SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Valstybės stiprinimas ir socialinė sanglauda<br />
net daugialypės (kai valstybė pripažįsta ir, kai įmanoma, įtraukia skirtingas istorines tradicijas), ir kad šalys turi praktiškai ir lanksčiai<br />
grįsti kuriamas valdžios struktūras jau esamu pajėgumu ir egzistuojančiomis institucijomis, iš esmės pasikeistų donorų požiūris<br />
Į valstybės stiprinimą.<br />
Neoficialios vietinės institucijos gali turėti labai daug įtakos stiprinant valstybę, bet labai svarbu vengti perdėtų lūkesčių jų atžvilgiu<br />
ir vengti romantizuoti jų vaidmenį. 18 Ne visos vietinės ir neoficialios institucijos yra valdomos gerai arba „geriau“ nei valstybė.<br />
Pavyzdžiui, neoficialios vietinės institucijos kartais diskriminuoja, ypač moteris ir jaunesnius bendruomenės narius 19 .<br />
Atsižvelgiant Į skirtingas šalių silpnumo aplinkybes 20 (Zimbabvėje, Siera Leonėje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje), galima<br />
daryti išvadas, kad paramą alternatyvioms ir tradicinėms valdymo formoms reikėtų vertinti konkrečiame kiekvienos šalies kontekste,<br />
remiantis galima jų integracija su valstybės organais ir jų gebėjimais palaikyti arba silpninti valstybės teisėtumą. Šių atvejų tyrimų<br />
išvados taip pat rodo, kad kartais pragmatiškas ir lankstus požiūris yra tinkamiausias būdas praktiškai įgyvendinti šiuos bendrus<br />
institucinių reformų rėmimo kriterijus. Tarptautiniais veiksmais galima išnaudoti esamas galimybes įgyvendinti reformas nustatant<br />
ir kuriant tvirtus ryšius su reformų siekiančiais veikėjais iš šalies valdančiojo elito, valstybės tarnautojų, pilietinės visuomenės<br />
organizacijų, profesinių asociacijų ir mikrofinansavimo institucijų.<br />
Tada reikia pradėti laipsniškai stiprinti valstybę, gerai atsižvelgiant Į vietines aplinkybes. EBPO principuose rekomenduojama naudoti<br />
vietines aplinkybes kaip atspirties tašką ir vengti taikyti išorėje sukurtus modelius. Tarptautinei bendruomenei šis žingsnis gali būti<br />
rizikingesnis nei techniniai veiksmai, bet sėkmės tikimybė šiuo atveju žymiai didesnė.<br />
4. HUMANITARINĖS PAGALBOS IR VALSTYBĖS STIPRINIMO VEIKSMŲ<br />
PAPILDOMUMAS POKONFLIKTINĖMIS APLINKYBĖMIS<br />
Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė pokonfliktiniuose pereinamuosiuose<br />
laikotarpiuose, yra užtikrinimas, kad teikiant pagalbą pilietinės visuomenės veikėjams, būtų skatinamas<br />
valstybės stiprėjimas ir tenkinami svarbiausi gyventojų poreikiai, nekuriant lygiagrečių struktūrų.<br />
Daugeliu atvejų konfliktą išgyvenusioje pilietinėje visuomenėje socialines paslaugas teikia privatūs veikėjai. Per greitai perėjus nuo<br />
humanitarinės pagalbos prie paramos valstybės biudžetui daugelis šių veikėjų gali netekti išteklių, būtinų paslaugoms teikti, kol<br />
valstybė dar nepasirengusi perimti šių funkcijų. Per anksti perėjus prie valstybės stiprinimo, gali likti nepatenkinti humanitariniai<br />
poreikiai. Pietų Sudane (žr. 7.4 langelį) per penkerius pereinamojo laikotarpio metus humanitariniai poreikiai buvo didesni nei<br />
vykstant konfliktui. Jei valstybė dar nepajėgi teikti socialines paslaugas, atėmus paramą iš vietos teikėjų, lieka humanitarinė spraga.<br />
Todėl, siekiant apsaugoti humanitarinę sritį, reikia paramą valstybės stiprinimui derinti su ne mažiau svarbiu lygiagrečiu pagalbos<br />
pilietinei visuomenei procesu. Kitaip sakant, valstybės negalima stiprinti humanitarinių principų sąskaita.<br />
Šis požiūris taikytinas ir poreikiui stiprinti valstybės teisėtumą. Pirma, valstybės negalėjimas tenkinti humanitarinius poreikius gali<br />
silpninti jos teisėtumą. Antra, remiant pilietinės visuomenės organizacijas, lengviau sukurti jautrią ir įtraukią valstybę. Pereinamaisiais<br />
pokonfliktiniais laikotarpiais daugelĮ politinių susitarimų pasiekia valdantysis elitas, neatsižvelgdamas Į pilietinės visuomenės<br />
nuomonę. Todėl teisėtumą ir visuomenės sutartĮ galima sustiprinti dirbant su pilietinės visuomenės institucijomis ir remiant jas.<br />
Donorams teikiant paramą konfliktą išgyvenusiuose regionuose, būtina vengti klaidingo skirtingų poveikio priemonių gretinimo.<br />
ES veiksmams gali pakenkti klaidinga prielaida, kad nuo kritinės padėties, kai svarbiausia poveikio priemonė yra humanitarinė<br />
pagalba, prie stabilesnės padėties, kai pagrindinė bendradarbiavimo plėtros srityje priemonė gali būti parama biudžetui, veda<br />
tiesinė seka. Tarptautiniai veiksmai turėtų užtikrinti, kad humanitarinė pagalba ir bendradarbiavimas plėtros srityje būtų taikomi<br />
tuo pačiu metu, ir abiems priemonėms būtų priskiriama tokia pati svarba. Abi priemonės gali būti labai vertingos ir turėtų būti<br />
taikomos pagal vieną viziją, bet kartais gali prireikti jas pritaikyti prie konkrečių sąlygų. Humanitarinė pagalba pagal vienerių metų<br />
išmokų sistemas netinka užsitęsusių krizių ir menkai išreikštų konfliktų priežastims spręsti.<br />
18<br />
Pouligny 2009.<br />
19<br />
JTAEK 2007.<br />
20<br />
GTZ 2008.<br />
97<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language