SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

8 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 1.2 ES POLITIKOS PAGRINDŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Kaip pripažinta 2003 m. Europos saugumo strategijoje ir keliuose kituose susijusiuose politiniuose dokumentuose, ES tenka iššūkis sujungti skirtingas savo priemones ir galimybes Į suderintą ir nuoseklų darbą, kartu su ES instrumentais įtraukiant ir šalių narių išorės veiksmus. Tokių taikomų priemonių pavyzdžiai: Gairės, veiksmų planai ir konkrečios strategijos. Kaip jau minėta, šiuo metu kuriamas veiksmų planas, apibūdinantis ES požiūrĮ Į silpnumo ir konflikto aplinkybes. Taip pat ES sukūrė konkrečius veiksmų planus 20 ir strategijas kitais klausimais, kaip antai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 įgyvendinimui. JT rezoliucija 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo buvo pirmasis oficialus JT Saugumo Tarybos dokumentas, pripažįstantis ginkluotų konfliktų poveikĮ moterims, pabrėžiantis lygiateisio ir pilnateisio dalyvavimo sprendžiant taikos ir saugumo klausimus svarbą ir reikalaujantis, kad visos konflikto šalys gerbtų moterų teises (žr. 8.4 langelį). ES partnerystę su rezoliucija 1325 paskatino Europos taikos palaikymo tarnybos Lyties, taikos ir saugumo grupė, surengusi politikos formuotojų forumą ir sustiprinusi diskusiją bei pagilinusi žinias apie lyčių perspektyvas ir JT 1325 rezoliucijos įgyvendinimą ES. 8.4 langelis. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1325, priimta 2000 m. spalio 31 d., padės spręsti moterų nelygybės problemas pokonfliktiniu laikotarpiu ir įtvirtinti lyčių lygybę stiprinant taiką. Pagal rezoliuciją 1325 konflikte dalyvaujančios šalys privalo gerbti moterų teises ir remti jų dalyvavimą taikos derybose bei atstatymo procesuose pokonfliktiniu laikotarpiu 21 . Šia Saugumo Tarybos rezoliucija siekiama pakeisti neproporcingai didelĮ ir išskirtinĮ karo poveikĮ moterims, taip pat nepakankamai įvertintą ir nepakankamai panaudojamą ypatingą moterų indėlĮ sprendžiant konfliktus ir kuriant tvarią taiką. Ji skatina lygiateisĮ ir pilnateisĮ moterų, kaip aktyvios jėgos, dalyvavimą taikos ir saugumo srityse. Su silpnumu kovojančiose šalyse taikos stiprinimas yra tęstinis procesas, o skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę, lyčių lygybės klausimas yra esminis. Konstruktyvaus ginčų sprendimo Afrikos centras (ACCORD) moko vyrus ir moteris konfliktų sprendimo, derybų ir tarpininkavimo gebėjimų, kad jie galėtų pristatyti savo problemas prie taikos derybų stalų Burundyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gvinėjoje, Kenijoje, Liberijoje, Ruandoje, Siera Leonėje, Somalyje, Pietų Afrikoje, Sudane ir Ugandoje. Siera Leonėje, Liberijoje ir Gvinėjoje veikiantys Mano upės moterų taikos tinklai (MARWOPNET), pasirašę Lomės taikos susitarimą, gavo Jungtinių Tautų žmogaus teisių apdovanojimą už savo vaidmenĮ taikos procesuose Vakarų Afrikos regione 2003 m. Jų darbas liudija apie iššūkius, su kuriais susiduriama taikos stiprinimo ir atstatymo procesų metu įtraukiant moteris Į vadovaujančius socialinių, politinių ir ekonominių institucijų postus ir tarptautinių konvencijų bei JT rezoliucijų 22 svarbą pabrėžiant moterų vaidmenĮ stiprinant taiką ir saugumą jų visuomenėse 23 . Siekdama geriau apsaugoti moteris ir suteikti joms daugiau galių pokonfliktinėmis aplinkybėmis, ES privalo įdiegti veiksmingesnę atskaitomybės, stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ir skirti šiai sričiai daugiau finansinių bei žmogiškųjų išteklių 24 . Reformuojant saugumo sektorių, reikia atsižvelgti ir Į paprotinių saugumo bei teisingumo teikėjų vaidmenį, nes daugelyje silpnų valstybių saugumo paslaugos veikia tik sostinės centre, o kaimo vietovėse bei priemiesčių lūšnynuose gyvenantys žmonės dažniausiai pasikliauja neoficialiais saugumo teikėjų tinklais. 20 Pavyzdžiui, ES veiksmų planai dėl klimato kaitos ir plėtros. 21 Europos Komisija, UNIFEM ir TDO Tarptautinis mokymo centras suvienijo jėgas šioje partnerystėje, siekdami geriau spręsti moterų lygybės klausimus ir suteikti moterims galimybių dalyvauti nacionaliniuose plėtros procesuose bei EK remiamose bendradarbiavimo programose. Šia partneryste siekiama veiksmingai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir skirti dėmesĮ 12-ai šalių, dauguma kurių neseniai išgyveno konfliktus. 22 Pasaulinės konvencijos, JT rezoliucijos ir Afrikos protokolas dėl lyties, taikos ir saugumo: konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) 1979; Pekino veiksmų platforma 1995; JT rezoliucija 1265 dėl „civilių gyventojų apsaugos ginkluoto konflikto metu“, priimta 1999 m. rugsėjo 17 d.; JT rezoliucija 1261 dėl „vaikų apsaugos ginkluoto konflikto metu“, priimta 1999 m. rugpjūčio 25 d.; JT rezoliucija 1296 dėl „civilių gyventojų apsaugos ginkluoto konflikto metu“, priimta 2000 m. balandžio 19 d.; JT rezoliucija 1314 dėl „vaikų ir ginkluoto konflikto“, priimta 2000 m. rugpjūčio 11 d.; JT rezoliucija 1325 dėl „moterų, taikos ir saugumo“, priimta 2000 m. spalio 31 d.; „Moterys 2000: lyčių lygybė, plėtra ir taika 21-ajame amžiuje“, Niujorkas, 2000 m. birželio 5–9 d. ir Protokolas dėl moterų teisių Afrikoje, Maputu, 2003 m. liepos 11 d. 23 ES šalys narės pateikia geros praktikos pavyzdžius, kuriuos galima pakartoti silpnose šalyse. 1325 nacionalinių veiksmų planų Nacionaliniai įgyvendinimo planai vykdomi devyniose Europos šalyse (Austrijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir JK). Nacionaliniai veiksmų planai laikomi naujoviškais bandymais ir išsamiomis strategijomis tarptautiniams įsipareigojimams skatinti. Detalesnę nacionalinių veiksmų planų analizę žr. Sherriff ir Barnes (2008). 24 Sherriff ir Barnes 2008. 110
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Es politika siekiant įveikti silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos Finansinės priemonės ir procedūros. Dabartinėmis 2007–2013 m. finansinėmis perspektyvomis, EB ėmė reformuoti savo išorės veiksmų finansines priemones, susidedančias, be kita ko, iš Stabilumo priemonės, Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (įskaitant temines biudžeto eilutes, kaip antai „Besivystantys nevalstybiniai veikėjai ir vietos valdžios institucijos“), Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonės, taip pat Europos plėtros fondo, kuris veikia kaip Į ES biudžetą neįtraukto bendradarbiavimo su AKP priemonė. Stabilumo priemonei 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 2,1 milijardo eurų 25 . 10-asis Europos plėtros fondas AKP šalims 2008–2013 m. yra 22,7 milijardo eurų. Jis sudaro bendrą plėtros ir su saugumu susijusios veiklos finansavimo sistemą 26 . 8.5 langelis. Pažeidžiamumo FLEX Siekdama paremti besivystančias šalis, kurios stengiasi įveikti 2008–2009 m. ekonomikos ir finansų krizės padarinius, 2009 m. ES patvirtino kelias priemones, tarp jų specialią pažeidžiamumo FLEX (V-FLEX) sistemą 27 . Tai trumpalaikė paklausa grįsta priemonė, pagal kurią remiamos pažeidžiamiausios AKP šalys, pasižyminčios mažu atsparumu, siekiant suteikti joms galimybių 2009 ir 2010 m. nemažinti svarbiausių išlaidų, ypač socialiniuose sektoriuose. V-FLEX gali teikti subsidijas AKP šalyse, kur nepakanka Tarptautinių finansų institucijų paskolų arba kur jos nevykdo veiklos. Paramą galima teikti arba remiant biudžetą (pirmenybė teikiama šiam būdui) arba per esamus projektus bei programas (atsarginis variantas). 2009-2010 m. laikotarpiu V-FLEX skirta 500 milijonų. Kiekvienos šalies tinkamumas dalyvauti pažeidžiamumo FLEX sistemoje sprendžiamas atskirai pagal Komisijos nustatytus kriterijus. 2003 m. Afrikos Sąjungos prašymu įkurta Afrikos taikos palaikymo priemonė per Europos plėtros fondą remia Afrikos taikos palaikymo operacijas. Pastaruoju metu Europos Komisija su kai kuriomis šalimis narėmis, Pasaulio banku, Afrikos plėtros banku ir Tarptautiniu valiutos fondu ėmė strategiškai dirbti su parama silpnų šalių biudžetams, siekdama sukurti gaires ir pagerinti koordinaciją ES bei tarptautiniu lygiu. Kaip jau minėta, 2009 m. pabaigoje šiuo klausimu turėtų būti priimtas Bendro požiūrio dokumentas (BPD). Komisija taip pat peržiūrėjo savo procedūras, suteikdama joms lankstumo silpnumo situacijose. Žmogiškieji ištekliai. Šiai politikai įgyvendinti skirti žmogiškieji ištekliai Europos šalių narių sostinėse, Briuselyje ir Afrikoje Į pietus nuo Sacharos tebėra problema, bet EB delegacijos įgijo daugiau politinio sąmoningumo ir jautrumo. EB delegacijos vis dar daugiausiai valdo paramos projektus ir programas, bet vis daugiau dėmesio skiriama politiniam aspektui ir dedama daugiau pastangų veiksmingiau panaudoti politinĮ dialogą. Kai kurios EB delegacijos jau turi politinius patarėjus, ir labiau orientuojamasi Į valdymo klausimus – to ilgą laiką trūko EB politikoje. Tačiau daugeliui EB delegacijų vis dar trūksta pajėgumo atsižvelgti Į socialinius veiksnius, galinčius sukelti nestabilumą, ir veiklos vietoje, kad galėtų visiškai suprasti aktualius klausimus. Jos dažnai stokoja aiškios politinės strategijos ir įgaliojimų, kuriuos palaikytų visi atitinkamos srities ES veikėjai, taip pat gebėjimų tą strategiją įgyvendinti. Jei bus priimta ES Lisabonos sutartis, ji galėtų sudaryti galimybes stiprinti ir remti šĮ politinĮ aspektą per naują institucinę architektūrą. Bet EB taip pat reikia spręsti procedūrinius apribojimus, kurie dažnai trukdo politinius įsipareigojimus paversti veiksmais28. Krizių valdymo galimybės. ES taip pat plėtoja savo gebėjimus valdyti pilietines ir karines krizes. 2003 m. birželį, per ESGP sistemą ES pirmą kartą be NATO pagalbos dislokavo savo karines pajėgas už Europos ribų, Kongo Demokratinės Respublikos Iturio provincijoje. Jų tikslas buvo stabilizuoti saugumo padėtĮ ir pagerinti humanitarines sąlygas svarbiausiame Bunijos mieste ir jo apylinkėse. 2004–2006 m. per ESGP sistemą Į Kongo Demokratinę Respubliką ES išsiuntė Europos policijos pareigūnų konsultacinę misiją (EUPOL Kinšasa), kurios tikslas buvo padėti reformuoti saugumo sektorių, ir EUFOR DRC karinę misiją Kinšasoje bei jos apylinkėse, kurios užduotis buvo padėti MONUC misijai stabilizuoti padėtĮ rinkimų metu ir apsaugoti civilius gyventojus. Nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. kovo, ES dislokavo karines pajėgas rytų Čade ir šiaurės rytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje su tikslu apsaugoti civilius, kuriems grėsė pavojus, pagerinti humanitarinės pagalbos tiekimą ir apsaugoti JT darbuotojus bei infrastruktūrą. 25 IšsamesnĮ šios konkrečios priemonės aptarimą žr. Gänzle 2009. 26 Nefinansuojami tik puolamieji kariniai veiksmai, nes EPF negali to daryti pagal visuotinai priimtą tarptautinĮ oficialiosios plėtros paramos apibrėžimą. 27 Europos Bendrijų Komisija 2009. 28 Pavyzdžiui, EB procedūros apsunkina EB delegacijų pastangas samdyti vietinius tyrėjus, kurie galėtų tam tikrais atvejais padėti joms analizuoti aplinkybes. Koeb 2008, pavyzdžiui, siūlo primygtinai reikalauti samdyti patyrusius darbuotojus. 111 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 121: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?