SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Es politika siekiant įveikti silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos
Remiantis šiais politiniais įsipareigojimais, Komisija ir Generalinis Vadovų Tarybos sekretoriatas iki 2009 m. pabaigos pasiūlys ES
veiksmų planą silpnumo ir konfliktų aplinkybėmis 12 , kuriame apibrėžiamos konkrečios priemonės, kaip reikėtų gerinti ES atsaką
keturiose svarbiausiose srityse: „visos ES“ požiūrio, valstybės stiprinimo, ES pagalbos jautrumo bei veiksmingumo didinimo ir
tarptautinės strateginės partnerystės.
1.1 ES KOVOS SU AFRIKOS Į PIETUS NUO SACHAROS SILPNUMU POLITIKOS PAGRINDAI
ES politika Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų šalių atžvilgiu bendrai apibrėžiama trimis aspektais:
• Visaapimantys politikos pagrindai, kuriais aprašomi bendri ES užsienio ir plėtros politikos principai ir tikslai, taip pat tarptautiniai
veiksmai tose srityse, kurios bendrai paėmus yra svarbios silpnumo aplinkybėmis, bet nebūtinai būdingos silpnoms šalims arba
Afrikai, kaip antai saugumo ir humanitarinės pagalbos srityse.
• Bendros politikos pagrindai Afrikai, kurie nėra apibrėžti vien silpnoms šalims, bet formuoja ES veiksmus Į pietus nuo Sacharos
esančiose Afrikos šalyse ir ES santykius su šiomis šalimis (kaip antai Kotonu partnerystės sutartis 13 ir Bendra Afrikos ir ES
strategija).
• EB arba ES politikos gairės (nebūtinai apibrėžtos vien Afrikai), skirtos silpnumo aplinkybėms arba apimančios EB arba ES svarbius
aspektus (kaip antai krizių valdymo misijas, saugumo sektoriaus reformą, nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją, šaulių
ir lengvuosius ginklus, valdymą, konfliktų prevenciją, vaikus ginkluotuose konfliktuose, saugumo ir plėtros prioritetus ir politiką,
taip pat finansų ir ekonomikos krizės plėtros aspektą) 14 .
Be šių konkrečių priemonių, kai kurios kitos ES politikos kryptys – prekybos, migracijos, mokslinių tyrimų, žvejybos ir žemės ūkio
politika – taip pat daro poveikĮ tam tikriems silpnumo aspektams ir sąveikauja su specialiomis priemonėmis. Todėl labai svarbu
peržengti tradicinės plėtros ir užsienio politikos arenos ribas ir patikrinti, ar šios ES politikos kryptys padeda mažinti silpnumą ir
didinti atsparumą.
Siekdama vystymosi politikos darnos, pastaraisiais metais ES pasiekė šiokių tokių rezultatų, bet reikia dar geriau suprasti realų ES
politikos nenuoseklumo poveikĮ silpnoms valstybėms ne plėtros ir užsienio politikos srityse ir, kaip pripažįsta ES, įveikti šalių narių
interesų skirtumus bei siekti suformuoti nuoseklesnę bendrą visos Europos Sąjungos politiką 15 .
Naujas strateginis požiūris Į Vystymosi politikos darną, kuria pabrėžiama, kad reikia skatinti taiką ir saugumą dėl vystymosi, ir kuria
prisidedama prie politikos pagrindų, suformuosiančių bendrą visos ES požiūrĮ Į vystymąsi, kūrimo, juda teisinga linkme.
Be to, ES šalys narės ir Europos Komisija įsipareigojo 2005 m. Paryžiaus deklaracijai dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. Akros
veiksmų darbotvarkei, kurios principai taikytini ir silpnomis aplinkybėmis, juos pritaikius prie aplinkos, pasižyminčios menku
pajėgumu ir (arba) atsakomybe (žr. 8.2 langelį) 16 . Šią pagalbos veiksmingumo darbotvarkę ES perkėlė Į kelias iniciatyvas, kaip antai
bendro daugiamečio programavimo bendrus pagrindus, bendrus įgyvendinimo mechanizmus (bendrą finansavimą, bendras
donorų misijas) ir „Elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo“ 17 , kurios kol kas įgyvendintos „labai dalinai“ 18 . Artėjant
4-ajam aukšto lygio forumui dėl pagalbos efektyvumo, kuris 2011 m. vyks Seule (Korėja), šiuo metu kuriami veiklos pagrindai, skirti
toliau skatinti pagalbos veiksmingumą ir ES lygmeniu bendrą požiūrĮ darbo pasidalijimo, šalies sistemų naudojimo ir techninio
bendradarbiavimo didinant gebėjimus, įskaitant silpnumo situacijose, srityse.
12
Šis planas bus pagrįstas abiejų Tarybos išvadų rinkinių, kurie šio proceso metu buvo atskiri, tęstine veikla. Darbas su silpnumo aplinkybėmis pagrįstas: 1) veiksmų
planais, tyrimais ir ataskaitomis iš 6 bandomųjų šalių, kurių keturiose kartu su EB delegacija vadovauja ir šalys narės: Siera Leonės (vadovaujant Vokietijai),
Burundžio (vadovaujant Nyderlandams), Bisau Gvinėjos (vadovaujant Portugalijai), Haičio (vadovaujant Prancūzijai), Rytų Timoro ir Jemeno; 2) pagalbiniu
tyrimu, kuriuo nustatomi veikėjai, priemonės ir vertinimo priemonės silpnomis aplinkybėmis; 3) jungtine Ministrų tarybos, Pasaulio banko, Afrikos plėtros
banko ir TVF veikla siekiant suformuoti vieningą požiūrĮ Į silpnumo aplinkybes, ir 4) lanksčių procedūrų priėmimu krizių ir nenumatytų situacijų metu. Tęstinę
saugumo ir plėtros sąsajų veiklą žr. Išorinių santykių generalinis direktoratas/ Tyrimai/ Stabilumo priemonė/ Saugumas ir plėtra. Galutinės ataskaitos 1-oji
ir 2-oji knygos (Projekto Nr. 2008/157766). Buvo tiriamos saugumo ir plėtros sąsajos Ačehe (Indonezija), Afganistane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade,
Kolumbijoje ir Pietų Afrikoje, ir 2009 m. vasarĮ šis tyrimas buvo išplatintas ES šalims narėms.
13
Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pasirašyta Kotonu partnerystės sutartis apima visas šalis Į pietus nuo Sacharos,
išskyrus Pietų Afriką.
14
Visą su silpnumu susijusių ES ir EB politikos dokumentų sąrašą galima rasti 1B tome.
15
Europos Bendrijų Komisija 2009b.
16
Akros veiksmų darbotvarkė, 2008, 3-iasis aukšto lygio forumas, rugsėjo 2–4 d.
17
ES Vadovų Taryba, 2007.
18
Europos Parlamentas 2009.
107
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI