SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

8 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
1. ES RŪPINIMOSI SILPNOMIS ŠALIMIS ISTORIJA
Dar 2001 m. Belgijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje metu buvo iškeltas silpnų šalių prioritetas,
nepriklausomi ES politikos tyrimo institutai šiuo klausimu rūpinasi dar seniau 3 . Po rugsėjo 11 d. įvykių
2003 m. priimtoje Europos saugumo strategijoje silpnomis šalimis buvo susirūpinta ir saugumo aspektu 4 .
2005 m. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos priimtu Europos konsensusu
dėl vystymosi pirmą kartą buvo sutarta dėl bendros ES vizijos vystymosi klausimu, ir valstybių silpnumas
buvo apibrėžtas kaip vienas iš penkių svarbiausių ES vystymosi politikos klausimų. 5
8.1 langelis. „Kova su valstybių silpnumu“ – ištraukos iš 2005 m. Europos konsensuso
dėl vystymosi 6
• ES labiau reaguos Į problemiškų partnerių ir silpnų valstybių, kuriose skurdžiomis sąlygomis gyvena trečdalis pasaulio
žmonių, problemas. ES dės daugiau pastangų, kad užkirstų kelią konfliktams ir šalių susilpnėjimui, remdama valdymo
reformas, teisinę valstybę bei kovos su korupcija priemones ir padėdama kurti gyvybingas valstybės institucijas, kad jos
galėtų atlikti svarbiausias pagrindines funkcijas ir patenkinti savo piliečių poreikius. ES kiek galėdama stengsis padėti
silpnoms šalims stiprinti jų gebėjimus, naudodamasi valstybinėmis struktūromis ir strategijomis. ES pasisako už tai,
kad net ir sudėtingiausiose situacijose būtų stengiamasi užkirsti kelią valstybių, nebepajėgiančių atlikti savo funkcijų,
atsiradimui.
• Pereinamuoju laikotarpiu ES skatins neatidėliotinos pagalbos, atkūrimo ir ilgalaikio vystymosi sąsajas. Įveikus krizę,
vystomojoje veikloje bus vadovaujamasi integruotomis pereinamojo laikotarpio strategijomis, kuriomis siekiama atkurti
institucinius gebėjimus, svarbiausias infrastruktūras ir socialines paslaugas, gerinti maisto užtikrinimą, užtikrinti pabėgėlių,
perkeltųjų asmenų problemų tvarius sprendimus ir piliečių saugumą. ES prisidės prie daugiašalių pastangų, įskaitant JT
taikos stiprinimo komisijos veiklą, ir stengsis, kad būtų vėl taikomi savarankiškumo ir partnerystės principai.
• Kai kurios besivystančios šalys yra ypač lengvai pažeidžiamos gamtos katastrofų, klimato pokyčių, gamtos nuniokojimo
ir išorės ekonomikos sukrėtimų. Valstybės narės ir Komisija rems katastrofų prevenciją ir šių šalių atsparumą tokiais
atvejais reaguoti Į ištikusias problemas.
Konsensuse išdėstytas ES požiūris, grįstas valdymo reformomis, teisine valstybe, kovos su korupcija priemonėmis ir gyvybingų
valstybės institucijų kūrimu, taip pat silpnų šalių pajėgumo stiprinimu 7 . Jame taip pat pabrėžiamas poreikis gerinti ES pagalbos
besivystančioms šalims veiksmingumą ir darną. Konsensusas pasisako už tai, kad net ir sudėtingiausiose situacijose būtų stengiamasi
užkirsti kelią valstybių, nebepajėgiančių atlikti savo funkcijų, atsiradimui.
Siekiant sutelkti politinę mintĮ ir diskusijas, kaip dirbti silpnose šalyse, svarbi ir kitų institucijų, kaip antai Pasaulio banko ir EBPO,
veikla 8 . Šios institucijos ir atskiros ES šalys narės vadovauja politinėms diskusijoms dažniau nei EB ir ES kartu sudėjus. Kai kurios
ES šalys narės turėjo savo dvišalę politiką silpnų šalių atžvilgiu, kitos jautė poreikĮ jas plėtoti ir siekti tolesnių politikos diskusijų
Europos lygmeniu 9 .
2007 m., pirmininkaujant Portugalijai, po išsamių konsultacijų su šalimis narėmis, pilietinės visuomenės veikėjais ir kitomis ES
institucijomis, ES apibrėžė analitinius ir koncepcinius labiau sistemingo ir strateginio bendradarbiavimo su silpnomis šalimis bei
regionais pagrindus. 2007 m. spalĮ buvo priimtas Komisijos Komunikatas „ES atsakas Į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis
sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką“, po kurio 2007 m. lapkritĮ sekė Tarybos išvados ir Europos Parlamento
rezoliucija ta pačia tema 10 . Tuo pačiu metu, 2007 m. lapkritį, Taryba priėmė savo išvadas dėl „Saugumo ir vystymosi“ 11 , kur teigiama,
kad „siekiant prisidėti prie ES išorės veiksmų darnos, ES strategijoje ir politikoje turėtų būti atsižvelgiama Į saugumo ir vystymosi
sąsajas“.
3
Žr. Visman 1998.
4
Solana 2003.
5
Šis skyrius parašytas remiantis 1B tome pateiktu Faria ir Sherriff 2009 m. grindžiamuoju dokumentu.
6
Iš Europos Parlamentas, Taryba, Komisija 2006.
7
Žr. Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, 2006, 20-tą punktą.
8
Žr. EBPO tarptautinĮ tinklą dėl konfliktų ir silpnumo (http:www.oecd.org/dac/incaf) ir Pasaulio banką (http://www.worldbank.org/ieg/licus/index.html).
9
Pavyzdžiui, DFID jau turi konkretų požiūrĮ Į silpnumą ir pagrindinĮ dėmesĮ skiria valstybės stiprinimui, taiko įvairius pagalbos teikimo būdus, artimiau
bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir, siekdamas rezultatų, prisiima labiau ilgalaikius įsipareigojimus. Žr. DFID, 2009, Baltoji knyga, 4 skyrius.
10
Europos Bendrijų Komisija 2007, Europos Parlamentas 2007 ir Europos Sąjungos Taryba 2007.
11
Europos Sąjungos Vadovų Taryba, 2007.
106