skatina vietos valdžios ir pilietinės visuomenės partnerystę. Remdamasi šiuo pavyzdžiu, ES galėtų peržiūrėti ir apibrėžti atsakomybės principą bei jo santykĮ su pilietine visuomene silpnose šalyse. 3.3 POLITIKOS DARNA IR KOORDINAVIMAS Siekiant didesnės darnos, reikia kurti bendrą ES institucijų ir svarbiausių šios srities veikėjų viziją bei politinę strategiją, kaip spręsti pagrindines problemas, kokie turėtų būti prioritetai, kaip, su kuo ir dėl ko dirbti, jei valdžia nenori bendradarbiauti ir susiduriama su valdymo sunkumais. Vadovavimas ir kompromisai ne tokie paprasti, kaip kitomis aplinkybėmis. Koordinavimas šioje srityje vis dar suprantamas kaip bandymas per daug nesikišti Į kitų veikėjų sritis ir kaip donorų veiklos sinergijų kūrimas. Tačiau panašu, kad donorų bendruomenėje labiau politinėse vystomojo bendradarbiavimo srityse yra žymiai mažiau noro veiksmingai pasidalyti darbą (pavyzdžiui, švietimo sistemos raida atrodo lengviau pasiekiama nei valdymo rėmimas). Pirmiausia, koordinuojant veiksmus šioje srityje, ypač esant prastam valdymui ir stipriai, bet nenorinčiai bendradarbiauti valdžiai, keblūs politiniai klausimai vis dar dažniausiai paliekami nuošalyje, todėl trūksta aiškios politinės strategijos kiekvienai silpnumo situacijai spręsti. Tai iš dalies lemia skirtingos EB ir ES šalių narių politinės kultūros ir darbotvarkės, o iš dalies dėl to, kad veiklos vykdytojų ir vadovybės (Briuselio ir (arba) sostinių) sąveikoje neaiškiai apibrėžtas veiklos vykdytojų vaidmuo formuojant ir atstovaujant politiką. Naujas ir daugiau galių turintis užsienio reikalų ir saugumo politikos aukštasis atstovas, kuris taip pat pirmininkautų Europos Komisijai, taip pat nauja bendra diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba, kurią siūloma įkurti ES Lisabonos sutartyje – galėtų atnešti teigiamų pokyčių ir ištaisyti kai kuriuos ES darnos ir koordinavimo trūkumus. Tačiau nereikėtų pervertinti jos galimybių daryti pokyčius. 36 Daugiau informacijos šia tema žr. „Darbo dokumento“ 2-ąjĮ skirsnĮ (3–5 p.) – Šiuo metu ES lygiu vykdomo pagrindinio politinio darbo dėl silpnumo sintezė, Briuselis, Europos Bendrijų Komisija, 2009a. 114
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Es politika siekiant įveikti silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos 8.6 langelis. ES bendroji žemės ūkio politika ir apsirūpinimo maistu užtikrinimas silpnose Afrikos šalyse Alan Matthews, Dublino Švenčiausiosios Trejybės Kolegijos Tarptautinės integracijos tyrimų institutas (Airija) Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) labai kritikuojama už jos žalingą poveikĮ apsirūpinimo maistu saugumui Afrikos šalyse. Kritika nukreipta Į tai, kaip ES subsidijuojami žemės ūkio produktai kenkia vidaus gamintojams vietos rinkose bei konkuruoja su iš Afrikos eksportuojama produkcija trečiųjų šalių rinkose, ir kaip prekybos kliūtys trukdo Afrikos gamintojams eksportuoti savo produkciją Į ES rinkas. Siekdamos nustatyti subsidijuojamo ES pieno miltelių, cukraus, konservuotų pomidorų ir pomidorų koncentrato, jautienos, medvilnės eksporto ir šaldytos vištienos prekybos žalą, daromą vietos gamintojams, NVO atliko atvejų tyrimus 37 . Nuogąstaujama, kad įgyvendinus ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) keliamus liberalizavimo reikalavimus žemės ūkio sektoriuose gali dar labiau išaugti konkurencija su importuojama ES žemės ūkio bendrovių produkcija 38 . BŽŪP poveikĮ apsirūpinimo maistu saugumui reikia įvertinti atsižvelgiant Į reikšmingas pastarųjų metų BŽŪP rinkų santvarkų reformas. Naujuose žemės ūkio prekybos susitarimuose su Afrikos šalimis iš esmės pasikeitė ir prieigos prie rinkos sąlygos. Reikia pripažinti ir pažeidžiamų Afrikos ekonomikų įvairovę: jų eksportas neretai apsiriboja keliais eksportuojamais produktais, o mitybos poreikių patenkinimas priklauso nuo maisto importo. Šiose šalyse ES maisto pasiūla darys skirtingą poveikĮ maisto gamintojams ir vartotojams. ES prekyba žemės ūkio produktais su Afrika Į pietus nuo Sacharos yra labai diferencijuota. Iš šio regiono ES daugiausiai importuoja kakavą ir kakavos produktus, bananus, kavą, cukranendrių cukrų, tabaką, medvilnę ir kai kuriuos vaisius bei daržoves, o eksportuoja daugiausiai kviečius, miltus, maisto produktus, baltąjĮ cukrų, pieno miltelius, salyklą ir šaldytą vištieną. BŽŪP reforma sumažino paramą ES gaminamų svarbiausiųjų prekių rinkos kainoms, bet toliau remia ūkių pajamas per atsietąsias tiesiogines išmokas. Taip buvo ženkliai sumažintos intervencinės grūdų, jautienos, pieno produktų, cukraus ir ryžių kainos. Buvo panaikintos susietosios tiesioginės išmokos už tabaką, perdirbtas daržoves ir iš dalies už medvilnės gamybą. Labai sumažinta priklausomybė nuo eksporto subsidijų, bet 2008 m. vėl buvo įvestos kiaulienos ir paukštienos, o 2009 m. – pieno produktų eksporto subsidijos. Tačiau ES įsipareigojo jas panaikinti 2013 m. 2007–2008 m. maisto krizės metu ES neįvedė grūdų eksporto mokesčio, kaip per praėjusĮ kainų piką 1995–1996 m. Kiek mažiau pasiekta mažinant ES žemės ūkio produkcijos apsaugą prie sienų. Urugvajaus derybų raunde įvairūs importo mokesčiai buvo paversti fiksuotais importo tarifais ir sumažinti vidutiniškai 36 %. Bet žemės ūkio tarifai tebėra dideli (vidutiniškai 20 %), o konkrečių prekių, kaip antai jautienos, cukraus, bananų ir pieno produktų, tarifai dar didesni. Taip pat yra duomenų, kad ES tarifų struktūroje tarifai auga priklausomai nuo perdirbimo laipsnio. Tačiau Afrikos šalys gauna naudos iš lengvatinės prieigos prie ES žemės ūkio rinkos. Visos Afrikos mažiausiai išsivysčiusių šalių prieigai netaikomi muitai ir kvotos, išskyrus pereinamuosius susitarimus dėl cukraus, kurie bus laipsniškai panaikinti 2015 m. Bemuitė ir bekvotė (BMBK) prieiga taip pat buvo suteikta ir ne mažiausiai išsivysčiusioms Afrikos šalims, pasirašiusioms su ES tarpinius ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), kurie suteikia didesnes prieigos prie rinkos galimybes, ypač bananams, o po pereinamojo laikotarpio – cukrui. EPS nustatytos kilmės taisyklės šiek tiek sušvelnina ir supaprastina žemės ūkio produktų bei perdirbtų žemės ūkio produktų reguliavimą ir išplečia Afrikos ūkininkų galimybes eksportuoti produkciją Į ES rinką. BMBK prieiga taip pat padeda išvengti diskriminacijos skaičiuojant pridėtąją vertę dėl tarifų didinimo. Neišsivysčiusias Afrikos šalys, nepasirašiusios EPS, gali naudotis ES bendrąja lengvatų sistema (BLS), bet pagal šĮ susitarimą tarifų lengvatos BŽŪP produktams labai ribotos. Paradoksalu, bet BŽŪP reforma mažina šios lengvatinės prieigos prie rinkos vertę ir Afrikos eksportuotojų galimybes gauti rentas. Išplėtus prieigą prie cukraus rinkos, buvo atsisakyta Cukraus protokolo, kuriuo Afrikos cukraus eksportuotojams Į ES iš anksto nustatytų kvotų ribose buvo garantuojama tam tikra kaina. Mažesnės intervencinės kainos ir tarifai sumažino Afrikos ryžių, cukraus, bananų, jautienos, vaisių ir daržovių eksportuotojų pelną ES rinkoje 39 . Todėl PPO Dohos prekybos derybų raundo metu Afrikos šalys pageidavo, kad produktams, kuriems svarbios lengvatos, būtų pratęsti siūlomi sumažintų tarifų laikotarpiai. 37 Paasch, 2008; Oxfam, 2002. 38 Bertow ir Schulteis, 2008. 39 Low et al., 2009. 115 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 125: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?