SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
7 SKYRIUS
VALSTYBĖS STIPRINIMAS IR SOCIALINĖ SANGLAUDA
Pastaruoju metu valstybės stiprinimas tapo vienu svarbiausių tarptautinės plėtros bendruomenės
prioritetų. Dabar beveik visi didieji donorai pripažįsta, kad valstybės stiprinimas yra vienas iš svarbiausių
tikslų, ypač silpnose valstybėse 1 . Stiprėjančią nuomonę, kad reikia prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus
silpnose šalyse, remia ir po Vašingtono konsensuso paplitęs pripažinimas, jog vystymosi procese
esminĮ vaidmenĮ atlieka valstybės institucijos. Afrikos komisija 2005 m. ataskaitoje pabrėžė, kad institucijos
svarbios skatinant plėtrą, o valstybės yra esmingai svarbios siekiant pokyčių, būtinų įgyvendinant ir
palaikant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Dirbdama silpnose šalyse, tarptautinė bendruomenė turi
ir labiau trumpalaikių tikslų, kurių siekiama esamame institucijų kontekste. Tačiau kaip tvirtinama
EBPO principuose, „ilgalaikė tarptautinių veiksmų silpnose šalyse vizija yra padėti nacionaliniams
reformuotojams kurti veiksmingas, teisėtas ir atsparias valstybės institucijas 2 .“
Tačiau darydama įtaką šiuos vidaus procesus, tarptautinė bendruomenė turėtų realistiškai vertinti savo lūkesčius. Parama stiprinant
valstybės institucijas – tai ne tik techninis klausimas. Valstybės stiprinimas yra procesas, kurio metu reikia kurti pilietiškumo jausmą
ir kuris apima kolektyvines vertybes, lūkesčius bei įžvalgas, žmonių, pilietinės visuomenės ir bendruomenių siejamas su valstybe. Be
to, formuojant jautrias, veiksnias ir atskaitingas valstybės institucijas, reikia stiprinti mokesčių rinkimo pajėgumą ir kurti iš apačios
Į viršų nukreiptus konsultavimo mechanizmus.
Veiksmingos ir stiprios valstybės Europoje kūrėsi šimtmečiais, ir šis procesas buvo labai susijęs su tarptautiniais karais (žr. 3 skyrių).
Mažai tikėtina, kad silpnas valstybes galima per trumpą laiką pakeisti pagal Vėberio idealus. Daugelio silpnų Afrikos šalių esamą
padėtĮ nulėmė kolonijinė valdžia, siekusi suformuoti šalis pagal Vakarų modelį, primesdama teritorijų ir kontrolės taisykles. Stiprinant
šio žemyno valstybes, didelis iššūkis yra bendro tapatumo jausmo įtvirtinimas ir ilgalaikių oficialių struktūrų plėtra nesiremiant
stilizuotu Europiniu valstybės stiprinimo modeliu, nes jis nėra pats tinkamiausias pavyzdys Afrikos gyventojams ir vadovams
stengiantis kurti veiksmingas ir teisėtas valstybes.
1. DĖMESYS VALSTYBEI
Svarbiausia yra performuoti oficialius ir neoficialius valstybės pamatus, kad valstybės būtų labiau teisėtos,
reprezentatyvios ir tarnautų visuomenės gerovei, o ne siauriems valdžioje esančių asmenų interesams.
Tai iš esmės ilgalaikis siekis. Norint performuoti supratimą ir susitarimus, kuriais remiasi valstybės
santvarka ir kurie sieja valstybę ir visuomenę, reikia perprasti esamų valdžios struktūrų esmę ir iš pamatų
jas pakeisti. Tai itin sunki ir subtili užduotis, ypač atsižvelgiant Į tai, kad valstybės stiprinimas, ypač
konfliktus išgyvenusiose vietovėse, dažniausiai neišvengiamai grindžiamas derybomis ir kompromisais,
o ne pamatiniais pokyčiais.
Valstybės stiprinimo proceso šaltiniai yra vidiniai, todėl tarptautinė bendruomenė gali šiuos procesus remti, bet ne jiems vadovauti.
Pagal paprasčiausią apibrėžimą, valstybės stiprinimas yra nacionalinių veikėjų pastangos (kartais padedant tarptautiniams veikėjams)
kurti, reformuoti ir stiprinti valstybės institucijas, jei jos yra suirusios arba jų apskritai nėra 3 . Kitaip sakant, stiprinant valstybę
stiprinamas valstybės institucijų teisėtumas ir gebėjimas teikti piliečiams pagrindines jų lūkesčius atitinkančias paslaugas: saugumo,
teisingumo ir lygybės įstatymų atžvilgiu, taip pat mokyklų, sveikatos apsaugos, higienos ir vandens tiekimo paslaugas.
Dalyvavimo valstybių stiprinimo procesuose patirtis rodo, kad tiek vieno, tiek kito tarptautinės intervencijos kraštutinumo atveju
sėkmės tikimybė nedidelė: veiksmingais negalima pavadinti nei minimalaus kišimosi, stengiantis tik palaikyti taiką, nei daugialypių
mėginimų formuoti institucijas. Tinkamesnis yra laipsniškas metodas, pagrįstas realistiniais lūkesčiais dėl galimų tarptautinės įtakos
pasiekimų. Bendras dalyvavimo stiprinant valstybę kriterijus turėtų būti išnaudoti visas vietos galimybes, vengiant ambicingų planų
iš pagrindų pertvarkyti valstybės institucijas ir visuomenės sutartį. Ir kadangi valstybės stiprinimas yra labai politinis procesas,
siekiant padidinti tarptautinio dalyvavimo sėkmės tikimybę, labai svarbu žinoti vietos aplinkybes ir iš apačios Į viršų nukreiptą
paskatų suderinamumo metodą.
1
Fritz ir Rocha Menocal 2007.
2
EBPO-PVK 2007.
3
Caplan 2005.
90