SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
8 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
3.1 APLINKYBIŲ SUPRATIMO IR TINKAMO POLITINIO ATSAKO ATOTRŪKIO MAŽINIMAS<br />
Pastarieji ES politiniai veiksmai, ypač silpnumo situacijose, pasižymi atnaujintomis pastangomis suprasti vietos dinamiką, nustatyti<br />
(galimų) konfliktų priežastis ir papildyti šalies strategijas kompetentinga kelių šaltinių politine, socialine, ekonomine ir regionine<br />
analize36. EB ir ES šalys narės dažnai atlieka bendrą analizę. EB šalių strategijos paprastai grindžiamos nacionaliniuose strategijos<br />
dokumentuose apibrėžtais poreikiais ir prioritetais, dėl to išauga galimybės ugdyti atsakomybę. Tačiau ne visada aišku, kiek tokia<br />
analizė pagrįsta įvairiais vietiniais šaltiniais. Taip pat trūksta informacijos apie vietos veikėjus (kenkėjus, pokyčių iniciatorius), jų<br />
motyvaciją ir besivystančią socialinę dinamiką. Tai galima iš dalies paaiškinti ES šalių narių poreikiu išsaugoti tam tikrą politinę laisvę<br />
manevruoti. Be to, bendras konteksto supratimas nereiškia, kad skirtingi veikėjai (konkrečios srities veikėjai, veikėjai ES sostinėse<br />
arba vietos partneriai) vykdo bendrą politinę ir veiklos strategiją.<br />
ES bandymai susieti geresnę politinės ekonomikos analizę su strategija ir programavimu nebuvo sklandūs. Kai kas mano, kad taip<br />
yra dėl duomenų prieštaringumo arba dėl to, kad reikalingi politiniai pasirinkimai, kurių nei ES, nei jos partneriai nenori arba negali<br />
atlikti. Pavyzdžiui, Kenijoje, nepaisant kelerius metus stebėtų įspėjamųjų ženklų, daugelis donorų nereagavo ir nepritaikė savo<br />
strategijų, kol 2007 m. nesusidūrė su politinio smurto proveržiu.<br />
3.2 TINKAMO ATSAKOMYBĖS PRINCIPO POREIKIS<br />
Daugelyje silpnų valstybių teisėtumas būna trumpalaikis, net jei valdžia išrenkama laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, kurie<br />
tokiomis aplinkybėmis jau savaime būna didelis pasiekimas. Valdžios pajėgumą paprastai nustelbia poreikių lygmuo. Valdžios<br />
kontrolė dažnai veikia ne visose šalies dalyse ir nepasiekia smurtautojų (kurių dažnai pasitaiko net valstybės struktūrose). Kartais<br />
nacionalinių strategijų nebūna arba jos neaiškiai apibrėžtos. Tačiau pagal ES plėtros politiką, veikianti valdžia laikoma teisėta dialogo<br />
dalyve ir partnere. Todėl reikia kūrybiškesnio požiūrio, pagal kurĮ būtų galima įtraukti vietos ir regionų veikėjus kaip partnerius,<br />
prisiimančius bendrą atsakomybę už ES iniciatyvas, tačiau tai padaryti gana sunku.<br />
Pastaruoju metu Somalyje vykdytos intervencijos rodo ES galimybes ir norą ieškoti kitokio požiūrio Į beveik išskirtinĮ „valstybių“<br />
dialogą bei santykius ir peržengti „valdžios arba valstybės atsakomybės“ vizijos ribas. Net jei ES strategija nėra ilgalaikis valstybės<br />
stiprinimo sprendimas, ES ir toliau teikia pagalbą, remia svarbiausiųjų paslaugų teikimą per pilietinės visuomenės veikėjus ir skatina<br />
vietos valdžios ir pilietinės visuomenės partnerystę. Remdamasi šiuo pavyzdžiu, ES galėtų peržiūrėti ir apibrėžti atsakomybės<br />
principą bei jo santykĮ su pilietine visuomene silpnose šalyse.<br />
3.3 POLITIKOS DARNA IR KOORDINAVIMAS<br />
Siekiant didesnės darnos, reikia kurti bendrą ES institucijų ir svarbiausių šios srities veikėjų viziją bei politinę strategiją, kaip spręsti<br />
pagrindines problemas, kokie turėtų būti prioritetai, kaip, su kuo ir dėl ko dirbti, jei valdžia nenori bendradarbiauti ir susiduriama<br />
su valdymo sunkumais. Vadovavimas ir kompromisai ne tokie paprasti, kaip kitomis aplinkybėmis. Koordinavimas šioje srityje vis<br />
dar suprantamas kaip bandymas per daug nesikišti Į kitų veikėjų sritis ir kaip donorų veiklos sinergijų kūrimas. Tačiau panašu, kad<br />
donorų bendruomenėje labiau politinėse vystomojo bendradarbiavimo srityse yra žymiai mažiau noro veiksmingai pasidalyti<br />
darbą (pavyzdžiui, švietimo sistemos raida atrodo lengviau pasiekiama nei valdymo rėmimas).<br />
Pirmiausia, koordinuojant veiksmus šioje srityje, ypač esant prastam valdymui ir stipriai, bet nenorinčiai bendradarbiauti valdžiai,<br />
keblūs politiniai klausimai vis dar dažniausiai paliekami nuošalyje, todėl trūksta aiškios politinės strategijos kiekvienai silpnumo<br />
situacijai spręsti. Tai iš dalies lemia skirtingos EB ir ES šalių narių politinės kultūros ir darbotvarkės, o iš dalies dėl to, kad veiklos<br />
vykdytojų ir vadovybės (Briuselio ir (arba) sostinių) sąveikoje neaiškiai apibrėžtas veiklos vykdytojų vaidmuo formuojant ir atstovaujant<br />
politiką. Naujas ir daugiau galių turintis užsienio reikalų ir saugumo politikos aukštasis atstovas, kuris taip pat pirmininkautų<br />
Europos Komisijai, taip pat nauja bendra diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba, kurią siūloma įkurti ES Lisabonos<br />
sutartyje – galėtų atnešti teigiamų pokyčių ir ištaisyti kai kuriuos ES darnos ir koordinavimo trūkumus. Tačiau nereikėtų pervertinti<br />
jos galimybių daryti pokyčius.<br />
36<br />
Daugiau informacijos šia tema žr. „Darbo dokumento“ 2-ąjĮ skirsnĮ (3–5 p.) – Šiuo metu ES lygiu vykdomo pagrindinio politinio darbo dėl silpnumo sintezė,<br />
Briuselis, Europos Bendrijų Komisija, 2009a.<br />
114