03.09.2014 Views

2011 m. - Susisiekimo ministerija

2011 m. - Susisiekimo ministerija

2011 m. - Susisiekimo ministerija

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

SUSISIEKIMO MINISTERIJA<br />

<strong>2011</strong> METŲ VEIKLOS ATASKAITA<br />

2012 m. vasario 28 d.<br />

Vilnius


2<br />

TURINYS<br />

I. Strateginių pokyčių įgyvendinimas 3<br />

II. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai 4<br />

1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 4<br />

1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas 10<br />

1.2. <strong>Susisiekimo</strong> geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra 21<br />

1.3. <strong>Susisiekimo</strong> vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra 28<br />

1.4. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas 44<br />

1.5. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tra 58<br />

2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 61<br />

2.1. Kelių priežiūros ir pl÷tros programa 63<br />

3. Trečiasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 73<br />

3.1. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷sena 73<br />

3.2. ES paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti 76<br />

4. Ketvirtasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 78<br />

4.1. Kelių transporto pl÷tra, kontrol÷ ir priežiūra 79<br />

5. Penktasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 96<br />

5.1. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tra, priežiūra ir turto valdymas 97<br />

6. Šeštasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 101<br />

6.1. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tra 102<br />

III. Koordinuojamų tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimas 107<br />

1. Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros <strong>2011</strong>–2017 metų programos įgyvendinimo<br />

tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas 107<br />

IV. Vyriausyb÷s programos įgyvendinimas 127<br />

V. Planuojami artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai 134


3<br />

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS<br />

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> metų veiklos prioritetus susisiekimo srityje<br />

svarbiausi <strong>2011</strong> m. atlikti darbai skirti transporto sistemos konkurencingumui stiprinti ir<br />

infrastruktūrai modernizuoti.<br />

Įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ – geležinkelio ruože Šeštokai–Mockava (6,2 kilometro)<br />

rekonstruota plačioji geležinkelio v÷ž÷ ir nutiesta nauja sugretinta europin÷ v÷ž÷; pasirašyta 15<br />

sutarčių kitiems projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožams projektuoti ir rangos darbams<br />

vykdyti, iš jų <strong>2011</strong> metais baigti darbai pagal šias sutartis: geležinkelio ruožo Kaunas–Gaižiūnai<br />

projektavimas; geležinkelio ruožo Marijampol÷–Šeštokai galimybių studijos parengimas ir atskiros<br />

1435 mm pločio v÷ž÷s geležinkelio linijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose galimybių<br />

studijos parengimas. Sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama „Rail Baltica“ projekto<br />

įgyvendinimo komisija, kuriai pavesta Vyriausybei teikti pasiūlymus d÷l „Rail Baltica“ projekto<br />

įgyvendinimo veiksmų plano, klausimų, susijusių su teritorijų planavimo ir žem÷s pa÷mimo<br />

visuomen÷s poreikiams procedūromis, taip pat kitų svarbių aktualijų sprendimo.<br />

Rekonstruojami transeuropinio tinklo kelių ruožai: (E85 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da), E85 (Vilnius–<br />

Lyda), E272 (Vilnius–Panev÷žys–Šiauliai–Palanga), E 262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis). Tiesiamas<br />

Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis. <strong>2011</strong> metais rekonstruota Kirtimų g. nuo Savanorių pr.<br />

transporto žiedo 0,18 km iki 2,08 km, estakados per geležinkelius, įrengiamas apšvietimas ir kt.<br />

Rekonstruotas kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožas Šiauliai–Radviliškis (9 km). Prad÷ti rekonstruoti<br />

Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto privažiuojamieji automobilių keliai. <strong>2011</strong> m. rekonstruota 1654 m<br />

Perk÷los gatv÷s.<br />

Pl÷tojant Rytų–Vakarų transporto koridorių, siekiant prisijungti prie transeuropinių ir<br />

besiformuojančių Europos–Azijos transporto infrastruktūros tinklų, sudarytas Rytų–Vakarų<br />

transporto koridoriaus (EWTC) asociacijos sekretoriatas, parengtas veiklos plano projektas,<br />

sprendžiamas būstin÷s klausimas.<br />

Pl÷tojant intermodalinio transporto infrastruktūrą ir siekiant sudaryti sąlygas intermodalinių vežimų<br />

pl÷trai, parengta Klaip÷dos viešojo logistikos centro galimybių studija, rengiami Kauno viešojo<br />

logistikos centro intermodalinio terminalo statybos ir Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijų<br />

planavimo dokumentai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir techniniai projektai. Rengiamas<br />

Šiaulių viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo techninis projektas.<br />

Plečiant transporto jungtis, <strong>2011</strong> metais įgyvendintas transporto projektas „Saul÷“. Tai Vakarų<br />

Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis konteinerių traukinys,<br />

tapęs svarbia jungtimi vežant krovinius iš Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos. Be to, <strong>2011</strong> m. atlikti<br />

parengiamieji darbai tam, kad 2012 metų pradžioje būtų atnaujintas traukinio „Merkurijus“<br />

maršrutas. „Merkurijus“ – tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas. Šiuo<br />

traukiniu planuojama vežti tik konteinerius. Šio projekto tikslas – pritraukti daugiau konteineriais<br />

vežamų krovinių į Klaip÷dos ir Kaliningrado uostus. Pakrauti ir tušti 20, 40 ir 45 p÷dų universalieji<br />

bei specializuotieji konteineriai bus vežami maršrutu Klaip÷da/Kaliningradas–Minskas–Maskva ir<br />

atgal.<br />

<strong>2011</strong> m. konteineriniu traukiniu Vikingas vežta 56 003 TEU, t. y. 34,0 proc. daugiau nei 2010<br />

metais.<br />

Itin gerų rezultatų pasiekta saugaus eismo srityje – Lietuvos keliuose <strong>2011</strong> metais žuvo mažiausiai<br />

žmonių (297 žmon÷s) nuo 1961 metų (2009 m. žuvo – 370 žmonių; 2010 m. – 300 žmonių). <strong>2011</strong><br />

m. spalio 20 d. atidarytas Eismo informacijos centras ir sukurta valstybin÷s reikšm÷s kelių eismo


4<br />

informacin÷ sistema. Visą reikiamą informaciją apie eismo sąlygas valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

vairuotojai gali rasti ir interneto svetain÷je www.eismoinfo.lt, pasiekiamoje per standartines<br />

interneto naršykles arba išmaniuosius telefonus.<br />

<strong>2011</strong> m. prad÷ta vykdyti Lietuvos valstybinių kelių tiesimo ir priežiūros sistemos reforma. <strong>2011</strong> m.<br />

priimtas Kelių įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įgyvendinant šį<br />

įstatymą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1521<br />

„D÷l valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷s įmonių savininkų teisių ir pareigų<br />

įgyvendinimo“. Vadovaudamasi šiuo nutarimu 11 valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷s<br />

įmonių savininko teises ir pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdo ne Lietuvos automobilių kelių<br />

direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos, o <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>.<br />

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministerijos misija – sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos<br />

(toliau – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti<br />

susisiekimo infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei pl÷trai, skaidriai<br />

konkurencijai.<br />

Ministro valdymo sritis – transporto sistemos funkcionavimas: keleivių ir krovinių vežimas<br />

geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu, visų rūšių transporto infrastruktūros pl÷tra,<br />

visų rūšių transporto saugus eismas, kombinuotasis vežimas, transporto tranzitas ir logistika;<br />

elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros pl÷tra;<br />

informacin÷s visuomen÷s pl÷tra.<br />

1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Pirmas strateginis tikslas – sukurti modernią, subalansuotą, saugią, draugišką aplinkai susisiekimo<br />

sistemą, kaip regioninį intermodalinį transporto centrą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų<br />

poreikius.<br />

Strateginis tikslas buvo vertinamas 8 efekto kriterijais, kurie pateikiami 1 lentel÷je.<br />

1 lentel÷. Pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Efekto vertinimo kriterijaus<br />

pavadinimas<br />

Planas Įvykdyta Įvykdymo<br />

procentas<br />

kodas<br />

E-01-01 Kasmetinis keleivių ir<br />

krovinių vežimas visomis 377,5/99 391,9/106,9 103,8/108<br />

transporto rūšimis (mln.<br />

kel./mln. t)<br />

E-01-02 Kasmetinis nuolatinis 61 64,5 105,7<br />

interneto vartotojų procentas<br />

E-01-03 Transporto paslaugų eksporto 6300 7390 117,3<br />

apimtis (mln. Lt)<br />

E-01-04 Kasmetinis keleivių ir 4,3/47 4,7/52,3 109,3/111,3<br />

krovinių vežimas geležinkelių<br />

transportu (mln. kel./mln. t)<br />

E-01-05 Kasmetinis keleivių ir 2,27/7,55 2,0/8,6 88,1/113,9<br />

krovinių vežimas vandens<br />

transportu (mln. kel./mln. t)


5<br />

E-01-06 Kasmetin÷ keleivių srautų<br />

dinamika ir krovinių krova<br />

Klaip÷dos valstybiniame jūrų<br />

uoste (mln. kel./mln. t)<br />

E-01-07 Kasmetinis keleivių srautas<br />

oro uostuose (mln. kel.)<br />

E-01-08 Žuvusiųjų keliuose skaičius<br />

(vnt.)<br />

0,26/30,7 0,28/36,6 107,7/119,2<br />

2,87 2,69 93,7<br />

290 297 102,4<br />

Efekto kriterijus E-01-01 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas visomis transporto rūšimis<br />

(mln. kel./mln. t) pasiektas. Keleivių vežta 3,8 proc., arba 14,4 mln. keleivių, daugiau, negu<br />

planuota, pervežtų krovinių planas viršytas 8 proc., arba 7,9 mln. tonų.<br />

450<br />

400<br />

350<br />

377,5<br />

391,9<br />

300<br />

250<br />

200<br />

150<br />

100<br />

99 106,9<br />

50<br />

0<br />

Keleiviai<br />

Kroviniai<br />

Planas<br />

Faktas<br />

1 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel./mln. t)<br />

Efekto kriterijus E-01-02 – Kasmetin÷ nuolatinių interneto vartotojų dinamika Lietuvoje (proc.).<br />

Šis efekto kriterijus viršytas 5,7 proc.: vietoj planuoto nuolatinių interneto vartotojų augimo<br />

<strong>2011</strong> m. palyginti su 2010 m. 3 proc. augimas buvo 6,5 proc.<br />

66<br />

64<br />

62<br />

60<br />

58<br />

56<br />

54<br />

2010 m. <strong>2011</strong>m. planas <strong>2011</strong> m. faktas<br />

Nuolatinių interneto vartotojų<br />

dalis, proc.<br />

2 pav. Kasmetin÷ nuolatinių interneto vartotojų dinamika Lietuvoje (proc.)


6<br />

Efekto kriterijus E-01-03 – Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Lt.). Šis efekto kriterijus<br />

įvykdytas ir viršytas 17,3 proc., t.y. planuota eksporto apimtis viršyta 1 090 mln. Lt.<br />

7600<br />

7400<br />

7390<br />

7200<br />

7000<br />

6800<br />

6600<br />

6400<br />

6300<br />

6200<br />

6000<br />

5800<br />

5600<br />

Planas<br />

Faktas<br />

Transporto paslaugų eksportas mln. Lt<br />

3 pav. Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Lt.)<br />

Efekto kriterijus E-01-04 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln.<br />

kel./mln. t.) pasiektas. Keleivių vežta 9,3 proc., arba 0,4 mln. keleivių, daugiau, negu planuota,<br />

pervežtų krovinių planas viršytas 11,3 proc., arba 5,3 mln. tonų.<br />

60<br />

50<br />

47<br />

52,3<br />

40<br />

30<br />

20<br />

10<br />

4,3<br />

4,7<br />

0<br />

Keleiviai<br />

Kroviniai<br />

Planas<br />

Faktas<br />

4 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln. kel./mln. t.)


7<br />

Efekto kriterijus E-01-05 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas vandens transportu (mln.<br />

kel./mln. t.). Šio efekto kriterijaus reikšm÷ – keleivių vežimas vandens transportu įvykdyta 88,1<br />

proc., arba vežta 270 tūkst. keleivių mažiau, negu planuota. D÷l ekonomin÷s kriz÷s ir išaugusių<br />

paslaugų kainų gerokai sumaž÷jo keleivių transporto paslaugų paklausa, tod÷l sumaž÷jo keleivių<br />

vežimas vandens transportu. Atsižvelgus į tai, kad <strong>2011</strong> m. dar nebuvo baigta Delfinariumo<br />

rekonstrukcija ir delfinai nepergabenti į Lietuvą, AB „Smiltyn÷s perk÷la“ perk÷l÷ mažiau keleivių,<br />

nei buvo planuota. Pervežtų krovinių vandens transportu planas viršytas 13,9 proc., arba 1,05 mln.<br />

tonų.<br />

10<br />

9<br />

8<br />

7<br />

6<br />

5<br />

4<br />

7,55<br />

8,6<br />

3<br />

2<br />

1<br />

2,27<br />

2<br />

0<br />

Keleiviai<br />

Kroviniai<br />

Planas<br />

Faktas<br />

5 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas vandens transportu (mln. kel./mln. t.)<br />

Efekto kriterijus E-01-06 – Kasmetin÷ keleivių srautų dinamika ir krovinių krova Klaip÷dos<br />

valstybiniame jūrų uoste (mln. kel./mln. t.). Šis efekto kriterijus pasiektas ir viršytas – keleivių<br />

srautai viršijo planuotus 7,7 proc., krovinių krovos planas viršytas 19,2 proc., arba 5,9 mln. tonų.


8<br />

40<br />

36,6<br />

35<br />

30,7<br />

30<br />

25<br />

20<br />

15<br />

10<br />

5<br />

0<br />

0,26<br />

Keleiviai<br />

0,28<br />

Kroviniai<br />

Planas<br />

Faktas<br />

6 pav. Kasmetin÷ keleivių srautų dinamika ir krovinių krova Klaip÷dos valstybiniame jūrų uoste<br />

(mln. kel./mln. t.)<br />

Efekto kriterijus E-01-07 – Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.). Šio efekto<br />

kriterijaus pasiekti nepavyko. Planas įvykdytas 93,7 proc., arba 180 tūkst. keleivių srautas buvo<br />

mažesnis, negu planuota. Vilniaus oro uostui pakeitus veiklos strategiją, dalis pigių skrydžių,<br />

vykdytų iš Kauno oro uosto, buvo perkelta į Vilniaus oro uostą. Tai tur÷jo neigiamą įtaką Kauno<br />

oro uosto keleivių skaičiaus augimui ir l÷m÷ užimamos rinkos dalies sumaž÷jimą. Vilniaus oro<br />

uostas nepasiek÷ planuoto keleivių srauto, nes pigių skrydžių bendrov÷s iš šio oro uosto prad÷jo<br />

skraidyti keliais m÷nesiais v÷liau, nei buvo planuota, taip pat d÷l neramumų turistų pam÷gtose<br />

šalyse (pvz., Egipte, Tunise ir kt.) neįvyko dalis planuotų užsakomųjų skrydžių. Bendrą keleivių<br />

skaičių sumažino ir mažesn÷, negu planuota, užsakomųjų skrydžių programa į Viduržemio jūros<br />

kurortus <strong>2011</strong> m. vasaros sezonu.


9<br />

2,9<br />

2,87<br />

2,85<br />

2,8<br />

2,75<br />

2,7<br />

2,69<br />

2,65<br />

2,6<br />

Keleiviai<br />

Planas<br />

Faktas<br />

7 pav. Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.)<br />

Efekto kriterijus E-01-08 – Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.) Šis efekto kriterijus neįvykdytas,<br />

kadangi buvo siekiama neviršyti 290 žuvusiųjų keliuose skaičiaus, faktiškai žuvo 297 žmon÷s.<br />

<strong>2011</strong> metais žuvusiųjų keliuose skaičius mažesnis nei 2010 m., tačiau planuoto dar geresnio<br />

rezultato pasiekti nepavyko. D÷l neatsargaus elgesio ir sąmoningumo stokos <strong>2011</strong> m. padaug÷jo<br />

p÷sčiųjų ir dviratininkų žūčių.<br />

305<br />

300<br />

295<br />

Žuvusiųjų skaičius keliuose<br />

290<br />

285<br />

2010 m. <strong>2011</strong>m. planas <strong>2011</strong> m. faktas<br />

8 pav. Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.)<br />

Pirmajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinamos 5 programos: „Transporto ir ryšių<br />

politikos įgyvendinimas“, „<strong>Susisiekimo</strong> geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra“,<br />

„<strong>Susisiekimo</strong> vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra“, „Civilin÷s aviacijos veiklos<br />

priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“, „Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių<br />

transporto infrastruktūros pl÷tra“.


10<br />

1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa (01 08). Programą vykd÷ <strong>Susisiekimo</strong><br />

<strong>ministerija</strong>.<br />

Programa dalyvavo įgyvendinant Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> metų veiklos I prioriteto Modernios<br />

ekonomikos kūrimas 7-ą kryptį – Transporto infrastruktūros modernizavimas (projekto „Rail<br />

Baltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius) ir IV prioritetą Modernus valstyb÷s<br />

valdymas siekiant naujos paslaugų kokyb÷s. Buvo siekiama įgyvendinti valstyb÷s transporto, pašto<br />

ir elektroninių ryšių strategiją ir politiką, <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>i pavestus uždavinius, užtikrinti<br />

ministerijos funkcijų, apibr÷žtų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausyb÷s nutarimuose ir kituose teis÷s aktuose, vykdymo administravimą ir koordinavimą.<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- įgyvendinti valstyb÷s transporto, pašto ir elektroninių ryšių politiką (08-01);<br />

- užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo administravimą (08-02);<br />

- formuoti nacionalinę transporto, pašto ir elektroninių ryšių politiką atsižvelgiant į Europos<br />

Sąjungos numatytus transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikos pagrindinius tikslus ir<br />

priemones (08-03);<br />

- atstovauti Lietuvos interesams ES ir tarptautinių organizacijų veikloje, pl÷toti dvišalį ir daugiašalį<br />

bendradarbiavimą su užsienio valstyb÷mis Lietuvai aktualiais transporto ir ryšių klausimais (08-04).<br />

Įgyvendinant pirmojo programos tikslo uždavinius, buvo siekiama užtikrinti, kad būtų laiku<br />

vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo<br />

priemon÷s. <strong>2011</strong> m. <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, kaip pirmoji atsakingoji už Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones institucija, vykd÷ 23 priemones.<br />

Iš jų 18 priemonių tęstin÷s, jų įgyvendinimo terminas – 2008–2012 m. ir 6 programos priemonių<br />

įgyvendinimo terminas – <strong>2011</strong> m.<br />

Visos tęstin÷s priemon÷s s÷kmingai įgyvendinamos.<br />

<strong>2011</strong> m. tur÷jo būti įgyvendintos 6 ministerijos kuruojamos programos priemon÷s (77, 86, 748, 755,<br />

791, 802). <strong>2011</strong> m. įgyvendintos 3 programos priemon÷s (755, 791, 802) ir nutraukta jų vykdymo<br />

kontrol÷. D÷l toliau nurodytų objektyvių priežasčių nebus galimybių įvykdyti kitų 3 programos<br />

priemonių (77, 86, 748).<br />

77 programos priemon÷s (pl÷toti elektroninio parašo infrastruktūrą – tobulinti pagalbines paslaugas<br />

(laiko žymos ir patikros) įgyvendinimo atsakinguoju vykdytoju buvo paskirtas Informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷tros komitetas prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos (toliau – IVPK). Tačiau Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 32 (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 8-316) nuo <strong>2011</strong> m.<br />

geguž÷s 1 d. elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijos perduotos Lietuvos Respublikos<br />

ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – RRT). IVPK buvo įpareigotas perduoti RRT visus dokumentus<br />

ir priemones, kurių reikia elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijoms atlikti. D÷l šios<br />

priežasties IVPK <strong>2011</strong> m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (6)S-875 kreip÷si į Ministro Pirmininko tarnybą<br />

ir praš÷ išbraukti IVPK iš atsakingųjų vykdytojų sąrašo.<br />

Įgyvendinant 86 priemonę (atlikti esamos valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizę ir parengti<br />

valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros optimizavimo ir pl÷tros reikalavimus) buvo numatyta atlikti<br />

esamos valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizę ir parengti jos optimizavimo rekomendacijas,<br />

kurios apimtų visą viešąjį sektorių, išlaikant valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros vientisumą ir<br />

nuoseklų procesą. Preliminariais IVPK vertinimais, valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizei,<br />

jos optimizavimo rekomendacijoms ir priemonių plano metmenims parengti reik÷tų 4–5 mln. Lt,<br />

tačiau d÷l esamos ekonomin÷s situacijos finansavimo gauti nepavyko ir mažai tik÷tina, kad jis bus<br />

skirtas. <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> <strong>2011</strong> m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2-6693(17-4) kreip÷si į Ministro<br />

Pirmininko tarnybą ir praš÷ nutraukti šios priemon÷s vykdymo kontrolę.


11<br />

Vykdydama 748 priemonę (atlikti studiją ir jos pagrindu parengti reikiamų teis÷s aktų d÷l<br />

automobilių ir dviračių stov÷jimo aikštelių, skirtų kelionei tęsti viešuoju transportu, tinklo sukūrimo<br />

Lietuvoje, skatinant gerosios užsienio praktikos pritaikymą Lietuvoje, projektus) <strong>Susisiekimo</strong><br />

<strong>ministerija</strong> įvertino galimybę atlikti studiją ir jos pagrindu parengti reikiamų teis÷s aktų d÷l<br />

automobilių ir dviračių stov÷jimo aikštelių, skirtų kelionei tęsti viešuoju transportu, tinklo sukūrimo<br />

Lietuvoje, skatinant gerosios užsienio praktikos pritaikymą Lietuvoje, projektus. D÷l sumaž÷jusio<br />

užsakomųjų tiriamųjų darbų finansavimo nebus galimybių parengti tokios studijos, tačiau<br />

<strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> kitomis priemon÷mis aktyviai skatino savivaldybes pl÷toti sąveikiąsias<br />

viešojo transporto ir privataus transporto (automobilių, dviračių) sistemas, diegiant „Pаrk&Ride“ ir<br />

„Bike&Ride“ aikšteles, inicijavo Europos Sąjungos <strong>2011</strong> m. transporto baltosios knygos<br />

pristatymus akademinei visuomenei, savivaldyb÷ms ir kt. <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> 2012-12-27 raštu<br />

Nr. 2-6767(41) pateik÷ Ministro Pirmininko tarnybai informaciją apie šios priemon÷s<br />

įgyvendinimą.<br />

Informacija apie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo<br />

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189<br />

„D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių<br />

patvirtinimo“, vykdymą <strong>2011</strong> metais Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai pateikta<br />

<strong>2011</strong> m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2-6857(42).<br />

Pagal susisiekimo ministro valdymo sritį – elektroniniai ryšiai ir paštas <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong><br />

siekia sukurti IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisinę bazę ir atitinkamai pertvarkyti institucinę<br />

sistemą. Lietuvos Respublikos Seimas <strong>2011</strong> m. birželio 28 d. pri÷m÷ Lietuvos Respublikos<br />

elektroninių ryšių įstatymą (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 91-4327), kuriuo įstatyminiu lygiu perkeltos į<br />

nacionalinę teisę direktyvos 2009/136/EB ir direktyvos 2009/140/EB nuostatos. Šio įstatymo<br />

patikslintos bei naujos nuostatos sudaro pagrindą nuosekliam ex ante reguliavimui, kas savo ruožtu<br />

sąlygoja geresnį konkurencijos užtikrinimą elektroninių ryšių sektoriuje. Įstatymo nuostatos taip pat<br />

užtikrina geresnį elektroninių ryšių išteklių valdymą, naudojimą, spartesnį naujos kartos tinklų<br />

diegimą.<br />

Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio pl÷trai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių<br />

technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio tikslas – suteikti galimybę interneto<br />

paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems<br />

žmon÷ms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus projektą RAIN-2 98 proc. kaimiškųjų<br />

šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų tur÷s galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio<br />

paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje, <strong>2011</strong> m. nutiesta apie 2700 km<br />

šviesolaidinių kabelių linijų, tai sudaro apie 60 proc. numatytų darbų.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo tęsiamas projekto „Skaitmenin÷s televizijos pl÷tros skatinimas“ įgyvendinimas. Šio<br />

projekto tikslas – informuoti visuomenę ir verslo įmones apie skaitmenin÷s televizijos, veikiančios<br />

naudojant skirtingas technologijas, savybes ir jos diegimo procesą Lietuvoje. Įgyvendinant šio<br />

projekto priemones, buvo sukurta speciali interneto svetain÷ www.skaitmenine2012.lt,<br />

nacionalin÷se televizijos ir radijo programose transliuojami informaciniai pranešimai,<br />

nacionaliniuose ir regioniniuose spaudos leidiniuose publikuojami straipsniai apie skaitmeninę<br />

televiziją ir priemones jai žiūr÷ti.<br />

<strong>2011</strong> m. pabaigoje atlikti socialiniai Lietuvos gyventojų tyrimai parod÷, jog analoginę antžeminę<br />

televiziją žiūr÷jo 26 proc. gyventojų. Kita dalis gyventojų televizijos programas jau priima<br />

skaitmeniniu arba kitu, alternatyviu analoginei antžeminei televizijai, būdu. Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausyb÷ <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 21 d. nutarimu Nr. 1093 patvirtino galutinę analogin÷s antžemin÷s<br />

televizijos išjungimo datą ir laiką – 2012 m. spalio 29 d. 03:00. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷<br />

<strong>2011</strong> m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1472 nutar÷ pakeisti Skaitmenin÷s televizijos diegimo


12<br />

Lietuvoje modelį. Naujojoje redakcijoje numatyti konkretūs skaitmenin÷s antžemin÷s televizijos<br />

diegimo veiksmai po analogin÷s antžemin÷s televizijos išjungimo, vykdančios institucijos, jų<br />

funkcijos, numatomos įgyvendinti priemon÷s ir jų terminai.<br />

Siekiant skatinti informacijos sklaidą kaimo gyvenamosiose vietov÷se, buvo priimtas Pašto<br />

įstatymo pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu universaliųjų pašto paslaugų teik÷jas buvo įpareigotas<br />

pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamosiose vietov÷se. Pagal Europos Parlamento ir<br />

Tarybos direktyvą 2008/6/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 97/67/EB, d÷l visiško Bendrijos pašto<br />

paslaugų vidaus rinkos suformavimo, <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> pareng÷ ir Vyriausyb÷ pritar÷ Pašto<br />

įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame pašto paslaugų rinkos liberalizavimas numatytas<br />

nuo 2013 sausio 1 d.<br />

Siekiant nustatyti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros prioritetus, tikslus ir uždavinius, kad būtų kuo<br />

geriau naudojamasi IRT teikiamomis socialin÷mis ir ekonomin÷mis galimyb÷mis, o pirmiausia<br />

internetu, labai svarbia ekonomin÷s ir socialin÷s veiklos priemone, kuria naudojantis galima teikti ir<br />

gauti paslaugas, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti savo nuomonę, <strong>2011</strong> m. kovo 16 d.<br />

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 301 buvo patvirtinta Lietuvos informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷tros <strong>2011</strong>–2019 metų programa (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 33-1547). Šioje programoje buvo<br />

nustatyti trys prioritetai, kurie glaudžiai siejasi su Europos Komisijos patvirtinto komunikato<br />

„Europos skaitmenin÷ darbotvark÷“ nustatytais prioritetais: Lietuvos gyventojų geb÷jimų naudotis<br />

IRT tobulinimas, elektroninio turinio ir paslaugų pl÷tra, IRT infrastruktūros pl÷tra. Siekiama, kad<br />

iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu. Statistikos<br />

departamento duomenimis, <strong>2011</strong> m., internetu naudojosi 63,6 proc. 16–74 m. amžiaus asmenų.<br />

Dauguma jų internetu naudojosi kasdien (75 proc. interneto naudotojų).<br />

Siekiant užtikrinti tinkamą valstyb÷s informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą naudojimą,<br />

priežiūrą, sąveiką, planavimą ir saugą, <strong>2011</strong> m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos<br />

valstyb÷s informacinių išteklių valdymo įstatymas (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 163-7736). Numatoma, kad<br />

priimtas įstatymas jo įgyvendinamieji teis÷s aktai sudarys sąlygas racionalesniam biudžeto l÷šų<br />

naudojimui ir jau esamų valstyb÷s informacinių išteklių išnaudojimui, skatins informacinių<br />

technologijų priemonių kūrimą ir jų tobulinimą atsižvelgiant į informacijos gav÷jų ir paslaugų<br />

naudotojų poreikius, sukurs prielaidas spartesnei elektroninių paslaugų pl÷trai.<br />

Praktinius informacin÷s visuomen÷s pl÷trai skirtus darbus vykd÷ Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros<br />

komitetas prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos pagal 11 programą.<br />

Antrasis programos tikslas – užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo<br />

administravimą. Šio tikslo laukiamas rezultatas – siekti, kad biudžeto l÷šos, skirtos investicijų<br />

projektams įgyvendinti, būtų panaudotos 100 %, įgyvendintas 91 %. Siekiant kuo efektyviau<br />

panaudoti valstyb÷s l÷šas, <strong>2011</strong> m. buvo nuolat analizuojami įmonių prašymai perskirstyti l÷šas,<br />

numatytas investicijų projektams įgyvendinti. <strong>2011</strong> m. 3 kartus tikslintas <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

<strong>2011</strong>–2013 metų strateginis veiklos planas ir 6 kartus perskirstytos Valstyb÷s investicijų <strong>2011</strong>–2013<br />

metų programoje numatytos l÷šos transporto, ryšių ir informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų<br />

projektams įgyvendinti (tikslintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. vasario 21 d.<br />

įsakymas Nr. 3-104). Buvo patikslinti <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos, Pasienio kontrol÷s punktų<br />

direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos, Transporto investicijų direkcijos, VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto, VĮ Tarptautinio<br />

Vilniaus oro uosto, VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“<br />

investicijų projektai ir programos. Taip pat siekiant kuo geriau panaudoti valstyb÷s l÷šas <strong>2011</strong> m.<br />

nuolat buvo rengiami pasitarimai su projektų vykdytojais ir sprendžiamos kilusios problemos. Tai<br />

leido maksimaliai panaudoti valstyb÷s l÷šas (valstyb÷s biudžeto ir ES paramos), skirtas transporto<br />

sektoriaus investicijų projektams įgyvendinti.


13<br />

Valstyb÷s investicijų <strong>2011</strong>–2013 metų programoje transporto, pašto, elektroninių ryšių ir<br />

informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektams įgyvendinti (neįskaitant viršplaninių<br />

likučių) buvo skirta 1 361 mln. Lt (1 039 mln. Lt – ES paramos l÷šų, 323 mln. Lt – valstyb÷s<br />

biudžeto l÷šų kartu su pajamų iš mokesčių (259 mln. Lt) dalimi. <strong>2011</strong> m. panaudota 1 253,6 mln. Lt<br />

(752,1 mln. Lt – ES paramos l÷šų ir 501,4 mln. Lt valstyb÷s biudžeto/pajamų iš mokesčių l÷šų.<br />

Valstyb÷s l÷šos, numatytos <strong>2011</strong>–2013 metų programoje, panaudotos 91 %. Pagrindin÷ priežastis,<br />

kad <strong>2011</strong> m. nevisiškai panaudotos valstyb÷s l÷šos, ta, kad buvo nustatyti kiti (v÷lesni) projektų<br />

paraiškų pateikimo terminai, atitinkamai keit÷si kitos su projektų įgyvendinimu susijusios datos,<br />

užsitęs÷ viešųjų pirkimų procedūros ir kt.<br />

Produkto kriterijus – įgyvendinami 64 investicijų projektų – įgyvendintas 117 % (įgyvendinti 75<br />

projektai). Būtina pažym÷ti, kad transporto infrastruktūros modernizavimo projektai yra sud÷tingi ir<br />

didel÷s apimties, tod÷l jų įgyvendinimas trunka ne vienerius metus. Siekiant užtikrinti, kad<br />

maksimaliai būtų panaudotos valstyb÷s l÷šos (valstyb÷s biudžeto ir ES paramos), skirtos valstyb÷s<br />

investicijų programos projektams įgyvendinti, <strong>2011</strong> m. nuolat buvo analizuojami įmonių prašymai<br />

d÷l investicijų projektų tikslinimo.<br />

Trečiojo programos tikslo – formuoti nacionalinę transporto, pašto ir elektroninių ryšių politiką<br />

atsižvelgiant į Europos Sąjungos numatytus transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikos<br />

pagrindinius tikslus ir priemones – laukiamas rezultatas – nustatytais terminais įgyvendintos ES<br />

teis÷s perk÷limo ir įgyvendinimo plane numatytos priemon÷s. Šio rezultato pasiekti nepavyko, jis<br />

įgyvendintas 82 %.<br />

Nacionalinius teis÷s aktus derinant su ES teis÷s aktų reikalavimais <strong>2011</strong> m. buvo suplanuota 71<br />

priemon÷, <strong>2011</strong> m. faktiškai buvo įvykdytos 58 priemon÷s (82 %), 13 priemonių vykdomos.<br />

Įvykdytos šios <strong>2011</strong> m. suplanuotos priemon÷s:<br />

Priimti įstatymai:<br />

1. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų<br />

transportu įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1401.<br />

Perkeltos 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyvos 95/50/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo keliais<br />

vienodų tikrinimo procedūrų nuostatos.<br />

2. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 11, 13, 15 straipsnių<br />

pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 13(1) straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo<br />

įstatymas Nr. XI-1832.<br />

Perkeltos 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES d÷l kelių<br />

transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo<br />

sistemos nuostatos.<br />

3. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2, 5, 6, 9, 12, 22 straipsnių<br />

ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1334.<br />

Perkeltos 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB d÷l<br />

geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių<br />

infrastruktūra ÷mimo ir saugos sertifikavimo nuostatos.<br />

4. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo ir jį keitusio įstatymo<br />

pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1597.<br />

Perkeltos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalies<br />

keičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą<br />

2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi<br />

geležinkelių infrastruktūra ÷mimo, nuostatos.


14<br />

5. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33<br />

straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4(1), 25(1), 33(1) straipsniais ir 8,<br />

27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1595.<br />

Perkeltos nuostatos ir įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos<br />

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/110/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/49/EEB d÷l<br />

saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva); 2001 m. vasario 26 d.<br />

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų<br />

paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ÷mimo ir saugos sertifikavimo;<br />

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalies keičiančios<br />

Tarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą 2001/14/EB d÷l<br />

geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių<br />

infrastruktūra ÷mimo; 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)<br />

Nr. 1370/2007 d÷l keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio<br />

Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70; 2007 m. spalio 23 d. Europos<br />

Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 d÷l geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.<br />

6. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir<br />

papildymo, Kodekso papildymo 8(1) straipsniu įstatymas Nr. XI-1622.<br />

Įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos<br />

reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesin÷s vežimo kelių transportu veiklos<br />

sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB; 2009 m. spalio 21 d. Europos<br />

Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinio<br />

krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir<br />

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo<br />

tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB)<br />

Nr. 561/2006.<br />

7. Lietuvos Respublikos įstatymas d÷l Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos<br />

Karalyst÷s bendradarbiavimo palydovin÷s navigacijos srityje susitarimo ratifikavimo Nr. XI-1455.<br />

Įgyvendinti 2010 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimo 2010/652/ES d÷l Europos Sąjungos bei jos<br />

valstybių narių ir Norvegijos Karalyst÷s bendradarbiavimo palydovin÷s navigacijos srityje<br />

susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo reikalavimai.<br />

Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimai:<br />

1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 646 "D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 "D÷l pavojingų krovinių vežimo<br />

kelių transportu Lietuvos Respublikoje" pakeitimo".<br />

Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento ir<br />

Tarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartą<br />

priderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.<br />

2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 647 "D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „D÷l pavojingų krovinių vežimo<br />

geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.<br />

Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento ir<br />

Tarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartą<br />

priderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.<br />

3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1014 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. geguž÷s 19 d. nutarimo Nr. 611 „D÷l Viešosios geležinkelių<br />

infrastruktūros paj÷gumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“.<br />

Perkeltos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalies<br />

keičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą<br />

2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi<br />

geležinkelių infrastruktūra ÷mimo, nuostatos.


15<br />

4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1018 „D÷l įgaliojimų<br />

suteikimo E. Masiuliui“ (<strong>2011</strong> m. spalio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos ir Tarptautin÷s jūrų<br />

organizacijos bendradarbiavimo memorandumas d÷l dalyvavimo savanoriško Tarptautin÷s jūrų<br />

organizacijos valstyb÷s nar÷s audito sistemoje).<br />

Perkeltos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB d÷l<br />

v÷liavos valstyb÷s reikalavimų laikymosi nuostatos.<br />

5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1434 „D÷l kelių<br />

transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.<br />

Įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos<br />

reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nustatančio bendrąsias profesin÷s vežimo kelių transportu veiklos<br />

sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB; 2009 m. spalio 21 d. Europos<br />

Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinio<br />

krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir<br />

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo<br />

tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB)<br />

Nr. 561/2006.<br />

6. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1764 „D÷l įgaliojimų<br />

suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą“.<br />

Perkeltos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB d÷l oro uostų<br />

mokesčių nuostatos.<br />

7. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1523 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „D÷l pavojingų krovinių vežimo<br />

kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo“.<br />

Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento ir<br />

Tarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartą<br />

priderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.<br />

8. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1524 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1778 „D÷l Pavojingų krovinių<br />

vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrol÷s tvarkos aprašo<br />

patvirtinimo“ pakeitimo“.<br />

Perkeltos 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyvos 95/50/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo keliais<br />

vienodų tikrinimo procedūrų nuostatos.<br />

9. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1528 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „D÷l pavojingų krovinių vežimo<br />

geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.<br />

Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento ir<br />

Tarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartą<br />

priderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.<br />

Patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir įstaigų prie ministerijos vadovų įsakymai:<br />

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 3-118 „D÷l<br />

Rinkliavų už naudojimąsi oro uosto ir oro navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro<br />

erdv÷je mok÷jimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;<br />

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 3-215 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 3-71 „D÷l Geležinkelių<br />

riedmenų ir konteinerių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 3-233 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. geguž÷s 28 d. įsakymo Nr. 182 „D÷l<br />

biudžetin÷s įstaigos Civilin÷s aviacijos administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. geguž÷s 2 d. įsakymas Nr. 3-257 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3-169 „D÷l


16<br />

Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties<br />

įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

5. Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos<br />

Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 1-139/D1-449/3-334 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos<br />

Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokyb÷s<br />

rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 3-357 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „D÷l Keleivinių<br />

laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 3-361 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 3-507 „D÷l<br />

Leidimų prad÷ti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropin÷s geležinkelių sistemos struktūrinius<br />

posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. birželio 16 d. įsakymas Nr. 3-365 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 3-314 „D÷l įgaliojimų<br />

Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų<br />

techninę priežiūrą bei apžiūrą ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus suteikimo tvarkos“<br />

pakeitimo“;<br />

9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 3-374 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3-06 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybin÷s v÷liavos kontrol÷s Lietuvos<br />

Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3-404 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 3-318 „D÷l<br />

biudžetin÷s įstaigos Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 3-431 „D÷l<br />

Techninių prižiūr÷tojų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“;<br />

12. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 3-444 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3-37 „D÷l<br />

Geležinkelio įmonių (vež÷jų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių<br />

patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

13. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 28 d. Nr. 3-459 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 3-297 „D÷l Reikalavimų<br />

geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

14. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 3-461 „D÷l Jūrų<br />

laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“;<br />

15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 12 d. įsakymas Nr. 3-537 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 3-301 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

16. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 12 d. įsakymas Nr. 3-538 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-461 „D÷l Jūrų laivų<br />

avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

17. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 3-728 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 480 „D÷l laivų<br />

įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ;<br />

18. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 3-784 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. rugs÷jo 16 d. įsakymo Nr. 3-517 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos civilin÷s aviacijos specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

19. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 3-787 „D÷l<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3-586 „D÷l


17<br />

Transeuropin÷s geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių<br />

patvirtinimo“ pakeitimo;<br />

20. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus <strong>2011</strong> m. birželio 30 d. įsakymas Nr.<br />

V-134 „D÷l Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d.<br />

įsakymo Nr. V-61 „D÷l reikalavimų keleiviniams laivams patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

21. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos direktoriaus <strong>2011</strong> m.<br />

lapkričio 4 d. įsakymas Nr. V-438 „D÷l kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių<br />

patvirtinimo“;<br />

22. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m.<br />

balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2B-174 „D÷l motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų<br />

taškymo ribojimo sistemų tipo patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“;<br />

23. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m.<br />

lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 2B-463 „D÷l Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 2B-292 „D÷l Vairuotojo liudijimo<br />

išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;<br />

24. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko 2012 m. sausio<br />

9 d. įsakymas Nr. 2B-14 „D÷l Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „D÷l Techninių motorinių transporto<br />

priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo“.<br />

25. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m. geguž÷s<br />

16 d. įsakymas Nr. V-304 „D÷l Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros paj÷gumus<br />

turinio reikalavimų“;<br />

26. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m. geguž÷s<br />

31 d. įsakymas Nr. V-342 „D÷l įgaliojimų suteikimo“;<br />

27. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m. liepos<br />

20 d. įsakymas Nr. V-440 „D÷l Techninio prižiūr÷tojo sertifikato formos patvirtinimo“;<br />

28. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m. liepos<br />

20 d. įsakymas Nr. V-441 „D÷l Techninių prižiūr÷tojų, pageidaujančių gauti techninio prižiūr÷tojo,<br />

atsakingo už prekinių vagonų, kurie naudojami 1520 mm v÷ž÷s pločio geležinkelių tinkle,<br />

sertifikatą, prašymų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;<br />

29. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus <strong>2011</strong> m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 4R-172<br />

„D÷l Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plano patvirtinimo“;<br />

30. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus <strong>2011</strong> m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 4R-265 „D÷l<br />

Paraiškų teikimo ir licencijų, kvalifikacijų, patvirtinimų išdavimo, atnaujinimo ir jų galiojimo<br />

pratęsimo skrydžių vadovams ir skrydžių vadovams mokiniams tvarkos aprašo patvirtinimo“;<br />

31. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus <strong>2011</strong> m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 4R-309<br />

„D÷l Oro eismo vadybos rizikos klasifikavimo ir leistinų rizikos bei priimtinų saugos lygių<br />

nustatymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;<br />

32. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus <strong>2011</strong> m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 4R-331<br />

„D÷l sąnaudų priskyrimo maršruto ir terminalo paslaugoms kriterijų patvirtinimo“;<br />

33. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 4R-1 „D÷l<br />

Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 4R-135 „D÷l oro<br />

navigacijos paslaugų teik÷jų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“<br />

Taip pat įvykdytos <strong>2011</strong> m. suplanuotos 9 dokumentin÷s priemon÷s, t. y. išsiųsti oficialūs raštai<br />

Europos Komisijai, pranešant apie ES teis÷s perk÷limą į nacionalinę teisę.<br />

Neįvykdytos (šiuo metu vykdomos) <strong>2011</strong> m. planuotos priemon÷s:<br />

Įstatymų projektai:<br />

1. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)<br />

Nr. XIP-3151 (svarstomas Seime);


18<br />

2. Lietuvos Respublikos prekybin÷s laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo<br />

ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 58(1) straipsniu įstatymo projektas<br />

Nr. XIP-3890 (svarstomas Seime);<br />

3. Lietuvos Respublikos prekybin÷s laivybos įstatymo papildymo 36(1) straipsniu ir Įstatymo<br />

priedo papildymo įstatymo projektas (analizuojamos institucijų pateiktos išvados);<br />

4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymo<br />

projektas(analizuojamos institucijų pateiktos išvados);<br />

5. Lietuvos Respublikos administracinių teis÷s pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas<br />

(analizuojamos institucijų pateiktos išvados);<br />

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo<br />

projektas + kodeksas Nr. XIP-3600 (svarstomas Seime, projektą teik÷ Teisingumo <strong>ministerija</strong>).<br />

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimų projektai:<br />

1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimo „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m.<br />

balandžio 13 d. nutarimo Nr. 403 „D÷l Kelių transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrol÷s<br />

Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (pateiktas LRV);<br />

Įsakymų projektai:<br />

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimo<br />

ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-23 „D÷l Užsienio valstybių laivų valstybin÷s kontrol÷s<br />

Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas<br />

(rengiamas);<br />

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimo<br />

ministro <strong>2011</strong> m. geguž÷s 2 d. įsakymo Nr. 3-257 „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro<br />

2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3-169 „D÷l Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių<br />

transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“<br />

pakeitimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);<br />

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l techninių taisyklių sąrašo patvirtinimo“<br />

projektas (rengiamas);<br />

4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimo<br />

ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-25 „D÷l civilinių orlaivių avarijų ir incidentų<br />

klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);<br />

5. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos direktoriaus įsakymo „D÷l<br />

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos generalinio direktoriaus<br />

2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-18 „D÷l darbo vietų aptv÷rimų automobilių keliuose instrukcijos<br />

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);<br />

6. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko įsakymo „D÷l<br />

Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko 2004 m. vasario<br />

6 d. įsakymo Nr. 2B-35 „D÷l Bendrijos leidimų ir Bendrijos licencijų bei jų kopijų išdavimo ir<br />

naudojimo tvarkos bei keleivių vežimo savo sąskaita veiklos liudijimų išdavimo tvarkos<br />

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas).<br />

Ketvirtas programos tikslas – atstovauti Lietuvos interesams ES ir tarptautinių organizacijų<br />

veikloje, pl÷toti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su užsienio valstyb÷mis Lietuvai aktualiais<br />

transporto ir ryšių klausimais. Šio tikslo įgyvendinimą parodo pasiektas rezultatas – Lietuvos<br />

susisiekimo interesams atstovauta 18 tarptautinių organizacijų (planuota 15). Aktyviai dalyvauta<br />

ES institucijų (Komisija, Taryba) darbo grupių ir komitetų veikloje, palaikyti nuolatiniai ryšiai su<br />

transporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybin÷mis organizacijomis, bendradarbiauta su<br />

Europos Parlamentu, rengiant Lietuvos pozicijas ir svarstant ES dokumentus transporto ir ryšių<br />

klausimais. <strong>2011</strong> m. buvo surengti 273 (planas 200) Lietuvos <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos ir kitų<br />

institucijų susitikimai su užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovaujančiais darbuotojais,


19<br />

darbo grupių pos÷džiai, kuriuose buvo sprendžiami aktualūs dvišaliai ir daugiašaliai transporto,<br />

pašto ir elektroninių ryšių srities klausimai.<br />

<strong>2011</strong> m. Lietuvos nuolatin÷je atstovyb÷je Europos Sąjungoje dirbo du transporto ataš÷ ir vienas<br />

telekomunikacijų ir pašto ataš÷. Specialieji ataš÷ pad÷jo įgyvendinti Lietuvos Respublikos<br />

transporto ir ryšių politiką pagal <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos kompetenciją, atstovavo Lietuvos<br />

interesams, dalyvavo organizuojant renginius d÷l bendradarbiavimo su Europos Parlamentu,<br />

organizavo <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos vadovyb÷s ir atsakingų darbuotojų vizitus į Briuselį ir ES<br />

pareigūnų vizitus į Lietuvą.<br />

<strong>2011</strong> m. vyko intensyvus bendradarbiavimas su užsienio valstyb÷mis transporto ir ryšių srityse.<br />

Prioritetas buvo skiriamas sprendžiant dvišalius klausimus su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu,<br />

Ukraina, Azerbaidžanu, Gruzija bei kitomis NVS valstyb÷mis, siekiant didinti tranzitinių krovinių<br />

apimtis bei sprendžiant klausimus d÷l geresnių sąlygų sukūrimo krovinių gabenimui per Lietuvos<br />

teritoriją.<br />

Kaip ir ankstesniais metais didelis d÷mesys buvo skiriamas aktyvinant bendradarbiavimą su Kinijos<br />

Liaudies Respublika, vienas iš rezultatų – daugiašalių pastangų aktyvinti tranzitinių krovinių tarp<br />

Europos ir Azijos srautus d÷ka <strong>2011</strong> m. spalio 28 d iš Kinijos pajud÷jęs šaudyklinis konteinerinis<br />

traukinys „Saul÷“, gabenantis 41 konteinerį su kompiuterine technika, kuris Lietuvą pasiek÷ per 13<br />

dienų, o galutinį savo tikslą Belgijos Antverpeno miestą traukinys pasiek÷ dar po šešių dienų.<br />

Traukinio „Vikingas“ klausimas buvo aptariamas įvairiuose lygiuose tiek sprendžiant problemas<br />

kylančias Ukrainos uostuose, tiek siekiant pritraukti kitų šalių krovinius Baltijos ir Juodosios jūrų<br />

regionuose. <strong>2011</strong> m. gruodžio 15 d. Lietuvoje buvo suorganizuotas Koordinacin÷s Tarybos d÷l<br />

krovinių vežimo maršrutu Baltijos jūra – Juodoji jūra pl÷tros pos÷dis.<br />

<strong>2011</strong> m. lapkričio 22-24 d. Lietuvoje lank÷si Gruzijos transporto ministr÷s V. Kobalios<br />

vadovaujama delegacija, susitikimų metu ministrai nutar÷ skatinant krovinių vežimą tarp abiejų<br />

šalių, diegti pažangias technologijas transporto srityje, sudaryti palankias sąlygas intermodaliniams<br />

pervežimams, krovinių gabenimui naudojant įvairias transporto rūšis, buvo pasirašyti susitarimai<br />

d÷l bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi tarp Klaip÷dos ir Gruzijos uostų (Batumio ir Poti).<br />

Buvo aktyviai dalyvauti ir globaliuose transporto formatuose : <strong>2011</strong> m. geguž÷s 23-25 d. Leipcige<br />

vykusiame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime ir spalio 23-26 d. Kinijoje<br />

vykusiame II-ajame ASEM transporto ministrų susitikime.<br />

Pl÷tojant regioninį bendradarbiavimą <strong>2011</strong> m. gruodžio 7 d. Taline vykusiame Baltijos šalių<br />

transporto ministrų susitikime buvo pasirašyta Ketinimų deklaracija, nutarta steigti bendrą įmonę<br />

„Rail Baltica“ klausimams spręsti, kviesti prie jos prisijungti ir projekto dalyvę Lenkiją.<br />

<strong>2011</strong> m. spalio m÷nesį Lietuvoje lankęsi Tarptautin÷s jūrų organizacijos (IMO) auditoriai atliko<br />

auditą, kurio išvados leis padidinti pasitik÷jimą su Lietuvos v÷liava plaukiojančiais laivais bei laivų<br />

savininkų konkurencingumą.<br />

<strong>2011</strong> m. Lietuvos transporto ir ryšių sektoriaus interesus Rusijoje atstovavo Transporto ataš÷, kuris<br />

įgyvendino Lietuvos Respublikos transporto bei ryšių politiką pagal <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

kompetenciją, aktualiais klausimais dirbo su kompetentingomis RF institucijomis, atstovavo<br />

Lietuvos interesams tarptautin÷je organizacijoje TRACEKA, dalyvavo organizuojant <strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos vadovyb÷s ir kitų darbuotojų susitikimus su Rusijos atstovais, aktyviai dalyvavo<br />

transporto konferencijose, seminaruose ir kt. renginiuose.


20<br />

2 lentel÷. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

kodas<br />

Programos tikslų, uždavinių vertinimo kriterijų<br />

pavadinimai ir mato vienetai<br />

Metinis<br />

planas<br />

Įvykdyta<br />

Įvykdy<br />

mo<br />

procentas<br />

1 tikslas. Įgyvendinti valstyb÷s transporto, pašto ir<br />

elektroninių ryšių politiką<br />

R-08-01-01 Rezultato:<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministerijos efektyvus valdymo<br />

išlaidų naudojimas (% nuo visos sistemos<br />

asignavimų)<br />

0,8 0,86 107,5<br />

P-08-01-01-<br />

01<br />

P-08-01-01-<br />

02<br />

R-08-02-01<br />

P-08-02-01-<br />

01<br />

R-08-03-01<br />

P-08-03-01-<br />

01<br />

R-08-04-01<br />

P-08-04-01-<br />

01<br />

Produkto:<br />

Nustatytais terminais įvykdytos Vyriausyb÷s<br />

programos 2008–2012 m. nuostatos<br />

Reguliuojamai sričiai pl÷toti reikiamų teis÷s aktų<br />

parengimas (%)<br />

2 tikslas. Užtikrinti transporto infrastruktūros<br />

tinklo modernizavimo administravimą<br />

Rezultato:<br />

Biudžeto l÷šų, skirtų investiciniams projektams<br />

įgyvendinti, panaudojimas (%)<br />

Produkto:<br />

Įgyvendinamų investicijų projektų, numatytų<br />

investicijų projektų įgyvendinimo programose,<br />

skaičius<br />

3 tikslas. Formuoti nacionalinę transporto, pašto ir<br />

elektroninių ryšių politiką atsižvelgiant į Europos<br />

Sąjungos numatytus transporto, pašto ir<br />

elektroninių ryšių politikos pagrindinius tikslus ir<br />

priemones<br />

Rezultato:<br />

Nustatytais terminais įgyvendintos ES teis÷s<br />

perk÷limo ir įgyvendinimo plane numatytos<br />

priemon÷s (%)<br />

Produkto:<br />

Transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityje<br />

iškeltų bylų Teisingumo Teisme skaičius<br />

4 tikslas. Atstovauti Lietuvos interesams ES ir<br />

tarptautinių organizacijų veikloje, pl÷toti dvišalį ir<br />

daugiašalį bendradarbiavimą su užsienio<br />

valstyb÷mis Lietuvai aktualiais transporto ir ryšių<br />

klausimais<br />

Rezultato:<br />

Atstovauti Lietuvos susisiekimo sistemos<br />

interesamstarptautin÷se organizacijose (org. sk.)<br />

Produkto:<br />

Surengta susitikimų ir darbo grupių pos÷džių tarp<br />

Lietuvos <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos ir kitų<br />

institucijų su užsienio valstybių, tarptautinių<br />

organizacijų vadovaujančių darbuotojų,<br />

sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius<br />

100 100 100<br />

75 100 125<br />

100 91 91<br />

64 75 117<br />

100 82 82<br />

0 0 100<br />

15 18 120<br />

200 273 136,5


21<br />

klausimus transporto, pašto ir elektroninių ryšių<br />

srityse, susitikimų, pos÷džių skaičius<br />

3 lentel÷. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Panaudoti<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

procentais<br />

Iš viso asignavimų programai (1+2) 19847 17565,3 88,5<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos<br />

valstyb÷s biudžetas:<br />

19847 17565,3 88,5<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s<br />

finansin÷s paramos l÷šos<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir<br />

pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai (ES finansin÷<br />

parama projektams<br />

įgyvendinti ir kitos teis÷tai<br />

gautos l÷šos)<br />

319 192,2 60,3<br />

1808 1089 60,2<br />

131 113,3 86,5<br />

1.2. <strong>Susisiekimo</strong> geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tros programa (01 11)<br />

Programą administravo <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, vykd÷ Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prie<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Geležinkelių apsaugos želdiniai“ ir VšĮ<br />

„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugos tikslus, kuriuos nustato Europos<br />

Sąjungos Komisija (11-01);<br />

- užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką (11-02);<br />

- užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir teikti<br />

asmenims kokybiškas administracines paslaugas (11-03);<br />

- užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei (11-04);<br />

- užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vež÷jams yra komerciškai<br />

nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas (11-05);<br />

- užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir pl÷trą (11-06);<br />

- prižiūr÷ti geležinkelių apsaugos želdinių zoną (11-07);<br />

- užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūros<br />

renovaciją ir pl÷trą (11-08).<br />

1.2.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prie <strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos:<br />

- pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugos tikslus, kuriuos nustato Europos<br />

Sąjungos Komisija (11-01);<br />

- užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką (11-02);<br />

- užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir teikti<br />

asmenims kokybiškas administracines paslaugas (11-03).


22<br />

Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos (toliau – Inspekcija),<br />

įgyvendindama programos pirmąjį tikslą – pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugos<br />

tikslus, kuriuos nustato Europos Sąjungos Komisija, 100 proc. pasiek÷ geležinkelių transporto<br />

bendrųjų saugos tikslų.<br />

Inspekcija, įgyvendindama antrąjį programos tikslą – užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką,<br />

pasiek÷, kad būtų 100 proc. uždrausti naudoti nesąveikūs, neatitinkantys reikalavimų struktūriniai<br />

posistemiai, t.y. buvo surašytas 1 įpareigojimas, draudžiantis naudoti geležinkelio pervažą.<br />

Įgyvendindama trečiąjį programos tikslą – užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosios<br />

geležinkelių infrastruktūros ir teikti asmenims kokybiškas administracines paslaugas, Inspekcija<br />

negavo n÷ vieno pagrįsto skundo ir siekiamą tikslą įgyvendino.<br />

Inspekcija pagal kompetenciją konsultavo ūkio subjektus ir teik÷ jiems metodinę pagalbą.<br />

Konsultacijos d÷l statinių projektų ir teis÷s aktų reikalavimų išaiškinimai buvo teikiami kiekvieną<br />

kartą vertinant ūkio subjektų pateiktų paraiškų ar prašymų atitiktį teis÷s aktų reikalavimams.<br />

Daugiausia konsultacijų reikalaujantys teis÷s aktai buvo susiję su reikalavimais saugos valdymo<br />

sistemoms, techninių prižiūr÷tojų sertifikavimu, traukinio mašinistų sertifikavimo sistema ir<br />

statybos projektais. Metodin÷ pagalba taip pat buvo teikiama atliekant ūkio subjektų patikrinimus.<br />

Patikrinimų metu ūkio subjektams buvo aiškinamos teis÷s aktų nuostatos, teikiami pasiūlymai, kaip<br />

gali būti vykdoma jų geležinkelių transporto ūkin÷ komercin÷ veikla. Inspekcija taip pat pareng÷ ir<br />

savo interneto svetain÷je paskelb÷ dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų į juos sąrašą,<br />

kuriuo gali naudotis visi ūkio subjektai.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo parengtas ir Inspekcijos interneto svetain÷je paskelbtas <strong>2011</strong> m. planuojamų tikrinti<br />

ūkio subjektų sąrašas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti prižiūrimos srities patikrinimai. <strong>2011</strong> m.<br />

Inspekcija atliko 14 geležinkelių infrastruktūros objektų patikrinimų, 2 eismo organizavimo ir<br />

valdymo patikrinimus, 13 įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingųjų krovinių vežimu,<br />

patikrinimų, 1 lokomotyvo brigados patikrinimą, 3 dokumentacijos patikrinimus, 16<br />

licencijuojamos veiklos patikrinimų, 5 geležinkelių įmonių (vež÷jų) ir geležinkelių infrastruktūros<br />

valdytojų sertifikavimo taisyklių reikalavimų vykdymų patikrinimus ir 22 statinių patikrinimus. D÷l<br />

teis÷s aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo asmenims <strong>2011</strong> m. buvo<br />

paskirta 11650 litų baudų ir 1 įpareigojimas, uždraudžiantis naudoti geležinkelio pervažą.<br />

Inspekcija nuolat atnaujina patikrinimų metu dažniausiai nustatomų pažeidimų sąrašą ir jį viešai<br />

skelbia savo interneto svetain÷je.<br />

Inspekcija <strong>2011</strong> m. pereng÷ 2 įstatymų projektus, 4 Vyriausyb÷s nutarimų projektus, 16 Lietuvos<br />

Respublikos susisiekimo ministro įsakymų projektų, pareng÷ ir patvirtino 22 Inspekcijos viršininko<br />

įsakymus. Daugiausia teis÷s aktai buvo rengiami arba keičiami reformuojant geležinkelių riedmenų<br />

technin÷s priežiūros sistemos teisinį reguliavimą, kuriant ir įgyvendinant naują technin÷s priežiūros<br />

sistemą bei mažinant administracinę naštą ūkio subjektams. Be to, Inspekcija <strong>2011</strong> m. patikrino 65<br />

statinių projektus ir dalyvavo statybos užbaigimo komisijos darbe.<br />

Siekdama supaprastinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir administravimo procedūras ir<br />

sumažinti administracinę naštą asmenims ir verslui, Inspekcija panaikino 66, supaprastino 10<br />

geležinkelių transporto informacinių įpareigojimų, mažinančių administracinę naštą ūkio<br />

subjektams. Inspekcija taip pat patvirtino 20 teis÷s aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto<br />

ūkio subjektų priežiūrą ir įtvirtinančių min÷tos srities reikalavimus. Be to, buvo atnaujintas teis÷s<br />

aktų ir norminių dokumentų, susijusių su geležinkelių transporto valstybine priežiūra, sąvadas ir šie<br />

pakeitimai viešai paskelbti Inspekcijos interneto svetain÷je.


23<br />

1.2.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino AB „Lietuvos geležinkeliai“:<br />

- užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei (11-04);<br />

- užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vež÷jams yra<br />

komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas (11-05);<br />

- užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir pl÷trą (11-06).<br />

Įgyvendinant programos ketvirtąjį tikslą – užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą<br />

visuomenei, išankstiniais <strong>2011</strong> m. duomenimis, vietiniais traukinių maršrutais pervežta 8,6 proc.<br />

daugiau keleivių, nei planuota. Keleivių skaičiaus augimui įtakos tur÷jo eksploatuojami nauji,<br />

modernūs keleiviniai riedmenys – 4 nauji dviaukščiai elektriniai traukiniai maršrute Vilnius–<br />

Kaunas–Vilnius; 4 nauji dyzeliniai traukiniai RA-2 Šiaulių regione; 12 automotrisių 620M<br />

Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose. Nuo <strong>2011</strong> m. geguž÷s 29 d. įsigaliojus naujam traukinių<br />

eismo tvarkaraščiui, atsižvelgiant į keleivių srautų statistiką, pasiskirstymą savait÷s dienomis ir<br />

sezoniškumą, buvo optimizuotas traukinių eismas maršrutuose Vilnius–Turmantas, Vilnius–<br />

Marcinkonys, Vilnius–Kaunas, Kaunas–Marijampol÷, Vilniaus geležinkelio stotis–Tarptautinis<br />

Vilniaus oro uostas. <strong>2011</strong> m. prad÷ta taikyti keleivių lojalumo programa naudojosi daugiau nei<br />

8,0 tūkst. keleivių, 13,2 proc. išaugo, lyginant su 2010 m., studentų kelionių skaičius.<br />

Siekiant penktojo tikslo – užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie<br />

vež÷jams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas,<br />

subsidijuojamai keleivinių riedmenų ridai (vagonų km) vietiniais maršrutais gauti asignavimai<br />

(225,0 tūkst. Lt) padengia tik 0,2 proc. <strong>2011</strong> m. prognozuojamo keleivių vežimo nuostolio.<br />

Programos šeštojo tikslo – užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir<br />

pl÷trą ne visi rezultato vertinimo kriterijai buvo pasiekti.<br />

Mauručių ir Kazlų Rūdos geležinkelio stočių rekonstrukcija nukelta į 2012 metus, kadangi būtina<br />

šio projekto įgyvendinimą suderinti su 2010 m. prad÷tu įgyvendinti projektu „Eismo valdymo<br />

centro įrengimas“.<br />

D÷l objektyvių (pvz. Miško įstatymo pataisos) ir subjektyvių (pvz., netinkamas projektuotojo<br />

darbas) priežasčių užsitęsus projektavimo darbams bei d÷l būtinyb÷s projektuojant atsižvelgti į kitus<br />

jau įgyvendintus projektus, projekto „Technin÷ pagalba (projektavimas) Vilnius–Kaunas kelio<br />

modernizavimui iki 160 km/h, antrojo kelio statybai ruožuose Kyvišk÷s–Valčiūnai ir Pušynas–<br />

Paneriai“ pabaigos darbai nukeliami į 2012 metus. D÷l šių priežasčių neįvykdytas kriterijus<br />

„Padidinti keleivinių traukinių greitį iki 160 km/h“.<br />

Produkto vertinimo kriterijus „Panaudotos valstyb÷s biudžeto l÷šos viešosios geležinkelių<br />

infrastruktūros valdytojo paskolų aptarnavimo išlaidų (paskolų grąžinimo išlaidų, palūkanų, paskolų<br />

administravimo mokesčių), dengiamų iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių<br />

infrastruktūra mažinimui (tūkst. Lt)“ nors įvykdytas 100 proc. (šio kriterijaus įvykdymui planuota<br />

panaudoti ir panaudota 500 tūkst. Lt), tačiau tai sudaro tik 1,1 proc. viso l÷šų poreikio.<br />

1.2.3. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino AB „Geležinkelių apsaugos želdiniai“:<br />

- prižiūr÷ti geležinkelių apsaugos želdinių zoną (11-07).<br />

Septintojo programos tikslo įgyvendinimui didelę reikšmę tur÷jo atliekamų darbų kokyb÷, darbų<br />

atlikimas laiku. Tai užtikrino saugų geležinkelių transporto eismą bet kuriuo paros ir metų laiku ir<br />

sudar÷ prielaidas keleivių ir geležinkeliais vežamų krovinių srautų did÷jimui. Geležinkelio<br />

apsauginių želdinių tvarkymas – tai nuolatinis apsaugos zonos reikiamos būkl÷s palaikymas:<br />

sausų, pasenusių ir saugiam eismui pavojų keliančių medžių šalinimas, medžių ir krūmų<br />

gen÷jimas, savaiminių sąžalynų valymas, dirvožemio tvarkymas, priešgaisrin÷s juostos arimas,


24<br />

vandens telkinių pakraščių tvarkymas, naujų želdinių sodinimas, v÷jovartų šalinimas, miškų<br />

saugojimas nuo kenk÷jų ir nuo savavališko jų kirtimo.<br />

1.2.4. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“:<br />

- užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūros<br />

renovaciją ir pl÷trą (11-08).<br />

Pasiektas aštuntojo programos tikslo rezultatas – 100 % saugiai įvykdyti visi keleivinių traukinių<br />

reisai, kurių <strong>2011</strong> m. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atliko 127, tarp jų buvo 20 šventinių<br />

ir edukacinių kelionių, 54 reguliarios ir 53 užsakomosios kelion÷s. Tačiau šiam tikslui nustatyti<br />

uždaviniai nevisiškai įvykdyti. Pervežtų keleivių skaičius d÷l 2010 m. prasid÷jusių ir sustojusių<br />

infrastruktūros tvarkybos darbų pagal investicinį projektą „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo<br />

ir turizmo objekto, pl÷tra 2009–<strong>2011</strong> metais“ sumaž÷jo. Nebaigti tvarkomieji statybos darbai ribojo<br />

galimybes pl÷toti turizmą iš Panev÷žio stoties. Tod÷l vietoj planuotų <strong>2011</strong> m. pervežti 9800 keleivių<br />

pervežta 8222 keleiviai.<br />

4 lentel÷. <strong>Susisiekimo</strong> geležinkeliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programos<br />

įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

Vertinimo Programos tikslų, uždavinių<br />

kriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir Metinis<br />

Įvykdyta<br />

kodas<br />

mato vienetai<br />

planas<br />

11-01 1 tikslas. Pasiekti geležinkelių<br />

transporto bendruosius saugos tikslus,<br />

kuriuos nustato Europos Sąjungos<br />

Komisija<br />

Rezultato:<br />

R-11-01-01 Pasiekti geležinkelių transporto<br />

bendrieji saugos tikslai (procentais)<br />

1-ajam uždaviniui<br />

Produkto:<br />

P-11-01-01-01 1. Atliktų pavojaus kategorijų<br />

vertinimų skaičius<br />

P-11-01-01-02 2. Tarpinstitucinio geležinkelių<br />

transporto eismo saugos plano<br />

projekto parengimo skaičius<br />

P-11-01-01-03 3. Asmenų veiklos priežiūros plano<br />

įgyvendinimas (procentais)<br />

P-11-01-01-04 4. Rizikos valdymo ir elektroninių<br />

paslaugų informacinių sistemų<br />

įdiegimo plano įgyvendinimas<br />

(procentais)<br />

2-ajam uždaviniui<br />

Produkto:<br />

Metinio<br />

plano<br />

įvykdymas<br />

%<br />

80 100 100<br />

6 6 100<br />

1 1 100<br />

100 100 100<br />

100 87 87<br />

P-11-01-02-01 1. Parengtų teis÷s aktų skaičius 10 29 2,9 karto<br />

P-11-01-02-02 2. Dalyvautų Europos geležinkelių<br />

agentūros darbo grupių veikloje<br />

skaičius<br />

5 5 100<br />

11-02 2 tikslas. Užtikrinti geležinkelių<br />

sistemos sąveiką


25<br />

Rezultato:<br />

R-11-02-01 Uždraustų naudoti nustatytų<br />

100 100 100<br />

nesąveikių, neatitinkančių reikalavimų<br />

struktūrinių posistemių skaičius<br />

(procentais)<br />

1-ajam uždaviniui<br />

Produkto:<br />

P-11-02-01-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų išduoti 100 100 100<br />

leidimus prad÷ti naudoti struktūrinius<br />

posistemius ir geležinkelių riedmenis,<br />

dalis (procentais)<br />

P-11-02-01-02 2. Įvykdytų geležinkelių sistemos 100 100 100<br />

struktūrinių posistemių naudojimo<br />

priežiūros plano dalis (procentais)<br />

2-ajam uždaviniui<br />

P-11-02-02-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų<br />

100 100 100<br />

Lietuvos Respublikos geležinkelių<br />

riedmenų ir konteinerių registre,<br />

Geležinkelių infrastruktūros registre,<br />

Traukinių mašinistų registre<br />

įregistruoti, išregistruoti, pakeisti<br />

registro objekto duomenų, dalis<br />

(procentais)<br />

11-03 3 tikslas. Užtikrinti nediskriminacinę<br />

prieigą prie viešosios geležinkelių<br />

infrastruktūros ir teikti<br />

asmenims kokybiškas administracines<br />

paslaugas<br />

Rezultato:<br />

R-11-03-01 Pagrįstų skundų skaičius (proc.) Ne daugiau 0 100<br />

kaip 5<br />

Produkto:<br />

1-ajam uždaviniui<br />

P-11-03-01-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų<br />

100 100 100<br />

geležinkelio įmon÷ms (vež÷jams)<br />

skirti viešosios geležinkelių<br />

infrastruktūros paj÷gumus, dalis<br />

(procentais)<br />

P-11-03-01-02 2. Patvirtintų rinkliavų už naudojimąsi 1 1 100<br />

viešąją geležinkelių infrastruktūra<br />

konkrečių dydžių skaičius<br />

P-11-03-01-03 3. Patvirtintų traukinių eismo grafikų 1 1 100<br />

skaičius<br />

2-ajam uždaviniui<br />

P-11-03-02-01 1. Laiku patenkintos fizinių asmenų 100 100 100<br />

paraiškos (procentais)<br />

P-11-03-02-02 2. Laiku patenkintos juridinių asmenų 100 100 100<br />

paraiškos (procentais)<br />

3-ajam uždaviniui<br />

P-11-03-03-01 1. Įdiegtos naujos kompiuterin÷s<br />

technikos arba atnaujintų darbo vietų<br />

1 2 2 kartus


26<br />

skaičius<br />

P-11-03-03-02 2. Valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų 100 100 100<br />

kvalifikacijos k÷limo plano<br />

įgyvendinimas (procentais)<br />

11-04 4 tikslas. - Užtikrinti socialiai būtinų<br />

transporto paslaugų teikimą<br />

visuomenei<br />

Rezultato:<br />

R-11-04-01 Lengvatin÷mis sąlygomis pervežtų 1270,6 1400,1 110,2<br />

keleivių skaičius (tūkst. keleivių)<br />

Produkto:<br />

P-11-04-01-01 Suteikta važiavimo nuolaidų suma 9195 9195 100<br />

(tūkst. Lt)<br />

11-05 5 tikslas. Užtikrinti keleivių vežimo<br />

paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie<br />

vež÷jams yra komerciškai nenaudingi,<br />

tačiau būtini visuomenei, taikant<br />

nustatytus tarifus ir sąlygas<br />

Rezultato:<br />

R-11-05-01 Vietinio susisiekimo maršrutais 3450,7 3747,6 108,6<br />

pervežtų keleivių skaičius (tūkst.<br />

keleivių)<br />

Produkto:<br />

P-11-05-01-01 Subsidijuojama keleivinių riedmenų 0,1 0,2 200<br />

rida (vagonų km.) vietiniais maršrutais<br />

(proc.)<br />

11-06 6 tikslas. Užtikrinti Lietuvos<br />

Respublikos geležinkelių<br />

infrastruktūros renovaciją ir pl÷trą<br />

Rezultato:<br />

R-11-06-01-01 Padidinti keleivinių traukinių greitį 160 0 0<br />

km/h<br />

R-11-06-01-02 Rekonstruoti Rokų ir Jiesios<br />

2 2 100<br />

geležinkelio stotis, vnt.<br />

R-11-06-01-03 Modernizuoti Mauručių ir Kazlų 2 0 0<br />

Rūdos stotis, vnt.<br />

R-11-06-01-04 IA koridoriaus ruožo Radviliškis- 5 5 100<br />

Pag÷giai-v.s. infrastruktūros<br />

atstatymas ir modernizacija (I etapas)<br />

projektui-rekonstruoti kelią, km.<br />

R-11-06-01-05 Pagaminti kelmatį vagoną, vnt. 1 1 100<br />

R-11-06-01-06 Rekonstruoti akmeninius-arkinius 2 2 100<br />

tiltus, vnt.<br />

Produkto:<br />

P-11-06-01- Įgyvendinamų projektų skaičius 13 17 130,8<br />

01-01 (infrastruktūros modernizavimas ir<br />

pl÷tra)<br />

P-11-06-01- Įgyvendinamų projektų skaičius 6 6 100<br />

01-02 (eismo saugumo gerinimas)<br />

11-07 7 tikslas. Prižiūr÷ti geležinkelių<br />

apsaugos želdinių zoną


27<br />

Rezultato:<br />

11-07-01 Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98 98 100<br />

atitiks nustatytus saugos,<br />

priešgaisrinius bei kokyb÷s<br />

reikalavimus (procentais)<br />

Produkto:<br />

P-11-07-01-01 Gaisrų prevencijai atlikti<br />

2750 2750 100<br />

mineralizavimo (arimo) darbus<br />

geležinkelių apsauginių želdinių<br />

juostoje (2,5-4 m pločio juostoje), km<br />

P-11-07-01-02 Avarijų ir užpustymų prevencijai 196,5 206,5 105<br />

atlikti apsauginių želdinių<br />

ugdomuosius kirtimus bei sanitarinius<br />

kirtimus geležinkelio apsauginių<br />

želdinių juostoje (25 m pločio<br />

juostoje), km<br />

P-11-07-01-03 Medžių, keliančių gr÷smę eismui, 6922 7129 103<br />

šalinimas, vnt.<br />

11-08 8 tikslas. Užtikrinti saugų siaurojo<br />

geležinkelio keleivinių traukinių<br />

eismą, kokybišką infrastruktūros<br />

renovaciją ir pl÷trą<br />

Rezultato:<br />

11-08-01 Saugiai įvykdyti traukinių reisai 100 100 100<br />

(proc.)<br />

Produkto:<br />

11-08-01-01 Pervežtų keleivių skaičius (vnt.) 9800 8222 83,9<br />

11-08-01-02 Apsilankiusių siaurojo geležinkelio<br />

ekspozicijose žmonių skaičius (vnt.)<br />

15500 21570 139,2<br />

5 lentel÷. <strong>Susisiekimo</strong> geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tros programos<br />

asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Panaudoti<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

procentais<br />

Iš viso asignavimų programai 234253,6 215444,5 92<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos<br />

valstyb÷s biudžetas:<br />

234253,6 215444,5 92<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo<br />

l÷šos<br />

1.2. ES ir kitos<br />

tarptautin÷s paramos l÷šos<br />

1.3. Specialiųjų programų<br />

l÷šos ir pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai<br />

219525,6 200717,7 91,4


28<br />

1.3. <strong>Susisiekimo</strong> vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra (01 10).<br />

Programą administravo <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, vykd÷ VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto<br />

direkcija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir Lietuvos saugios laivybos administracija.<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo,<br />

efektyvumo ir saugumo (10-01);<br />

- garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus<br />

kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius (10-02);<br />

- stiprinti teis÷s aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą<br />

(10-03);<br />

- dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų<br />

prevencijos standartus (10-04).<br />

1.3.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija:<br />

- tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo,<br />

efektyvumo ir saugumo (10-01).<br />

Įgyvendinant programos pirmą tikslą VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto<br />

direkcija) siekia tobulinti uosto infrastruktūrą, padidinti uosto konkurencingumą, efektyvumą ir<br />

saugumą, kuris atitiktų tarptautinius standartus gabenant krovinius ir keleivius.<br />

Uosto direkcija <strong>2011</strong> metais gavusi asignavimus iš valstyb÷s biudžeto pagal šią programą numat÷<br />

prad÷ti įgyvendinti naujus ir vykdyti tęstinius projektus nurodytus 6 lentel÷je.<br />

6 lentel÷. VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos <strong>2011</strong> m. investicijų projektai<br />

<strong>2011</strong> m. Įvykdymo<br />

<strong>2011</strong> metais<br />

panaudotos procentas<br />

Projekto pavadinimas<br />

planuotos ES<br />

l÷šos mln.<br />

l÷šos, mln. Lt<br />

Lt<br />

1. Keleivinių ir krovininių keltų<br />

13,1<br />

terminalo infrastruktūros įrengimas<br />

2. Privažiavimo kelių sutvarkymas į<br />

multimodalinių krovinių terminalus<br />

pietin÷je uosto dalyje. Kairių g. nuo<br />

skirtingo lygio sankryžos Taikos<br />

prospekto su Kairių gatve iki Klaip÷dos<br />

kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orin÷s 9,9<br />

linijos kabeliavimu). Kairių g.<br />

automobilių tilto per Klaip÷dos kanalą<br />

rekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakarinis<br />

kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki<br />

geležinkelio pervažos rekonstrukcija<br />

3. Pietin÷s dalies geležinkelių<br />

pertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nų<br />

gatv÷s iki Nev÷žio gatv÷s. II etapas –<br />

geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo<br />

kelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. iki<br />

Sulup÷s g.<br />

3,3<br />

(iš jų 1,9<br />

2010 m.<br />

pereinamieji<br />

likučiai)<br />

4. Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto<br />

laivybos kanalo gilinimas ir platinimas<br />

31,1<br />

5. Mažųjų ir pramoginių laivų 5,2<br />

1 30,3


29<br />

prieplaukos statyba ir akvatorijos<br />

gilinimas<br />

6. Privažiavimo kelių sutvarkymas į<br />

multimodalinių krovinių terminalus<br />

pietin÷je uosto dalyje. Perk÷los g.<br />

(įskaitant automobilių tiltą per<br />

Klaip÷dos kanalą) nuo įvažiavimo į<br />

Vakarų laivų gamyklą iki konteinerių<br />

terminalo rekonstrukcija<br />

1,3<br />

(2010 m.<br />

pereinamieji<br />

likučiai)<br />

1,3 100<br />

Iš viso asignavimai <strong>2011</strong> m. (1+6) 63,9 2,3 3,6<br />

Iš jų:<br />

2010 m. pereinamieji ES l÷šų likučiai 3,2 2,3 71,9<br />

<strong>2011</strong> m. buvo vykdomi du toliau nurodyti tęstiniai investicijų projektai, kuriems finansavimas buvo<br />

skirtas iš 2010 m. ES pereinamųjų likučių.<br />

Projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷je uosto<br />

dalyje. Perk÷los g. (įskaitant automobilių tiltą per Klaip÷dos kanalą) nuo įvažiavimo į Vakarų laivų<br />

gamyklą iki konteinerių terminalo rekonstrukcija“ darbai baigti 2010 m. <strong>2011</strong> m I-II ketv. buvo<br />

įvykdytos visos statybos užbaigimo procedūros (statybos užbaigimo aktas pasirašytas <strong>2011</strong>-04-27)<br />

ir <strong>2011</strong>-06-30 galutinai atsiskaityta su rangovu. <strong>2011</strong> m suplanuotos šiam projektui l÷šos<br />

panaudotos, projektas įgyvendintas. Rekonstruota 1654 m kelių.<br />

Projektui „Pietines dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nų iki Nev÷žio g. II etapas<br />

– geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. iki Sulup÷s g.“ numatytų<br />

<strong>2011</strong> m dalis l÷šų buvo nepanaudota d÷l netinkamų oro sąlygų, techninio projekto koregavimo, jo<br />

ekspertiz÷s bei statybos leidimo koregavimo, atsižvelgiant į kito programos priemon÷s pareišk÷jo<br />

AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau atliktus darbus, techninius nesklandumus su elektros kabeliu,<br />

atsiradusius d÷l netinkamai padarytos topografin÷s nuotraukos, taip pat d÷l būtinyb÷s gauti leidimą<br />

iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ išardyti iešmą Nr. 521, siekiant sujungti KVJUD ir AB „Lietuvos<br />

geležinkeliai“ naujai įrengtas geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpas, d÷l užtrukusio gyventojų<br />

iškeldinimo iš gyvenamųjų namų adresu Merkio g. 1, 4 bei Mituvos g. 2, trukdančių įgyvendinti šį<br />

projektą, ir leidimo nurašyti šiuos nekilnojamuosius daiktus gavimo, d÷l aptikto 10 kV elektros<br />

kabelio priklausančio AB „Lesto“, ir jo išk÷limo būtinyb÷s, d÷l būtinyb÷s prijungti laikiną<br />

vandentiekį prie namo esančio adresu Mituvos g. 2.<br />

Visos problemos ir kliūtys buvo pašalintos ir geležinkelio kelio įrengimo darbai buvo vykdomi<br />

toliau. <strong>2011</strong>-09-27 rangovas praneš÷ apie darbų užbaigimą. Tačiau iki šiol statybos užbaigimo aktas<br />

n÷ra pasirašytas, kadangi Klaip÷dos visuomenes sveikatos centras negali pasirašyti projekto<br />

statybos užbaigimo akto nes ne visi gyvenamojo namo Mituvos g. 2 gyventojai yra iškeldinti kaip<br />

tai numatyta projekto sprendimuose. <strong>2011</strong>-11-28 Uosto direkcija kreip÷si į TID d÷l projekto veiklų<br />

pabaigos datos nuk÷limo iki 2012-12-31. <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> prašymui pritar÷ iš dalies ir siūl÷<br />

nustatyti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą 2012-07-02. <strong>2011</strong>-12-29 pasirašytas projekto<br />

finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas d÷l projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos<br />

nuk÷limo iki 2012-07-02. Uosto direkcija <strong>2011</strong>-12-27 kreip÷si i Sveikatos apsaugos ministeriją d÷l<br />

objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo, nenugriovus Mituvos g. 2 gyvenamojo namo. Siekiant<br />

sumažinti geležinkelio eismo keliamą triukšmą iki leistinų ribų, Uosto direkcija Mituvos g. 2<br />

gyvenamojo namo gyventojams numato įrengti akustinę sienutę.<br />

<strong>2011</strong> m. asignavimai, skirti planuotiems investiciniams projektams įgyvendinti, nepanaudoti d÷l<br />

toliau išvardintų priežasčių. Programos įgyvendinamų tikslų rezultatai nepasiekti (žiūr÷ti 7 lentel÷).


30<br />

Dalis l÷šų (13,1 mln. Lt, t. y. 21,5 % visos suplanuotos ES paramos l÷šų sumos <strong>2011</strong> m.) buvo<br />

numatyta projektui „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“. Šios l÷šos<br />

nepanaudotos d÷l užsitęsusių dokumentų derinimo procedūrų su Europos Komisija d÷l galimos<br />

valstyb÷s pagalbos. Negavus Europos Komisijos sprendimo d÷l paramos intensyvumo, n÷ra<br />

galimyb÷s teikti paraiškos ir gauti ES paramos l÷šų. Derinant šio projekto dokumentaciją, buvo 2<br />

metus vykos oficialus susirašin÷jimas su Europos Komisija d÷l valstyb÷s pagalbos elemento bei<br />

projekto finansavimo intensyvumo ES l÷šomis. Šiuo metu laukiama Europos Komisijos sprendimo<br />

d÷l ES paramos skyrimo ir intensyvumo nustatymo.<br />

Atsižvelgiant į tai, kas prieš tai išd÷styta, susisiekimo ministro <strong>2011</strong>-10-04 įsakymu Nr. 3-603 šio<br />

projekto paraiškos pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2012-03-30. <strong>Susisiekimo</strong> ministro <strong>2011</strong>-<br />

05-31 įsakymu Nr. 3-325 buvo perskirstytos ES paramos l÷šos tarp šio projekto ir projekto<br />

„Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“, atsižvelgiant į Valstyb÷s<br />

projektų planavimo ir atrankos komisijos rekomendaciją (<strong>2011</strong>-05-12, protokolas Nr. 8-48) ir Uosto<br />

direkcijos <strong>2011</strong>-04-14 raštą Nr. UD-1.2.4-1624.<br />

Jeigu Europos Komisija priims sprendimą d÷l ES paramos skyrimo ir nustatys ES paramos<br />

intensyvumą, paraišką ES paramai gauti planuojama pateikti laiku, t. y. iki 2012-03-30. Tačiau<br />

jeigu Europos Komisija pateiks papildomų klausimų ar prašymą pateikti papildomą medžiagą,<br />

Uosto direkcija bus priversta kreiptis į <strong>Susisiekimo</strong> ministeriją su prašymu atid÷ti šio projekto<br />

paraiškos pateikimo terminą.<br />

2010 m. buvo baigtos viešųjų pirkimų (toliau – VP) procedūros d÷l statybos darbų rangovo<br />

parinkimo, statinio statybos technin÷s priežiūros paslaugų ir statinio projekto vykdymo priežiūros<br />

paslaugų teik÷jų parinkimo. 2010-08-26 pasirašyta rangos sutartis, 2010-08-27 pasirašyta sutartis su<br />

statinio statybos technin÷s priežiūros paslaugų teik÷ju, 2010-08-23 – su projekto vykdymo<br />

priežiūros paslaugų teik÷ju. 2010 m. buvo atliekami parengiamieji darbai. <strong>2011</strong> m. vyko ir šiuo<br />

metu toliau tęsiami dumblo nusiurbimo nuo nepralaidžios pirso šaknies dalies darbai, montuojamos<br />

metalin÷s sijos, sukalti poliai pirso piršto ir palų zonose, poliai užpilami sm÷liu, betonuojami polių<br />

kamščiai. Taip pat atliekami plokščių montavimo, gelžbetoninio antstato betonavimo darbai.<br />

Montuojamos surenkamos gelžbetonin÷s apdailos plokšt÷s nuo plaukiojančių priemonių.<br />

Darbai šiuo metu atliekami iš nuosavų Uosto direkcijos l÷šų. Pasirašius projekto finansavimo ir<br />

administravimo sutartį, tinkamų l÷šų dalis bus kompensuojama iš ES paramos l÷šų, kai bus<br />

nustatytas finansavimo ES fondų l÷šomis intensyvumas.<br />

Pagal projekto „Pietin÷s dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nų iki Nev÷žio g. II<br />

etapas – geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. iki Sulup÷s g.“<br />

pirminį techninį projektą, kurio pagrindu buvo teikta Uosto direkcijos paraiška d÷l projekto<br />

finansavimo, statomas geležinkelio kelias Nr. 209 tur÷jo prasid÷ti nuo iešmo Nr. 523 r÷minio b÷gio<br />

pradžios ir tęstis iki iešmo Nr. 520 r÷minio b÷gio pradžios. Tačiau iešmas Nr. 523 įrengtas<br />

rekonstruojant geležinkelio kelią Nr. 201 ir viaduką (projekto užsakovas – AB „Lietuvos<br />

geležinkeliai“), Uosto direkcijos numatomo statyti geležinkelio kelio Nr. 209 ilgis sutrump÷jo nuo<br />

1,00 km iki 0,92 km. D÷l to buvo pakoreguotas techninis projektas, kuriame kelias Nr. 209<br />

(užsakovas – Uosto direkcija) prasideda nuo iešmo Nr. 522 ir tęsiasi iki iešmo Nr. 520. 2010-08-09<br />

atlikta šio techninio projekto ekspertiz÷. 2010-09-23 išduotas pakoreguotas objekto statybos<br />

leidimas. Dalis l÷šų buvo nepanaudota d÷l netinkamų oro sąlygų, atsiradusios būtinyb÷s koreguoti<br />

techninį projektą, atlikti jo ekspertizę ir koreguoti statybos leidimą, atsižvelgiant į kito programos<br />

priemon÷s pareišk÷jo AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau atliktus darbus, techninius nesklandumus d÷l<br />

elektros kabelio, atsiradusius d÷l netinkamai padarytos topografin÷s nuotraukos.


31<br />

Be to, <strong>2011</strong>-01-21 buvo pasirašytas projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas Nr.<br />

1 d÷l pasikeitusio projekto steb÷senos rodiklio: pasikeitus rekonstruojamo kelio ilgiui, pasikeit÷<br />

projekto vert÷ ir, atitinkamai, tinkamų finansuoti išlaidų apimtis. <strong>2011</strong>-08-08 buvo pasirašytas<br />

projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas Nr. 2 d÷l projekto veiklų įgyvendinimo<br />

pabaigos nuk÷limo iki <strong>2011</strong>-12-31.<br />

Įgyvendinant šį projektą, Uosto direkcijos naujai įrengiamo geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpą buvo<br />

būtina sujungti su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ naujai įrengta geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpa,<br />

išardant iešmą Nr. 521. Min÷tas iešmas pagal techninį projektą yra įvardintas kaip laikinas. Iešmas<br />

buvo būtinas d÷l geležinkelio kelio Nr. 209 sujungimo su esamu geležinkelio keliu Nr. 201 tol, kol<br />

Uosto direkcija įrengs naują geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpą. Gautas leidimas iš AB ,,Lietuvos<br />

geležinkeliai“ d÷l iešmo Nr. 521 išardymo. Rangovas išard÷ min÷tą iešmą ir sujung÷ abi<br />

geležinkelio kelio Nr. 201 atkarpas į vieną bendrą geležinkelio kelią Nr. 209.<br />

Dalis <strong>2011</strong> m. suplanuotų ES l÷šų buvo nepanaudota taip pat d÷l užtrukusio gyventojų iškeldinimo<br />

procedūrų, bei leidimo nurašyti nekilnojamuosius daiktus gavimo, d÷l aptikto 10 kV elektros<br />

kabelio, priklausančio AB „Lesto“, ir jo išk÷limo būtinyb÷s. Atliekant darbus pagal techninį<br />

projektą, tur÷jo būti demontuojama esama vandentiekio linija ir Mituvos g. 2 gyventojai, atjungus<br />

vandentiekį, nebetur÷tų vandens. Projektuotojai suprojektavo ir pajung÷ laikiną vandentiekio<br />

tiekimą namui Mituvos g. 2.<br />

Didžioji dalis problemų ir kliūčių buvo pašalinta. Geležinkelio kelio įrengimo darbai atlikti. <strong>2011</strong>-<br />

09-27 rangovas praneš÷ apie darbų užbaigimą. Tačiau iki šiol statybos užbaigimo aktas n÷ra<br />

pasirašytas, kadangi Klaip÷dos visuomen÷s sveikatos centras negali pasirašyti projekto statybos<br />

užbaigimo akto, nes ne visi gyvenamojo namo Mituvos g. 2 gyventojai yra iškeldinti, kaip tai<br />

numatyta projekto sprendiniuose. <strong>2011</strong>-11-28 Uosto direkcija kreip÷si į Transporto investicijų<br />

direkciją (toliau – TID) d÷l projekto veiklų pabaigos datos nuk÷limo iki 2012-12-31. <strong>Susisiekimo</strong><br />

<strong>ministerija</strong> prašymui pritar÷ iš dalies ir siūl÷ nustatyti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą<br />

2012-07-02. <strong>2011</strong>-12-29 pasirašytas projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas<br />

Nr. 3 d÷l projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos nuk÷limo iki 2012-07-02. Uosto direkcija <strong>2011</strong>-<br />

12-27 kreip÷si į Sveikatos ministerijos Visuomen÷s sveikatos departamentą d÷l objekto statybos<br />

užbaigimo akto pasirašymo, nenugriovus Mituvos g. 2 gyvenamojo namo. Siekiant sumažinti<br />

geležinkelio eismo keliamą triukšmą iki leistinų ribų, Uosto direkcija šalia gyvenamojo namo<br />

Mituvos g. 2 numato įrengti akustinę sienutę. Kol n÷ra pasirašytas objekto statybos užbaigimo<br />

aktas, n÷ra galimyb÷s panaudoti likusių ES l÷šų, t. y. sumok÷ti rangovui sulaikytą sumą.<br />

Didžioji dalis l÷šų (31080,0 tūkst. Lt, t. y. 48,6 % visos suplanuotos ES paramos l÷šų sumos <strong>2011</strong><br />

m.) <strong>2011</strong> m. buvo skirtos projektui „Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir<br />

platinimas“. ES l÷šos nepanaudotos d÷l užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, užtrukusio poveikio<br />

aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitos derinimo procedūrų ir techninio projekto parengimo<br />

darbų. L÷šos buvo planuojamos, kai techninis projektas dar nebuvo parengtas. Tik po techninio<br />

projekto parengimo paaišk÷jo preliminarūs projekto įgyvendinimo terminai bei jo skaičiuojamoji<br />

vert÷. D÷l šių priežasčių projekto paraiškos pateikimo data buvo perkelta į <strong>2011</strong>-10-28.<br />

2010-01-07 buvo atpl÷šti vokai PAV ir gilinimo darbų techniniam projektui parengti. Neatitikus<br />

kvalifikacinių ir privalomųjų bei pasiūlymo rengimo reikalavimų, pateikti pasiūlymai buvo atmesti.<br />

Buvo pakartotinai vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. 2010-03-04 pasirašyta sutartis d÷l PAV,<br />

inžinerinių geologinių tyrin÷jimų bei gilinimo darbų techninio projekto parengimo. <strong>2011</strong>-01-10<br />

PAV ataskaita pristatyta KRAAD tvirtinti. <strong>2011</strong>-02-08 KRAAD pateik÷ pastabas d÷l PAV<br />

ataskaitos, ataskaita buvo pakoreguota bei papildyta bei <strong>2011</strong>-03-02 pakartotinai pristatyta<br />

KRAAD. <strong>2011</strong>-03-09 KRAAD patvirtino PAV ataskaitą. Parengtas techninis projektas, kuris <strong>2011</strong>-<br />

02-25 buvo pateiktas ekspertizei. <strong>2011</strong>-03-25 gauta teigiama ekspertiz÷s išvada ir <strong>2011</strong>-03-25


32<br />

techninis projektas buvo patvirtintas Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu. Viešųjų<br />

pirkimų dokumentai d÷l rangos darbų suderinti su TID. <strong>2011</strong>-05-18 paskelbtas atviras konkursas d÷l<br />

rangos darbų vykdytojo parinkimo, vokai atpl÷šti <strong>2011</strong>-07-07. <strong>2011</strong>-10-12 buvo pasirašyta rangos<br />

darbų sutartis. Numatomas gilinimo darbų sutarties vykdymo terminas – 12 m÷n. Šiuo metu<br />

vykdomi paruošiamieji darbai.<br />

<strong>2011</strong>-07-11 pasirašyta sutartis su projekto vykdymo priežiūros paslaugų tiek÷ju.<br />

Parengta viešųjų pirkimų dokumentacija d÷l FIDIC inžinieriaus ir projekto technin÷s priežiūros<br />

vykdytojo parinkimo ir suderinta su TID. <strong>2011</strong>-08-03 paskelbtas konkursas, <strong>2011</strong>-09-19 įvyko vokų<br />

atpl÷šimo procedūra. Konkursas buvo nutrauktas <strong>2011</strong>-09-26 d÷l to, kad pateiktas pasiūlymas<br />

neatitiko bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų. <strong>2011</strong> m. IV ketv. prad÷tos naujos VP procedūros.<br />

Vokai atpl÷šti 2012 m. sausio 12 d. Šiuo metu vertinami pasiūlymai.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. 3-289 projektas buvo perkeltas iš rezervinių projektų<br />

sąrašo į finansuojamų projektų sąrašą. <strong>Susisiekimo</strong> ministro <strong>2011</strong>-05-31 įsakymu Nr. 3-325 šio<br />

projekto paraiškos pateikimo terminas buvo pratęstas iki <strong>2011</strong>-10-28, taip pat pakeistas projekto<br />

pavadinimas į „Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“ ir<br />

perskirstyta ES parama tarp šio projekto ir projekto „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo<br />

infrastruktūros įrengimas“. <strong>2011</strong>-10-04 įsakymu Nr. 3-603 perskirstytos ES paramos l÷šos tarp šio<br />

projekto ir projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷je<br />

uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki<br />

Klaip÷dos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orin÷s linijos kabeliavimu). Kairių g. automobilių tilto<br />

per Klaip÷dos kanalą rekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki<br />

geležinkelio pervažos rekonstrukcija“.<br />

Paraiška TID pateikta <strong>2011</strong>-10-27. TID pateik÷ projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą<br />

<strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>i.<br />

Projektui „Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas“ <strong>2011</strong> m. buvo<br />

numatyta 5191 tūkst. Lt. Šios l÷šos nepanaudotos d÷l užtrukusių techninio projekto parengimo<br />

darbų bei VP procedūrų (d÷l to buvo perkelta paraiškos pateikimo data į <strong>2011</strong>-09-30).<br />

Parengta ir su Aplinkos apsaugos departamentu suderinta PAV ataskaita, gauta teigiama išvada.<br />

Pagal patvirtintą PAV ataskaitą parengtas gilinimo darbų (III statybos etapo) techninis projektas,<br />

atlikta projekto ekspertiz÷. Priimtas LRV nutarimas d÷l sklypo prijungimo prie uosto teritorijos.<br />

2010-07-13 pasirašyta techninio projekto rangos sutartis. Teigiama ekspertiz÷s išvada gauta 2010-<br />

12-02. 2010 m. gruodžio m÷n. buvo parengti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti,<br />

kurie <strong>2011</strong>-01-27 buvo pristatyti Klaip÷dos miesto savivaldybei. Gautos pastabos, pakartotinai<br />

dokumentai pateikti <strong>2011</strong>-04-26. Statybą leidžiantis dokumentas gautas <strong>2011</strong>-05-30.<br />

<strong>2011</strong>-02-04 prad÷tos VP procedūros pagrindinių veiklų (gilinimo ir statybos darbų, technin÷s<br />

priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų) rangovams parinkti. Parengti VP dokumentai ir<br />

suderinti su TID. <strong>2011</strong>-03-30 TID informavo, kad, atsižvelgiant į objekto skaičiuojamąją kainą, ES<br />

l÷šų neliks projekto technin÷s priežiūros ir vykdymo priežiūros paslaugoms, tod÷l TID šių VP<br />

dokumentų nenagrin÷s.<br />

Sutartis d÷l projekto vykdymo priežiūros darbų I, II ir IV projekto etapų pasirašyta <strong>2011</strong>-04-12, d÷l<br />

III etapo darbų – <strong>2011</strong>-04-18. <strong>2011</strong>-04-22 paskelbtas atviras konkursas statinio statybos techninei<br />

priežiūrai ir FIDIC inžinieriaus funkcijoms vykdyti. Vokai su pasiūlymais atpl÷šti <strong>2011</strong>-06-09,<br />

<strong>2011</strong>-08-10 pasirašyta sutartis. VP dokumentai d÷l statybos ir gilinimo darbų suderinti su TID


33<br />

<strong>2011</strong>-05-02, <strong>2011</strong>-05-11 paskelbtas atviras konkursas. Vokai su pasiūlymais d÷l rangos darbų<br />

atpl÷šti <strong>2011</strong>-06-30, nustatytas laim÷tojas, <strong>2011</strong>-09-06 pasirašyta sutartis.<br />

Galimybių studija ir paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikta TID <strong>2011</strong>-09-29 ir ji<br />

s÷kmingai pra÷jo administracin÷s atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo procedūras.<br />

Tačiau parengus ir Uosto direkcijos valdybai <strong>2011</strong>-12-21 bei <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos kolegijai<br />

2012-01-10 pritarus 2012–2014 metų strateginio veiklos plano projektui, kuriame numatyta 50<br />

proc. įmon÷s pelno įmoka į valstyb÷s biudžetą pagal <strong>2011</strong>-12-01 priimto Lietuvos Respublikos<br />

valstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių įstatymo pakeitimo nuostatas, sumaž÷jo Uosto direkcijos<br />

investicinių l÷šų apimtys, tod÷l planuojama atid÷ti finansiškai neatsiperkančių socialinių projektų<br />

įgyvendinimą. <strong>Susisiekimo</strong> ministrui patvirtinus įmon÷s 2012–2014 m. strateginį veiklos planą,<br />

projekto „Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas“ įgyvendinimas<br />

bus atid÷tas.<br />

Dalis l÷šų (9,9 mln. Lt, t. y. 15,6 % visos suplanuotos sumos <strong>2011</strong> m.) buvo numatyta projektui<br />

„Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷je uosto dalyje.<br />

Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaip÷dos kanalo<br />

rekonstrukcija (su 110 kV orin÷s linijos kabeliavimu). Kairių gatv÷s automobilių tilto per Klaip÷dos<br />

kanalą rekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki geležinkelio<br />

pervažos rekonstrukcija“. Šios l÷šos buvo planuojamos daugiau nei prieš metus, tod÷l buvo sunku<br />

įvertinti tikslią dokumentų parengimo, paraiškos pateikimo ir l÷šų panaudojimo terminą.<br />

Pradiniuose projekto planavimo dokumentuose projektas buvo planuojamas kaip 3 atskirų etapų<br />

projektai. Siekiant efektyviai panaudoti ES ir Uosto direkcijos l÷šas bei palengvinti dokumentacijos<br />

pateikimą ir derinimą, susisiekimo ministro <strong>2011</strong>-03-09 įsakymu Nr. 3-146 trys projekto etapai<br />

buvo sujungti į vieną, VP procedūros įvyko v÷liau, ir paraiškos pateikimo data atid÷ta iki <strong>2011</strong>-09-<br />

30.<br />

2008–2010 metais parengti techniniai projektai, atliktos jų ekspertiz÷s, o <strong>2011</strong> m. I pusmetį gauti<br />

visų projekto etapų statybos leidimai. D÷l užsitęsusio dokumentacijos d÷l statybą leidžiančio<br />

dokumento išdavimo derinimo su Klaip÷dos miesto savivaldybe pagrindinių veiklų VP procedūros<br />

buvo atliktos tik <strong>2011</strong> m. III ketvirtį, pasirašytos pagrindinių veiklų sutartys (rangos darbų <strong>2011</strong>-09-<br />

27). Šiuo metu rangovas rengia ir derina darbo projektus.<br />

VP dokumentai d÷l projekto vykdymo priežiūros dviejų projekto etapų: „Kairių g. automobilių tilto<br />

rekonstrukcija“ ir „Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos Taikos prospekto su Kairių g. iki<br />

Klaip÷dos kanalo rekonstrukcija“ suderinti su TID <strong>2011</strong>-06-09, <strong>2011</strong>-07-12 pasirašyta sutartis.<br />

Projekto etapo „Kairių g. (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki geležinkelio pervažos<br />

rekonstrukcija“ vykdymo priežiūros paslaugos numatytos 2010-09-28 sutartyje kartu su šio etapo<br />

techninio projekto rengimo ir statybos leidimo gavimo paslaugomis.<br />

<strong>2011</strong>-07-06 paskelbtas atviras konkursas projekto technin÷s priežiūros ir FIDIC inžinieriaus<br />

funkcijų vykdytojui parinkti. Vokai atpl÷šti <strong>2011</strong>-08-22, laim÷tojas nustatytas <strong>2011</strong>-09-01, sutartis<br />

pasirašyta <strong>2011</strong>-10-17.<br />

<strong>2011</strong>-06-15 paskelbtas atviras konkursas rangos darbų rangovui parinkti. Vokai atpl÷šti <strong>2011</strong>-08-02,<br />

sutartis pasirašyta <strong>2011</strong>-09-27. Visi VP dokumentai suderinti su TID. Pagal pasirašytą rangos<br />

sutartį rengiami darbo projektai.<br />

Be to, <strong>2011</strong> m. gruodžio m÷n. pasirašyta sutartis su AB „Lesto“ d÷l naujų vartotojų elektros<br />

įrenginių prijungimo prie AB „Lesto“ elektros tinklų.


34<br />

Paraiška ES struktūrinei paramai gauti pateikta TID <strong>2011</strong>-09-29. Paraiška s÷kmingai pra÷jo<br />

administracin÷s atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimus. <strong>Susisiekimo</strong> ministras <strong>2011</strong>-12-16<br />

įsakymu Nr. 3-781 skyr÷ projektui ES paramos l÷šų. Derinamas trišal÷s finansavimo ir administravimo<br />

sutarties projektas. Numatoma sutartį pasirašyti 2012 m. I ketvirtį.<br />

1.3.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Vidaus vandens kelių direkcija:<br />

- garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus<br />

kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius (10-02).<br />

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija), vykdydama programos antrą tikslą, siek÷<br />

išlaikyti vidaus vandenų kelių būklę pagal nustatytus reikalavimus, vykd÷ farvaterio ženklinimo,<br />

vagos valymo, hidrografijos ir infrastruktūros priežiūros darbus, laivų ir mechanizmų remontą.<br />

Pasiruošimo navigacijai metu atliktas minimalus einamasis vidaus vandenų kelių priežiūros<br />

darbuose eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų, navigacinių ženklų remontas. <strong>2011</strong> metų<br />

navigacija Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandenų kelyje Nemunu ir Kuršių<br />

mariomis nuo Kauno iki Klaip÷dos d÷l sumaž÷jusio finansavimo buvo prad÷ta balandžio 25 d., t.y.<br />

m÷nesiu v÷liau nei įprastai. Navigacija baigta kaip ir planuota – lapkričio 9 d. D÷l nepakankamo<br />

finansavimo <strong>2011</strong> metais žemsiurb÷ „Nemunas – 11“ nebuvo eksploatuota.<br />

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1202 „D÷l<br />

Klaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015<br />

metų programos patvirtinimo“, <strong>2011</strong> metais išvalytos Rusn÷s, Kauk÷nų, Jonaičių, Šakūn÷lių ir<br />

Tatamiškių seklumos.<br />

Atlikti hidrologiniai skaičiavimai (Nemuno up÷s minimalūs ir maksimalūs seklumų gyliai,<br />

m÷nesiniai aukščiausi ir žemiausi vandens gyliai ir juos atitinkantys vandens lygiai, vandens lygių ir<br />

ledo režimo charakteristika ir kt.) sudar÷ 10 batimetrinių nuotraukų, iš viso 21,4 km. Atliktas<br />

locmano žem÷lapio Neries up÷s ruože Kaunas–Vilnius (168 km) situacijos koregavimas, Lietuvos<br />

Respublikos hidrografinio tinklo kartografavimas Neries up÷s ruože Vilnius–Kernav÷–Rukla–<br />

Kaunas 16 km² ir Kuršių mariose 9 km², iš viso 25 m 2 .<br />

Buvo tęsiamas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo l÷šomis finansuojamo projekto VP2-<br />

4.5-SM-01-V-01-002 „Hidrotechninių statinių (bunų) rekonstrukcija tarptautin÷s reikšm÷s vidaus<br />

vandenų kelio E41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys. Rekonstrukcijos darbai“ įgyvendinimas. Projekto<br />

metu, vadovaujantis techniniu projektu bei darbo projektu (darbo projektas rengiamas atskiriems<br />

ruožams), rekonstruojamos bunos, esančios Nemuno up÷s ruože nuo 126 km iki 106 km (nuo<br />

Jurbarko tilto iki Viešvil÷s). Bunų rekonstravimo darbus vykdo rangovai UAB „Progressus group“<br />

ir UAB „Consena“, veikiantys jungtin÷s veiklos sutarties pagrindu, techninę ir projekto vykdymo<br />

priežiūrą vykdo atitinkamai UAB „Mantista“ ir UAB „Hidrosfera“. Bendra projekto vert÷ – 13 079<br />

tūkst. Lt. Projektą planuojama užbaigti 2012 m. Bunų rekonstravimo darbai buvo vykdomi I–ame<br />

ruože nuo 126 km iki 122 km ir II–ame ruože nuo 122 km iki 113 km pagal šiems ruožams<br />

parengtus darbo projektus. Bunų rekonstravimo darbai I ir II ruožuose, išskyrus tvirtinimą iki<br />

projektinio aukščio granitine skalda, užbaigti. Į sand÷liavimo aikštelę ties Mituvos kanalu vežama<br />

skalda ir gargždas, kurie bus naudojami vykdant statybos darbus 2012 m.<br />

Toliau buvo vykdomos veiklos, susijusios su ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo l÷šomis<br />

finansuojamų projektų „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Technin÷s<br />

dokumentacijos parengimas“ ir „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Statybos<br />

darbai“ vykdymu. Projektas „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Technin÷s<br />

dokumentacijos parengimas“ įgyvendintas <strong>2011</strong> m. pabaigoje, jo metu parengtas techninis projektas,


35<br />

atlikta šio projekto ekspertiz÷. Šio projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas vykdyti tolimesnę veiklą –<br />

projekto „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai“ įgyvendinimą.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s <strong>2011</strong> m. geguž÷s 11 d. nutarimu Nr. 547<br />

„D÷l hidrografinių darbų, reikalingų valstyb÷s sienai Nemuno up÷je demarkuoti, vykdymo<br />

programos patvirtinimo“ (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 58-2758), patvirtinta programa „Hidrografinių darbų,<br />

reikalingų valstyb÷s sienai Nemuno up÷je demarkuoti, vykdymas”, finansuojama iš Privatizavimo<br />

fondo l÷šų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. liepos 18 d. patvirtinta programos<br />

sąmata bei 21-ame Bendros Lietuvos ir Rusijos demarkavimo komisijos pos÷dyje patvirtintas<br />

Lietuvos ir Rusijos valstyb÷s sienos hidrografinių darbų vykdymo planas <strong>2011</strong>–2012 metams.<br />

Vykdant šią programą atlikti hidrografiniai darbai Lietuvos ir Rusijos pasienio 109 km ruože<br />

Nemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je nuo Smalininkų iki Skirvyt÷s žiočių, kurių paskirtis –<br />

užtikrinti, kad būtų tinkamai pasiruošta demarkuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos<br />

valstybių sieną Nemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je. Galutinis šio darbo produktas – 100<br />

planšetų (mastelis 1:2000), kuriuose išbraižytos Nemuno up÷s ir jos atšakos Skirvyt÷s gylių linijos,<br />

pažym÷ta farvaterio vidurio linija. Šie darbai bus tęsiami 2012 m., kadangi parengti dokumentai<br />

tur÷s būti derinami ir koreguojami, siekiant gauti suderintus rezultatus su Rusijos Federacijos<br />

tarnybomis, vykdžiusiomis analogiškus darbus Nemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je.<br />

1.3.3. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Lietuvos saugios laivybos administracija:<br />

- stiprinti teis÷s aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą<br />

(10-03);<br />

- dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų<br />

prevencijos standartus (10-04).<br />

Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) vykdydama programos trečią<br />

tikslą <strong>2011</strong> m. atliko 64 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstyb÷s v÷liava, inspektavimus (iš viso<br />

89 inspektavimai). Tai sudaro 45,7 % nuo visų <strong>2011</strong> m. sausio 1 d. Jūrų laivų registre įregistruotų<br />

laivų skaičiaus (per metus pagal planą turi būti patikrinta 35 % nuo bendro įregistruotų laivų<br />

skaičiaus). Klaip÷dos uoste d÷l neatitikties saugios laivybos reikalavimams sulaikytas 1 laivas. D÷l<br />

to, kad šie laivai dirba ne tik Klaip÷dos uoste ir ne visuomet užsuka į registracijos uostą, n÷ra<br />

galimybių inspektuoti visų laivų. Tačiau, esant galimybei, pvz. atliekant vertinimus pagal privalomų<br />

kodeksų reikalavimus, stengiamasi atlikti tokių laivų inspektavimus, kad būtų užtikrinama Jūrų<br />

laivų registre įregistruotų laivų kontrol÷ ir taip vykdomi tarptautin÷se konvencijose numatyti šalies<br />

įsipareigojimai.<br />

Administracija, vykdydama Tarptautiniame saugaus valdymo kodekse (toliau – ISM) nustatytus<br />

reikalavimus, privalo užtikrinti, kad visos paraiškas d÷l vertinimo pateikusios kompanijos būtų<br />

audituotos, periodiškai vertinti laivybos kompanijų laivus. <strong>2011</strong> m. buvo atlikti 6 tokie laivybos<br />

kompanijų vertinimai ir 22 laivų vertinimai pagal pateiktas paraiškas. Dar 4 vertinimus pagal ISM<br />

kodekso nuostatas ir pateiktus prašymus atliko Administracijos įgaliotos klasifikacin÷s bendrov÷s.<br />

Administracija, vykdydama ISPS kodekso reikalavimus, atliko 24 laivų vertinimus.<br />

<strong>2011</strong> m. Paryžiaus MoU uostuose buvo atlikti 64 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstyb÷s v÷liava,<br />

patikrinimai, sulaikytas 1 laivas. Tai sudaro 1,56 % nuo visų patikrintų laivų skaičiaus. 47 % laivų<br />

patikrinimų metu buvo pareikštos pastabos.<br />

Atlikti UAB „Det Norske Veritas“, UAB „Bureau Veritas Lit.“, UAB „Germanischer Lloyd“ ir<br />

„ABS Europe LTD filialas“ veiklos vertinimai.<br />

Siekiant užtikrinti tarptautinių saugios laivybos reikalavimų laikymąsi laivuose pagal<br />

įsipareigojimus ES ir Paryžiaus MoU, Administracija, vykdydama valstybinę laivų kontrolę uoste,


36<br />

turi vykdyti susisiekimo ministro įsakyme nustatytus inspektavimų įpareigojimus. Rodiklis, kad per<br />

metus turi būti inspektuoti mažiausiai 25 % užsienio šalių laivų nuo visų į Lietuvos Respublikos<br />

uostus įplaukusių laivų individualių įplaukimų skaičiaus nuo <strong>2011</strong> m. sausio 1 d. pasikeit÷ d÷l<br />

naujojo inspektavimo režimo įvedimo. <strong>2011</strong> m. į Lietuvos Respublikos uostus įplauk÷ 1 631 laivas.<br />

Pagal nustatytas laivų inspektavimo procedūras inspektuoti 182 užsienio šalių laivai. Tai yra<br />

11,16 % laivų nuo individualių įplaukimų skaičiaus. Ir tai sudaro 47 % nuo Lietuvai per<br />

einamuosius metus priskirto inspektuoti laivų skaičiaus (387 I ir II pirmenyb÷s laivų). Įskaitinių I<br />

pirmenyb÷s laivų inspektavimų praleista nebuvo. Inspektuoti 93 % II pirmenyb÷s laivų. Pagal šiuos<br />

rodiklius susisiekimo ministro įsakyme nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti. 1 laivui d÷l jo<br />

neatitikties tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams nebuvo leista išplaukti iš Klaip÷dos<br />

uosto.<br />

<strong>2011</strong> m. užregistruota 12 pranešimų apie avarijas, incidentus bei laivybos taisyklių pažeidimus.<br />

Atlikti jūrų laivų „ALKA“, „RYTAS“, „AKVILö“, „ATLANT“, „CAPELLA“, „756“, „LISCO<br />

GLORIA“, „ASTA“, „LISCO PATRIA“, „DZŪKAS/MEZHENETS“ avarijų, taip pat laivybos<br />

taisyklių pažeidimų tyrimai.<br />

<strong>2011</strong> m. Administracija planine tvarka patikrino 40 % atestuotų arba licencijuotų ūkio subjektų<br />

veiklą ir įvykd÷ 102 planinius patikrinimus, taip pat buvo atlikti 7 neplaniniai atestuotų ar<br />

licencijuotų įmonių patikrinimai. Atliko 5 mokymo įstaigų veiklos priežiūros auditus ir 11<br />

mokymo įstaigų inspektavimus. Įvyko visi planuoti egzaminai (planuota ne mažiau kaip 40)<br />

jūrininkų kompetencijai įvertinti – įvykdyti 48 egzaminai. Egzaminuota daugiau negu planuota<br />

tod÷l, kad buvo didelis jūrininkų, kurie tur÷jo atnaujinti savo kompetencijos liudijimus, srautas,<br />

tod÷l buvo vykdomi papildomi egzaminai.<br />

Administracija vykd÷ saugios laivybos kontrol÷s reidus vidaus ir pakrančių vandenyse vidaus<br />

vandenų transporto priemonių patikrinimus, kad būtų užtikrinta jų atitiktis tarptautinių ir<br />

nacionalinių teis÷s aktų reikalavimams bei išaiškinti galimi saugios laivybos reikalavimų<br />

pažeidimai (planuota ne mažiau kaip 20 reidų, atlikta – 29).<br />

Siekdama programos ketvirto tikslo Administracija Lietuvos Respublikos įstaigoms bei<br />

tarptautin÷ms organizacijoms <strong>2011</strong> m. pateik÷ šiuos pasiūlymus, susijusius su saugios laivybos<br />

politikos formavimu:<br />

1. D÷l Tarptautin÷s darbo organizacijos 2003 m. konvencijos Nr. 185 „D÷l jūrininkų<br />

nacionalinių asmens pažym÷jimų (pataisyta)“ ratifikavimo tikslingumo.<br />

2. D÷l elektroninių laivo liudijimų ir kitų dokumentų naudojimo.<br />

3. D÷l nuostatų, įtrauktinų į Nacionalin÷s susisiekimo pl÷tros programos projektą.<br />

4. D÷l nuostatų, įtrauktinų į Azerbaidžano Respublikos Vyriausyb÷s ir Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausyb÷s susitarimo projektą.<br />

5. D÷l Gruzijos jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo, siekiant<br />

pripažinti kvalifikacijos pažym÷jimus.<br />

6. D÷l direktyvos 2009/21/EB 8 straipsnio reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos<br />

Respublikoje.<br />

7. D÷l 2010 m. birželio 1 d. Komisijos direktyvos 2010/36/ES, iš dalies keičiančios Europos<br />

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB D÷l keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų,<br />

perk÷limo į nacionalinę teisę.<br />

8. D÷l <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos <strong>2011</strong>/75/ES, kuri iš dalies keičia Tarybos<br />

direktyvą 96/98/EB D÷l laivų įrenginių perk÷limo į nacionalinę teisę.<br />

9. D÷l direktyvos <strong>2011</strong>/15/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2002/59/EB, įdiegianti<br />

Bendrijos laivų eismo steb÷senos ir informacijos sistemą, nuostatų įgyvendinimo.<br />

10. D÷l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB D÷l uostų pri÷mimo<br />

įrenginių įgyvendinimo.


37<br />

11. D÷l laivų balastinių vandenų ir nuos÷dų valdymo ir kontrol÷s priemonių, skirtų išvengti<br />

kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.<br />

12. D÷l TJO MSC 90-oje komiteto sesijoje, kuri vyks 2012 m. geguž÷s 16–25 d.,<br />

planuojamų priimti sprendimų.<br />

Kartu su kitomis ES valstyb÷mis Tarptautinei jūrų organizacijai pateikti pasiūlymai, susiję su saugia<br />

laivyba bei taršos iš laivų prevencija:<br />

1. MARPOL IV priedo pataisos, susijusios su Baltijos jūros paskelbimu specialiąja zona<br />

pagal šį priedą. HELCOM bendradarbiavimo platforma d÷l uosto pri÷mimo įrenginių Baltijos jūroje<br />

(dokumentas MEPC 62/INF.20).<br />

2. Pasiūlymas peržiūr÷ti rezoliuciją A.486(XII), kurioje pateikiamos rekomendacijos d÷l<br />

atitinkamai parengtų jūrų locmanų teikiamų paslaugų Šiaur÷s jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir<br />

Skagerake (dokumentas MSC 90/25/2).<br />

3. Kodekso d÷l pripažintųjų organizacijų tobulinimas ir Privalomų Tarptautin÷s jūrų<br />

organizacijos priemonių įgyvendinimo kodekso pataisos (dokumentas MSC 89/12/2).<br />

4. Aplinkraščio MSC.1/Circ.1371, kuriame pateikiamas kodeksų, rekomendacijų, gairių ir<br />

kitų neprivalomų priemonių saugos ir apsaugos klausimais sąrašas, atnaujinimas (dokumentas MSC<br />

89/INF.8).<br />

5. Gair÷s d÷l laivo valdymo sertifikato atnaujinimo po pertraukos saugaus valdymo<br />

sistemoje d÷l laivo stov÷jimo jo nenaudojant tam tikrą laiką (dokumentas MSC 89/INF.7).<br />

6. Gairių d÷l galimų avarinių situacijų laive identifikavimo sistemos pataisos (dokumentas<br />

MSC 89/INF.6).<br />

7. Peržiūr÷tų gairių, skirtų ISM kodekso įgyvendinimui, pataisos (dokumentas MSC<br />

89/INF.4).<br />

8. ISM kodekso efektyvumo ir patogumo vartotojui didinimas (dokumentas MSC 89/22/9).<br />

9. Gairių kompanijoms d÷l ISM kodekso praktinio įgyvendinimo pataisos (dokumentas<br />

MSC 89/INF.5).<br />

10. ISM kodekso įgyvendinimo efektyvumo gerinimas (dokumentas MSC 89/INF.3).<br />

11. Pasiūlymo keisti 1976 m. Konvencijos d÷l atsakomyb÷s pagal jūrinius reikalavimus<br />

ribojimo 1996 m. protokolo nustatytas atsakomyb÷s ribas, vadovaujantis Protokolo 8 straipsniu,<br />

svarstymas (dokumentas LEG 99/4).<br />

12. Rezoliucijos MEPC.159(55) peržiūra. Baltijos jūros valstybių Jūrų aplinkos apsaugos<br />

komitetui pateikta informacija ir pasiūlymai d÷l nuotekų apdorojimo įrenginių technologijų ir<br />

standartų, susijusių su maistinių medžiagų kiekio nuotekose mažinimu (dokumentas DE 55/17).<br />

Administracijos atstovai dalyvavo Tarptautin÷s jūrų organizacijos Asambl÷jos, Jūrų saugumo, Jūrų<br />

aplinkos apsaugos, Teis÷s komitetų sesijose, Paryžiaus MoU TEG ir Komiteto darbe, Europos<br />

Komisijos komitetų darbe, kasmetiniame Baltijos šalių jūrinių administracijų darbiniame<br />

susitikime, kuris vyko Latvijoje. Administracija organizavo Susitarimo memorandumo d÷l<br />

supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra 33-iąją konferenciją, kurioje<br />

buvo patvirtinti atitinkami memorandumo priedų pakeitimai. Lietuvoje vyko Paryžiaus savitarpio<br />

supratimo memorandumo 51-asis uosto valstyb÷s kontrol÷s seminaras, kuris rengiamas patyrusiems<br />

uosto valstyb÷s kontrol÷s inspektoriams.<br />

<strong>2011</strong> m. spalio 10–14 dienomis Lietuvoje buvo s÷kmingai atliktas Tarptautin÷s jūrų organizacijos<br />

(toliau – TJO) auditas. Tai TJO valstyb÷s nar÷s savanoriškas auditas, kurio metu buvo tikrinama, ar<br />

Lietuvoje vykdomos TJO konvencijų ir su jomis susijusių privalomojo pobūdžio dokumentų<br />

nuostatos. Gavus galutinę audito ataskaitą ir pateikus koregavimo veiksmų planą bei informavus<br />

apie tai Europos Komisiją, laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstyb÷s v÷liava, bus laikomi<br />

keliančiais mažesnę riziką, tod÷l Europos Sąjungoje ir Paryžiaus MoU regiono uostuose bus<br />

inspektuojami rečiau.


38<br />

7 lentel÷. <strong>Susisiekimo</strong> vandens keliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programos<br />

įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus kodas<br />

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo<br />

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai<br />

Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

įvykdyta<br />

10-01<br />

1 tikslas. Tobulinti jūrų uostų<br />

infrastruktūrą, siekiant maksimalaus<br />

uostų konkurencingumo, efektyvumo ir<br />

saugumo<br />

Rezultato:<br />

metinis<br />

planas<br />

įvykdymo<br />

procentas<br />

R-10-01-01<br />

R-10-01-02<br />

R-10-01-03<br />

R-10-01-04<br />

R-10-01-05<br />

R-10-01-06<br />

Bus sudarytos sąlygos įrengti modernų,<br />

ES reikalavimus atitinkantį keleivių ir<br />

krovinių terminalą (projekto<br />

įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

Bus sudarytos sąlygos saugiai ir<br />

efektyviai transportuoti krovinius į<br />

multimodalinius terminalus (projekto<br />

įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

Bus įrengta mažųjų ir pramoginių laivų<br />

prieplauka pietin÷je uosto dalyje<br />

(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

Bus parengti Šventosios valstybinio jūrų<br />

uosto projektiniai pasiūlymai ir<br />

techninis projektas (projekto<br />

įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

Bus įsteigtas Klaip÷dos viešasis<br />

logistikos centras (projekto<br />

įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios).<br />

(Pastaba. Projekto įgyvendinimo<br />

pabaiga numatyta 2014 m.)<br />

Bus subalansuotai vystoma uosto<br />

infrastruktūra (krantin÷s, privažiavimo<br />

keliai, geležinkeliai), bus įrengti<br />

geležinkelio keliai (projekto<br />

įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

27 0 0<br />

66 21 32<br />

12 0 0<br />

0 0 -<br />

0 0 -<br />

100 67 67


39<br />

R-10-01-07<br />

P-10-01-01-01<br />

P-10-01-02-01<br />

P-10-01-03-01<br />

P-10-01-04-01<br />

Bus sudarytos sąlygos saugiau plaukti ir<br />

manevruoti didiesiems laivams, t. y. bus<br />

išgilinta ir praplatinta dalis uosto<br />

įplaukos kanalo (projekto įgyvendinimo<br />

% – ES l÷šų panaudojimas, augimo<br />

tvarka nuo projekto įgyvendinimo<br />

pradžios)<br />

Produkto:<br />

1 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti tinkamas<br />

sąlygas įrengti modernų, ES<br />

reikalavimus atitinkantį keleivių ir<br />

krovinių terminalą.<br />

Bus įrengta 950 metrų naudingo ilgio<br />

krantinių (projekto įgyvendinimo % –<br />

ES l÷šų panaudojimas, augimo tvarka<br />

nuo projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

1 tikslo 2 uždavinys: Sudaryti sąlygas<br />

saugiai ir efektyviai transportuoti<br />

krovinius į multimodalinius terminalus.<br />

Bus rekonstruota 4,5 km uosto<br />

privažiuojamųjų automobilių kelių<br />

(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

1 tikslo 3 uždavinys: Padidinti laivų<br />

eismo saugumą Klaip÷dos uoste.<br />

Bus pastatyta 424 vietų prieplauka<br />

mažiesiems laivams pietin÷je uosto<br />

dalyje (projekto įgyvendinimo % – ES<br />

l÷šų panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

1 tikslo 4 uždavinys: Sudaryti sąlygas<br />

kas 50 km jūros pakrant÷s tur÷ti<br />

prieglobsčio vietas mažiesiems laivams.<br />

Skatinti komercinę, jūrinio turizmo ir<br />

pramoginę laivybą.<br />

Bus atlikti Šventosios valstybinio jūrų<br />

uosto paruošiamieji darbai,<br />

projektavimas (projekto įgyvendinimo<br />

% – ES l÷šų panaudojimas, augimo<br />

tvarka nuo projekto įgyvendinimo<br />

pradžios)<br />

1 tikslo 5 uždavinys: Skatinti prid÷tinę<br />

vertę uoste kuriančių įmonių veiklą,<br />

pl÷toti bendrą uosto ir Klaip÷dos miesto<br />

infrastruktūrą.<br />

32 0 0<br />

27 0 0<br />

66 21 32<br />

12 0 0<br />

0 0 -


40<br />

P-10-01-05-01<br />

P-10-01-06-01<br />

P-10-01-07-01<br />

10-02<br />

R-10-02-01<br />

P-10-02-01-01<br />

P-10-02-01-02<br />

P-10-02-01-03<br />

Bus parengta technin÷ dokumentacija<br />

Klaip÷dos viešajam logistikos centrui<br />

įsteigti (projekto įgyvendinimo % – ES<br />

l÷šų panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

1 tikslo 6 uždavinys: Skatinti<br />

subalansuotą uosto infrastruktūros<br />

(krantinių, privažiavimo kelių,<br />

geležinkelių) vystymą.<br />

Bus įrengta 0,92 km geležinkelio kelių<br />

(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

1 tikslo 7 uždavinys: Padidinti didžiųjų<br />

laivų plaukimo ir manevravimo uoste<br />

saugumą.<br />

Bus išgilinta iki 14,5 m ir praplatinta iki<br />

150 m dalis uosto įplaukos kanalo<br />

(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šų<br />

panaudojimas, augimo tvarka nuo<br />

projekto įgyvendinimo pradžios)<br />

2 tikslas. Garantuoti laivybą Lietuvos<br />

Respublikos vidaus vandenų keliuose<br />

užtikrinant nustatytus kokybinius ir<br />

kiekybinius vidaus vandenų kelių<br />

rodiklius<br />

Rezultato:<br />

Eksploatuoti 384 km vidaus vandenų kelių<br />

visą navigacijos laikotarpį (%)<br />

Produkto:<br />

Išlaikyti nustatytą navigacijos trukmę ir<br />

bendrą eksploatuojamų vidaus vandenų kelių<br />

ilgį (paros/km)<br />

Atlikti bunų rekonstravimo darbus<br />

tarptautin÷s reikšm÷s vidaus vandenų kelio<br />

E41 ruože (km)<br />

Parengti techninę dokumentaciją naujos<br />

Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune<br />

statybai (kompl.)<br />

10-03 3 tikslas. Stiprinti teis÷s aktų,<br />

reglamentuojančių saugią laivybą,<br />

įgyvendinimo valstybinę priežiūrą.<br />

R-10-03-01<br />

R-10-03-02<br />

R-10-03-03<br />

Laivai, kuriems buvo atlikta valstyb÷s<br />

v÷liavos kontrol÷ ir valstybin÷ laivų kontrol÷<br />

Lietuvos uostuose, atitiks nustatytus<br />

reikalavimus (%).<br />

Patikrintų jūrininkų kvalifikacija atitinka<br />

tarptautinius reikalavimus (%).<br />

Patikrintos atestuotos įmon÷s atitinka joms<br />

keliamus reikalavimus (%).<br />

0 0 -<br />

100 67 67<br />

32 0 0<br />

100 100 100<br />

199/384 199/384 100/100<br />

10 10 100<br />

1 1 100<br />

100 98,4* 98,4<br />

100 100 100<br />

100 100 100


41<br />

R-10-03-04<br />

R-10-03-05<br />

P-10-03-01-01<br />

P-10-03-01-02<br />

P-10-03-01-03<br />

P-10-03-01-04<br />

P-10-03-01-05<br />

P-10-03-02-01<br />

P-10-03-02-02<br />

P-10-03-02-03<br />

P-10-03-03-01<br />

P-10-03-03-02<br />

Bendro naudojimo vandens keliai yra<br />

tinkami navigacijai (%).<br />

Patikrinti vidaus vandenų laivai, uostai ir<br />

prieplaukos atitiks keliamus reikalavimus<br />

(%).<br />

3 tikslo 1 uždavinys. Užtikrinti jūrų laivų<br />

atitiktį tarptautiniams ir nacionaliniams<br />

saugios laivybos reikalavimams.<br />

Priemon÷s:<br />

Bus patikrinti laivai, su Lietuvos<br />

Respublikos v÷liava (patikrintų laivų, su<br />

Lietuvos Respublikos v÷liava, % nuo<br />

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre<br />

įregistruotų laivų skaičiaus).<br />

Užtikrinti laivybos kompanijų, pateikusių<br />

paraiškas, vertinimą (%).<br />

Užtikrinti laivybos kompanijų laivų,<br />

pateikusių paraiškas, vertinimą (%).<br />

Bus atlikti įgaliotų klasifikacinių bendrovių<br />

auditai (atliktų auditų skaičius).<br />

Bus patikrinti užsienio laivai (patikrintų<br />

užsienio laivų % nuo įplaukusių į Lietuvos<br />

Respublikos uostus laivų skaičiaus).<br />

3 tikslo 2 uždavinys. Užtikrinti jūrininkų<br />

parengimo ir jų kvalifikacijos atitiktį<br />

tarptautiniams reikalavimams<br />

Bus atlikti akredituotų mokymo įstaigų<br />

veiklos priežiūros auditai (auditų skaičius).<br />

Bus atlikti mokymo įstaigų vykdomų<br />

programų inspektavimai (inspektavimų<br />

skaičius).<br />

Bus organizuojami egzaminai jūrininkų<br />

kompetencijai įvertinti (egzaminų skaičius).<br />

3 tikslo 3 uždavinys. Užtikrinti įmonių,<br />

teikiančių paslaugas, susijusias su saugia<br />

laivyba, atitiktį nustatytiems reikalavimams.<br />

Bus atliktas atestuotų įmonių vykdomos<br />

veiklos patikrinimas (%).<br />

Bus išnagrin÷ti gauti skundai d÷l atestuotų<br />

įmonių netinkamai vykdomos veiklos (%).<br />

3 tikslo 4 uždavinys. Užtikrinti bendro<br />

naudojimo vandens kelių (BNVK)<br />

tinkamumą navigacijai.<br />

100 100 100<br />

100 100 100<br />

35 46 131<br />

100 100 100<br />

70 85 121<br />

4 4 100<br />

25/100 11,16/100 44,64/100<br />

ne mažiau<br />

kaip 5<br />

ne mažiau<br />

kaip 12<br />

ne mažiau<br />

kaip 40<br />

5 100<br />

11 100<br />

48 120<br />

40 40 100<br />

100 100 100<br />

P-10-03-04-01 Bus pamatuoti BNVK plotai jūroje (%). 10 10 100<br />

P-10-03-04-02<br />

P-10-03-04-03<br />

Bus skelbiama navigacin÷ informacija ir<br />

hidrografiniai duomenys (paskelbimo<br />

dažnis).<br />

Bus operatyviai reaguojama į navigacinių ir<br />

hidrografinių įrenginių gedimus, kurie bus<br />

operatyviai šalinami (įrenginių neveikimo<br />

laikas, dienomis).<br />

tą pačią<br />

dieną<br />

tą pačią<br />

dieną<br />

100<br />

iki 15 iki 15 100


42<br />

P-10-03-05-01<br />

P-10-03-05-02<br />

3 tikslo 5 uždavinys. Pagal kompetenciją<br />

vykdyti vidaus vandenų transporto valstybinį<br />

valdymą.<br />

Bus vykdoma vidaus vandenų transporto<br />

priemonių saugios laivybos kontrol÷<br />

Lietuvos Respublikos vandenyse bei<br />

pakrančių plaukiojimo rajone, vidaus<br />

vandenų uostuose ir prieplaukose (reidų<br />

skaičius, vnt.).<br />

Bus priimti ir išnagrin÷ti vidaus vandenų<br />

transporto priemonių ir jų pakabinamųjų<br />

variklių savininkų prašymai įregistruoti,<br />

išregistruoti vidaus vandenų transporto<br />

priemones, pakeisti duomenis Lietuvos<br />

Respublikos vidaus vandenų laivų registre<br />

bei atlikti technines apžiūras (%).<br />

10-04 4 tikslas. Dalyvauti tobulinant nacionalinius<br />

ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš<br />

laivų prevencijos standartus.<br />

R-10-04-01<br />

P-10-04-01-01<br />

P-10-04-01-02<br />

Rezultato:<br />

Lietuvos saugios laivybos administracijos<br />

gauti nusiskundimai d÷l netinkamo<br />

tarptautinių saugios laivybos reikalavimų<br />

įgyvendinimo (nusiskundimų skaičius).<br />

Produkto:<br />

4 tikslo 1 uždavinys. Dalyvauti rengiant<br />

Lietuvos Respublikos bei tarptautinius teis÷s<br />

aktų projektus; dalyvauti tarptautinių<br />

organizacijų darbe, atstovaujant teis÷tiems<br />

Lietuvos Respublikos interesams.<br />

Bus teikiami Lietuvos Respublikos<br />

įstaigoms bei tarptautin÷ms organizacijoms<br />

pasiūlymai, susiję su saugios laivybos<br />

politikos formavimu (pasiūlymų skaičius).<br />

Bus keliama darbuotojų kvalifikacija<br />

(k÷lusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius).<br />

ne mažiau<br />

kaip 20<br />

29 145<br />

100 100 100<br />

0 0 100<br />

ne mažiau<br />

kaip 5<br />

10 200<br />

5 17 340<br />

8 lentel÷. <strong>Susisiekimo</strong> vandens keliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programos<br />

asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Panaudoti<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

procentais<br />

Iš viso asignavimų programai 82664,6 20739 25,1<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos<br />

valstyb÷s biudžetas:<br />

82664,6 20739 25,1<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo<br />

l÷šos<br />

1161 1160,9 100


43<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s<br />

paramos l÷šos<br />

1.3. Specialiųjų programų<br />

l÷šos ir pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai<br />

70530,6 8905,3 12,6<br />

1.4. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo<br />

programa (01 12). Programą administravo <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, vykd÷ Civilin÷s aviacijos<br />

administracija, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, VĮ „Kauno aerouostas“ ir VĮ Tarptautinis<br />

Palangos oro uostas.<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- kurti ir tobulinti civilin÷s aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze (12 01);<br />

- vadovaujantis ICAO, ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais bei<br />

rekomendacijomis vykdyti civilin÷s aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą. (12<br />

02);<br />

- mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir<br />

oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je (12 03);<br />

- mok÷ti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negu<br />

dvi metrin÷s tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas (12 04);<br />

- užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, aptarnaujant labai svarbius asmenis Vilniaus oro uoste (12<br />

05);<br />

- užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų<br />

teikimo kokybę; parengti naujų maršrutų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelį<br />

siekiant optimizuoti oro uosto veiklą (12 06);<br />

- 100% užtikrinti aviacijos saugumo ir skrydžių saugos bei verslo standartus tarptautiniame<br />

Kauno oro uoste (12 07);<br />

- siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos oro<br />

uoste (12 08).<br />

1.4.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Civilin÷s aviacijos administracija (toliau – CAA):<br />

- kurti ir tobulinti civilin÷s aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze (12 01);<br />

- vadovaujantis ICAO,ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais bei<br />

rekomendacijomis vykdyti civilin÷s aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą. (12<br />

02);<br />

- mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir<br />

oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je (12 03);<br />

- mok÷ti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negu<br />

dvi metrin÷s tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas (12 04).<br />

Siekiant programos pirmojo tikslo, CAA kuriama ir nuolat tobulinama Lietuvos Respublikos<br />

civilin÷s aviacijos teisin÷ baz÷ sudaro sąlygas pl÷toti saugią ir veiksmingą Lietuvos civilinę<br />

aviaciją, atitinkančią ES ir tarptautinius reikalavimus bei pagrindinius aviacijos politikos principus,<br />

tikslus ir kriterijus. <strong>2011</strong> m. d÷l kintančių ir naujų tarptautinių reikalavimų, parengta daugiau nei<br />

planuota nacionalinių teis÷s aktų bei jų pakeitimų. Buvo parengta ir pateikta susisiekimo ministrui<br />

tvirtinti 10 teis÷s aktų projektų, aktyviai dalyvauta, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s<br />

nutarimo projektą d÷l Oro erdv÷s organizavimo taisyklių pakeitimo bei rengiant Skrydžių taisyklių<br />

naują projektą.<br />

Antrojo programos tikslo siekiama kontroliuojant ir prižiūrint, kaip laikomasi priimtuose teis÷s<br />

aktuose nustatytų aviacijos saugos ir saugumo reikalavimų, keliant ir palaikant personalo


44<br />

kvalifikaciją bei viešojo administravimo geb÷jimus, aprūpinant kompiuterine technika bei<br />

specialiąja programine įranga. Antrasis programos tikslas yra nuolatinio pobūdžio ir tęsiamas.<br />

Šiam programos tikslui vertinti parinktas rezultato kriterijus – maž÷ja žūčių bendrosios aviacijos ir<br />

pavojingų incidentų transporto aviacijos srityse; civilin÷ aviacija apsaugoma nuo neteis÷tos veikos.<br />

<strong>2011</strong> m. bendrieji Lietuvos oro transporto saugos rodikliai išliko geri, Civilin÷s aviacijos<br />

administracijos prižiūrimi orlaiviai skraid÷ saugiai – žmonių aukų išvengta.<br />

CAA reguliavimo srityje <strong>2011</strong> m. pabaigoje buvo 12 sertifikuotų civilin÷s aviacijos vež÷jų, 1<br />

patvirtinta orlaivių gamybos ir 1 projektavimo organizacija, 19 patvirtintų technin÷s priežiūros<br />

organizacijų, 31 aerodromas, turintis tinkamumo naudoti pažym÷jimus (iš jų 4 tarptautiniai oro<br />

uostai), 2 sertifikuoti oro navigacijos paslaugų teik÷jai, 1500 civilin÷s aviacijos specialistų, turinčių<br />

galiojančios licencijas (nuo <strong>2011</strong> m. kovo m÷nesio CAA nebelicencijuojami l÷ktuvų palydovai) , 27<br />

akredituotos aviacijos mokymo įstaigos, 9 patvirtinti aviacijos saugumo instruktoriai 732 orlaiviai,<br />

įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre.<br />

Kaip ir kasmet padaug÷jo CAA vykdomos priežiūros subjektų ir objektų. Įsigaliojus naujiems ES<br />

reglamentams atsirado daugiau prievolių CAA įgyvendinti jų vykdymo priežiūrą. <strong>2011</strong> m. atlikta<br />

daugiau SAFA patikrinimų, kadangi nuo <strong>2011</strong> m. SAFA programą vykdančioms šalims EASA<br />

nustat÷ minimalų metinį SAFA patikrinimų skaičių.<br />

<strong>2011</strong> m. sertifikuotos 3 naujos tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos pagal M<br />

dalies G poskyrius reikalavimus, 3 technin÷s priežiūros organizacijos pagal 145 dalies reikalavimus,<br />

2 technin÷s priežiūros organizacijos pagal M dalies F poskyrio reikalavimus. Iš viso <strong>2011</strong> m. buvo<br />

prižiūrimos 44 tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos, technin÷s priežiūros, technin÷s priežiūros<br />

mokymo, gamybos organizacijos, 17 linijin÷s technin÷s priežiūros stočių. Atlikta virš 80 šių<br />

organizacijų auditų, per 450 orlaivių tinkamumo skraidyti patikrų. Išduota/pratęsta per 140 TP<br />

licencijų ir įregistruota ar išregistruota per 100 orlaivių, įvertinta ir patvirtinta per 150 technin÷s<br />

priežiūros programų.<br />

Viena svarbiausių <strong>2011</strong> m. užduočių buvo užtikrinti, jog visų Lietuvos Respublikos civilinių<br />

orlaivių registre registruotų orlaivių technin÷ priežiūra būtų atliekama pagal CAA patvirtintą<br />

Technin÷s priežiūros programą. Tod÷l <strong>2011</strong> m. kovo m÷nesį buvo organizuotas CAA ir bendrosios<br />

aviacijos atstovų susitikimas, kurio pagrindinis tikslas buvo supažindinti aviatorius su naujais<br />

EASA reikalavimais bendrosios aviacijos orlaivių technin÷s priežiūros srityje, aptarti kitus aktualius<br />

klausimus.<br />

Vykdant oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūrą, buvo atlikti 35 oro navigacijos paslaugų<br />

teik÷jų patikrinimai, išduota 14 naujų ir pratęsta 70 ryšių, navigacijos ir steb÷jimo įrenginių<br />

pažym÷jimų, suderinti 833 navigacin÷s informacijos pranešimai, įvertinta 15 naujų oro navigacijos<br />

funkcinių sistemų ar esamų pakeitimų diegimų.<br />

Licencijuojant civilin÷s aviacijos specialistus, egzaminuota ir įvertinta pretendentų teorin÷s žinios ir<br />

praktiniai geb÷jimai CA specialisto licencijai gauti bei išduota 180 licencijų. Taip pat įforminta 480<br />

licencijų, išduota 131 užsienyje išduotų licencijų pripažinimo pažym÷jimai, patikrinta 14 mokymo<br />

įstaigų ir išduoti leidimai rengti civilin÷s aviacijos specialistus, dalyvauta 3 aviakompanijų<br />

sertifikavimo komisijos darbe, patikrinti ir įvertinti 33 skrydžio egzaminuotojai, patikrintos 9<br />

specialistų rengimo, atnaujinta 10 teorijos egzaminų testų, patikrinti 4 mokymo vadovai, įvertinti 5<br />

teorijos d÷stytojai, organizuotas pilotų testavimas ICAO anglų kalbos mok÷jimo lygiui nustatyti,<br />

konvertuota 18 nacionalinių pilotų licencijų į JAR-FCL licencijas, organizuoti 2 seminarai CAA<br />

įgaliotiesiems skrydžio egzaminuotojams. Kaip ir tik÷tasi, padaug÷jo skrydžio treniruoklių -<br />

patikrinti ir įvertinti 7 skrydžio treniruokliai.


45<br />

Vertinant civilin÷s aviacijos specialistų sveikatą pagal Civilin÷s aviacijos specialistų sveikatos<br />

pažym÷jimų išdavimo taisykl÷se nustatytą tvarką ir sąlygas buvo įvertinti 945 aviacijos specialistų<br />

medicininių sveikatos patikrų dokumentai ir išduoti 943 sveikatos pažym÷jimai (2 asmenų sveikata<br />

neatitiko aviacijos medicinos JAR FCL3 reikalavimų, tod÷l sveikatos pažym÷jimai jiems nebuvo<br />

išduoti). Įvertintas dešimties Lietuvos aviacijos medicinos gydytojų atitikimas JAR-FCL3.090<br />

punkto reikalavimams, sudarytas gydytojų, kuriems leidžiama tikrinti civilin÷s aviacijos specialistų<br />

sveikatos būklę sąrašas. Atlikta Aviacijos medicinos centro ir aviacijos medicinos gydytojų<br />

atliekamų medicininių ekspertizių kokyb÷s, atitikimo JAR-FCL3 ir EASA reikalavimams, įstaigų<br />

turimos aparatūros bei duomenų konfidencialumo patikra. Pratęstas trejų metų laikotarpiui<br />

Aviacijos medicinos centro veiklos pažym÷jimas. Be to, nuo šiol aviacijos medicinos gydytojai turi<br />

galimybę naudotis išverstu „Civilin÷s aviacijos medicinos vadovu“ kaip metodine medžiaga, kuri<br />

įd÷ta į CAA tinklalapį..<br />

Vertinant ir prižiūrint, kaip Lietuvos aerodromai atitinka Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų<br />

projektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus bei Trumpojo kilimo ir tūpimo<br />

civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus, pratęsti<br />

Barysių, Ignalinos, Klaip÷dos, Panev÷žio, Utenos, Vilniaus civilinių aerodromų bei Šiaulių karinio<br />

aerodromo, naudojamo civilinių orlaivių skrydžiams, tinkamumo naudoti pažym÷jimo galiojimas<br />

bei naujai išduotas Šilut÷s aerodromo tinkamumo naudoti pažym÷jimas. Atlikta Vilniaus ir Kauno<br />

aerodromų atitiktis ICAO II kategorijai. Buvo tikrinama, kaip teikiamos antžemin÷s paslaugos<br />

Tarptautiniuose Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, SĮ „Šiaulių oro uostas“, kaip saugomi<br />

aviaciniai degalai, vykdoma jų kokyb÷s kontrol÷ bei pylimo į orlaivius procedūros, kaip pasirengta<br />

vykdyti paieškos ir avarinius gelb÷jimo darbus, kaip vykdomas tarptautiniuose oro uostuose<br />

orlaivių keliamo triukšmo monitoringas ir kita.<br />

Nuo <strong>2011</strong> m. sausio 1 d. LR susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3-739 CAA<br />

įgaliota išduoti licencijas vykdyti oro susisiekimą. CAA specialistai dalyvavo Oro susisiekimo<br />

licencijavimo komisijos darbe, vertino licencijuotų vež÷jų 2010 metų veiklos atskaitas, <strong>2011</strong> metų<br />

ketvirčių finansines ataskaitas ir finansinį tinkamumą veiklai vykdyti. Įvertinus UAB „Aurela“<br />

finansinį tinkamumą, bendrovei panaikintas nuolatin÷s licencijos galiojimo sustabdymas. Vertinta<br />

UAB „Charter Jets“ licencija po dviejų veiklos metų. Nustatyta, kad bendrov÷ atitinka<br />

licencijuojamos veiklos sąlygas. Taip pat vertintos dvi paraiškos gauti licenciją oro susisiekimui<br />

vykdyti: UAB „Classic Jet“ išduota B tipo licencija oro susisiekimui vykdyti, UAB „Baltic Flight<br />

Academy“ paraiška licencijai gauti buvo atmesta.<br />

Užtikrinant kokybišką oro transporto priežiūrą pagal tarptautinių, ES, LR teis÷s aktų bei oro<br />

susisiekimo sutarčių reikalavimus, <strong>2011</strong> metais tikrinta, kaip oro vež÷jai laikosi atitinkamų<br />

reglamentų reikalavimų, nagrin÷ti prašymai ir skundai d÷l keleivių teisių pažeidimo.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo gauti 65 skundai d÷l keleivių teisių galimo pažeidimo. Iki metų pabaigos buvo<br />

išnagrin÷ti 58 skundai ir parengti atsakymai į juos, 3 skundai persiųsti nagrin÷ti pagal kompetenciją<br />

kitų ES valstybių paskirtosioms priežiūros institucijoms. Suteiktos 72 konsultacijos keleiviams<br />

elektroniniu paštu, teiktos konsultacijos ir telefonu. Parengti 4 pranešimai bankrutuojančios UAB<br />

Star1 Airlines keleiviams apie kreditorinių reikalavimų pareiškimą paskirtajam bankroto<br />

administratoriui ir paskelbti CAA internetiniame puslapyje. Atsižvelgiant į keleivių skundų pobūdį<br />

ir aktualijas oro transporto keleivių teisių srityje, buvo atnaujinama CAA internetiniame puslapyje<br />

skelbiama informacija keleiviams.<br />

<strong>2011</strong> metais, kaip ir iki šiol, tikrinta, kaip oro vež÷jai laikosi reglamento (EB) Nr. 261/2004,<br />

nustatančio kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo<br />

arba atid÷jimo ilgam laikui atveju, nuostatų – 13 kartų (Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose).<br />

Kaip oro uostai laikosi reglamento (EB) 1107/2006, nustatančio neįgalių ir ribotos jud÷senos


46<br />

keleivių teises buvo tikrinti Kauno ir Palangos oro uostai. D÷l pastarojo reglamento pažeidimo nuo<br />

reglamento įsigaliojimo pradžios negauta n÷ vieno skundo. Atlikti du tikrinimai d÷l reglamento<br />

1008/2008 d÷l oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių IV skyriaus nuostatų<br />

vykdymo. Abiem atvejais bilietų pardav÷jai įsp÷ti d÷l netinkamai pateiktos informacijos apie oro<br />

susisiekimo kainą.<br />

<strong>2011</strong> metais buvo iškeltos dvi bylos oro vež÷jų vadovams pagal Administracinių teis÷s pažeidimų<br />

kodekso 115¹ straipsnį. Vienu atveju byla buvo nutraukta. Antruoju atveju Wizzair vadovui<br />

neatvykus į CAA surašyti protokolo byla nebuvo prad÷ta nagrin÷ti ir d÷l senaties – nutraukta.<br />

<strong>2011</strong> metais išduoti 253 leidimai nereguliariam oro susisiekimui vykdyti ir patvirtinti 423<br />

pranešimai apie nereguliariuosius skrydžius, kuriems nereikia leidimo. Patvirtinti 77 reguliaraus oro<br />

susisiekimo tvarkaraščiai ir jų pakeitimai. Kontroliuota, kaip oro vež÷jai laikosi draudimo<br />

reikalavimų pagal reglamentą (EB) 785/2004.<br />

Parengta Reguliarių ir nereguliarių skrydžių 2009–2010 metų lyginamoji apžvalga, aviacijos įmonių<br />

veiklos ketvirtin÷s analiz÷s/ ataskaitos.<br />

Vykdant Nacionalin÷je civilin÷s aviacijos saugumo programoje CAA pavestas funkcijas <strong>2011</strong> m.<br />

įvertintos ir suderintos 9 Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų ir kitų subjektų perkamos<br />

saugumo įrangos technin÷s specifikacijos.<br />

Įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumo<br />

mokymo programos reikalavimus atestuoti 299 asmenys pagal atitinkamai vykdomas aviacijos<br />

saugumo funkcijas (Asmenis, rankinį bagažą, nešamus daiktus ir bagažo skyriuje vežamą bagažą<br />

tikrinantys asmenys; Krovinius ir paštą tikrinantys asmenys; Oro vež÷jo paštą ir medžiagas, orlaivio<br />

atsargas ir oro uosto atsargas tikrinantys asmenys; Transporto priemones tikrinantys asmenys;<br />

Patekimo kontrolę oro uoste vykdantys, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantys<br />

asmenys). Taip pat įvertintos ir suderintos 5 asmenų, atsakingų už įmonių aviacijos saugumo<br />

programų įgyvendinimą (aviacijos saugumo vadovų), kandidatūros.<br />

Įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumo<br />

programos reikalavimus įvertinti: 7 ūkio subjektai ar jie atitinka Lietuvos Respublikos<br />

reguliuojamam orlaivio atsargų tiek÷jui keliamus reikalavimus ir jiems išduoti Lietuvos<br />

Respublikos reguliuojamo orlaivio atsargų tiek÷jo statusą patvirtinantys pažym÷jimai. Taip pat<br />

įvertinti 3 ūkio subjektai, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos reguliuojamam subjektui keliamus<br />

reikalavimus ir jiems išduoti Lietuvos Respublikos reguliuojamo subjekto statusą patvirtinantys<br />

pažym÷jimai.<br />

Atsižvelgiant į ES ir nacionalinių teis÷s aktų, reglamentuojančių aviacijos saugumą, pasikeitimus<br />

įvertintos 24 oro uostų, oro vež÷jų ir subjektų teiktos aviacijos saugumo, aviacijos saugumo<br />

mokymo ir aviacijos saugumo kokyb÷s kontrol÷s programos.<br />

Įgyvendinant Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumo kokyb÷s kontrol÷s programą Lietuvos<br />

Respublikos oro uostuose, oro vež÷juose ir subjektuose atlikti 32 šių ūkio subjektų aviacijos<br />

saugumo veiklos vertinimai (aviacijos saugumo auditai, patikrinimai ir bandymai).<br />

Įgyvendinant Čikagos konvencijos 9 priedo ir Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nario<br />

bei Civilin÷s aviacijos administracijos skrydžių saugos inspektoriaus pažym÷jimų išdavimo,<br />

galiojimo, apskaitos ir naudojimo taisykles išduoti 84 Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos<br />

nario pažym÷jimai.


47<br />

<strong>2011</strong> m. 3 CAA Aviacijos saugumo skyriaus specialistai kaip nacionalinis aviacijos saugumo<br />

auditoriai dalyvavo trijuose Europos Komisijos audituose, atliktuose Jungtin÷se Karalyst÷se (2 oro<br />

uostai) ir Vokietijos oro uostuose.<br />

Įgyvendinat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą organizuoti trys susitikimai su<br />

Lietuvos Respublikos oro uostų aviacijos saugumo vadovais, kurio metu buvo keičiamasi gerąja<br />

praktika, kaip tinkamai ir veiksmingai taikyti aviacijos saugumo priemones.<br />

Pagal Komisijos reglamento (ES) 691/2010 nuostatas Civilin÷s aviacijos administracija, kaip<br />

Nacionalin÷ oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūros institucija, yra įpareigota parengti<br />

Nacionalinį oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planą ir prižiūr÷ti jo įgyvendinimą.<br />

<strong>2011</strong> m. geguž÷s 26 d. įvyko pirmasis konsultacinis susitikimas d÷l Nacionalinio oro navigacijos<br />

paslaugų teikimo veiklos rezultatų 2012–2014 metų plano projekto. Po Eurokontrol÷s išpl÷stinio<br />

komiteto d÷l maršruto rinkliavų pos÷džio birželio m÷n. ir daugiašal÷s konsultacijos su oro erdv÷s<br />

naudotojų organizacijų atstovais, kitomis Europos Sąjungos ir Eurokontrol÷s šalimis nar÷mis, šis<br />

projektas buvo patikslintas ir išsiųstas Europos Komisijai bei jos įgaliotajai planų vertinimo įstaigai.<br />

<strong>2011</strong> m. lapkričio m÷n. vyko daugiašal÷ Eurokontrol÷s ir ES šalių narių galutinių oro navigacijos<br />

paslaugų teikimo 2012–2014 metų nustatytųjų maršruto ir 2012–2016 metų terminalo sąnaudų ir jų<br />

vienetinių tarifų konsultacija su oro erdv÷s naudotojų organizacijų atstovais, kurios metu pritarta<br />

Lietuvos oro navigacijos paslaugų sąnaudoms ir vienetiniams tarifams.<br />

Parengtas Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planas pirmajam<br />

ataskaitiniam (2012–2014 metų) periodui. Europos Komisija ir jos įgaliotoji veiklos rezultatų<br />

vertinimo įstaiga, išanalizavusi ES šalių narių ir kai kurių funkcinių oro erdv÷s blokų planus bei jų<br />

siekį ES nustatytųjų oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų tikslų ir įvertinusi<br />

įsp÷jamąsias ribas, nepateik÷ Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plano<br />

tikslų persvarstymo rekomendacijos.<br />

Buvo surengtos šios konsultacijos su oro erdv÷s naudotojų organizacijų atstovais: <strong>2011</strong> m.<br />

balandžio 28 d. – dvišal÷ Lietuvos oro navigacijos paslaugų teik÷jų ir nepriklausomos priežiūros<br />

institucijos konsultacija su IATA atstovais d÷l 2012–2014 metų nustatytųjų oro navigacijos<br />

maršruto ir 2014–2016 metų planuojamų oro navigacijos terminalo sąnaudų.<br />

Dalyvauta Eurokontrol÷s išpl÷stinio komiteto d÷l maršruto rinkliavų darbo grup÷s veikloje, kurioje<br />

pateiktos problemos, susiję su labai svarbių asmenų skrydžių, kurie atleidžiami nuo maršruto<br />

rinkliavų mok÷jimo, kompensavimo sąlygų nesilaikymo Eurokontrol÷s šalyse nar÷se, ir pasiūlyti<br />

šių problemų sprendimo būdai. Eurokontrol÷s Centrinis maršruto rinkliavų biuras pažad÷jo<br />

atsižvelgti į šią problemą ir 2012 metais bandys ją išspręsti.<br />

Kad tinkamai vykdytų specialiąją programą, t.y. darbuotojams pakaktų administracinių geb÷jimų ir<br />

specialiųjų žinių, valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai kvalifikaciją k÷l÷ Lietuvoje ir užsienyje pagal<br />

bendrąsias valstyb÷s tarnautojų mokymo ir viešojo administravimo tobulinimo bei žinių ugdymo ir<br />

specialiąsias programas. Be to, toliau mok÷si pagal 2010 m. kovo 31 d. Europos socialinio fondo<br />

agentūroje buvo pasirašytą trišalę projekto „Civilin÷s aviacijos administracijos darbuotojų<br />

kompetencijos ir specialiųjų geb÷jimų ugdymas“ Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-011 finansavimo ir<br />

administravimo sutartį.<br />

CAA veiklos efektyvumas <strong>2011</strong> m. padid÷jo 49 proc., jį vertinant pagal į valstyb÷s biudžetą<br />

sumok÷tų valstyb÷s rinkliavų įmokų už suteiktas paslaugas dydį <strong>2011</strong> ir 2010 metais (467 tūkst. Lt<br />

<strong>2011</strong> m., kai 2010 m. buvo įmok÷ta 313 tūkst. Lt).


48<br />

Trečiasis programos tikslas yra vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006,<br />

nustatančio bendrą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, 9 straipsnio 1 dalies c punkto<br />

nuostatomis mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi oro<br />

uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je.<br />

Siekdama šio tikslo CAA <strong>2011</strong> metais apmok÷jo rinkliavas pagal oro eismo paslaugų teik÷jo ir oro<br />

uostų mok÷jimo dokumentus, gavę informaciją iš Užsienio reikalų ministerijos apie išduotus<br />

skrydžių vykdymo leidimus užsienio šalių valstyb÷s orlaiviams. Pagal vertinimo kriterijų –<br />

pagrįstas ir teisingas rinkliavų apmok÷jimas pagal pateiktus oro navigacijos paslaugų teik÷jo ir oro<br />

uostų mok÷jimo dokumentus procentais – šis mok÷jimas 100 % buvo pagrįstas, teisingas ir tikslus<br />

Ketvirtasis programos tikslas yra vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006,<br />

nustatančio bendrą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą nuostatomis, mok÷ti skrydžių,<br />

atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos, oro<br />

navigacijos maršruto rinkliavas.<br />

Siekdama šio tikslo CAA 100 % apmok÷jo rinkliavas pagal oro navigacijos paslaugų teik÷jo<br />

mok÷jimo dokumentus apmok÷ti rinkliavas už suteiktas oro navigacijos paslaugas. Pagal vertinimo<br />

kriterijų – pagrįstas ir teisingas rinkliavų apmok÷jimas pagal pateiktus oro navigacijos paslaugų<br />

teik÷jo mok÷jimo dokumentus, procentas – šis mok÷jimas 100 % buvo pagrįstas, teisingas ir<br />

tikslus.<br />

Programos tikslų, kuriuos įgyvendino CAA rezultatai pateikti 9 lentel÷je.<br />

1.4.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas:<br />

- užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, aptarnaujant labai svarbius asmenis Vilniaus oro uoste<br />

(12 05);<br />

- užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų<br />

teikimo kokybę; parengti naujų maršrutų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelį<br />

siekiant optimizuoti oro uosto veiklą (12 06).<br />

Penktojo programos tikslo uždavinys - organizuoti ir teikti antžeminio aptarnavimo, aviacijos<br />

saugumo atlikimo paslaugas labai svarbiems asmenims jiems išvykstant ir atvykstant tokiu būdu,<br />

kuris atitinka ir nepažeidžia labai svarbaus asmens ir jį lydinčios delegacijos statuso, įtvirtinto<br />

Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teis÷s aktuose, atitinkamos užsienio valstyb÷s ar<br />

tarptautin÷s teis÷s normose, Tarptautin÷s civilin÷s aviacijos organizacijos taisykl÷se.<br />

Labai svarbūs asmenys aptarnaujami pagal tipines labai svarbių asmenų aptarnavimo schemas,<br />

kurios nustato skirtingų rangų labai svarbių asmenų aptarnavimo būdus ir priemones, pasirengimą<br />

aptarnavimui, atskirų oro uosto ir aviakompanijų paslaugų teikimo ir tikrinimo tarnybų veiksmus ir<br />

sąveiką.<br />

Labai svarbiems asmenims aptarnauti sudaryta darbo grup÷, kuri organizuoja ir koordinuoja labai<br />

svarbių asmenų aptarnavimą. Terminale specialiai įrengta labai svarbių asmenų aptarnavimo sal÷,<br />

kurioje veikia parduotuv÷, sudarytos sąlygos poilsio, maitinimo ir kitų paslaugų teikimui. Prie sal÷s<br />

įrengta aikštel÷ transporto priemon÷ms statyti, labai svarbiems asmenims ir delegacijoms pasitiki,<br />

išlyd÷ti ir kitoms ceremonijoms rengti. Sal÷je veikia parduotuv÷, be to, sudaroma galimyb÷ labai<br />

svarbiems asmenims naudotis kitos parduotuv÷s paslaugomis keleivių išvykimo sal÷je. Labai<br />

svarbių asmenų sal÷je kiekvienam svečiui yra suteikiamas poilsis, maitinimas kiti patarnavimai.<br />

Šioje sal÷je taip pat vyksta spaudos konferencijos. Jeigu n÷ra galimyb÷s į l÷ktuvo saloną patekti iš<br />

sal÷s (ar iš l÷ktuvo salono į salę) per izoliuotą iš÷jimą, labai svarbūs asmenys prie l÷ktuvo (ar nuo<br />

jo) vyksta antžeminiu oro uosto transportu, lydimi oro uosto darbuotojo.


49<br />

Pagal šią programą buvo planuota aptarnauti 3700 labai svarbių asmenų. Šis rodiklis yra pasiektas,<br />

<strong>2011</strong> metais labai svarbių asmenų sal÷je aptarnauta 3796 šio rango keleivių.<br />

Šeštojo programos tikslo uždavinys - gerinti aerodromo infrastruktūrą, pagerinti aerodromo<br />

techninius parametrus, praplečiant peronus, rekonstruojant peronų dangas; parengti naujų maršrutų<br />

iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelį siekiant optimizuoti oro uosto veiklą, pagerinti<br />

paslaugų teikimo kokybę. Tai leistų padidinti keleivių ir orlaivių skaičių, krovinių srauto<br />

pralaidumą, bei aptarnauti didesnio tonažo orlaivius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.<br />

Vilniaus oro uostas vykd÷ du projektus pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m.<br />

spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-383 „D÷l Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrin÷s<br />

paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto<br />

„Transeuropinių transporto tinklų pl÷tra “ priemon÷s VP2- 5.3-SM-01-V „Tarptautinių oro uostų<br />

keleivių terminalų išpl÷timas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“ valstyb÷s<br />

projektų sąrašo patvirtinimo“ , t. y. „Tarptautinio Vilniaus oro uosto perono dangos rekonstrukcija“<br />

ir „Tarptautinio Vilniaus oro uosto ried÷jimo takų „D“ ir „F“ rekonstrukcija“. Min÷tų projektų<br />

(kodai Nr. VP2-5.3-SM-01-V-01-015 bei Nr. VP2-5.3-SM-01-V-01-014) finansavimo ir<br />

administravimo sutartys buvo pasirašytos tik <strong>2011</strong> m. vasario 23 d., nes ilgiau nei nustatyta užtruko<br />

pirkimo dokumentų vertinimas Transporto investicijų direkcijoje prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

(terminas buvo pratęstas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Pagal min÷tomis sutartimis<br />

patvirtintą mok÷jimo prašymų grafiką pirmasis mok÷jimo prašymas buvo teiktas <strong>2011</strong> m. balandžio<br />

25 d. Projektai yra įgyvendinti <strong>2011</strong> metais lapkričio m÷n. Nuo <strong>2011</strong> metų gruodžio m÷nesio<br />

prad÷tas skaičiuoti projektams defektinis laikotarpis, kurio trukm÷ yra 12 m÷n. Po defektinio<br />

laikotarpio bus suformuotas galutinis mok÷jimo prašymas. Projektai įgyvendinti laiku, iš sutaupytų<br />

l÷šų yra suformuoti 2 nauji projektai, kurie bus finansuojami 2012 metais.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-400 buvo patvirtinta Lietuvos<br />

pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 m. programa (Programa). Pagal Programos 4.1<br />

priemonę buvo siekiama įgyvendinti rinkodaros priemones Lietuvoje ir užsienyje (tarptautiniuose<br />

leidiniuose, televizijos kanaluose, internete ir kt.) nukreiptas į Lietuvos pasiekiamumo oro<br />

transportu bei atvykstamojo turizmo skatinimą, pagal sukurtą rinkodaros ir viešųjų ryšių strategiją.<br />

Siekiant Svarbiausių programos tikslų – Lietuvos žinomumo ir pasiekiamumo per oro uostus<br />

didinimo <strong>2011</strong> m. buvo įgyvendinta keletas priemonių. D÷l užsitęsusių Programos planavimo ir<br />

įgyvendinimo konkurso viešųjų pirkimų procedūrų įgyvendinti visų 4.1 priemonių nebuvo<br />

įmanoma, d÷l to buvo pasirinktos efektyvios reklamos priemon÷s avialinijų „In-flight“ kataloguose<br />

bei Vilniaus oro uosto vidaus bei išor÷s stendai. Spaudos maketai buvo išplatinti visų avialinijų,<br />

vykdančių skrydžius iš Vilniaus oro uosto skrydžių žurnaluose, o Vilniaus oro uosto patalpose<br />

informaciniai stendai buvo pastatyti vietose, generuojančiose didžiausius keleivių srautus.<br />

1.4.3. VĮ „Kauno aerouostas“ vykdomos programos tikslai:<br />

- 100% užtikrinti aviacijos saugumo ir skrydžių saugos bei verslo standartus tarptautiniame<br />

Kauno oro uoste (12 07).<br />

VĮ „Kauno aerouostas“ s÷kmingas programos septinto tikslo įgyvendinimas, prisid÷jo prie<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministerijos efekto kriterijaus „Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.)“<br />

įgyvendinimo. Kauno oro uoste <strong>2011</strong> m. planuota pasiekti 0,831 mln. keleivių, faktiškai aptarnauta<br />

0,873 mln. keleivių. Planas viršytas 5%.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministro <strong>2011</strong> m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3-748 Kauno oro uosto investicinių<br />

projektų įgyvendinimui <strong>2011</strong> metams skirta 1747 tūkst. Lt asignavimų. Įsigyta įrangos, skirtos


50<br />

aviaciniam saugumui užtikrinti (rezervuarai kurui (2 vnt.), apšvietimo linija (1 vnt.), parkavimo<br />

įranga (1 vnt.), radijo ryšio retransliatorius (1 vnt.), pastoliai (1 vnt.) už 1745,3 tūkst. Lt.<br />

1.4.3. VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto vykdomos programos tikslai:<br />

- siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos oro<br />

uoste (12 08).<br />

VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto planuotas įgyvendinamo aštunto tikslo uždavinys buvo<br />

modernizuoti oro uostą, užtikrinant orlaivių skrydžių saugumą, gerinant keleivių aptarnavimo<br />

kokybę bei siekiant, kad oro uosto infrastruktūra atitiktų ICAO reikalavimus bei ES standartus. Šis<br />

uždavinys ir su juo susiję dvi priemon÷s neįvykdytos d÷l užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų<br />

(negauta pasiūlymų atlikti darbus ir suteikti paslaugas).<br />

Programos aštunto tikslo vykdymui <strong>2011</strong> metams buvo skirta 2161 tūkst. Lt, iš šios sumos<br />

ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui 520 tūkst. Lt, avarinių gelb÷jimo darbų<br />

pastato statybai ir šiaurinio orlaivių ried÷jimo tako su peronu projektavimui - 1580 tūkst. Lt ES<br />

paramos ir 61 tūkst. Lt bendrojo finansavimo l÷šų.<br />

Neįgyvendinti investicijų projektai, ir kuriems skirti asignavimai liko nepanaudoti:<br />

1. Avarinių gelb÷jimo darbų pastato statybai techninis projektas parengtas ir gautas leidimas<br />

statybai <strong>2011</strong> metų geguž÷s 29 dieną. Turint patvirtintą techninį projektą, paskelbtas viešasis<br />

pirkimas statybos darbams atlikti, tačiau negauta n÷ vieno pasiūlymo. Per rugs÷jo m÷nesį buvo<br />

patikslintos konkurso sąlygos ir konkursas spalio m÷nesį paskelbtas iš naujo. Viešojo pirkimo<br />

procedūros užbaigtos gruodžio m÷nesį. D÷l susiklosčiusių aplinkybių, avarinių gelb÷jimo darbų<br />

pastato statybai skirtos l÷šos – 1432 tūkst. Lt, liko nepanaudotos.<br />

2. Šiaurinio orlaivių ried÷jimo tako su peronu projektavimo darbai, kurių planuota vert÷ 209<br />

tūkst. Lt, prad÷ti rugs÷jo m÷nesį pasirengiant galimybių studiją ir pasirašant projektavimo darbų<br />

sutartį su UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Pagal pasirašytą paslaugų pirkimo sutartį, projektavimo<br />

darbai tur÷jo būti atlikti ir gautas statybos darbų leidimas per keturis m÷nesius nuo sutarties<br />

pasirašymo, o tai yra iki 2012 metų sausio 5 dienos. Skirtos l÷šos šiam projektui d÷l užsitęsusių<br />

projektavimo darbų liko nepanaudotos.<br />

<strong>2011</strong> metams buvo skirta 13837 tūkst. Lt viršplaninių l÷šų (2010 m. pereinamieji likučiai) užbaigti<br />

2010 metais prad÷tus įgyvendinti šiuos projektus:<br />

- Tarptautinio Palangos oro uosto degalų baz÷s modernizavimas. Šiam projektui skirta 4431<br />

tūkst. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo l÷šų, panaudota 4079 tūkst. Lt. Projektas baigtas<br />

pilnai įgyvendinti su mažesniu l÷šų poreikiu.<br />

- Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo pl÷tra. Šiam projektui skirta 9117 tūkst.<br />

Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo ir l÷šų, panaudota 8782 tūkst. Lt. Projektas baigtas pilnai<br />

įgyvendinti su mažesniu l÷šų poreikiu.<br />

- Tarptautinio Palangos oro uosto avarinių gelb÷jimo darbų pastato statyba-projektavimas.<br />

Šiam projektui skirta 72 tūkst. Lt. Projektas pilnai baigtas įgyvendinti panaudojant 69 tūkst. Lt ES<br />

paramos ir bendrojo finansavimo l÷šų.<br />

9. lentel÷. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtirinimo<br />

programos įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

kriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir Metinis<br />

Įvykdymas,<br />

Įvykdyta<br />

kodas<br />

mato vienetai<br />

planas<br />

procentais<br />

12-01 1 tikslas. Kurti ir tobulinti civilin÷s<br />

aviacijos teisinę bazę, derinti ją su<br />

ES teisine baze


51<br />

R-12-01-01 LR civilin÷s aviacijos teisin÷s<br />

baz÷s atitiktis ES ir tarptautinių<br />

organizacijų reikalavimams<br />

1 uždavinys. Parengti reikalingus<br />

teis÷s aktus pagal ICAO, ECAC,<br />

ES, JAA ir Eurocontrol<br />

reikalavimus<br />

P-12-01-01-01 Parengtų teis÷s aktų pagal ICAO,<br />

ECAC, ES, EASA, JAA ir<br />

Eurocontrol reikalavimus, skaičius<br />

2 uždavinys. Dalyvauti rengiant<br />

derinamų ES teis÷s aktų LR<br />

pozicijas<br />

P-12-01-02-01 Pateiktų pasiūlymų rengiamoms<br />

LR pozicijoms d÷l ES teis÷s aktų<br />

skaičius<br />

12-02 2 tikslas. Vadovaujantis ICAO,<br />

ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir<br />

JAA standartais bei<br />

rekomendacijomis vykdyti<br />

civilin÷s aviacijos skrydžių saugos<br />

ir aviacijos saugumo priežiūrą<br />

R-12-02-01 Maž÷ja žūčių bendrosios aviacijos<br />

srityje ir pavojingų transporto<br />

aviacijos incidentų skraidytų<br />

valandų skaičiui; maž÷ja neteis÷tos<br />

veikos atvejų civilin÷s aviacijos<br />

srityje<br />

1 uždavinys. Vykdant civilin÷s<br />

aviacijos valstybinę priežiūrą<br />

kontroliuoti ir prižiūr÷ti, kaip<br />

aviacijos įmon÷s, orlaivių<br />

naudotojai ir bendrosios aviacijos<br />

organizacijos laikosi teis÷s aktuose<br />

nustatytų civilin÷s aviacijos<br />

standartų bei reikalavimų<br />

P-12-02-01-01 Aerodromų tinkamumo naudoti<br />

patikrinimų skaičius ir<br />

išduotų/pratęstų tinkamumo<br />

naudoti pažym÷jimų skaičius<br />

95 95 100<br />

9 10 111<br />

7 0 0<br />

7500/ 7500 25217/<br />

33522<br />

336/ 447<br />

40/ 5 43/ 8 108/ 160<br />

P-12-02-01-02 Statinių statybos derinimų skaičius 130 192 148<br />

P-12-02-01-03 Antžeminių paslaugų teikimo<br />

10 10 100<br />

įmonių tikrinimas<br />

P-12-02-01-04 Oro navigacijos paslaugų teik÷jų 35 35 100<br />

patikrinimų skaičius<br />

P-12-02-01-05 RNS įrenginių patikrinimų ir<br />

išduotų / pratęstų pažym÷jimų<br />

skaičius<br />

7/ 25 14/ 70 200/ 280<br />

P-12-02-01-06 Skelbiamos oro navigacijos<br />

350 833 238<br />

informacijos derinimų skaičius<br />

P-12-02-01-07 Naujų oro navigacijos funkcinių 10 15 150


52<br />

sistemų diegimo ar esamų sistemų<br />

dokumentų vertinimų skaičius<br />

P-12-02-01-08 Įregistruotų ir išregistruotų<br />

90/ 333 101/ 465 112/ 140<br />

civilinių orlaivių skaičius; orlaivių<br />

tinkamumo skraidyti patikrinimų<br />

ir leidimų specialiajam skrydžiui<br />

išdavimo skaičius<br />

P-12-02-01-09 Civilinių orlaivių gamybos,<br />

42 53 126<br />

technin÷s priežiūros ir tinkamumo<br />

skraidyti tęstinumo vadybos<br />

organizacijų patikrinimų skaičius<br />

P-12-02-01-10 Akredituotų aviacijos mokymo 75 123 164<br />

įstaigų, treniruoklių ir įgaliotų<br />

skrydžio egzaminuotojų<br />

patikrinimų skaičius<br />

P-12-02-01-11 Išduotų / pakeistų / pratęstų /<br />

600 932 155<br />

atnaujintų / pripažintų civilin÷s<br />

aviacijos specialistų licencijų<br />

(kvalifikacijų) bendras skaičius<br />

P-12-02-01-12 Civilin÷s aviacijos specialistų 1000 945 95<br />

sveikatos būkl÷s duomenų<br />

vertinimų skaičius<br />

P-12-02-01-13 Aviacijos medicinos centro ir 12/ 12 12/ 12 100/ 100<br />

aviacijos medicinos gydytojų<br />

darbo patikrinimų bei gydytojų<br />

konsultacijų valandų skaičius<br />

P-12-02-01-14 LR civilin÷s aviacijos vež÷jų<br />

102 96 94<br />

sertifikavimo patikrinimų,<br />

inspektavimų ir kitų patikrinimų<br />

skaičius<br />

P-12-02-01-15 Bendrosios paskirties aviacijos 12 12 100<br />

organizacijų patikrinimų skaičius<br />

P-12-02-01-16 Užsienio civilinių orlaivių<br />

24 51 213<br />

patikrinimų LR oro uostose<br />

skaičius pagal SAFA programą<br />

P-12-02-01-17 Pavojingų krovinių gabenimo ir 12 12 100<br />

saugojimo oro uostuose<br />

patikrinimų skaičius<br />

P-12-02-01-18 Civilin÷s aviacijos įmonių<br />

24 24 100<br />

aviacijos saugumo programų,<br />

aviacijos saugumo kokyb÷s<br />

kontrol÷s programų, aviacijos<br />

saugumo mokymų programų ir<br />

veiksmų ypatingomis<br />

aplinkyb÷mis planų vertinimo<br />

skaičius<br />

P-12-02-01-19 Keleivius, kitus asmenis, bagažą, 200 299 150<br />

krovinius ir paštą tikrinančių<br />

darbuotojų atestavimas ir<br />

pažym÷jimų išdavimas, skaičius<br />

P-12-02-01-20 Oro uostų ir kitų civilin÷s aviacijos 5 9 180


53<br />

P-12-02-01-21<br />

P-12-02-01-22<br />

P-12-02-01-23<br />

P-12-02-02-01<br />

P-12-02-02-02<br />

P-12-02-02-03<br />

P-12-02-02-04<br />

P-12-02-02-05<br />

P-12-02-03-01<br />

įmonių diegiamos ir<br />

rekonstruojamos aviacijos<br />

saugumo įrangos derinimų<br />

skaičius<br />

Išduotų LR tarptautinių įgulos<br />

nario pažym÷jimų skaičius<br />

Aviacijos saugumo auditų,<br />

tikrinimų ir bandymų atlikimas,<br />

skaičius<br />

Užtikrinta Civilin÷s aviacijos<br />

administracijos įslaptintų<br />

dokumentų apsauga ir kontrol÷<br />

(procentais)<br />

2 uždavinys. Užtikrinti kokybišką<br />

oro transporto priežiūrą pagal<br />

tarptautinių, ES, LR teis÷s aktų bei<br />

oro susisiekimo sutarčių<br />

reikalavimus<br />

Išnagrin÷tų paklausimų ir<br />

pretenzijų d÷l keleivių teisių<br />

pažeidimų dalis nuo gautų<br />

paklausimų ir pretenzijų skaičiaus<br />

(procentais)<br />

Oro vež÷jų, oro uostų ir oro<br />

transporto bilietų pardav÷jų<br />

tikrinimų siekiant nustatyti, kaip<br />

jie užtikrina keleivių teises,<br />

skaičius<br />

Patvirtintų skrydžių tvarkaraščių,<br />

išduotų leidimų ir patvirtintų<br />

paraiškų nereguliariems<br />

skrydžiams vykdyti bendras<br />

skaičius<br />

Parengtų oro transporto veiklos<br />

ketvirtinių analizių skaičius /<br />

ICAO statistin÷s programos<br />

užtikrintas vykdymas, procentais<br />

Užtikrinta nuolatin÷ kontrol÷, kaip<br />

vež÷jai ir orlaivių naudotojai<br />

laikosi reglamento (EB) 785/2004<br />

nuostatų (procentais)<br />

3 uždavinys. Tobulinti personalo<br />

kvalifikaciją ir viešojo<br />

administravimo geb÷jimus<br />

Valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų<br />

kvalifikacijos tobulinimo bei<br />

specialiųjų profesinių žinių įgijimo<br />

patvirtinimo pažym÷jimų skaičius<br />

4. Uždavinys. Aprūpinti CAA<br />

darbuotojus kompiuterine<br />

technika, specialiąja programine<br />

50 84 168<br />

55 32 58<br />

100 100 100<br />

100 95,6 96<br />

10 17 170<br />

652 753 115<br />

4/ 100 4/ 100 100/ 100<br />

100 100 100<br />

130 99 76


54<br />

įranga ir gamybin÷mis<br />

priemon÷mis<br />

P-12-02-04-01 Ilgalaikio turto įsigijimas, tūkst.<br />

litų<br />

12-03 3 tikslas. Mok÷ti labai svarbių<br />

asmenų skrydžių nesumok÷tas<br />

rinkliavas už naudojimąsi oro<br />

uostais ir oro navigacijos<br />

paslaugas Lietuvos Respublikos<br />

oro erdv÷je<br />

R-12-03-01 Vadovaujantis Komisijos<br />

reglamento (EB) Nr. 1794/2006,<br />

nustatančio bendrą mokesčių už<br />

oro navigacijos paslaugas sistemą,<br />

9 straipsnio 1 dalies c punkto<br />

nuostatomis, mokamos rinkliavos<br />

paslaugų teik÷jams, procentin÷<br />

išraiška<br />

Uždavinys. Mok÷ti labai svarbių<br />

asmenų, vykstančių tik su oficialia<br />

misija, skrydžių oro navigacijos ir<br />

oro uostų rinkliavas už suteiktas<br />

paslaugas<br />

P-12-03-01-01 Pagrįstas ir teisingas rinkliavų<br />

mok÷jimas pagal pateiktus oro<br />

navigacijos paslaugų teik÷jo ir oro<br />

uostų mok÷jimo dokumentus,<br />

procentin÷ išraiška<br />

12-04 4 tikslas. Mok÷ti skrydžių,<br />

atliekamų orlaiviais, kurių<br />

leidžiama maksimali kilimo mas÷<br />

mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos,<br />

oro navigacijos maršruto<br />

rinkliavas<br />

R-12-04-01 Vadovaujantis Komisijos<br />

reglamento (EB) Nr. 1794/2006,<br />

nustatančio bendrą mokesčių už<br />

oro navigacijos paslaugas sistemą<br />

nuostatomis, mokamos maršruto<br />

rinkliavos oro navigacijos<br />

paslaugų teik÷jams, procentin÷<br />

išraiška<br />

Uždavinys. Mok÷ti skrydžių,<br />

atliekamų orlaiviais, kurių<br />

leidžiama maksimali kilimo mas÷<br />

mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos,<br />

oro navigacijos maršruto<br />

rinkliavas<br />

P-12-04-01-01 Pagrįstas ir teisingas rinkliavų<br />

mok÷jimas pagal pateiktus oro<br />

navigacijos paslaugų teik÷jo<br />

200 199,8 100<br />

100 100 100<br />

100 100 100<br />

100 100 100<br />

100 100 100


55<br />

mok÷jimo dokumentus, procentin÷<br />

išraiška<br />

12-05 5 tikslas. Užtikrinti aukštą<br />

paslaugų kokybę, aptarnaujant<br />

labai svarbius asmenis Vilniaus<br />

oro uoste (keleivių skaičius )<br />

R-12-05-01 Aptarnautų labai svarbių asmenų<br />

sal÷je Tarptautiniame Vilniaus<br />

oro uoste (keleivių skaičius)<br />

P-12-05-01-01 Siekti užtikrinti,<br />

kad nebūtų nusiskundimų d÷l<br />

blogo LSA sal÷s keleivių<br />

aptarnavimo. Nusiskundimų<br />

skaičius (vnt)<br />

12-06 6 tikslas. Užtikrinti keleivių ir<br />

orlaivių aptarnavimo saugos ir<br />

saugumo standartus, pagerinti<br />

paslaugų teikimo kokybę; parengti<br />

naujų maršrutų iš Tarptautinio<br />

Vilniaus oro uosto skatinimo<br />

modelį siekiant optimizuoti oro<br />

uosto veiklą<br />

R-12-06-01 Aptarnautų keleivių bei atliktų<br />

skrydžių skaičiaus did÷jimas<br />

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste<br />

(tūkst. sk.)<br />

P-12-06-01-01 Siekti užtikrinti kad nebūtų<br />

nusiskundimų d÷l nekokybiško<br />

keleivių aptarnavimo.<br />

Nusiskundimų skaičius (vnt)<br />

P-12-06-01-02 Įsigyti cheminio reagento<br />

purkštuvą/barstytuvą<br />

P-12-06-01-03 Reguliariųjų tarptautinių skrydžių<br />

maršrutų į/iš Tarptautinio<br />

Vilniaus oro uosto skaičius (vnt.)<br />

7 tikslas. 100% užtikrinti aviacijos<br />

saugumo ir skrydžių saugos bei<br />

12-07<br />

verslo standartus tarptautiniame<br />

Kauno oro uoste<br />

Aerodromo priežiūros technika<br />

R-12-07-01 100% atitiks tarptautinius<br />

reikalavimus<br />

Įsigyta įrangos, skirtos aviaciniam<br />

saugumui užtikrinti 6 vnt.<br />

(rezervuarai kurui (2 vnt.),<br />

P-12-07-01-01 apšvietimo linija (1 vnt.),<br />

parkavimo įranga (1 vnt.), radijo<br />

ryšio retransliatorius (1 vnt.),<br />

pastoliai (1 vnt.))<br />

Įsigyta spec. aerodromin÷ sniego<br />

P-12-07-01-02<br />

valymo mašina su papildoma<br />

3700 3796 102,6<br />

0 0 100<br />

1652/30 1712/27,7 103,6/92,3<br />

0 0 100<br />

1 1 100<br />

27 29 107,4<br />

100 100 100<br />

6 6 100<br />

1 1 100


56<br />

P-12-07-01-03<br />

12-08<br />

R-12-08-01<br />

P-12-08-01-01<br />

P-12-08-01-01<br />

P-12-08-01-01<br />

įranga (1 vnt.)<br />

Įsigyta Kauno oro uosto perimetro<br />

apsaugos ir vaizdo steb÷jimo<br />

sistemos įranga (1 vnt.)<br />

8 tikslas. Siekti tarptautinių<br />

skrydžių saugos standartų<br />

įgyvendinimo Tarptautiniame<br />

Palangos oro uoste<br />

Įvykdyti ICAO reikalavimus<br />

pasirengimui vykdyti avarinius<br />

gelb÷jimo darbus bei kilimo ir<br />

tūpimo tako manevringumui<br />

užtikrinti. Garantuoti aerodromo<br />

perimetro apsaugą ir sprogmenų<br />

bei narkotikų aptikimą (%)<br />

Pastatytas avarinių gelb÷jimo<br />

darbų pastatas, vnt.<br />

Suprojektuotas ir pastatytas<br />

šiaurinis orlaivių vairavimo takas<br />

su peronu,%<br />

Įsigytos dvi stacionarios metalo<br />

arkos, prapl÷stos 3 introskopų TIP<br />

programos, įsigytas kilimo ir<br />

tūpimo tako sukibimo koeficiento<br />

matavimo įrenginys ir keleivių<br />

bagažo tikrinimo įrenginys, vnt.<br />

1 1 100<br />

90 0 0<br />

1 0 0<br />

3 0 0<br />

7 7 100<br />

10 lentel÷. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo<br />

programos asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Panaudoti<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

procentais<br />

Lt<br />

Iš viso asignavimų programai 61206,9 46147,6 75,4<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos<br />

61206,9 46147,6 75,4<br />

valstyb÷s biudžetas:<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo 6233 5535,5 88,8<br />

l÷šos<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s 43326 31365,2 72,4<br />

paramos l÷šos<br />

1.3. Specialiųjų programų 5592,9 4546,4 81,3<br />

l÷šos ir pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai


57<br />

1.5. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tros programa (01<br />

23). Programą administravo <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, įgyvendino Lietuvos automobilių kelių<br />

direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos ir savivaldyb÷s.<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- gerinti susisiekimą su magistraliniais keliais, kartu siekiant sumažinti transporto spūstis<br />

Vilniaus mieste (23 01);<br />

- gerinti vietin÷s reikšm÷s transporto infrastruktūrą, siekiant tenkinti sparčiai did÷jančio<br />

transporto eismo poreikius (23 02);<br />

- gerinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto<br />

avaringumą ir grūstis (23 03);<br />

- gerinti valstyb÷s kelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto<br />

avaringumą (23 04).<br />

Siekiant išvardintų tikslų pagal susisiekimo ministro patvirtintas <strong>2011</strong> m. programos ,,Valstybin÷s ir<br />

vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tra“ pagrindinę ir papildomą sąmatas <strong>2011</strong> m.<br />

tur÷jo būti panaudota 505,7 mln. Lt ES paramos l÷šų, tačiau faktiškai buvo panaudota 250 mln. Lt.<br />

Pagrindin÷s plano neįvykdymo priežastys:<br />

1. Įgyvendinant Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimo projektą buvo nelengva<br />

tarpusavyje derinti atskiras techninių projektų dalis (kad viena dalis techniškai atitiktų kitą), užtruko<br />

ir projekte numatytų statybos darbų pirkimo dokumentų parengimas. Tod÷l šio projekto antrasis ir<br />

trečiasis statybos darbų kontraktai buvo pasirašyti tik <strong>2011</strong> m. spalio ir lapkričio m÷nesiais.<br />

2. D÷l užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų iki 2012 m. vasario 15 d. yra pratęstas<br />

projekto ,,Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas‘‘ paraiškos svarstymo<br />

terminas.<br />

3. Projektuose numatytus darbus vykdantys rangovai panaudojo ne visas nenumatytiems<br />

atvejams skirtas l÷šas.<br />

4. Įgyvendinant projektą ,,Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas‘‘<br />

vienas iš jo rangovų netinkamai vykd÷ rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, tod÷l viena šio<br />

projekto rangos sutartis buvo nutraukta, o joje numatyti darbai – neužbaigti.<br />

5. Estakados Palangos–Kauno ir Kauno–Palangos kryptimis statybos Jakų sankryžoje<br />

darbus ketinta prad÷ti dar 2010 m. II pusmetyje. D÷l inžinerinių tinklų perk÷limo problemų užtruko<br />

techninis projekto ir jo ekspertiz÷s parengimas, o taip pat ir pirkimo dokumentų parengimas, tod÷l<br />

darbų 2010 m. prad÷ti nepavyko. D÷l v÷lesn÷s nei buvo tik÷tasi darbų pradžios l÷šų <strong>2011</strong> m. buvo<br />

panaudota mažiau.<br />

6. Vykdant Priekul÷s aplinkkelio tiesimo darbų konkursą, paaišk÷jo, jog visi konkurso<br />

dalyviai savo pasiūlymuose nurod÷ per dideles perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas. Tod÷l<br />

konkursą teko nutraukti, o aplinkkelio tiesimo darbai bus prad÷ti tik 2012 m.<br />

Be to, <strong>2011</strong> m. buvo vykdomi kelio A12 Ryga–Šiauliai–Taurag÷–Kaliningradas rekonstrukcijos<br />

darbai (ruožas 105,0–119,8 km, iš viso – 14,8 km) panaudojant 2,6 mln. Lt Europos Sąjungos<br />

skiriamą paramą. Šiam projektui ES l÷šos buvo skiriamos pagal specialiąją ES paramos programą<br />

TEN-T fondo projektams įgyvendinti.<br />

<strong>2011</strong> m. vykdant valstybin÷s reikšm÷s kelių eismo informacin÷s sistemos projektą, kuris iš dalies<br />

finansuojamas Europos regionin÷s pl÷tros fondo l÷šomis, buvo įdiegti eismo steb÷jimo įrenginiai<br />

valstybin÷s reikšm÷s keliuose, įrengtas Eismo informacijos centras ir sukurta eismo informacin÷


58<br />

sistema. <strong>2011</strong> m. buvo atlikta darbų už 7,8 mln. Lt. Projektą planuojama baigti iki 2012 m. rugs÷jo<br />

30 d. Eismo informacijos centras dirba nuo spalio 20 d. Su jo veikla ir teikiama informacija apie<br />

eismo sąlygas galima susipažinti apsilankius projekto metu sukurtoje eismo informacijos interneto<br />

svetain÷je eismoinfo.lt.<br />

Vilniaus miesto savivaldyb÷s administracija (toliau – VMSA), kartu su 2010 m. pereinamaisiais<br />

likučiais, <strong>2011</strong> m. planavo panaudoti 46,5 mln. Lt, panaudojo 16,7 mln. Lt arba 36 % planuotų<br />

panaudoti. VMSA vykd÷ 2 projektus:<br />

1. „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapas“, kurio rangos darbai<br />

baigti, pateiktas galutinis mok÷jimo prašymas.<br />

2. „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio IA etapas (Lazdynų tilto<br />

rekonstrukcija)“, kurio rangos darbai taip pat užbaigti ir atlikti visi mok÷jimai. Įgyvendinant<br />

projektus sutaupyta 40,4 mln. Lt, t. y. pagrindin÷ l÷šų nepanaudojimo priežastis.<br />

<strong>2011</strong> m. VMSA prad÷jo didel÷s apimties projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus<br />

vakarinio aplinkkelio II etapas įgyvendinimo procedūras. <strong>2011</strong> m. lapkričio 8 d. susisiekimo<br />

ministro įsakymu skirta 141,7 mln. Lt ES l÷šų šiam projektui įgyvendinti, taip pat <strong>2011</strong> m. gruodžio<br />

27 d. pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, tačiau planuotų l÷šų panaudoti<br />

nesp÷ta.<br />

Kitos savivaldyb÷s <strong>2011</strong> m. planavo panaudoti 141,7 mln. Lt, panaudojo 135,4 mln. Lt arba 95,5 %<br />

planuotų panaudoti.<br />

11 lentel÷. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tros<br />

programos įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo Programos, tikslų, uždavinių,<br />

Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

kriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir<br />

Metinis planas Įvykdyta<br />

kodas<br />

mato vienetai<br />

23-01 1 tikslas. Gerinti susisiekimą su<br />

magistraliniais keliais, kartu<br />

siekiant sumažinti transporto<br />

spūstis Vilniaus mieste<br />

R-23-01-01 Įsisavinti 100 proc. <strong>2011</strong> m.<br />

numatytiems įgyvendinti<br />

projektams skirtas ES struktūrin÷s<br />

paramos fondų l÷šas (%)<br />

P-23-01-01-01 Siekti, kad būtų įgyvendinti<br />

projektai, vnt.<br />

23-02 2 tikslas. Gerinti vietin÷s reikšm÷s<br />

transporto infrastruktūrą, siekiant<br />

tenkinti sparčiai did÷jančio<br />

transporto eismo poreikius<br />

R-23-02-01 Įsisavinti 100 proc. <strong>2011</strong> m.<br />

numatytiems įgyvendinti<br />

projektams skirtas ES struktūrin÷s<br />

paramos fondų l÷šas (%)<br />

P-23-02-01-01 Vykdyti projektus 10-yje regionų,<br />

vnt.<br />

23-03 3 tikslas. Gerinti TEN-T tinklo<br />

kelių infrastruktūros techninius<br />

parametrus, mažinti transporto<br />

100 34 34<br />

2 2 100<br />

100 99 99<br />

10 10 100<br />

Įvykdymas,<br />

procentais


59<br />

avaringumą ir grūstis<br />

R-23-03-01 Nutiesta naujų ir rekonstruota<br />

esamų automobilių kelių TEN-T<br />

tinkle, km.<br />

P-23-03-01-01 Nutiesta ir rekonstruota kelių,<br />

priklausančių transeuropiniam<br />

transporto tinklui, pagal bendrą jų<br />

ilgį valstybin÷s reikšm÷s kelių<br />

tinkle, proc.<br />

23-04 4 tikslas. Gerinti valstyb÷s kelių<br />

transporto infrastruktūros<br />

techninius parametrus, mažinti<br />

transporto avaringumą<br />

R-23-04-01 Rekonstruota sankryžų,<br />

vnt./nutiesta p÷sčiųjų ir dviračių<br />

takų, km/nutiesta ir rekonstruota<br />

kelių, km<br />

P-23-04-01-01 Eismo saugos požiūriu saugių<br />

žiedinių sankryžų kiekio<br />

padid÷jimas valstybin÷s reikšm÷s<br />

keliuose (%)<br />

Rekonstruota esamų automobilių<br />

P-23-04-01-02 kelių pagal bendrą valstybin÷s<br />

reikšm÷s asfaltbetonio kelių ilgį<br />

(%)/Nutiesta naujų automobilių<br />

kelių pagal bendrą valstybin÷s<br />

reikšm÷s asfaltbetonio kelių ilgį<br />

(%)<br />

P-23-04-01-03 Žuvusiųjų skaičiaus procentinis<br />

pokytis eismo įvykių metu<br />

valstybin÷s reikšm÷s keliuose (%),<br />

2008 m. – 100%<br />

41,49 40,29 97<br />

2,5 2,5 100<br />

15/19,17/15,21 9/19,17/19,75 60/100/130<br />

+24 +20,5 85,4<br />

0,11/0 0,15/0 136/0<br />

65 60*<br />

* Pastaba. 2008 m. valstybin÷s reikšm÷s keliuose žuvo 346 eismo dalyviai, o <strong>2011</strong> metais - 209<br />

eismo dalyviai. <strong>2011</strong> m. žuvusių eismo dalyvių valstybin÷s reikšm÷s keliuose skaičius sudaro 60<br />

proc. nuo 2008 m. žuvusių eismo dalyvių skaičiaus.<br />

12 lentel÷. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tros<br />

programos asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Panaudoti<br />

asignavimai, tūkst.<br />

Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

procentais<br />

Lt<br />

Iš viso asignavimų programai 693867,1 402112,2 57,9<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos<br />

693867,1 402112,2 57,9<br />

valstyb÷s biudžetas:<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo 19152,1 14695,7 76,7<br />

l÷šos


60<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s<br />

paramos l÷šos<br />

1.3. Specialiųjų programų<br />

l÷šos ir pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai<br />

661195 373896,6 56,5<br />

2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Antrasis strateginis tikslas – prižiūr÷ti ir pl÷toti valstybin÷s reikšm÷s kelius, tenkinti intensyv÷jančio<br />

kelių transporto eismo poreikius, mažinti eismo įvykių skaičių, įgyvendinti ES techninius<br />

reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą<br />

Strateginis tikslas buvo vertinamas 7 efekto kriterijais, kurie pateikiami 13 lentel÷je.<br />

13 lentel÷. Antrojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

Efekto vertinimo kriterijaus<br />

kriterijaus<br />

Planas Įvykdyta<br />

pavadinimas<br />

kodas<br />

E-02-01<br />

E-02-02<br />

E-02-03<br />

E-02-04<br />

Įvykdymo<br />

procentas<br />

1. Žuvusiųjų eismo įvykių metu<br />

valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

sumaž÷jimas, proc. (2010 m. – 100<br />

proc.) 92 97,2 105,7<br />

2.1. Siekiamas kelių priežiūros lygis,<br />

proc. (proc. nuo optimalaus lygio)<br />

Priežiūra žiemą 35 35 100<br />

Priežiūra vasarą 33 33 100<br />

2.2. Atkurtos eksploatacin÷s kelių<br />

savyb÷s (proc. nuo valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių) 8 8 100<br />

3.1. Per metus rekonstruotų ar<br />

sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo<br />

santykis, proc. 3,27 4,75 145<br />

3.2. Šalies magistralinių kelių<br />

stiprumo indeksas 0,959 0,961 100<br />

3.3. Kelių transporto triukšmo lygio ir<br />

kelio nuotekų užterštumo<br />

rekonstruojamų kelių ruožuose<br />

mažinimas: akustinių sienučių<br />

efektyvumas, dBA/kelio nuotekų<br />

užterštumas, DLK<br />

4. Kelių direkcijos veiklos efektyvumo<br />

didinimas – valdymo išlaidų dalis,<br />

procentais nuo bendro finansavimo<br />

≤10/ neviršija<br />

didž. leist.<br />

koncentrac.<br />

≤10/<br />

neviršija didž.<br />

leist.<br />

koncentrac.<br />

100<br />

1,03 1 97<br />

Efekto kriterijus E-02-01 – žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

sumaž÷jimas, proc. (baziniai metai: 2008 m. – 100 proc. 346 žmon÷s). <strong>2011</strong> m. buvo siekiama<br />

žuvusiųjų skaičių valstybin÷s reikšm÷s keliuose sumažinti 43 proc. (18 žm.) pokytį skaičiuojant<br />

nuo 2008 m. Per <strong>2011</strong> m. valstybin÷s reikšm÷s keliuose žuvo 209 žmon÷s (žuvusiųjų, lyginant su<br />

2010 m., sumaž÷jo 6 žm). D÷l sąlyginai lengvos žiemos <strong>2011</strong> m. IV ketv. žuvusiųjų skaičius buvo


61<br />

didesnis nei planuota, nes transporto priemonių vidutiniai greičiai buvo artimi maksimaliai<br />

leistiniems, neatsižvelgiant į žiemos sąlygas. Tačiau, <strong>2011</strong> m. valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

žuvusiųjų skaičius (neįtraukiant asmenų žuvusių d÷l neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių<br />

medžiagų ar d÷l asmenų netur÷jusių teis÷s vairuoti transporto priemonių) sumaž÷jo 12,4 proc. (nuo<br />

170 iki 149 žmonių).<br />

9 pav. Žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybin÷s reikšm÷s keliuose skaičius<br />

Efekto kriterijus E-02-02 buvo matuojamas šiomis reikšm÷mis:<br />

2.1. Siekiamas kelių priežiūros lygis, proc. (proc. nuo optimalaus lygio) pasiektas. Kelių naudotojai,<br />

naudodamiesi kelių infrastruktūra patiria sąnaudas (transporto priemonių eksploatacines išlaidas,<br />

laiko nuostolius ir kt.). Iš mokesčių mok÷tojų surinktų mokesčių (transporto priemonių mokesčių,<br />

dalies akcizo pajamų už realizuotus degalus ) yra finansuojama kelių priežiūra. Optimali kelių<br />

priežiūra būna tada, kai kelių naudotojų patiriamos eksploatacin÷s išlaidos ir išlaidos kelių<br />

priežiūrai būna mažiausios.<br />

35<br />

34,5<br />

34<br />

33,5<br />

33<br />

32,5<br />

32<br />

priežiūa žiemą<br />

priežiūra vasarą<br />

planas<br />

faktas<br />

10 pav. Siekiamas kelių priežiūros lygis, proc. (proc. nuo optimalaus lygio)<br />

2.2. Atkurtos eksploatacin÷s kelių savyb÷s (proc. nuo valstybin÷s reikšm÷s kelių) įvykdytas.<br />

Atliekant kelių priežiūros darbus atstatytos valstybin÷s reikšm÷s kelių eksploatacin÷s savyb÷s 1705<br />

km (8 proc.), plano įvykdymas 100 proc.<br />

Efekto kriterijus E-02-03 buvo matuojamas šiomis reikšm÷mis:<br />

3.1. Per metus rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis, proc. įvykdytas.<br />

Planas 3,27 proc. (696 km), faktiškai rekonstruotų ar sutvarkytų kelių 1010 km arba 4,75 proc. nuo<br />

bendro valstybin÷s reikšm÷s kelių tinklo ilgio.<br />

3.2. Šalies magistralinių kelių stiprumo indeksas - 0,96. Taisant, rekonstruojant ir prižiūrint<br />

magistralinius kelius pasiekta, kad šių kelių stiprumo indeksas lygus 0,961.


62<br />

3.3. Kelių transporto triukšmo lygio bei kelio nuotekų užterštumo rekonstruojamų kelių ruožuose<br />

mažinimas: akustinių sienučių efektyvumas, dBA – ≤10 neviršija didžiausios leistinos<br />

koncentracijos. Mažinant kelių transporto keliamo triukšmo poveikį pastatyta 72 m akustinių<br />

sienelių, mažinant aplinkos taršą įrengta 9 vandens valymo sistemos.<br />

Efekto kriterijus E-02-04 – Kelių direkcijos veiklos efektyvumo didinimas – valdymo išlaidų<br />

dalis, procentais nuo bendro finansavimo - 1,03 proc. Vykdant ekonomiškai pagrįstą kelių priežiūrą<br />

ir siekiant didesnio veiklos efektyvumo 8,06 proc. (820, tūkst. Lt) buvo sumažintos Kelių direkcijos<br />

valdymo sąnaudos, tod÷l faktin÷ <strong>2011</strong> m. valdymo išlaidų dalis buvo 1,01 proc.<br />

mln. Lt<br />

1,37<br />

1200<br />

Procentai<br />

1,2<br />

0,8<br />

1,18<br />

1,03 1,01<br />

1000<br />

800<br />

600<br />

0,4<br />

775,7<br />

881,7 986,7<br />

930,8<br />

400<br />

200<br />

0<br />

2009 m. 2010 m. * <strong>2011</strong> m. planas <strong>2011</strong> m. faktas<br />

KPPP finansavimas, mln. Lt LAKD išlaidos nuo bendro KPPP finansavimo, %<br />

11 pav. Valdymo išlaidų dalis, procentais nuo bendro finansavimo<br />

0<br />

Antrajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinama „Kelių priežiūros ir pl÷tros programa“.<br />

2.1. Kelių priežiūros ir pl÷tros programa (pajamų iš mokesčių dalis) (02-081). Programą<br />

vykd÷ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos.<br />

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos (toliau – Kelių direkcija)<br />

organizuoja ir koordinuoja valstybin÷s reikšm÷s kelių tinklo ir jo infrastruktūros pl÷trą ir priežiūrą ir<br />

iš dalies koordinuoja vietin÷s reikšm÷s kelių finansavimą.<br />

Kelių direkcijos strateginis tikslas – įvertinus šalies ekonominę pad÷tį, įgyvendinti valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių pl÷tros strategiją, nustatyti prioritetus, parengti teisines ir organizacines sąlygas,<br />

reformuoti ir tobulinti kelių srities valdymą, intensyvinti inovacinius procesus, koordinuoti vietin÷s<br />

reikšm÷s kelių finansavimą; užtikrinti efektyvų, saugų ir ekonomišką krovinių transportavimą ir<br />

gyventojų susisiekimą kelių transportu valstybin÷s reikšm÷s keliais; pl÷toti ir tobulinti valstybinių<br />

kelių tinklą pagal tarptautinius (Europos Sąjungos) standartus, siekti, kad jis atitiktų šiuolaikinius<br />

Lietuvos valstyb÷s kelių transporto poreikius, integruoti jį į transeuropinį kelių tinklą (TEN-T),<br />

gerinti Lietuvos, kaip tranzito šalies, įvaizdį.<br />

Atlikus Lietuvos valstybin÷s reikšm÷s kelių būkl÷s analizę, įvertinus dabartinį finansavimą ir<br />

prognozes, išskirti šie pagrindiniai kelių tinklo priežiūros ir pl÷tros prioritetai. Vykdant programą<br />

buvo siekiama šių tikslų:<br />

- gerinti eismo saugą valstybin÷s reikšm÷s keliuose (81 01);


63<br />

- užtikrinti susisiekimą išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių (81<br />

02);<br />

- mažinti kelion÷s gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai, socialinę atskirtį (81 03)<br />

- rūpintis valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūra, jų pl÷tra, koordinuoti vietin÷s reikšm÷s kelių<br />

finansavimą (81 04).<br />

Kelių direkcija siekdama pirmo programos tikslo – gerinti eismo saugą valstybin÷s reikšm÷s<br />

keliuose įgyvendino priemones saugiam eismui užtikrinti. Tai: p÷sčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių<br />

tiesimas ir rekonstrukcija; apsauginių atitvarų įrengimas; sankryžų rekonstrukcija į žiedines su<br />

iškiliomis salel÷mis; avaringų kelių ruožų apšvietimas; skirtingų lygių p÷sčiųjų per÷jų įrengimas;<br />

medžių, augančių arti kelių važiuojamosios dalies krašto, pašalinimas; šviesoforų įrengimas<br />

magistralinių ir intensyvaus eismo krašto kelių sankryžose; kelio ženklų ir kitų modernių eismo<br />

saugą gerinančių priemonių įrengimas; greičio matuoklių įrengimas; visuomen÷s švietimas saugaus<br />

eismo klausimais ir kt. Planuojama, kad saugaus eismo priemonių diegimas, kaip viena iš<br />

pagrindinių nacionalin÷s saugaus eismo programos sudedamųjų dalių, toliau pad÷s mažinti<br />

avaringumą Lietuvos keliuose.<br />

<strong>2011</strong> m. Kelių direkcija kartu su <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> toliau vykd÷ ilgalaikę saugaus eismo<br />

šviet÷jišką veiklą, kaip numatyta Valstybin÷je saugaus eismo pl÷tros<br />

<strong>2011</strong>–2017 m. programoje. Buvo vykdomi projektai ,,Saugokime vieni kitus kelyje“, ,,Eismo<br />

saugumo bendruomen÷“, akcija d÷l saugumo p÷sčiųjų per÷jose, saugos diržų efektyvumo<br />

demonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginių bandymo akcijos, kurių tikslas buvo<br />

skatinti: vairuotojus neviršyti greičio; vairuotojus ir keleivius prisisegti saugos diržus ir naudoti<br />

vaikų saugos priemones automobiliuose; vairuotojus nevairuoti neblaivius ir sudaryti nepakantumo<br />

atmosferą neblaiviems vairuotojams; p÷sčiuosius ir dviratininkus naudoti atšvaitus ir kitas<br />

matomumą gerinančias priemones; p÷sčiuosius ir dviratininkus kelyje elgtis saugiai ir d÷mesingai.<br />

Vykdant šviet÷jiškos veikos planą <strong>2011</strong> m. įsigyta ir išplatinta: knygut÷s vaikams apie saugų eismą,<br />

skirtukai-liniuot÷s, lankstinukai, sieniniai kalendoriai, leidiniai ,,2007–2010 m. įskaitinių eismo<br />

įvykių statistika Lietuvoje“, atšvaitai, liemen÷s ir kitos priemon÷s su šviesą atspindinčiais<br />

elementais, taip pat knygos, prizai, kurie buvo skirti saugaus eismo konkursų nugal÷tojams ir<br />

prizininkams.<br />

Nors eismo įvykių ir žuvusiųjų bei sužeistųjų Lietuvoje paskutinius kelerius metus maž÷ja, tačiau,<br />

esant santykinai dideliam automobilių skaičiui ir eismo intensyvumui, eismo įvykių skaičius išlieka<br />

labai didelis. Palyginti su kitomis Europos valstyb÷mis Lietuva pagal pagrindinius (žuvusiųjų ir<br />

sužeistųjų) eismo įvykių rodiklius yra prie labiausiai atsiliekančių šalių, tod÷l būtina skirti ypatingą<br />

d÷mesį saugiam eismui užtikrinti.<br />

Avaringumo lygis Lietuvoje yra aukštas ir vienas iš didžiausių Europoje. Avarijų pasekm÷s d÷l<br />

viršyto ar nepasirinkto saugaus greičio valstybin÷s reikšm÷s keliuose yra ypač skaudžios. „Juodųjų<br />

d÷mių“ naikinimas valstybin÷s reikšm÷s keliuose yra vienas iš pagrindinių uždavinių. Sistemingas<br />

inžinerinių saugų eismą gerinančių priemonių diegimas ir visuomen÷s švietimas propaguojant saugų<br />

eismą duoda teigiamų rezultatų. Išankstiniais duomenimis, <strong>2011</strong> m. panaikintos 12 „juodųjų<br />

d÷mių“, ir jų skaičius valstybin÷s reikšm÷s keliuose per pastaruosius 5 metus sumaž÷jo 67 proc. nuo<br />

267 iki 87. „Juodųjų d÷mių“ maž÷jimo tendencijos pateiktos 12 paveiksle.


64<br />

300<br />

250<br />

267<br />

247<br />

225<br />

200<br />

150<br />

178<br />

135<br />

100<br />

87<br />

50<br />

0<br />

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. <strong>2011</strong> m.<br />

12 pav. „Juodųjų d÷mių“ skaičius valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

Įvertinus dabartinę pad÷tį keliuose (žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių), saugaus eismo užtikrinimas<br />

išlieka svarbiausiu prioritetu. Pastaraisiais metais eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius<br />

palaipsniui maž÷ja (2005 m. keliuose žuvo 773, 2006 m. – 760, 2007 m. – 740, 2008 m. – 498,<br />

2009 m. – 370, 2010 m. – 299, <strong>2011</strong> m. – 297), nors išlieka gana didelis. Tačiau Lietuva įgyvendino<br />

Veronoje pasirašytą ministrų deklaraciją, kurioje buvo siekiama nuo 2001 iki <strong>2011</strong> metų žuvusiųjų<br />

skaičių keliuose sumažinti 50 proc. Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose per min÷tą laikotarpį<br />

sumaž÷jo 57,7 proc.<br />

Paskutinį dešimtmetį didžiausias eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius buvo 2005 m.<br />

Nuo 2005 m. visi šie rodikliai nuosekliai maž÷jo, tai matyti pateiktoje 14 lentel÷je.<br />

14 lentel÷. 2001-<strong>2011</strong> m. eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus dinamika<br />

Metai Eismo<br />

įvykių<br />

skaičius<br />

Žuvo<br />

žmonių<br />

Sužeista<br />

žmonių<br />

Žuvo žmonių d÷l<br />

neblaivių<br />

vairuotojų kalt÷s<br />

Žuvo<br />

p÷sčiųjų<br />

Tarp jų žuvo<br />

p÷sčiųjų<br />

tamsoje<br />

2001 5972 706 7103 101 253 192<br />

2002 6090 697 7427 78 239 184<br />

2003 5963 709 7263 68 218 149<br />

2004 6372 751 7877 84 262 191<br />

2005 6771 773 8466 92 263 184<br />

2006 6658 760 8334 66 242 160<br />

2007 6448 740 8042 74 235 166<br />

2008 4897 499 5940 50 175 121<br />

2009 3827 370 4459 37 121 90<br />

2010 3530 299 4230 32 108 67<br />

<strong>2011</strong> 3312 297 3975 24 111 66<br />

2001–<strong>2011</strong><br />

m. pokytis,<br />

proc.<br />

- 45 - 57,9 - 44 - 76 - 56 - 66


65<br />

Per 2010–<strong>2011</strong> m. eismo įvykių sumaž÷jo 45 proc. Eismo saugumo pad÷tis keliuose labiausiai<br />

pager÷jo d÷l šių priežasčių:<br />

- 73 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l dviratininkų kalt÷s;<br />

- 76 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l neblaivių vairuotojų kalt÷s;<br />

- 69 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l p÷sčiųjų kalt÷s;<br />

- 66 proc. sumaž÷jo žuvusių p÷sčiųjų tamsoje;<br />

- 63 proc. sumaž÷jo žuvusių keleivių;<br />

- 56 proc. sumaž÷jo žuvusių p÷sčiųjų.<br />

Avaringumo sumaž÷jimas – bendrų įvairių institucijų pastangų, įgyvendinant įvairias saugaus eismo<br />

priemones, rezultatas. Kelių direkcijos veikla: inžinerinių saugaus eismo priemonių diegimas,<br />

vykdyta socialin÷ reklama, šviet÷jiška veikla, įrengtas stacionarių greičio matuoklių tinklas keliuose<br />

labai prisid÷jo siekiant bendro tikslo – mažinti eismo įvykių skaičių (ypač žuvusiųjų juose).<br />

Sumaž÷jus žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiui keliuose Lietuva tur÷jo ir ekonomin÷s naudos, nes<br />

Lietuvoje išlikus 2005 m. avaringumo lygiui 2006–2010 m. laikotarpiu būtų žuvę dar 1196 žmon÷s<br />

ir 11227 sužeisti. D÷l pager÷jusios eismo situacijos visuomen÷ gavo daugiau kaip 4 mlrd. Lt naudos<br />

per 5 metus (skaičiuojant <strong>2011</strong> m. pradžios kainomis), arba vidutiniškai po 804 mln. Lt per metus.<br />

Siekdama programos antro tikslo – užtikrinti susisiekimą, išsaugant kelių tinklo būklę ir<br />

nebloginant eksploatacinių savybių, Kelių direkcija užtikrina, kad priežiūros ir pl÷tros darbai būtų<br />

ekonomiškai efektyvūs ir užtikrintų nustatytą priežiūros lygį atitinkančią techninę ir estetinę kelio<br />

kokybę. Sisteminga priežiūra ir taisymas išsaugo kelių ir tiltų būklę, atkuria jų nusid÷v÷jusius<br />

elementus, tačiau nedidina materialiojo turto vert÷s. Kelių direkcija atsakinga už valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių tinklo (21,3 tūkst. km) priežiūrą ir pl÷trą.<br />

Lietuvos valstybin÷s reikšm÷s kelių, kuriuos prižiūri valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčios<br />

valstyb÷s įmon÷s, tinklo ilgis – 21266,9 km, tarp jų: magistralinių – 1738,2 km, krašto – 4937,5 km,<br />

rajoninių – 14591,2 km, patobulintos dangos (asfaltbetonio, cementbetonio) – 13813 km (65%),<br />

žvyrkelių – 7452 km (35%). Apskaičiuota, kad valstybin÷s reikšm÷s keliams tenka apie 80%<br />

automobilių transporto ašių apkrovų.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> užtikrinimas išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių yra<br />

viena iš prioritetinių programos sričių. Tai nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai: sniego<br />

valymas ir kelių barstymas žiemą, asfalto dangų defektų (išdaužų, plyšių) taisymas, vandens<br />

nuleidimo sistemų priežiūra ir atnaujinimas, žvyro dangų greideriavimas, tiltų priežiūros darbai ir<br />

kita.<br />

<strong>2011</strong> m. pagal finansavimo galimybes pagrindinis d÷mesys buvo skiriamas nuolatinei kelių<br />

priežiūrai žiemą ir vasarą. Magistraliniai keliai buvo prižiūrimi pagal pirmą ir antrą priežiūros lygį<br />

žiemą ir trečią – vasarą. Magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da nuo Vilniaus iki Sitkūnų<br />

sankryžos su keliu A8 ir kelias VIA BALTICA žiemą buvo prižiūrimi pagal pirmą priežiūros lygį.<br />

Kelių priežiūros tarnybos žiemos laikotarpiu šiuose keliuose bud÷jo visą parą. Krašto keliai buvo<br />

prižiūrimi pagal antrą priežiūros lygį žiemą ir trečią – vasarą. Rajoniniai keliai žiemą buvo


66<br />

prižiūrimi pagal pirmą, antrą ir trečią priežiūros lygius, o vasarą visi rajoniniai keliai buvo<br />

prižiūrimi pagal trečią priežiūros lygį. Rajoniniai keliai, prižiūrimi pagal antrą priežiūros lygį<br />

žiemą, buvo barstomi tik pavojingose vietose (įkaln÷se, staigiuose posūkiuose, gyvenviet÷se).<br />

<strong>2011</strong> m. buvo nustatyti šie kelių priežiūros lygiai:<br />

- magistralinių kelių, iš viso 360,4 km – magistralinių kelių pirmas lygis: priežiūra žiemą –<br />

važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;<br />

- magistralinių kelių, iš viso 1377,9 km – magistralinių kelių antras lygis: priežiūra žiemą –<br />

važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;<br />

- krašto kelių, iš viso 4939,2 km – krašto kelių antras lygis: priežiūra žiemą – važiuojamoji dalis,<br />

trečias lygis: visi kiti darbai;<br />

- rajoninių kelių su asfalto danga, kuriuose eismo intensyvumas >1000 aut./parą, iš viso 1189,6<br />

km – rajoninių kelių pirmas lygis: priežiūra žiemą – važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti<br />

darbai;<br />

- jungiamųjų kelių skirtingų lygių sankryžose, iš viso 167,5 km – rajoninių kelių I lygis: priežiūra<br />

žiemą – važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;<br />

- rajoninių kelių pavojingi ruožai, iš viso 1453,4 km – rajoninių kelių antras lygis: priežiūra žiemą<br />

– važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;<br />

- rajoninių kelių, iš viso 11944,6 km – rajoninių kelių trečias lygis žiemą ir vasarą.<br />

Daugiausia l÷šų ataskaitiniais metais sunaudota nuolatinei kelių priežiūrai žiemą – 46 proc. ir<br />

nuolatinei priežiūrai vasarą – 22 proc. Kadangi d÷l nepakankamo KPPP finansavimo reikiamu<br />

periodiškumu keliai netaisomi, intensyv÷jant eismui daugelį defektų tenka taisyti kelių priežiūros<br />

darbų sąskaita, užtikrinant tinkamas eismui sąlygas. Išlaidos asfalto dangų taisymo darbams sudaro<br />

10 proc. Panaudojant priežiūros l÷šas <strong>2011</strong> m. užtaisyta 230 tūkst. m² išdaužų dangose, 453 tūkst.<br />

m 2 plyšių, apdorota lopin÷liais 500 tūkst. m² paviršiaus, 89 tūkst. m² nusid÷v÷jusių asfalto dangų<br />

palaistyta bitumu, taip pailginant jų tarnavimo laiką. Vykdant priežiūros darbus žvyro medžiagomis<br />

sustiprinta 145 km žvyrkelių ir 187 km kelkraščių. Tvarkant technines eismo reguliavimo<br />

priemones atnaujinta 14 km apsauginių atitvarų, keliai paženklinti 1053 tūkst. m² linijų. <strong>2011</strong> m.<br />

kelių priežiūros darbų išlaidų struktūra pavaizduota 13 paveiksle.


67<br />

13 pav. Kelių priežiūros darbų išlaidų <strong>2011</strong> m. struktūros diagrama<br />

Trečiasis programos tikslas – mažinti kelion÷s gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai,<br />

socialinę atskirtį buvo įgyvendinamas panaudojant ES 2007–2013 m. struktūrin÷s paramos l÷šas.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo užbaigti darbai šiuose programos ,,Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto<br />

infrastruktūros pl÷tra (01-23)“ projektuose:<br />

1. „Krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija“.<br />

2. „Jungčių su tarptautiniais koridoriais pl÷tra. Valstybin÷s reikšm÷s kelių rekonstrukcija (II<br />

etapas)“.<br />

3. „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų Lietuvos (Klaip÷dos ir Telšių)<br />

regionai“.<br />

4. „Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panev÷žys–Šiauliai–<br />

Palanga) pl÷tra. Kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (I etapas)“.<br />

5. „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaip÷da) rekonstravimas. Dangos<br />

rekonstravimas“.<br />

6. „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) pl÷tra. Dangos<br />

rekonstravimas“.<br />

7. „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaip÷da) rekonstravimas. Ruožo per<br />

Grigiškes rekonstrukcija (II etapas)“.<br />

8. „Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampol÷) rekonstrukcija. Dangos<br />

stiprinimas“.<br />

Taip pat buvo užbaigti visi projekte „IA transporto koridoriaus pl÷tra“ numatyti darbai. Šiam<br />

projektui ES l÷šos buvo skiriamos pagal atskirą 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijos<br />

sprendimą Nr. K(2008/7504).<br />

<strong>2011</strong> m. buvo pasirašytos naujos 2007–2013 metų ES struktūrin÷s paramos l÷šomis finansuojamų<br />

projektų finansavimo ir administravimo sutartys, kuriose numatyta kelių rekonstrukcijos ir tiesimo<br />

darbams skirti 284,5 mln. Lt ES l÷šų:


68<br />

1. ,,Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas‘‘. Kadangi<br />

Europos Komisija galutinio sprendimo d÷l projekte numatytų darbų finansavimo dar nepri÷m÷, šio<br />

projekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 29 d.<br />

susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-586 pakeisto projektų finansavimo sąlygų aprašo 70 p.<br />

nuostatas (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 121-5733). Finansavimo ir administravimo sutartyje projektui numatyta<br />

skirti 178,4 mln. Lt ES l÷šų.<br />

2. ,,Transeuropinio tinklo kelių E 85 (Vilnius–Lyda) ir E 272 (Vilnius–Panev÷žys-Šiauliai–<br />

Palanga) pl÷tra. Kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (II etapas)‘‘.<br />

Projekte numatytiems darbams planuojama skirti 87,7 mln. Lt ES l÷šų.<br />

3. ,,Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampol÷) rekonstrukcija. Dangos<br />

stiprinimas‘‘. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje darbams numatyta skirti 18,45 mln.<br />

Lt ES l÷šų.<br />

<strong>2011</strong> m. ES paramos l÷šomis buvo atlikti šie darbai:<br />

1. Rekonstruota 55,09 km magistralinių kelių, iš jų:<br />

1.1. įgyvendinant investicijų programą ,,Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto<br />

infrastruktūros pl÷tra‘‘ – 40,29 km;<br />

1.2. įgyvendinant 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijos sprendimu<br />

Nr. K(2008/7504) finansuojamą projektą ,,I A transporto koridoriaus pl÷tra‘‘ – 14,8 km.<br />

2. Rekonstruoti ir pastatyti 6 tiltai (viadukai).<br />

3. Rekonstruota 19,75 km krašto ir rajoninių kelių dangų.<br />

4. Išasfaltuota 8,9 km žvyrkelių.<br />

5. Nutiesta 21,86 km p÷sčiųjų ir dviračių takų.<br />

6. Rekonstruota ir pastatyta 17 sankryžų magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose.<br />

Ketvirtasis programos tikslas – rūpintis valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūra, jų pl÷tra, koordinuoti<br />

vietin÷s reikšm÷s kelių finansavimą. <strong>2011</strong> m. toliau buvo siekiama efektyvinti Kelių direkcijos<br />

veiklą, o jos veiklai skirtų l÷šų procentas nuo bendro Kelių priežiūros ir pl÷tros programos<br />

finansavimo sudar÷ 1,01 proc. (planas nedaugiau kaip 1,03 proc.).<br />

Per <strong>2011</strong> m. iš KPPP l÷šų buvo planuojama atlikti darbų už 986 700 tūkst. Lt, tačiau <strong>2011</strong> m. IV<br />

ketvirtį, esant palankioms oro sąlygoms, rangovai dvimečiuose objektuose darbų atliko daugiau nei<br />

planuota. Iš viso rangovai <strong>2011</strong> m. darbų atliko už 1 067 233 tūkst. Lt (108,2 proc. daugiau nei<br />

planuota). Tačiau <strong>2011</strong> metais į KPPP įplauk÷ 5,67 proc. mažiau l÷šų nei planuota, tod÷l iš<br />

programos rangovams sumok÷ta tik 930,76 mln. Lt, t. y. 94,33 proc. nuo planuotų asignavimų.<br />

15 lentel÷. Kelių priežiūros ir pl÷tros programos (pajamų iš mokesčių dalis) įgyvendinimo<br />

rezultatai<br />

Vertinimo<br />

Metinio plano<br />

Metinis<br />

kriterijaus Vertinimo kriterijus<br />

Įvykdyta įvykdymas<br />

planas<br />

kodas<br />

proc.<br />

01 01 Rezultato:<br />

1-ajam programos tikslui<br />

R-0281-<br />

01-01<br />

1. Techninių saugaus eismo<br />

priemonių diegimas, vnt./km 211/38 1194/81 566/114<br />

R-0281-<br />

01-02 2. Eismo saugos valdymas, vnt./km 50/600 20/800 40/133<br />

R-0281-<br />

01-03<br />

3. Visuomen÷s informavimo saugaus<br />

eismo klausimais gerinimas, tūkst.<br />

vnt. / vnt. 400/15 410/62 103/413


69<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

kodas<br />

R-0281-<br />

01-04<br />

Vertinimo kriterijus<br />

Metinis<br />

planas<br />

Įvykdyta<br />

Metinio plano<br />

įvykdymas<br />

proc.<br />

4. Panaikinta „juodųjų d÷mių“, vnt.<br />

12 12 100<br />

2-ajam programos tikslui<br />

R-0281-<br />

02-01<br />

1. Kelių ir tiltų priežiūros gerinimas<br />

(kelių tinklo ilgis, km) 21268 21268 100<br />

R-0281-<br />

02-02 2. Bedefekt÷ kelių priežiūra, proc. 70 71,67 102<br />

R-0281-<br />

02-03<br />

3. Asfaltbetonio dangos taisymas,<br />

tūkst. m 2 400 728 182<br />

R-0281-<br />

02-03<br />

Atnaujinta nusid÷v÷jusių žvyrkelių ir<br />

kelkraščių, km 150 332 221<br />

R-0281-<br />

02-03<br />

Atnaujinta apsauginių atitvarų, km<br />

9 14 156<br />

3-iajam programos tikslui<br />

R-0281-<br />

03-01<br />

1. Lietuvos valstybin÷s reikšm÷s<br />

automobilių kelių tinklo būkl÷s<br />

gerinimas ir jo pl÷tra, km/tiltų<br />

rekonstrukcija ir remontas, vnt. 696/24 1010/29 145/121<br />

R-0281-<br />

03-02<br />

R-0281-<br />

03-03<br />

2. Mažinti kelių transporto keliamo<br />

triukšmo poveikį statant akustines<br />

sieneles, m 66 72 110<br />

3. Mažinti aplinkos taršą įrengiant<br />

vandens valymo sistemas, vnt. 9 9 100<br />

4. Mažinti eismo įvykių, kai<br />

susiduria transporto priemon÷ ir<br />

laukinis gyvūnas, tikimybę, km 96 85 89<br />

R-0281-<br />

03-04<br />

01 01 Produkto:<br />

1-ojo programos tikslo:<br />

1-ajam uždaviniui<br />

P-0281-01-<br />

01-01<br />

P-0281-01-<br />

01-02<br />

P-0281-01-<br />

01-03<br />

P-0281-01-<br />

01-04<br />

P-0281-01-<br />

01-05<br />

P-0281-01-<br />

01-06<br />

P-0281-01-<br />

02-01<br />

P-0281-01-<br />

02-02<br />

1. Sankryžų rekonstravimas ar eismo<br />

jose reorganizavimas vnt. 111 153 138<br />

2. P÷sčiųjų ir dviračių takų tiesimas,<br />

šaligatvių įrengimas, km 28 29 104<br />

3.Greičio mažinimo priemonių<br />

įrengimas, vnt. 10 41 410<br />

4. Kelio ruožų apšvietimo įrengimas,<br />

km 7 8 114<br />

5. Atitvarų, tinklo tvorų nuo žmonių<br />

įrengimas, km 3 100 3333<br />

6. Kelio ženklų įrengimas, vnt.<br />

90 1000 1111<br />

2-ajam uždaviniui<br />

1. Atlikta kelių saugumo auditų, vnt.<br />

50 20 40<br />

2. Atliktas kelių saugumo<br />

patikrinimas ir vertinimas, km<br />

3-iajam uždaviniui<br />

600 800 133


70<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

kodas<br />

P-0281-01-<br />

03-03<br />

P-0281-01-<br />

03-04<br />

P-0281-01-<br />

03-05<br />

P-0281-02-<br />

01-01<br />

P-0281-02-<br />

01-02<br />

P-0281-02-<br />

01-03<br />

P-0281-02-<br />

01-04<br />

P-0281-02-<br />

01-05<br />

P-0281-02-<br />

01-06<br />

P-0281-02-<br />

01-07<br />

P-0281-02-<br />

01-08<br />

P-0281-02-<br />

01-09<br />

P-0281-02-<br />

01-10<br />

P-0281-02-<br />

01-11<br />

P-0281-02-<br />

03-01<br />

P-0281-02-<br />

03-02<br />

P-0281-02-<br />

03-03<br />

P-0281-02-<br />

03-04<br />

Vertinimo kriterijus<br />

Metinis<br />

planas<br />

Įvykdyta<br />

Metinio plano<br />

įvykdymas<br />

proc.<br />

3. Parengta leidinių, bukletų,<br />

propaguojančių saugų eismą, tūkst.<br />

vnt. 300 300 100<br />

4. Išplatinta atšvaitų p÷stiesiems,<br />

tūkst. vnt. 100 110 110<br />

5. Surengta saugaus eismo konkursų,<br />

seminarų, konferencijų,<br />

demonstruota saugų eismą<br />

propaguojančių įrenginių, vnt. 15 62 413<br />

2-ojo programos tikslo:<br />

1 ir 2-ajam uždaviniui<br />

1. Magistralinių kelių priežiūra<br />

pirmu lygiu žiemą, km 360 360 100<br />

2. Magistralinių kelių priežiūra antru<br />

lygiu žiemą, km 1379 1379 100<br />

3. Magistralinių kelių priežiūra antru<br />

lygiu vasarą, km 0 0 0,0<br />

4. Magistralinių kelių priežiūra<br />

trečiu lygiu vasarą, km 1739 1739 100<br />

5. Krašto kelių priežiūra antru lygiu<br />

žiemą, km 4939 4939 100<br />

6. Krašto kelių priežiūra antru lygiu<br />

vasarą, km 0 0 0,0<br />

7. Krašto kelių priežiūra trečiu lygiu<br />

vasarą, km 4939 4939 100<br />

8. Rajoninių kelių priežiūra pirmu<br />

lygiu žiemą, km 1176 1176 100<br />

9. Rajoninių kelių priežiūra antru<br />

lygiu žiemą, km 13415 13415 100<br />

10. Rajoninių kelių priežiūra trečiu<br />

lygiu žiemą, km 14590 14590 100<br />

11. Rajoninių kelių priežiūra trečiu<br />

lygiu vasarą, km 14587 14587 100<br />

3-iajam uždaviniui<br />

1. Išdaužų dangoje užtaisymas,<br />

tūkst.m 2 150 229 153<br />

2. Asfaltbetonio dangos atnaujinimas<br />

lopin÷liais, tūkst. m 2 250 499 200<br />

3. Nusid÷v÷jusių žvyrkelių ir<br />

kelkraščių atnaujinimas, km 150 332 221<br />

4. Apsauginių atitvarų atnaujinimas,<br />

km 9 14 156<br />

3-iojo programos tikslo:<br />

1. TEN–T kelių ruožų<br />

P-0182-03-<br />

01-01<br />

rekonstravimas, sustiprinimas,<br />

taisymas, km 41 55,09 134<br />

P-0281-03- 2. Akustinių sienučių statymas, m 66 72 110


71<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

kodas<br />

02-01<br />

P-0281-03-<br />

03-01<br />

P-0281-03-<br />

04-01<br />

P-0281-03-<br />

01-02<br />

P-0281-03-<br />

01-03<br />

P-0281-03-<br />

01-04<br />

R-0281-<br />

04-01<br />

R-0281-<br />

04-02<br />

Vertinimo kriterijus<br />

Metinis<br />

planas<br />

Įvykdyta<br />

Metinio plano<br />

įvykdymas<br />

proc.<br />

3. Vandens valymo sistemų<br />

įrengimas, vnt. 9 9 100<br />

4. Apsauginių tinklo tvorų nuo<br />

gyvūnų įrengimas, km<br />

40 20 50<br />

5. Tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių<br />

statyba ir rekonstravimas, vnt. 24 29 121<br />

6. Žvyrkelių asfaltavimas, km<br />

61 71 116<br />

7. Kitų valstybin÷s reikšm÷s kelių<br />

rekonstravimas ir taisymas, km 594 884 149<br />

4-ojo programos tikslo:<br />

1. Kelių direkcijos veiklai skirtų l÷šų<br />

ir KPPP finansavimo santykis, proc. 1,03 1,01 102,5<br />

2. ES 2007–2013 m. struktūrin÷s<br />

paramos l÷šų panaudojimas, proc. 90,6 75 83<br />

1-ajam tikslo uždaviniui:<br />

P-0281-04-<br />

01-01 1. KPPP l÷šų panaudojimas, mln. Lt 986,7 930,76 94<br />

2-ajam tikslo uždaviniui:<br />

P-0281-04-<br />

02-01<br />

1. ES 2007–2013 m. struktūrin÷s<br />

paramos l÷šų panaudojimas, mln. Lt 416,4 160,68 39<br />

16 lentel÷. Kelių priežiūros ir pl÷tros programos (pajamų iš mokesčių dalis) asignavimų<br />

panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti (patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst. Lt<br />

Panaudoti<br />

asignavimai,<br />

tūkst. Lt<br />

Asignavimų<br />

panaudojimas,<br />

proc.<br />

Iš viso asignavimų programai 986700 930762 94<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius: 986 700 930 762 94<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s<br />

biudžetas:<br />

iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s paramos<br />

l÷šos<br />

1.3. specialiųjų programų l÷šos ir<br />

pajamų įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai<br />

986700 930762 94<br />

986 700 930 762 94


72<br />

3. Trečiasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Trečiasis strateginis tikslas – siekti, kad šalies transporto infrastruktūros gerinimui paskirta Europos<br />

Sąjungos finansin÷ parama būtų tinkamai panaudota.<br />

Šis tikslas yra ilgalaikis ir atspindi veiklos kryptis 2007–2015 metų laikotarpiu. Nauda matuojama<br />

efekto kriterijumi – Europos Sąjungos finansin÷s paramos panaudojimas transporto infrastruktūrai<br />

gerinti (mln. Lt per metus) (E-03-01). Jo vykdymas pateiktas 4 lentel÷je.<br />

17 lentel÷. Trečio strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Efekto vertinimo<br />

kriterijaus pavadinimas<br />

Planas Įvykdyta Įvykdymo<br />

procentas<br />

kodas<br />

E-03-01 Europos Sąjungos<br />

finansin÷s paramos 1038 750,2 72,3<br />

panaudojimas transporto<br />

infrastruktūrai gerinti (mln.<br />

Lt per metus)<br />

Efekto kriterijus E-03-01 – Europos Sąjungos finansin÷s paramos panaudojimas transporto<br />

infrastruktūrai gerinti (mln. Lt per metus) nepasiektas. <strong>2011</strong> metais planuotas pasiekti efekto<br />

kriterijus – 1038 mln. Lt, pasiektas – 750,2 mln. Lt. arba įvykdytas 72,3 proc. Žymesnis efekto<br />

kriterijaus pasiekimas buvo <strong>2011</strong> metų III-me ir IV-me ketvirčiuose, tai sąlygojo transporto<br />

infrastruktūros darbų sezoniškumas. Šis kriterijus parodo deklaruotinų Europos Komisijai l÷šų<br />

išmok÷jimą projektų vykdytojams iš paskirtos Europos Sąjungos finansin÷s paramos (su bendruoju<br />

finansavimu iš valstyb÷s biudžeto) šalies transporto infrastruktūros techniniams parametrams gerinti<br />

ir paj÷gumams pl÷sti ir tuo pačiu charakterizuoja planuojamo laikotarpio Europos Sąjungos<br />

biudžeto remiamų investicinių projektų visumos įgyvendinimo spartą. Efekto kriterijaus faktinis<br />

įvykdymo reikšmių pasiskirstymas 2007-<strong>2011</strong> metais pasiek÷ vidutinį metinį lygį - 822 mln. Lt.<br />

Projektų vykdymo ciklas mok÷jimų atžvilgiu išsid÷sto netolygiai. Pradedant ir užbaigiant projektus,<br />

įgyvendinančioji institucija naudoja daug žmogiškųjų išteklių, kurių vert÷ neatsispindi ataskaitinio<br />

laikotarpio efekto kriterijaus rodiklyje. Norint išlaikyti pasiektą Europos Sąjungos paramos<br />

panaudojimo lygį, būtina pastoviai tobulinti ES paramos administravimo bei projektų vertinimo<br />

geb÷jimus, pl÷toti reikalingus įstaigos žmogiškuosius išteklius.<br />

Trečiajam strateginiam tikslui, kurį įgyvendino Transporto investicijų direkcija, pasiekti buvo<br />

vykdomos 2 programos: Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷sena (03.01),<br />

Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (63.01). Be<br />

to, buvo atlikti paskutiniai mok÷jimai pagal Specialiąją sanglaudos fondo 2004-2006 metų<br />

programą (60.01). Tai sulaikytųjų l÷šų išmok÷jimas pagal rangos sutarčių nuostatas projektams<br />

„Šiaurinis išvažiavimas iš Klaip÷dos uosto“, Lietuvos geležinkelių radijo ryšio sistemos<br />

modernizavimas, įdiegiant GSM-R.<br />

3.1. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programa (03.01).<br />

Programa buvo vykdoma siekiant dviejų pagrindinių tikslų, kurie vertinami pasiektais veiklos<br />

(rezultato, priemon÷s) vertinimo kriterijais:


73<br />

- užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo pl÷trai, transporto infrastruktūros<br />

prieinamumui, infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicin÷s priemon÷s<br />

būtų tinkamai įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatus bei šalies įsipareigojimus (01 01);<br />

- užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos valdymo ir kontrol÷s sistemos<br />

funkcionavimą, įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos 4-ąjį ir 5-ąjį prioritetus,<br />

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3-iojo prioriteto priemones (01 02).<br />

Pirmojo programos tikslo (01 01) rezultatas vertinimas pasiektais rezultato kriterijais. Buvo<br />

planuota, kad patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą vert÷ projektams iš Europos Regionin÷s<br />

pl÷tros fondo (ERPF 2007-2013 m.) suma sudarys 231 mln. Lt. Faktiškai patvirtinta įsipareigojimų<br />

suma 83,4 mln. Lt arba 36 % planuotos sumos. Per ataskaitinį laikotarpį užregistruotos 47 paraiškos<br />

147,6 mln. Lt finansavimui gauti. 18 paraiškų yra vertinimo stadijoje, nes gautos IV–ame ketvirtyje.<br />

Pasirašytos 42 sutartys 83,4 mln. Lt finansavimui gauti, iš jų 13 sutarčių pagal paraiškas,<br />

užregistruotas 2010 m. pabaigoje.Kriterijaus reikšm÷ nepasiekta d÷l šių priežasčių:<br />

1. Lietuvos automobilių kelių direkcija laiku nepateik÷ planuotų paraiškų už 32,9 mln. Lt,<br />

Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija – už 10 mln. Lt, Kauno miesto savivaldyb÷ – už 20,8<br />

mln. Lt;<br />

2. Paraiškų teikimas regioninio planavimo projektams v÷luoja. Dar nepaskirta finansavimo už 180<br />

mln. Lt arba 37,5 %.<br />

Nors ERPF sudarytų sutarčių vert÷ ir nepasiek÷ kriterijaus reikšm÷s, bet bendras įsipareigojimų<br />

vykdymo rodiklis siekia 89,3 % ir tai kartu su vertinimo stadijoje esamų paraiškų verte sudaro<br />

teigiamas prielaidas 2012 metų pirmo pusmečio paramos panaudojimo efekto kriterijaus planuotų<br />

reikšmių pasiekimui.<br />

Planuota, kad patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą iš ES Sanglaudos fondo (2007–2013 m.)<br />

Lietuvos transporto sektoriaus projektams suma sudarys 766 mln. Lt, faktiškai patvirtinta – 807,3<br />

mln. Lt (105 %). Per ataskaitinį laikotarpį užregistruota 17 projektų paraiškų 740,598 mln. Lt<br />

finansavimui gauti, iš kurių tris projektų vykdytojai atsi÷m÷. 6-ios paraiškos laikotarpio pabaigoje<br />

liko vertinimo stadijoje (iš viso už 207,4 mln. Lt). Iš viso per <strong>2011</strong> metus pasirašyta 14 projektų<br />

finansavimo ir administravimo sutarčių 807,3 mln. Lt finansavimo sumai, iš jų – 6 sutartys<br />

446,7 mln. Lt finansavimo sumai pagal 2010 metų teikimus. Kitos 6 paraiškos, gautos <strong>2011</strong> metais,<br />

yra vertinimo stadijoje.<br />

Programos antras tikslas – užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos valdymo ir<br />

kontrol÷s sistemos funkcionavimą, įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos 4-ąjį ir 5-<br />

ąjį prioritetus ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3-iojo prioriteto priemones. Šis tikslas<br />

apima ir kitus ES paramos fondus: TEN-T, Sanglaudos fondą 2004–2006 m. Tikslas nustat÷ įstaigos<br />

vidaus vystymo veiklų rodiklius, kurie įstaigos strateginiame plane pripažinti būtinais, siekiant<br />

užtikrinti ES paramos Vadovaujančiosios institucijos deleguotų funkcijų tinkamą ir kokybišką<br />

atlikimą, sumažinant riziką, kad dalis funkcijų negal÷tų būti netinkamai atliekamos. Programos<br />

tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai įvykdyti.<br />

18 lentel÷. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programos<br />

įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo<br />

Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

Programos tikslų, uždavinių, vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Metinis<br />

Įvykdymas,<br />

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai<br />

Įvykdyta<br />

kodas<br />

planas<br />

%<br />

03.01. Programa - Transporto<br />

infrastruktūros projektų įgyvendinimo<br />

steb÷sena


74<br />

03-01<br />

R-03-01-01-01<br />

R-03-01-01-02<br />

P-03-01-01-<br />

01-01<br />

P-03-01-01-<br />

01-02<br />

P-03-01-01-<br />

01-03<br />

P-03-01-01-<br />

01-04<br />

03-02<br />

R-03-01-02-01<br />

R-03-01-02-02<br />

P-03-01-02-<br />

01-01<br />

1 tikslas. Užtikrinti, kad Transeuropinio<br />

transporto tinklo pl÷trai, transporto<br />

infrastruktūros prieienamumui,<br />

infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei<br />

gerinti skirtos investicin÷s priemon÷s būtų<br />

tinkamai įgyvendintos pagal ES<br />

reglamentų nuostatus bei šalies teis÷s<br />

aktus.<br />

Patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą<br />

vert÷ projektams iš Europos Regionin÷s<br />

pl÷tros fondo (ERPF 2007-2013 m.), (mln.<br />

Lt)<br />

Patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą iš<br />

ES Sanglaudos fondo (2007-2013 m.)<br />

Lietuvos transporto sektoriaus projektams<br />

(mln. Lt)<br />

1 tikslo 1 uždavinys: parengti ES<br />

Sanglaudos fondui paraiškas, vykdyti<br />

patvirtintiems projektams įgyvendinančios<br />

institucijos funkcijas, rengti valstyb÷s<br />

investicijų programos monitoringo<br />

ataskaitas, rengti TEN-T tinklo pl÷tros<br />

ataskaitas, vykdyti patvirtintiems<br />

projektams, finansuojamiems iš ERPF l÷šų,<br />

įgyvendinančios institucijos funkcijas.<br />

Parengta ir pateikta projektų Sanglaudos<br />

fondo 2004-2006 metų įgyvendinimo<br />

galutin÷s ataskaitos (vnt.)<br />

Parengta patvirtintos Sanglaudos fondo<br />

Priežiūros komitetui pusmečio ataskaitos<br />

(vnt.)<br />

Patvirtinta projektų vykdytojams ERPF<br />

(2007-2013 m.) mok÷jimo paraiškų vert÷<br />

(mln. Lt)<br />

Patvirtinta projektų vykdytojams<br />

Sanglaudos fondo (2007-2013 m.)<br />

mok÷jimo paraiškų vert÷ (mln. Lt)<br />

2 tikslas. Užtikrinti efektyvų ES<br />

struktūrin÷s paramos valdymo ir kontrol÷s<br />

sistemos funkcionavimą, įgyvendinant<br />

ekonomikos augimo veiksmų programos 4-<br />

tą ir 5-tą prioritetus.<br />

Sukurta ir užimta bei aprūpinta reikiamais<br />

resursais pareigybių skaičius<br />

Metinio informavimo ir viešinimo plane<br />

numatytų veiklų įgyvendinimas (proc.)<br />

2 tikslo 1 uždavinys - Mobilizuoti<br />

įgyvendinančios institucijos žmogiškuosius<br />

resursus ir materialinius išteklius.<br />

Bent kartą per metus apmokytų darbuotojų<br />

skaičius (vnt.)<br />

231 83,4 36<br />

766 807,3 105<br />

4 4 100<br />

22 22 100<br />

325 200,1 62<br />

666 471,7 71<br />

35 32 91<br />

100 100 100<br />

40 63 158


75<br />

P-03-01-02-<br />

02-01<br />

2 tikslo 2 uždavinys - Gerinti visuomen÷s<br />

informuotumą apie Ekonomikos augimo<br />

veiksmų programos teikiamą paramą bei 4-<br />

to ir 5-to prioritetų įgyvendinimo<br />

rezultatus.<br />

Įgyvendintos informavimo ir viešinimo<br />

priemon÷s (vnt.)<br />

5 7 140<br />

19 lentel÷. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programos<br />

asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

Panaudoti Asignavimų<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, panaudojimo<br />

asignavimai,<br />

tūkst. litų procentas<br />

tūkst. litų<br />

1 2 3 4 (4=3/2)<br />

Iš viso asignavimų programai<br />

(1+2)<br />

5818,0 4781,5 82,2<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s<br />

biudžetas<br />

5818,0 4781,5 82,2<br />

iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

15,0 15,0 100,00<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s<br />

finansin÷s paramos l÷šos<br />

4088,0 3083,6 75,4<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir<br />

pajamų įmokos<br />

- - -<br />

2. Kiti šaltiniai (ES finansin÷<br />

parama projektams įgyvendinti ir<br />

kitos teis÷tai gautos l÷šos)<br />

- - -<br />

Žemesnis asignavimų panaudojimo lygis (82,2 %) siejamas su įstaigos buvein÷s keitimu bei darbo<br />

efektyvumo didinimo siekimu. Pasikeit÷ anksčiau planuotas išlaidų poreikis remontui,<br />

persikraustymui, įrengimų montavimui ir derinimui, nepanaudotos planuotos sumos patalpų nuomai<br />

ir komunalin÷ms paslaugoms. Atsiliekant nuo planuotų projektų visumos įgyvendinimo rezultatų,<br />

atsisakyta dalies samdomų ekspertų, konsultantų paslaugų, perkeliant jų pasitelkimą į 2012 metus,<br />

kita vertus, įstaigos metinio plano vykdymo efektyvumo rodiklis sudaro 0,857, t.y. įstaigos<br />

metiniame plane numatyti proceso bei ind÷lio rodikliai pasiekti su mažesn÷mis nei planuota<br />

sąnaudomis.<br />

3.2. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti<br />

(63.01).<br />

Programos tikslas – panaudoti Europos Bendrijų finansinę pagalbą, parengiant privalomuosius<br />

dokumentus projektavimui ir statybai šalies transeuropinio tinklo pagerinimo projektams. Šio tikslo<br />

įgyvendinimą parodo pasiektas veiklos rezultato vertinimo kriterijus. Buvo siekiama, kad gauti<br />

įsipareigojimai iš Europos Bendrijų TEN-T fondo transeuropinių tinklų srityje sudarys 6 mln. Lt,<br />

tačiau šio rodiklio pasiekti nepavyko. Buvo įgyvendinami 4 projektai, už kuriuos yra atsakingi:<br />

Lietuvos automobilių kelių direkcija (1 projektas), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 projektai),<br />

Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija (1 projektas). <strong>2011</strong>-ais metais iš Europos Komisijos<br />

TEN-T fondo biudžeto gautų avansinių pavedimų suma siek÷ 1,4 mln. Lt. Per metus nebuvo


76<br />

teikiami tarpiniai mok÷jimo prašymai Europos TEN-T Agentūrai, nes 15 mln. Lt tinkamoms<br />

finansuoti iš ES TEN-T fondo buvo pripažintos tik metų pabaigoje. Tarpiniai mok÷jimo prašymai<br />

bus teikiami 2012 metų pirmame ketvirtyje.<br />

20 lentel÷. Specialiosios Europos Sąjungos paramos programos TEN-T fondo projektams<br />

įgyvendinti įgyvendinimo rezultatai<br />

Vertinimo Programos tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

kriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir Metinis<br />

Įvykdyta<br />

kodas<br />

mato vienetai<br />

planas<br />

63-01<br />

R-63-01-01-01<br />

P-63-01-01-<br />

01-01<br />

63.01. Programa - Specialioji ES<br />

paramos programa TEN-T fondo<br />

projektams įgyvendinti (ES l÷šos) ir<br />

specialioji ES paramos programa<br />

TEN-T fondo projektams<br />

įgyvendinti (bendro finansavimo<br />

l÷šos).<br />

1 tikslas. Panaudoti Europos Bendrijų<br />

finansinę pagalbą, parengiant<br />

privalomuosius dokumentus<br />

projektavimui ir statybai šalies<br />

transeuropinio tinklo pagerinimo<br />

projektams.<br />

Gauti įsipareigojimai iš Europos<br />

Bendrijų TEN-T fondo transeuropinių<br />

tinklų srityje (mln. Lt)<br />

1 tikslo 1 uždavinys - Užtikrinti, kad<br />

skirti valstyb÷s biudžeto asignavimai<br />

būtų panaudojami pagal Europos<br />

Bendrijų reglamentų ir Lietuvos teis÷s<br />

aktų nuostatus.<br />

. Pripažintos tinkamomis išlaidos ir<br />

apmok÷tos ES TEN-T fondo ir<br />

Valstyb÷s biudžeto l÷šomis (mln. Lt)<br />

Įvykdymas,<br />

%<br />

6 1,4 23<br />

47 74,6 159<br />

Metinio produkto kriterijaus pasiekimas yra 159 %, nes į kriterijaus pasiekimo reikšmę yra įtraukta<br />

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos vykdomo projekto remiamo ES<br />

TEN-T fondo 9,7 % intensyvumo dydžiu bendrojo finansavimo suma, išmokama iš Kelių<br />

priežiūros ir pl÷tros programos l÷šų (39,9 mln. Lt).<br />

21 lentel÷. Specialiosios Europos Sąjungos paramos programos TEN-T fondo projektams<br />

įgyvendinti asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

Panaudoti Asignavimų<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, panaudojimas<br />

asignavimai,<br />

tūkst. Lt procentas<br />

tūkst. Lt<br />

1 2 3 4 (4=3/2)<br />

Iš viso asignavimų programai 91257,8 74664,4 81<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s<br />

biudžetas<br />

91257,8 34764,4 38,1


77<br />

Iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

19233 19233 100<br />

1.2. ES ir kitos tarptautin÷s paramos l÷šos 72024,8 15531,4 21,6<br />

1.3. specialiųjų programų l÷šos ir pajamų<br />

įmokos<br />

- - -<br />

2. Kiti šaltiniai (nuosavos l÷šos), KPPP - 39900 -<br />

Panaudota ES ir kitos tarptautin÷s paramos asignavimų 56,5 mln. Lt mažiau, nei planuota d÷l<br />

geležinkelio Rail-Baltica bendros pl÷tros koncepcijos ir su tuo susijusių metinių įgyvendinimo<br />

planų iki 2015 metų pakeitimų. Statybos darbų esminis įgyvendinimas buvo perkeltas į 2013-2015<br />

metus. D÷l to <strong>2011</strong> metais planuotas panaudoti asignavimų dydis tapo nepasiekiamas.<br />

4. Ketvirtasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Ketvirtas strateginis tikslas – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti<br />

saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.<br />

Strateginis tikslas buvo vertinamas vienu efekto kriterijumi, kuris pateikiamas 22 lentel÷je.<br />

22 lentel÷. Ketvirto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Efekto vertinimo<br />

kriterijaus pavadinimas<br />

Planas Įvykdyta Įvykdymo<br />

procentas<br />

kodas<br />

E-04-01 saugos kelių transporte,<br />

aplinkos apsaugos ir 10 7,5 75<br />

sąžiningos konkurencijos<br />

tikslais patikrintų ūkio<br />

subjektų ir visų su kelių<br />

transporto veikla susijusių<br />

sąlyginių rinkos dalyvių<br />

santykis iki 10 proc.<br />

Efekto vertinimo kriterijus E-04-01 – saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos<br />

konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių<br />

rinkos dalyvių santykis iki 10 proc. Kriterijus pasirinktas toks, kad parodytų konkrečiomis<br />

Inspekcijos pastangomis pasiektą rezultatą. Efekto vertinimo kriterijus susijęs su Inspekcijos<br />

programos tikslais ir atspindi išvestinius įvairių Inspekcijos sričių veiklos rodiklius. <strong>2011</strong> m.<br />

pasiekta tinkama šio kriterijaus reikšm÷ – 7,5 proc.


78<br />

400000<br />

350000<br />

300000<br />

250000<br />

305071<br />

6,3<br />

366314<br />

6,1<br />

8,9<br />

243951<br />

8,4<br />

272129<br />

363902<br />

7,5<br />

10,0<br />

9,0<br />

8,0<br />

7,0<br />

6,0<br />

Patikrinimai<br />

200000<br />

5,0<br />

Rinkos dalyviai<br />

150000<br />

100000<br />

50000<br />

19362<br />

22378<br />

21780<br />

22740<br />

27119<br />

4,0<br />

3,0<br />

2,0<br />

1,0<br />

Efekto kriterijus<br />

0<br />

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. <strong>2011</strong> m.<br />

0,0<br />

14 pav. Saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų<br />

ūkio subjektų skaičius ir visų sąlyginių rinkos dalyvių skaičius<br />

4.1. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programa (04 01).<br />

Ketvirtajam strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdoma Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir<br />

priežiūros programa, kurią įgyvendino Valstybin÷ kelių transporto inspekcija prie <strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos (toliau – Inspekcija). Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

– gerinti kelių transporto veiklos sąlygas ir administracinių paslaugų teikimą, siekiant tenkinti kelių<br />

transporto ūkio subjektų poreikius (04 01);<br />

– užtikrinti nustatytų kelių transporto srities reikalavimų laikymąsi ir vykdyti pažeidimų prevenciją<br />

(04 02).<br />

Inspekcija, vykdydama pirmąjį programos tikslą (gerinti kelių transporto veiklos sąlygas ir<br />

administracinių paslaugų teikimą, siekiant tenkinti kelių transporto ūkio subjektų poreikius) išduoda<br />

juridinę galią turinčius su kelių transporto veikla susijusius dokumentus. Kiekvienas Inspekcijos<br />

išduodamas juridinę galią turintis dokumentas atitinkamam kelių transporto veiklos rinkos dalyviui<br />

suteikia teisę teis÷tai dalyvauti rinkoje, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su kelių<br />

transporto veikla.<br />

Įgyvendinant pirmojo tikslo uždavinius <strong>2011</strong> m. buvo vykdomos šios priemon÷s: rengiami teis÷s<br />

aktai ir jų projektai, Lietuvos derybin÷s pozicijos ES institucijoms; vykdomas vidaus<br />

administravimas; nagrin÷jami pareišk÷jų pateikti prašymai, vertinama jų atitiktis patekimui į rinką,<br />

išduodami juridinę galią turintys dokumentai; teikiama Inspekcijos reguliavimo srities verslo<br />

atstovams ir visuomenei naudinga informacija; pl÷tojamos elektroninių paslaugų teikimo<br />

galimyb÷s, užtikrinamas informacinių sistemų veikimas ir sąveikumas, vykdomos informacijos<br />

gavimo ir teikimo elektroniniais kanalais sutartys; organizuojas kelių transporto vež÷jų elektroninio<br />

registro informacin÷s sistemos kūrimas; analizuojamos vež÷jų išlaidų (negautų pajamų) ataskaitos,<br />

kompensuojamos šios išlaidos.<br />

Siekdama gerinti viešąjį administravimą ir kokybiškai vykdyti pavestas funkcijas <strong>2011</strong> m.<br />

Inspekcija naudojosi šiuolaikinių informacinių technologijų ir telekomunikacijų galimyb÷mis.


79<br />

Inspekcijoje <strong>2011</strong> m. viešojo administravimo funkcijoms vykdyti buvo naudojamos dvi<br />

informacin÷s sistemos – Skaitmeninių tachografų kortelių personalizavimo ir apskaitos valstyb÷s<br />

informacin÷ sistema „Skaitis“ (toliau – IS „Skaitis“) ir bandomosios eksploatacijos etape – Kelių<br />

transporto veiklos informacin÷ sistema „Keltra“ (toliau – IS „Keltra“). Inspekcijos veiklos vidaus<br />

administravimui buvo naudojamos dvi informacin÷s sistemos – IS „Keltra“ komponentas<br />

„Dokumentų valdymo ir teis÷s aktų projektų rengimas“ (toliau – DVS) ir lokalių kompiuterinių<br />

programų sistema. Kad šios informacin÷s sistemos veiktų, buvo naudojamas Inspekcijos teritorinis<br />

kompiuterių tinklas, tarnybin÷s stotys ir kompiuterizuotos darbo vietos. Tam, kad informacin÷s<br />

technologijos ir telekomunikacijos duotų naudos, didelis d÷mesys buvo skirtas jų valdymui ir<br />

saugiam veikimui.<br />

<strong>2011</strong> m. trečios kategorijos IS „Skaitis“, skirta skaitmeninių tachografų kortel÷ms išduoti ir jų<br />

galiojimo būklei nustatyti, iš viso naudojosi 62 Inspekcijos valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai,<br />

dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), iš jų – 31 paslaugas klientams teikiantys,<br />

23 kontrol÷s funkcijas vykdantys, 8 administracijos ir su IS „Skaitis“ veikimu ir administravimu<br />

susiję darbuotojai. Automatiniu būdu buvo vykdomi duomenų apie kelių transporto vairuotojams<br />

išduotas skaitmeninių tachografų korteles ir jų galiojimo būklę mainai su kitų ES šalių<br />

atitinkamomis institucijomis. Centralizuotos duomenų baz÷s pagrindu veikianti IS „Skaitis“ sudar÷<br />

sąlygas vairuotojams prašymus d÷l skaitmeninio tachografo kortel÷s pateikti ir kortelę gauti bet<br />

kuriame Inspekcijos struktūriniame padalinyje, Inspekcijos darbuotojams – neišduoti vairuotojui<br />

kelias vienu metu galiojančias korteles, Inspekcijos kontrol÷s pareigūnams – patikrinti bet kokios<br />

skaitmeninio tachografo kortel÷s būklę ir nustatyti jos savininką. Skaitmeninio tachografo kortelę<br />

gauti pageidaujantys juridiniai asmenys gal÷jo naudotis elektronine paslauga dvipus÷s sąveikos<br />

lygiu (prašymą pateikti internetu, o pranešimą apie prašymo įvykdymą ar jo atmetimą gauti<br />

elektroniniu paštu) ir į Inspekciją atvykti tik vieną kartą – atsiimti kortelę. IS „Skaitis“ pokyčiams<br />

realizuoti buvo panaudota 165 tūkst. Lt investicijų l÷šų.<br />

Nuo <strong>2011</strong> m. pradžios paslaugų teikimo ir kontrol÷s funkcijoms vykdyti bandomosios<br />

eksploatacijos etape buvo naudojama antros kategorijos IS „Keltra“. Naudojant šią informacinę<br />

sistemą kelių transporto veiklą vykdantiems asmenims (toliau – klientai) buvo teikiamos juridinę<br />

galią turinčių dokumentų išdavimo paslaugos (naudojami IS „Keltra“ komponentai<br />

„Licencijavimas“, „Veiklos apskaita“, „Technin÷ priežiūra“, „Ūkin÷ ir buhalterin÷ apskaita“,<br />

„Mokymas kelių transporte“, „Bendroji (valdančioji) dalis“) ir fiksuojami klientų veiklos kontrol÷s<br />

rezultatai (naudojami IS „Keltra“ komponentai „Kelių transporto veiklos kontrol÷“, „Bendroji<br />

(valdančioji) dalis“). <strong>2011</strong> m. iš viso IS „Keltra“ naudojosi 129 darbuotojai, iš jų – 53 paslaugas<br />

klientams teikiantys, 68 kontrol÷s funkcijas vykdantys, 8 administracijos ir su IS „Keltra“ veikimu<br />

ir administravimu susiję darbuotojai. Centralizuotų duomenų bazių pagrindu veikianti IS „Keltra“<br />

sudar÷ galimybę klientams paslaugas užsakyti internetu, o Inspekcijos parengtus dokumentus<br />

atsiimti visuose Inspekcijos paslaugų administravimo skyriuose. Centralizuotas IS „Keltra“<br />

veikimas leido Inspekcijos darbuotojams pagerinti veiklą, t. y. operatyviai matyti reikimus<br />

duomenis ir įsitikinti jų teisingumu, sekti paslaugos vykdymo eigą, operatyviai gauti informaciją<br />

apie klientui Inspekcijos išduotus kitus dokumentus ar suteiktas teises, paslaugos vykdymo metu<br />

formuoti prašymų, suteiktų paslaugų ir išduotų dokumentų registrus.<br />

<strong>2011</strong> m. IS „Keltra“ automatiškai gavo duomenis ne tik iš valstyb÷s ir žinybinių registrų ar kitų<br />

informacinių sistemų, bet ir pati automatiškai perdavin÷jo duomenis Lietuvos Respublikoje<br />

registruotų kelių transporto priemonių registrui ir technin÷s apžiūros informacinei sistemai TAIS,<br />

pareng÷ duomenų siuntas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Statistikos<br />

departamentui, Lietuvos vež÷jų asociacijai „Linava“. Kontrol÷s funkcijas vykdantys pareigūnai IS<br />

„Keltra“ naudojosi jungdamiesi tiek iš Inspekcijos patalpose esančių stacionarių kompiuterių, tiek<br />

esant bet kuriame Lietuvos Respublikos teritorijos taške iš mobilių kompiuterių. Nuotoliniu būdu<br />

naudojant saugų mobilųjį ryšį prie IS „Keltra“ <strong>2011</strong> m. gal÷jo jungtis 40 mobilių kompiuterių.


80<br />

Kontrol÷s pareigūnai IS „Keltra“ gal÷jo fiksuoti ne tik kontrol÷s rezultatus, bet ir kontrol÷s<br />

vykdymui gauti kitus IS „Keltra“ tvarkomus duomenis (pvz., išduotų licencijų, leidimų, sertifikatų,<br />

pažym÷jimų ir kitokių išduotų dokumentų duomenis). Per <strong>2011</strong> m. buvo užregistruoti 36 IS<br />

„Keltra“ pokyčiai, įdiegti 3 pokyčiai. Šiems pokyčiams įdiegti buvo panaudota 16,94 tūkst. Lt<br />

investicijų l÷šų. <strong>2011</strong> m. gruodžio 23 d. IS „Keltra“ buvo priimta kaip tinkama eksploatuoti<br />

valstyb÷s informacin÷ sistema ir įregistruota Valstyb÷s informacinių sistemų kompiuteriniame<br />

apskaitos žurnale.<br />

<strong>2011</strong> m. DVS buvo naudojama Inspekcijos gaunamiems, siunčiamiems ir vidaus raštams<br />

registruoti, pavedimams formuoti ir jų vykdymo kontrolei. DVS naudojosi 163 darbuotojai (2010<br />

m. – 154 darbuotojai). DVS buvo naudojama ne tik paprastųjų, bet ir elektroniniu parašu<br />

pasirašytiems dokumentams registruoti. <strong>2011</strong> m. Inspekcija tik elektroniniu parašu pasirašytais<br />

dokumentais keit÷si su <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>, Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetu prie<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministerijos, kitomis <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>i pavaldžiomis institucijomis. Galimybę<br />

naudotis elektroniniais parašais tur÷jo Inspekcijos administracija, struktūrinių padalinių vadovai ir<br />

raštus registruojantys Bendrojo skyriaus darbuotojai.<br />

Inspekcijos teritorinis kompiuterių tinklas jung÷ Inspekcijos centrin÷je būstin÷je, Vilniaus, Kauno,<br />

Klaip÷dos, Panev÷žio ir Šiaulių regionų departamentuose bei Alytaus, Marijampol÷s, Taurag÷s,<br />

Utenos kontrol÷s skyriuose ir Klaip÷dos regiono departamento Transporto priemonių kontrol÷s<br />

skyriuje veikiančius lokalius kompiuterių tinklus (iš viso 11 lokalių kompiuterių tinklų). Per <strong>2011</strong><br />

m. stabiliai veikiantis Inspekcijos teritorinis kompiuterių tinklas leido Inspekcijos struktūriniuose<br />

padaliniuose veikiančias kompiuterizuotas darbo vietas registruoti vienoje Inspekcijos informacinių<br />

sistemų naudotojų duomenų baz÷je, teikti interneto, elektroninio pašto, duomenų perdavimo ir<br />

naudojimosi informacin÷mis sistemomis paslaugas. Siekiant užtikrinti saugų ir nepertraukiamą<br />

Inspekcijos teritorinio kompiuterių tinklo veikimą Informacinių technologijų specialistai<br />

kompiuterių tinklo monitoringo programine įranga „Tivoli Netview“ nuolat kontroliavo, ar<br />

kompiuterių tinklas veikia tinkamai. Su šia įranga gauti pranešimai apie duomenų perdavimo,<br />

tarnybinių stočių, kompiuterizuotų darbo vietų įrangos veikimo sutrikimus leido iš anksto imtis<br />

priemonių, kad būtų užtikrintas informacinių sistemų veikimo nepertraukiamumas, o kompiuterių<br />

tinklo apkrovimo steb÷jimas leido nustatyti netinkamo naudojimosi internetu atvejus ir imtis<br />

atitinkamų priemonių tokiems atvejams pašalinti. Inspekcijos patalpose esančių tarnybinių stočių<br />

veikimo steb÷jimui buvo naudojama programin÷ įranga „IBM Director“.<br />

Inspekcijoje interneto ryšys buvo naudojamas ir kaip ryšio priemon÷ su valstyb÷s ir žinybiniais<br />

registrais, kitomis informacin÷mis sistemomis ir duomenų baz÷mis. Naudojimasis elektroninio<br />

pašto galimybe sudar÷ geras sąlygas nuolat teikti licencijavimo duomenis Valstybinei mokesčių<br />

inspekcijai, vež÷jų asociacijai „Linava“, kitiems juridiniams asmenims, žiniasklaidai, gauti<br />

duomenis iš kitų juridinių asmenų. Duomenų mainams su <strong>Susisiekimo</strong> ir Finansų ministerijomis, VĮ<br />

„Regitra“, ES sistema „Tachonet“ buvo naudojamasi saugiu valstyb÷s duomenų perdavimo tinklu.<br />

Per <strong>2011</strong> m. buvo peržiūr÷ti ir parengti nauji 22 informacinių technologijų naudojimą Inspekcijoje<br />

reglamentuojantys teis÷s aktai.<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcija gavo finansavimą iš ES struktūrinių fondų l÷šų naujai Ūkio subjektų, susijusių<br />

su kelių transportu, steb÷senos ir informavimo informacinei sistemai „Vektra“ (toliau – IS<br />

„Vektra“) sukurti, įteisino IS „Vektra“ nuostatus ir IS „Vektra“ duomenų saugos nuostatus. IS<br />

„Vektra“ kūrimo darbai vyks 2012–2014 m.<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcija pareng÷ dar vieną investicijų projektą „e. VKTI“ d÷l IS „Skaitis“ ir IS „Keltra“<br />

teikiamų paslaugų perk÷limo į elektroninę erdvę ir su šiuo projektu dalyvauja konkurse gauti<br />

finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Projektu siekiama sukurti ir modernizuoti dar 24 elektronines<br />

paslaugas, skirtas ūkio subjektams, dalyvaujantiems vežimo kelių transportu rinkoje.


81<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 12 d. įsakymu Nr. 3-541 „D÷l Lietuvos<br />

Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3-285 „D÷l Ilgalaik÷s (iki 2025<br />

metų) Lietuvos transporto sistemos pl÷tros strategijos priedo projektų detalizavimo“ pakeitimo“<br />

(Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 121-5728) į Ilgalaik÷s (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos pl÷tros<br />

strategijos priedo infrastruktūros modernizavimo darbų „Kiti projektai“ projektų sąrašą įtrauktas<br />

naujas projektas „Viešojo transporto kelion÷s duomenų informacin÷ sistema“, už kurio<br />

įgyvendinimą atsakinga Inspekcija. Šiuo metu Inspekcija pareng÷ paraišką d÷l šio projekto<br />

įtraukimo į Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacin÷ visuomen÷ visiems“<br />

įgyvendinimo priemon÷s Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V „Intelektualios valdymo sistemos“ valstyb÷s<br />

projektų sąrašą. Projekto tikslas – sukurti vartotojui kelion÷s viešuoju transportu planavimo<br />

elektroninę paslaugą. Vartotojui bus teikiama informacija apie visų transporto rūšių maršrutus.<br />

Inspekcijos reguliavimo srityje <strong>2011</strong> m. buvo 4807 įmonių, vykdančių keleivių ir krovinių vidaus ir<br />

tarptautinius vežimus, 316 vairavimo mokyklų, 10 technin÷s apžiūros įmonių ir 68 jų stotys, 13<br />

ekspertiz÷s įmonių, 44 tachografų dirbtuv÷s.<br />

Keleivių vež÷jai <strong>2011</strong> m. pabaigoje tur÷jo 373 Bendrijos licencijas vežti keleivius ir 1074 Bendrijos<br />

licencijų kopijas, 405 licencijas verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais ir 1443 šių<br />

licencijų kopijas. Per metus vež÷jų, turinčių Bendrijos licencijas vežti keleivius, skaičius padid÷jo<br />

2,75 proc., autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, – 7,19 proc. Vež÷jų, turinčių licencijas verstis<br />

keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, skaičius padid÷jo 1,50 proc., tačiau autobusų,<br />

turinčių šių licencijų kopijas, skaičius sumaž÷jo 4,06 proc. Nuo 2003 m. Inspekcija licencijavo<br />

keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo ir tarptautinio<br />

susisiekimo maršrutais veiklą. 2007 m. ši veikla buvo labai suaktyv÷jusi, tačiau nuo 2008 m.<br />

licencijų korteles turinčių lengvųjų automobilių skaičius ÷m÷ maž÷ti. Nuo <strong>2011</strong> m. gruodžio 4 d.<br />

keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veikla nelicencijuojama.<br />

<strong>2011</strong> m. pabaigoje 4071 vež÷jas tur÷jo Bendrijos leidimus vežti krovinius ir 24503 kelių transporto<br />

priemones, turinčias šių licencijų kopijas, iš kurių 79,82 proc. – „Euro“ ekologinius reikalavimus<br />

atitinkantys sunkvežimiai. Per metus Bendrijos licencijas vežti krovinius turinčių vež÷jų skaičius<br />

padid÷jo 6,18 proc., o kelių transporto priemonių, turinčių šių licencijų kopijas, – 12,85 proc. <strong>2011</strong><br />

m. pabaigoje licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais tur÷jo 2338 vež÷jų, kurie<br />

eksploatavo 4778 kelių transporto priemones, turinčias šių licencijų kopijas. Šių vež÷jų skaičius<br />

padid÷jo 6,27 proc., o kelių transporto priemonių skaičius padid÷jo 0,61 proc.<br />

Pagal tarptautinius susitarimus ir mišrių komisijų protokolus <strong>2011</strong> m. leidimais vykdyti<br />

tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus keliais pasikeista su 31 valstybe. Užsienio valstyb÷ms<br />

perduota 289095 leidimai (20,43 proc. daugiau nei 2010 m.), iš kitų valstybių gauta 324013 leidimų<br />

(21,56 proc. daugiau nei 2010 m.). <strong>2011</strong> m. išdav÷ 305207 leidimus (30,94 proc. daugiau nei<br />

2010 m.). Toks didelis kiekis leidimų buvo išduotas tik 2008 m. (317134 leidimai).<br />

Inspekcijos reguliavimo srityje <strong>2011</strong> m. pabaigoje buvo 383 tolimojo reguliaraus susisiekimo<br />

autobusų maršrutai, keleivius jais vež÷ 48 vež÷jai. Vež÷jų skaičius, palyginti su 2010 m. pabaiga,<br />

išliko toks pat, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų skaičius šiek tiek sumaž÷jo<br />

(2010 m. pabaigoje buvo 387 maršrutai). Maršrutų skaičius sumaž÷jo nutraukus eismą maršrutais,<br />

kuriais vežti keleivius atsisak÷ vež÷jai, o d÷l ypač mažų keleivių srautų tolesnis jų funkcionavimas<br />

atrod÷ netikslingas.<br />

Administruojamų tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų skaičius šiuo metu<br />

stabilus. <strong>2011</strong> m. pabaigoje buvo 155 (2010 m. pabaigoje – 156) administruojami tarptautinio<br />

reguliaraus susisiekimo maršrutai, kuriems leidimai išduoti pagal dvišales ir daugiašales<br />

tarptautines sutartis kelių transporto srityje bei Europos Sąjungos reglamentus.


82<br />

<strong>2011</strong> m. 14,0 proc. padid÷jo kelion÷s lapų vienkartin÷ms tarptautin÷ms kelion÷ms autobusais<br />

poreikis. Jei 2010 m. Inspekcija išdav÷ 10,3 tūkst. kelion÷s lapų, tai <strong>2011</strong> m. buvo išduota 11,7<br />

tūkst. kelion÷s lapų. Pagal išduotų kelion÷s lapų skaičių pasiektas 2008 m. lygis, kai buvo išduota<br />

11,6 tūkst. kelion÷s lapų.<br />

<strong>2011</strong> m. įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą vykd÷ 316 vairavimo<br />

mokyklų. Palyginti su 2010 metais, vairavimo mokyklų skaičius šiek tiek sumaž÷jo (14 vairavimo<br />

mokyklų).<br />

<strong>2011</strong> m. atliktos 159 vairavimo mokyklų vairuotojų mokymo bazių ekspertiz÷s (83 mokymo<br />

patalpos ir 76 vairavimo mokymo aikštel÷s) bei dviejų mokymo įstaigų, vykdančių asmenų,<br />

susijusių su pavojingų krovinių vežimu, mokymą, atitikties vertinimai. Didesnį nei planuota<br />

ekspertizių skaičių, l÷m÷ tai, kad pasikeit÷ ekspertizių skaičiavimo metodika (atskiri mokymo<br />

objektai sumuojami), vairavimo mokyklos neprognozuojamai keit÷ mokymo objektus, ypač<br />

vairavimo mokymo aikšteles. Taip pat tam tur÷jo įtakos ir nauji reikalavimai vairavimo<br />

mokykloms, be to, dalis ekspertizių atliktos pakartotinai, nes septynių mokymo patalpų ir devynių<br />

vairavimo mokymo aikštelių ekspertiz÷s pirmą kartą buvo įvertintos neigiamai.<br />

Pagal vairavimo mokyklų mokymo bazių ekspertizių išvadas, Inspekcijos nustatyta tvarka suteikta<br />

teis÷ vykdyti vairuotojų pirminį mokymą 166 vairavimo mokykloms (daliai vairavimo mokyklų<br />

Inspekcijos viršininko įsakymai pakeisti d÷l vairavimo mokyklos teisin÷s formos, pavadinimo<br />

keitimo ar veiklos papildymo). Nors bendras vairavimo mokyklų skaičius sumaž÷jo, tačiau <strong>2011</strong><br />

metais net 11-kai naujų įmonių ir įstaigų (vairavimo mokyklų) suteikta teis÷ vykdyti vairuotojų<br />

pirminį mokymą (trimis mažiau negu 2010 metais). Šie skaičiai rodo, kad nauji reikalavimai<br />

vairavimo mokykloms iš esm÷s didesn÷s įtakos jų skaičiui netur÷jo.<br />

Be vairavimo mokyklų mokymo bazių ekspertizių, <strong>2011</strong> metais atlikta 10 mokymo įstaigų,<br />

siekiančių vykdyti vairuotojų papildomą mokymą, vertinimų.<br />

Respublikos aukštosiose mokyklose vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių pirminis<br />

mokymas buvo vykdomas pagal pakoreguotas šių vairavimo mokyklų darbuotojų mokymo<br />

programas, atsižvelgiant į naujų teis÷s aktų, reglamentuojančių vairuotojų pirminį mokymą,<br />

reikalavimus. Vilniaus pedagoginio universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas<br />

nesurinko n÷ vienos mokymo grup÷s, tod÷l sutartis d÷l kursų organizavimo su šia mokymo įstaiga<br />

bendru sutarimu buvo nutraukta. Šiuo metu pirminiai ir periodiniai mokymo kursai vairuotojų<br />

mokytojams ir vairavimo instruktoriams organizuojami septyniose aukštosiose mokyklose.<br />

<strong>2011</strong> m. vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams išduoti 439 specialių kursų baigimo<br />

liudijimai, tai maždaug atitinka planuotus duomenis.<br />

Įgyvendinant strateginiame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir siekiant užtikrinti<br />

tinkamas kelių transporto verslo pl÷tros sąlygas bei konkurencines galimybes, Inspekcija s÷kmingai<br />

egzaminavo asmenis, susijusius su pavojingų krovinių vežimu automobilių transportu bei<br />

licencijuojama kelių transporto veikla.<br />

Ekonomin÷s sąlygos ir su tuo susijusios problemos padidino transporto priemonių vairuotojų<br />

(profesionalų) imigraciją iš trečiųjų šalių, tod÷l planuoti kriterijai, susiję su vairuotojų liudijimų<br />

išdavimu, išaugo. <strong>2011</strong> m. Inspekcija išdav÷ 1959 vairuotojų liudijimus ir jų kopijas vež÷jams,<br />

įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius, tai dvigubai daugiau nei buvo<br />

planuota.


83<br />

Situacija, susijusi su asmenų egzaminavimu, iš esm÷s yra stabili, tačiau lyginant <strong>2011</strong> metų<br />

duomenis su 2010 metų duomenimis galima pasteb÷ti, kad <strong>2011</strong> metais egzaminuotų<br />

licencijuojamai kelių transporto veiklai vadovaujančių asmenų skaičius išaugo, tačiau taip n÷ra.<br />

Šiuo atveju pasikeit÷ egzaminų skaičiavimo metodika, t. y. vertinama kiekviena laikyta dalis<br />

atskirai. Ekonomin÷s sąlygos – svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso vairuotojų liudijimų ir jų<br />

kopijų išdavimas vež÷jams, įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius. Po<br />

dvejų metų nuosmukio, <strong>2011</strong> m. vež÷jai įdarbino daugiau vairuotojų iš trečiųjų šalių. Vairuotojų<br />

liudijimų ir jų kopijų išdavimo planuotos užduotys įvykdytos beveik 200 procentų, t. y. vairuotojo<br />

liudijimų poreikis padid÷jo 2,1 karto. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)<br />

Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių<br />

priemonių, susijusių vairuotojo liudijimo išdavimu, nuostatas, <strong>2011</strong> m. organizuota naujo vairuotojo<br />

liudijimo blanko gamyba ir prad÷tas šių blankų naudojimas.<br />

Inspekcija vykdydama kortelių išdavimo centro (angl. CIA – Card Issuing Authority) funkcijas<br />

<strong>2011</strong> metais išdav÷ 11554 tachografo korteles, iš kurių 10874 (94,1 proc.) vairuotojo korteles, 554<br />

(4,8 proc.) įmon÷s korteles ir 89 (0,8 proc.) dirbtuvių korteles.<br />

Vykdydama kelių transporto priemonių techninę priežiūrą, Inspekcija dalyvauja rengiant ir<br />

įgyvendinant saugaus eismo kelių transporte ir kelių transporto priemonių technin÷s politikos<br />

programas, atlieka transporto priemonių ir jų sud÷tinių dalių atitikties įvertinimą, organizuoja kelių<br />

transporto priemonių techninių ekspertizių atlikimą, formuoja privalomosios technin÷s apžiūros<br />

organizavimo principus, sprendžia privalomosios technin÷s apžiūros atlikimo technologijų, vienodų<br />

kontrol÷s būdų taikymo, vienodo teis÷s aktų reikalavimų interpretavimo klausimus, kartu su kitomis<br />

valstyb÷s institucijomis įgyvendina transporto priemonių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo<br />

politiką.<br />

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2001 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 461 „D÷l<br />

vienodų techninių nurodymų ratin÷ms transporto priemon÷ms, įrangai ir dalims, kurios gali būti<br />

sumontuotos ir (arba) naudojamos ratin÷se transporto priemon÷se, pri÷mimo ir pagal šiuos<br />

nurodymus išduotų patvirtinimo abipusio pripažinimo sąlygų nuostatų įgyvendinimo“, Inspekcija<br />

<strong>2011</strong> m. išdav÷ 24 informacinius pranešimus pagal JT/EEK sutarties „D÷l vienodų techninių<br />

nurodymų ratin÷ms transporto priemon÷ms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba)<br />

naudojamos ratin÷se transporto priemon÷se, pri÷mimo“ ir pagal šiuos nurodymus patvirtinimo<br />

abipusio pripažinimo sąlygų nuostatų (Ženevos sutartis) taisykles ir sertifikatų pagal EB direktyvas.<br />

Sud÷tinių dalių sertifikavimas pagal tarptautinius reikalavimus atveria Lietuvos gamintojams<br />

Europos Bendrijos bei kitų šalių rinkas ir sudaro prielaidas konkurencingam ir kokybiškam<br />

produktui patekti į kitas rinkas.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministras 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3-45 paved÷ Inspekcijai vykdyti Europos<br />

sutartyje d÷l pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) nurodytos kompetentingos<br />

institucijos funkcijas transporto priemonių konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo srityje. <strong>2011</strong> m.<br />

išduoti 1229 ADR sertifikatai transporto priemon÷ms, vežančioms pavojingus krovinius. Vež÷jams<br />

taip pat išduoti 2108 ATP sertifikatai transporto priemon÷ms, vežančioms greitai gendančius<br />

produktus.<br />

Įgyvendinant 2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1360/2002 septintąjį kartą<br />

derinantis su technikos pažanga Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 „D÷l kelių transporto<br />

priemon÷se naudojamų tachografų“, <strong>2011</strong> m. buvo išduoti 48 leidimai tachografų dirbtuv÷ms.<br />

Parengti 47 teis÷s aktai, parengta ar suderinta apie 17 LR pozicijų ES institucijose nagrin÷jamais<br />

klausimais. Buvo dalyvauta 14 Europos Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių pos÷džių.


84<br />

Vykdant 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimą Nr. 44 „D÷l transporto<br />

priemonių ir sud÷tinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“, <strong>2011</strong> metais buvo išduota<br />

316 pažymų d÷l atskiro leidimo eksploatuoti numerio (LEN‘o) suteikimo, 149 nacionalinis tipo<br />

patvirtinimo sertifikatas (įskaitant naujo tipo ir tipo pratęsimo patvirtinimą) bei 316 pranešimų apie<br />

transporto priemon÷s tipo registravimą (įskaitant naujo EB tipo patvirtinimo ar EB tipo patvirtinimo<br />

pratęsimo registravimą).<br />

Vykdant antrąjį Inspekcijos programos tikslą (užtikrinti nustatytų kelių transporto srities<br />

reikalavimų laikymąsi ir vykdyti pažeidimų prevenciją), atliekamais patikrinimais siekiama<br />

užtikrinti vienodas kelių transporto verslo konkurencines sąlygas. Tikrinant su kelių transporto<br />

veikla susijusius rinkos dalyvius, taip pat ir užsienio vež÷jus, buvo siekiama sudaryti vienodas ir<br />

palankias konkurencines sąlygas laisvai ir saugiai vežti keleivius bei krovinius, mažinti neigiamą<br />

poveikį aplinkai Lietuvoje. Reaguodama į rinkos dalyvių skaičių ir jų aktyvumo kaitą, Inspekcija,<br />

siekdama neapsunkinti naštos verslui, atitinkamai derina patikrinimų sritis ir apimtį.<br />

Įgyvendinant antrojo tikslo uždavinius <strong>2011</strong> m. buvo vykdomos šios priemon÷s: kontroliuojami<br />

ūkio subjektai ir kelių transporto priemon÷s; tikrinamas vairuotojų darbo dienų vairavimo ir poilsio<br />

režimo laikymasis; konsultuojami ūkio subjektai, skleidžiama informacija pažeidimų prevencijos<br />

tikslais; bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis,<br />

keičiamasi informacija ir patirtimi apie kontrolę.<br />

Inspekcija, vykdydama jai pavestas ūkio subjektų priežiūros funkcijas ir atsižvelgdama į Lietuvos<br />

Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) (toliau<br />

– Viešojo administravimo įstatymas) nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, <strong>2011</strong> m.<br />

siek÷ užtikrinti, kad būtų laikomasi teis÷s aktų reikalavimų, bei sumažinti prižiūrimų ūkio subjektų<br />

pažeidimų skaičių. Tuo tikslu iš viso per <strong>2011</strong> m. Inspekcijos pareigūnai atliko 694 planinius<br />

patikrinimus ir 27 neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kurių didžiausią skaičių – 571 – sudar÷<br />

keleivius ir (ar) krovinius vežančių ir (ar) su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimo ir (ar)<br />

iškrovimu bei laikinu sand÷liavimu susijusių įmonių patikrinimai. Pažym÷tina, kad siekdama<br />

efektyvesnio kontrol÷s procedūrų atlikimo Inspekcija <strong>2011</strong> m. d÷jo pastangas, jog priežiūros<br />

funkcijos būtų atliekamos mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų<br />

veiklą, tod÷l <strong>2011</strong> m. vidutin÷ visų atliktų ūkio subjektų patikrinimų subjekto trukm÷ buvo ne<br />

ilgesn÷ kaip dvi darbo dienos.<br />

Lyginant <strong>2011</strong> m. Inspekcijos vykdytus priežiūros veiksmus bei vykdytų inspektavimo procedūrų<br />

rezultatus su 2010 metų rezultatais, pastebima, kad nors ir maž÷ja nustatytų ūkio subjektų<br />

pažeidimų mastas, tačiau ūkio subjektai vis dar neskiria pakankamai d÷mesio tam, jog jų vykdoma<br />

veikla atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų reikalavimus, ypač vairuotojų<br />

vairavimo ir poilsio režimo srityje. Už <strong>2011</strong> m. nustatytus pažeidimus surašyti 224 administracinių<br />

teis÷s pažeidimų protokolai. 61 vež÷jų įmon÷s, kuriose buvo nustatyta daug vairavimo ir poilsio<br />

režimo pažeidimų, veiklą nagrin÷jo Pažeidimų prevencijos komisija. Tačiau lyginant 2010 m.<br />

tikrintų vež÷jų įmonių ir už nustatytus pažeidimus surašytų administracinių teis÷s protokolų skaičių<br />

su <strong>2011</strong> m. rezultatais, galima pasidžiaugti, kad Inspekcijos pastangos, nukreiptos į vairavimo ir<br />

poilsio režimo kontrolę, duoda teigiamų rezultatų – pažeidimų, nustatomų vykdant vairavimo ir<br />

poilsio režimo kontrolę, skaičius maž÷ja, o 2010 m. tikrintų vež÷jų įmonių ir už nustatytus<br />

pažeidimus surašytų administracinių teis÷s protokolų skaičius – 164 – palyginti su <strong>2011</strong> m.<br />

Rezultatais, per metus sumaž÷jo 24 procentais.<br />

Per <strong>2011</strong> m. Inspekcijos pareigūnai 571 vež÷jų įmon÷je patikrino daugiau kaip 115,58 tūkst.<br />

vairuotojų dirbtų dienų tachografų registracijos lapų ar duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelių ar<br />

skaitmeninių tachografų. Vež÷jų įmon÷se buvo tikrinama, ar saugomi tachografo registracijos lapai,<br />

ar duomenys iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų yra perkeliami pagal nustatytą


85<br />

periodiškumą, ar šie duomenys saugomi, ar imamasi priemonių, kad vairuotojai nepažeidin÷tų<br />

vairavimo ir poilsio režimo. Atsižvelgiant į vieną pagrindinių saugaus eismo užtikrinimo principų,<br />

teigiančių, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvyb÷s užtikrinimas svarbiau negu ūkin÷s veiklos<br />

ekonominiai rezultatai, kaip prevencin÷ priemon÷ už nustatytus vairuotojų darbo ir poilsio režimo<br />

apskaitos vedimo pažeidimus vež÷jams vienam ar keliems m÷nesiams buvo sustabdytas 42<br />

Bendrijos leidimų ir (ar) licencijos kopijų ar kortelių galiojimas. Už nustatytus Kelių transporto<br />

veiklos licencijavimo taisyklių pažeidimus 12 įmonių buvo sustabdytas Bendrijos leidimų ir (ar)<br />

licencijos galiojimas, 6 įmon÷ms panaikintas Bendrijos leidimų ir (ar) licencijos galiojimas.<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcija d÷jo dideles pastangas vairavimo mokymo įstaigų ir įmonių (toliau – vairavimo<br />

mokyklos) priežiūrai vykdyti. Buvo patikrintos 99 vairavimo mokyklos ir 751 mokymui skirta<br />

transporto priemon÷, o už nustatytus pažeidimus surašyti 44 administracinių teis÷s pažeidimų<br />

protokolai. <strong>2011</strong> m. vairavimo mokyklų patikrinimų metu nustačius šiurkščių pažeidimų, darančių<br />

tiesioginę įtaką vairuotojų rengimo kokybei ir eismo saugumui, Pažeidimų prevencijos komisijai<br />

svarstyti buvo teikta 20 vairavimo mokyklų, iš kurių šešioms panaikinta teis÷ vykdyti vairuotojų<br />

pirminį mokymą, 9 laikinai (ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų) buvo sustabdyta teis÷ vykdyti<br />

mokymą, 5 vairavimo mokyklos įsp÷tos.<br />

Siekiant užkirsti kelią netinkamam praktinio vairavimo mokymui, už nustatytus vairavimo mokymo<br />

pažeidimus Pažeidimų prevencijos komisijos svarstymui buvo teikti 12 vairavimo mokyklų<br />

vairavimo instruktorių praktinio vairavimo mokymo metu nustatyti pažeidimai. Įvertinus vairavimo<br />

instruktorių padarytus pažeidimus ir tai, kad Inspekcija, įgyvendindama Saugaus eismo įstatymo<br />

nuostatas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas saugus eismas, vienam vairavimo instruktoriui<br />

panaikino išduotą vairuotojų mokytojo ir vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimo<br />

liudijimą, o 3 vairavimo instruktoriams 30 d. buvo sustabdytas specialių kursų baigimo liudijimų<br />

galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas pirminis vairavimo mokymas yra vienas svarbiausių<br />

veiksnių, turinčių įtakos saugai keliuose užtikrinti, pirminio vairavimo mokymo priežiūra ir toliau<br />

išliks vienu pagrindinių tolesn÷s priežiūros prioritetų.<br />

Inspekcija, vykdydama mokymo įstaigų, kurioms suteikta teis÷ organizuoti ir rengti motorinių<br />

transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai<br />

nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teis÷s at÷mimą, papildomą mokymą, priežiūrą,<br />

kaip ir 2010 m., patikrino šešias tokias mokymo įstaigas. Už patikrinimo metu nustatytus šiurkščius<br />

pažeidimus, darančius įtaką vairuotojų papildomo mokymo kokybei, vienai vairavimo mokymo<br />

įstaigai panaikinta teis÷ vykdyti papildomą mokymą. Atsižvelgus į 2010 m. rezultatus, galima teigti,<br />

kad <strong>2011</strong> m. už nustatytus pažeidimus Inspekcijos taikomų poveikio priemonių skaičius sumaž÷jo<br />

du kartus.<br />

Atliekant tachografų dirbtuvių priežiūrą, <strong>2011</strong> m. buvo patikrinta 13 tachografų dirbtuvių ir 61<br />

tachografų dirbtuvių meistro atliktų tachografų techninių priežiūrų atitikimas nustatytiems<br />

reikalavimams. Už nustatytus pažeidimus vieną tachografų dirbtuvę apsvarsčius Pažeidimų<br />

prevencijos komisijos pos÷dyje įmon÷s vadovas buvo įsp÷tas. Vykdant motorinių kelių transporto<br />

priemonių ir jų priekabų gamybos technin÷s ekspertiz÷s įmonių kontrolę, Inspekcijos pareigūnai<br />

<strong>2011</strong> m. patikrino 7 ekspertizių įmones. Už nustatytus pažeidimus trys ekspertizių įmon÷s teiktos<br />

svarstyti Pažeidimų prevencijos komisijai, kuriai apsvarsčius nustatytus pažeidimus pos÷dyje trijų<br />

ekspertizių įmonių vadovai buvo įsp÷ti.<br />

Didelis d÷mesys buvo skirtas transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios technin÷s apžiūros<br />

įmon÷se vykdomam vidaus kokyb÷s kontrol÷s sistemos funkcionavimui tuo siekiant užtikrinti<br />

tinkamą ir kokybišką technin÷s apžiūros atlikimą. Tuo tikslu buvo patikrinta 330 techninių apžiūrų<br />

kontrolierių atlikta apžiūra. Už nustatytus pažeidimus 35 techninių apžiūrų kontrolieriams ir 5<br />

įmon÷s vadovams surašyti administracinių teis÷s pažeidimų protokolai.


86<br />

Atsižvelgiant į <strong>2011</strong> m. nustatytų teis÷s aktų pažeidimų skaičių, pastebima transporto priemonių<br />

patikrinimų metu nustatomų pažeidimų augimo tendencija. Tod÷l Inspekcija, įgyvendindama<br />

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007,<br />

Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) nuostatas ir siekdama užtikrinti saugą Lietuvos<br />

keliuose, <strong>2011</strong> m. ypatingą d÷mesį skyr÷ transporto priemonių ir jų vairuotojų kontrolei kelyje. Per<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcijos pareigūnai patikrino 25256 Lietuvos ir užsienio valstyb÷se registruotas<br />

transporto priemones ir nustat÷ 12399 pažeidimus, 5154 vairuotojams buvo surašytas<br />

administracinių teis÷s pažeidimų protokolas. Palyginti su 2010 m. veiklos rezultatais, <strong>2011</strong> m.<br />

nustatytų pažeidimų skaičius išaugo 6,34 proc.<br />

Vertinant 100 patikrintų transportų priemonių tenkančių teis÷s aktų pažeidimų skaičiaus rodiklius,<br />

konstatuotina, kad, palyginti su 2010 m., <strong>2011</strong> m. patikrinimų metu nustatytų teis÷s aktų pažeidimų<br />

skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, išaugo – 2010 m. nustatyti 42,76 pažeidimo,<br />

tenkančio 100 patikrintų transporto priemonių, o <strong>2011</strong> m. – 49,09 pažeidimo, tenkančio 100<br />

patikrintų transporto priemonių. Šiuos pažeidimus suskirsčius į dešimt grupių pastebima, kad nors<br />

bendras pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, padid÷jo, tačiau net<br />

septyniose grup÷se pažeidimų skaičius sumaž÷jo, ypač keleivių vežimo srityje – <strong>2011</strong> m. nustatytų<br />

pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, palyginti su 2010 m. rezultatais,<br />

sumaž÷jo net tris kartus. Daugiau nei du kartus sumaž÷jo ir nustatytų pavojingų krovinių vežimo<br />

pažeidimų – 2010 m. nustatytų pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių,<br />

buvo 0,71, o <strong>2011</strong> m. – 0,32. Taip pat verta pamin÷ti, kad sumaž÷jo vairavimo ir poilsio režimo<br />

pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių – <strong>2011</strong> m. patikrinimų metu<br />

nustatytų teis÷s aktų pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių – 22,08, o<br />

2010 m. – 23,63.<br />

Ženklus nustatytų pažeidimų skaičiaus augimas pastebimas net dviejose pažeidimų grup÷se. <strong>2011</strong><br />

m. važiavimo be kelion÷s leidimo ar su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio, ar su neužpildytu<br />

kelion÷s leidimu pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, palyginti su<br />

2010 m. rezultatais, išaugo beveik tris kartus. Taip pat daug÷ja nustatytų važiavimo be leidimo<br />

sunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mis pažeidimų skaičius, tenkantis 100<br />

patikrintų transporto priemonių – nuo 2009 m. iki <strong>2011</strong> m. nustatytų važiavimo be leidimo<br />

sunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mis pažeidimų skaičius išaugo daugiau nei<br />

5 kartus (2009 m. nustatytų pažeidimų skaičius – 2,54; 2010 m. – 4,65; <strong>2011</strong> m. – 11,38).<br />

Nustatomų važiavimo be leidimo sunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mis<br />

pažeidimų skaičius Inspekcijoje labai padid÷jo 2010 m. prad÷jus veikti Klaip÷dos stacionariajam<br />

transporto priemonių kontrol÷s postui prie kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da (302,5 km). Tod÷l<br />

planuojant priežiūros vykdymą keliuose bei atsižvelgiant į nuolat did÷jantį nustatomų pažeidimų<br />

skaičių <strong>2011</strong> m. didesnis d÷mesys buvo skiriamas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotų<br />

didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių kelių transporto priemonių kontrolei. Iš viso Inspekcijos<br />

pareigūnai per <strong>2011</strong> m. pasv÷r÷ ir išmatavo 6155 (24,3 proc.) krovinines transporto priemones.<br />

Lietuvos ir užsienio vež÷jams surašyti 1556 administracinių teis÷s pažeidimų protokolai už<br />

važiavimą be leidimo kelių transporto priemon÷mis, kai viršijama ašių apkrova ar leidžiama<br />

bendroji mas÷, ar leidžiami matmenys, paskirta 714,58 tūkst. Lt baudų. Apie sunkiasvorių ir (ar)<br />

didžiagabaričių transporto priemonių patikrinimų rezultatus visuomen÷ nuolat informuojama<br />

Inspekcijos interneto svetain÷je.<br />

Tikrindami vairavimo ir poilsio režimą Lietuvos Respublikos keliuose ir pasienio punktuose,<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcijos pareigūnai patikrino 52,88 tūkst. vairuotojų dirbtų darbo dienų tachografų<br />

registracijos lapų ar duomenų, perkeltų iš transporto priemonių skaitmeninių tachografų ar<br />

vairuotojų kortelių. Siekiant nustatyti, ar vairuotojai vairavimo ir poilsio režimo apskaitos netvark÷<br />

apgaul÷s būdu, taip nusl÷pdami vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, bei atsižvelgiant į 2009 m.


87<br />

sausio 23 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2009/60/EB d÷l tachografų tikrinimo keliuose ir<br />

įgaliotose dirbtuv÷se gerosios patirties gairių, <strong>2011</strong> m. pareigūnai vykd÷ vairavimo ir poilsio režimo<br />

apskaitos tvarkymo apgaul÷s būdu paiešką – tikrino, ar kelių transporto priemon÷se n÷ra naudojama<br />

įranga, skirta tachografui ar atskiroms jo funkcijoms atjungti. <strong>2011</strong> m. pareigūnai nustat÷, kad 147<br />

kelių transporto priemonių vairuotojai vairavimo ir poilsio režimo apskaitą tvark÷ apgaul÷s būdu.<br />

Inspekcijos pareigūnai, nustatę, kad buvo naudojama įranga, skirta tachografui ar atskiroms jo<br />

funkcijoms atjungti, 63 transporto priemones, laikinai pa÷mę registracijos dokumentus, nukreip÷ į<br />

tachografų dirbtuves privalomai patikrinti transporto priemonių tachografą ir išmontavimui<br />

draudžiamus prietaisus ar įrenginius, atjungiančius nors vieną iš tachografo funkcijų.<br />

Įvertinus poreikį <strong>2011</strong> m. imtis papildomų eismo saugumo priemonių užtikrinant saugą keliuose,<br />

Inspekcijos pareigūnai daugiau d÷mesio skyr÷ ir keleivinių transporto priemonių technin÷s būkl÷s<br />

kontrolei ir per <strong>2011</strong> m. atliko 2604 transporto priemonių technin÷s būkl÷s patikrinimus, kurių metu<br />

nustat÷ 3509 technin÷s būkl÷s trūkumus. Siekdama stiprinti keleivinių transporto priemonių<br />

technin÷s būkl÷s kontrolę, Inspekcija <strong>2011</strong> m. liepos 25–31 d. kartu su Policijos departamentu prie<br />

Vidaus reikalų ministerijos vykd÷ prevencinę priemonę – keleivinių kelių transporto priemonių<br />

patikrinimus, kurių metu ypatingas d÷mesys buvo skiriamas keleivius reguliariais, vienkartiniais,<br />

užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais vežančių autobusų vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo<br />

kontrolei, autobusų techninei būklei. Už nustatytus teis÷s aktų pažeidimus 35 vairuotojams taikytos<br />

administracin÷s sankcijos.<br />

Taip pat <strong>2011</strong> m. spalio 24 d. – lapkričio 6 d. Inspekcijos pareigūnai, siekdami, kad keleiviai ir<br />

kroviniai būtų vežami techniškai tvarkingomis transporto priemon÷mis, nekeliančiomis pavojaus<br />

eismo saugumui, kartu su technin÷s apžiūros kontrolieriais šalies keliuose tikrino keleivinių ir<br />

krovininių transporto priemonių techninę būklę. Per šį laikotarpį Inspekcijos pareigūnai patikrino<br />

292 transporto priemones, iš kurių 207 transporto priemon÷ms buvo nustatyti technin÷s būkl÷s<br />

trūkumai. Pažym÷tina, kad per šį laikotarpį iš viso nustatyti 405 technin÷s būkl÷s trūkumai. Už<br />

nustatytus technin÷s būkl÷s trūkumus, keliančius gr÷smę eismo saugumui, uždrausta eksploatuoti<br />

net 30 transporto priemonių.<br />

Europos kelių transportą kontroliuojančias institucijas vienijanti organizacija Euro Contrôle Route<br />

(toliau – ECR) savo veiklą prad÷jo 1999 m. ECR veikloje <strong>2011</strong> m. nario ar steb÷tojo teis÷mis<br />

dalyvavo 18 Europos Sąjungos valstybių narių.<br />

ECR pagrindiniai tikslai – gerinti saugą keliuose, skatinti sąžiningą konkurenciją, pl÷toti<br />

bendradarbiavimą, harmonizuoti ir tobulinti kontrol÷s procedūras, nustatyti bendrus transporto<br />

priemonių kontrol÷s reikalavimus, užtikrinti vienodą nustatomų pažeidimų kvalifikavimą ir keistis<br />

informacija bei kelių transporto kontrol÷s srities patirtimi.<br />

Inspekcijos dalyvavimas ECR veikloje prasid÷jo prieš septynerius metus. Nuo 2005 m. Lietuva,<br />

atstovaujama Inspekcijos, priimta į ECR pasyvaus steb÷tojo teis÷mis, 2006–2008 m. –aktyvaus<br />

steb÷tojo teis÷mis ir dalyvavo ECR komitetuose, darbo grup÷se, pareigūnų mokymuose. 2009 m.<br />

Lietuva buvo oficialiai pakviesta tapti pilnateise nare.<br />

2010 m. birželio 30 d. Lietuva, atstovaujama Inspekcijos, tapo pilnateise ECR nare po to, kai 2010<br />

m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir 2010 m. birželio<br />

30 d. ECR pirmininkaujančios Ispanijos Karalyst÷s vystymo ministras pasiraš÷ Administracinio<br />

susitarimo protokolą. Lietuvai tapus pilnateise ECR nare, Inspekcija įgijo balsavimo teisę ir teisę<br />

išreikšti savo poziciją d÷l pos÷džiuose ir darbo grup÷se svarstomų klausimų, bei teikti savo siūlymų.


88<br />

<strong>2011</strong> m. birželio 15–16 d. Vengrijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo ECR Valdymo komiteto (angl.<br />

Steering Committee) pos÷dyje, kuriame dalyviai balsuodami patvirtino <strong>2011</strong> m. ECR biudžetą,<br />

išrinko biudžeto kontrolierių, aptar÷ 2010 m. ECR biudžeto audito ataskaitą, svarst÷ 2012–2013 m.<br />

ECR veiklos plano prioritetus ir užduotis bei Mokymų (angl. Training Working Group) ir<br />

Harmonizavimo (angl. Harmonie Working Group) darbo grupių veiklą ir kt.<br />

<strong>2011</strong> m. lapkričio 23–24 d. Belgijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo ECR Valdymo komiteto<br />

pos÷dyje, kuriame Beneliukso sąjungos (vykdo ECR sekretoriato funkcijas) atstovas pristat÷ planą<br />

d÷l ECR tapimo nepriklausoma organizacija iki 2015–2016 m. Pos÷dyje taip pat buvo svarstytas<br />

2012 m. biudžeto projektas, 2012–2013 m. ECR veiklos planas, galimyb÷ kartą per metus<br />

organizuoti ECR konferenciją-parodą, siekiant viešinti ECR veiklą bei didinti autoritetą Europos<br />

lygiu, diskutuota d÷l ECR akademijos steigimo, aptarti bendri kartu su kitomis ECR valstyb÷mis<br />

nar÷mis 2012 m. vyksiantys pareigūnų mokymai, kurių tikslas – manipuliavimo tachografais atvejų<br />

nustatymas ir pavojingų krovinių (ADR) kontrol÷, Europos Komisijos kartu su organizacijomis<br />

CORTE (Confederation of Organisations in Road Transport Enforcement) ir VOSA (Vehicle and<br />

Operator Services Agency) parengto pareigūnų mokymo projekto TRACE metodin÷s medžiagos<br />

pritaikymas praktikoje ir kt.<br />

<strong>2011</strong> m. vasario 16–17 d., <strong>2011</strong> m. geguž÷s 10–11 d. ir <strong>2011</strong> m. spalio 11–12 d. Belgijoje<br />

Inspekcijos atstovai dalyvavo ECR Mokymų ir Harmonizavimo darbo grupių pos÷džiuose.<br />

Pos÷džių metu buvo sprendžiami ECR prioritetų įgyvendinimo klausimai, darbo grupių ataskaitos.<br />

Pirmame darbo grupių susitikime buvo pristatytas TRACE projekto, skirto visos Europos kelių<br />

transportą kontroliuojančių pareigūnų mokymams, darbo dokumentai. Pagrindiniai TRACE<br />

projekto tikslai yra skirti supaprastinti kontrolę vykdantiems pareigūnams vairavimo ir poilsio<br />

režimo kontrol÷s procedūras ir nepriklausomai nuo valstyb÷s, kurioje vykdoma transporto<br />

priemonių kontrol÷, vienodai interpretuoti nustatomus pažeidimus. Taip pat buvo svarstytas<br />

Lietuvos atstovo pateiktas klausimas d÷l ECR valstybių praktikos keičiant vairuotojų korteles, kai<br />

pasibaigia vairuotojo kortel÷s galiojimo laikas arba vairuotojo administraciniai duomenys (pvz.,<br />

pavard÷). Be to, valstybių atstovai aptar÷ klausimus, susijusius su <strong>2011</strong> m. planuojamais trišaliais ir<br />

dvišaliais ECR organizuojamais pareigūnų mokymais, sutarta d÷l mokymų datos ir vietos. Antro<br />

susitikimo metu darbo grup÷se buvo svarstytas ECR parengto daugiakalbio žodyno, skirto<br />

kontroliuojantiems pareigūnams, papildymas kitomis ES oficialiomis kalbomis. Lietuvos atstovai<br />

Latvijos ir Estijos kelių transportą kontroliuojančioms institucijoms nusiunt÷ informaciją apie šį<br />

projektą ir pasiūl÷ prisid÷ti prie žodyno papildymo, t. y. vertimo į jų valstybines kalbas. Valstybių<br />

atstovai diskutavo d÷l Vež÷jų elektroninio registro (ERRU) įgyvendinimo problemų, t. y. kam<br />

tur÷tų būti taikoma atsakomyb÷ už kontrol÷s kelyje metu nustatytus pažeidimus – vairuotojui,<br />

įmonei ar transporto vadybininkui, nes nuo to priklausys, kokią rizikos kategoriją tam tikra įmon÷<br />

tur÷s Vež÷jų elektroninio registro (ERRU) sistemoje, ir d÷l pažeidimų kategorizavimo, pirmiausia<br />

juos suskirstant į šias grupes – socialinių teis÷s aktų, krovinių vežimo reglamentavimo, keleivių<br />

vežimo reglamentavimo, ADR krovinių vežimo reglamentavimo, technin÷s būkl÷s reglamentavimo,<br />

krovinių tvirtinimo reglamentavimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taip pat, Lietuvos atstovui<br />

inicijavus, buvo pasikeista gerąja praktika apie preliminarios sv÷rimo įrangos (WIM) naudojimą.<br />

Atstovai iš ECR valstybių narių pažym÷jo, kad jų šalyse preliminaraus sv÷rimo įranga (WIM)<br />

naudojama sunkiasvorių transporto priemonių atrankos iš bendro transporto priemonių srauto kelyje<br />

bei statistikos tikslais, siekiant nustatyti, kuriuo paros metu sunkiasvorių transporto priemonių<br />

eismas didžiausias, kuriomis dienomis važiuoja didžiausias procentas transporto priemonių,<br />

viršijančių leistiną bendrąją masę ar ašių apkrovas ir pan. Trečio susitikimo metu ECR narių<br />

valstybių atstovai aptar÷ darbo dokumentus d÷l ECR akademijos įkūrimo vizijos. Kai kurių<br />

valstybių atstovų manymu, panaudojus įgytą patirtį ECR rengiant daugiakalbius mokymus,<br />

mokymus apie sukčiavimą tachografais, ADR mokymus bei s÷kmingai įgyvendinus Europos<br />

Komisijos kartu su CORTE ir VOSA organizuojamą TRACE projektą, ECR gal÷tų įkurti


89<br />

tarptautinę pareigūnų mokymų akademiją. Taip pat, atsižvelgiant į sud÷tingą ekonominę situaciją<br />

Europoje, valstybių atstovai nutar÷ viena diena sutrumpinti ECR organizuojamus mokymus, taip<br />

valstyb÷ms sumažinant laiko ir finansų sąnaudas. Lietuvos atstovas pasiūl÷ svarstyti galimybę<br />

sumažinti darbo grupių susitikimų skaičių ir vietoj jų organizuoti konferencinius pokalbius, kurių<br />

metu valstybių atstovai realiu laiku aptartų einamuosius darbo grupių veiklos klausimus.<br />

Harmonizavimo darbo grup÷s pos÷džio dalyviams apsikeitus nuomon÷mis buvo nutarta ECR<br />

sekretoriatui pavesti detaliau išanalizuoti technines ir finansines galimybes ir šį klausimą svarstyti<br />

kitame darbo grup÷s pos÷dyje.<br />

Įvertinusi Mokymų ir Harmonizavimo darbo grupių parengtus dokumentus d÷l pažeidimų skirstymo<br />

į kategorijas Inspekcija pareng÷ Pažeidimų, važiuojant kelių transporto priemon÷mis (jų junginiais)<br />

su kroviniu ar be jo, viršijant leidžiamus matmenis, bendrąją masę ir ašies (-ių) apkrovas, be<br />

leidimo, skirstymo į kategorijas pagal sunkumą aprašą ir patvirtinto jį Valstybin÷s kelių transporto<br />

inspekcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos viršininko <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 16 d. įsakymu Nr. 2B-348.<br />

<strong>2011</strong> m. spalio 4–5 d. Vokietijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo Europos Komisijos kartu su ECR<br />

organizuojamoje „2-oje krovinių tvirtinimo ir technin÷s būkl÷s kontrol÷s kelyje“ konferencijoje.<br />

Konferencijoje dalyvavo ECR valstybių narių ir IRU (International Road Transport Union) atstovai<br />

bei atstovas iš Europos Komisijos. Ypatingą d÷mesį konferencijos praneš÷jai skyr÷ kelių transporto<br />

priemonių technin÷s būkl÷s kontrolei, krovinių tvirtinimui ir transporto priemonių, vežančių<br />

pavojingus krovinius, tikrinimui, apžvelg÷ kelių transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrol÷s ir<br />

krovinių tvirtinimo reglamentavimą Europos Sąjungoje. Vokietijos transporto inspekcijos (BAG)<br />

pareigūnai vykd÷ parodomąją transporto priemonių technin÷s būkl÷s ir krovinių tvirtinimo kontrolę<br />

kelyje, kurios metu BAG pareigūnai pademonstravo naudojamą įrangą ir kaip fiksuojami pažeidimų<br />

įrodymai. Vokietijos transporto inspekcijos (BAG) pareigūnų naudojama įranga, kontrol÷s metodai<br />

ir geroji praktika, vykdant krovinių kelių transporto priemonių kontrolę Vokietijos keliuose, buvo<br />

pristatyta Inspekcijos pareigūnams, vykdantiems kontrol÷s funkcijas.<br />

<strong>2011</strong> m. spalio 24–27 d. Vokietijoje Inspekcijos atstovas dalyvavo ECR organizuotuose<br />

mokymuose, skirtuose kontrol÷s kelyje metu nustatyti sukčiavimo skaitmeniniais tachografais<br />

atvejus. Panaudojant ECR organizuotuose mokymuose įgytą patirtį ir gautą metodinę medžiagą,<br />

Inspekcijoje įvyko pareigūnų, vykdančių kontrol÷s funkcijas, mokymai. Inspekcijos pareigūnai,<br />

įgiję teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, <strong>2011</strong> m. kontrol÷s kelyje metu nustat÷ 147 atvejus, kai<br />

transporto priemonių vairuotojai naudojo ar transporto priemon÷je laik÷ įtaisą, pritaikytą<br />

tachografo, tachografo registracijos lapų ir (ar) vairuotojo kortel÷s vairavimo ir poilsio rodmenims<br />

ir (ar) duomenims klastoti.<br />

<strong>2011</strong> m. Inspekcija kartu su kitomis ECR valstyb÷mis nar÷mis dalyvavo trijuose bendruose<br />

krovininių ir keleivinių transporto priemonių patikrinimuose, kurių metu buvo kontroliuojamas<br />

vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo, transporto priemonių technin÷s būkl÷s, tachografų ir greičio<br />

ribojamųjų prietaisų, keleivių ir krovinių licencijavimo tvarkos, sunkiasvorių ir pavojingų krovinių<br />

vežimo ir kitų reikalavimų laikymasis.<br />

<strong>2011</strong> m. balandžio 11–17 d. buvo vykdoma bendra transporto priemonių kontrol÷, kurios<br />

pagrindinis tikslas – transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius (ADR), tikrinimas.<br />

Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Austrija, Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷,<br />

Olandija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino 9435 transporto<br />

priemones, iš jų 1379 transporto priemon÷se buvo nustatyta pažeidimų, 267 transporto priemon÷ms<br />

laikinai uždrausta važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai.


90<br />

<strong>2011</strong> m. liepos 25–31 d. buvo vykdoma bendra transporto priemonių kontrol÷, kurios pagrindinis<br />

tikslas – keleivinio transporto tikrinimas. Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva, Prancūzija, Vokietija,<br />

Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷, Olandija, Austrija, Lenkija, Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino<br />

9875 transporto priemones, iš jų 1291 transporto priemon÷je buvo nustatyta pažeidimų, 196<br />

transporto priemon÷ms laikinai uždrausta važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai.<br />

<strong>2011</strong> m. spalio 10–16 d. vykdyta bendra transporto priemonių kontrol÷, kurios pagrindinis tikslas –<br />

sukčiavimo skaitmeniniais tachografais atvejų nustatymas. Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva,<br />

Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷, Austrija, Olandija, Lenkija, Čekija, Airija,<br />

Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino 21 020 transporto priemonių, iš jų 3777 transporto<br />

priemon÷se buvo nustatyta pažeidimų, 239 transporto priemon÷ms laikinai uždrausta važiuoti<br />

toliau, kol bus pašalinti pažeidimai.<br />

Inspekcija <strong>2011</strong> m. vasario 14–20 d. kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba vykd÷ ECR ir<br />

Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) Europos valstyb÷se inicijuotą prevencinę priemonę, skirtą<br />

krovininių kelių transporto priemonių kontrolei. Vykydama prevencinę priemonę, Inspekcija<br />

ypatingą d÷mesį skyr÷ Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se įregistruotų krovininių kelių transporto<br />

priemonių techninei būklei, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimui bei apskaitos tvarkymui.<br />

<strong>2011</strong> m. buvo stiprinami ir pl÷tojami tarpinstituciniai ryšiai Lietuvoje, su tokiomis institucijomis<br />

kaip Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybin÷ mokesčių inspekcija<br />

prie Finansų ministerijos, su kuria atliko trijų vež÷jų, galimai neteis÷tai vežančių keleivius<br />

užsakomaisiais reisais, bendrus tikrinimus ir <strong>2011</strong> m. rugpjūčio 15–28 d. dalyvavo akcijoje, kurios<br />

metu buvo tikrinamos keleivin÷s transporto priemon÷s, vežančios keleivius miesto ir priemiesčio<br />

reguliariais maršrutais.<br />

Inspekcija, siekdama paskatinti Lietuvos vež÷jus laikytis nustatytų reikalavimų, <strong>2011</strong> m. pl÷tojo ir<br />

toliau stiprina patikrinimų Lietuvos keliuose sistemą, didina suderintų kontrolių su kaimynin÷mis<br />

valstyb÷mis skaičių, ypač Lenkijos ir Latvijos pasienio ruožuose. Iš viso <strong>2011</strong> m. Inspekcija<br />

dalyvavo 14 bendrų patikrinimų, iš kurių 8 vykdyti kartu su Lenkijos kelių transporto inspekcijos<br />

Balstog÷s vaivadijos pareigūnais, kiti 6 – su Latvijos policijos pareigūnais.<br />

23 lentel÷. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programos įgyvendinimo<br />

rezultatai<br />

Vertinimo Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

kriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir Metinis<br />

Įvykdymas,<br />

kodas<br />

mato vienetai<br />

Įvykdyta<br />

planas<br />

%<br />

1 tikslas – gerinti kelių transporto<br />

veiklos sąlygas ir administracinių<br />

paslaugų teikimą, siekiant tenkinti kelių<br />

transporto ūkio subjektų poreikius<br />

R-04-01-<br />

01-01<br />

1. Su kelių transporto veikla susijusių<br />

sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių<br />

teis÷tai dalyvauti versle, skaičiaus<br />

dinamika (proc.) (vienas išduotas<br />

juridinę galią turintis su kelių<br />

transporto veikla susijęs dokumentas<br />

atitinka vieną sąlyginį rinkos dalyvį) 6 49,2 820,0


91<br />

R-04-01-<br />

01-02<br />

P-04-01-<br />

01-01-01<br />

P-04-01-<br />

01-01-02<br />

P-04-01-<br />

01-01-03<br />

P-04-01-<br />

01-02-01<br />

P-04-01-<br />

01-02-02<br />

P-04-01-<br />

01-02-03<br />

P-04-01-<br />

01-03-01<br />

P-04-01-<br />

01-03-02<br />

2. Pagrindinių administracinių paslaugų<br />

(licencijavimo), perkeltų į elektroninę<br />

erdvę, proc. 70 82,4 117,7<br />

1 tikslo 1 uždavinys – tobulinti teisinę<br />

bazę ir vidaus administravimą<br />

atstovauti Lietuvai ES institucijose<br />

Priimtų teis÷s aktų skaičius ir<br />

pasiūlymams gautų ir išanalizuotų<br />

teis÷s aktų projektų skaičius 60 103 171,7<br />

Dalyvavimo ES komitetų ir darbo<br />

grupių pos÷džiuose skaičius 15 20 133,3<br />

Vidaus administravimui skirtų<br />

žmogiškųjų išteklių ir visų programai<br />

vykdyti numatytų žmogiškųjų išteklių<br />

santykis (proc.) 23 23 100,0<br />

1 tikslo 2 uždavinys – teikti kokybiškas<br />

ir reikalavimus atitinkančias paslaugas<br />

kelių transporto ir su juo susijusios<br />

veiklos atstovams, konsultuoti veiklos<br />

klausimais<br />

Išduotų juridinę galią turinčių<br />

dokumentų (licencijų, leidimų,<br />

pažym÷jimų ir kt.) skaičius 259910 363902 140,0<br />

Paslaugų kokyb÷s vertinimas (balais)<br />

(vidinis vertinimas penkių balų<br />

sistema) 4,5 4,2 93,3<br />

Inspekcijos interneto svetain÷s<br />

vartotojų skaičiaus did÷jimas (proc.)<br />

(palyginti su 2010 m.) 15 19,9 132,7<br />

1 tikslo 3 uždavinys – vystyti<br />

elektronin÷s erdv÷s galimybių<br />

naudojimą paslaugoms teikti ir keistis<br />

informacija<br />

Inspekcijos informacinių sistemų<br />

saugus prieinamumas 96 99 103,1<br />

Administruojamų informacijos gavimo<br />

ir teikimo (į/iš registrų ir kitų juridinių<br />

asmenų informacinių sistemų) sutarčių<br />

skaičius 14 13 92,9<br />

1 tikslo 4 uždavinys – įgyvendinti<br />

Lietuvos Respublikos transporto<br />

lengvatų įstatymo nuostatas<br />

P-04-01-<br />

01-04-01 Gautų ir išanalizuotų keleivinio<br />

transporto vež÷jų ataskaitų skaičius 576 576 100,0


92<br />

R-04-01-<br />

02-01<br />

R-04-01-<br />

02-02<br />

R-04-01-<br />

02-03<br />

P-04-01-<br />

02-01-01<br />

2 tikslas – užtikrinti nustatytų kelių<br />

transporto srities reikalavimų laikymąsi<br />

ir vykdyti pažeidimų prevenciją<br />

Patikrintų transporto priemonių ir jų<br />

ekipažų, atitinkančių nustatytus<br />

reikalavimus, procentas (nuo visų<br />

patikrintų transporto priemonių) 69 80,2 116,2<br />

Patikrintų įmonių, atitinkančių<br />

nustatytus reikalavimus, procentas (nuo<br />

visų patikrintų įmonių) 54 65,2 120,7<br />

Priimtų sprendimų teismuose<br />

Inspekcijos naudai dalis, proc.* 81 84 103,7<br />

2 tikslo 1 uždavinys – vykdyti įstatymų<br />

ir kitų teis÷s aktų, reglamentuojančių<br />

kelių transporto veiklą, laikymąsi<br />

Patikrintų transporto priemonių<br />

skaičius 23850 26007 109,0<br />

P-04-01-<br />

02-01-02 Patikrintų ūkio subjektų skaičius 720 721 100,1<br />

P-04-01-<br />

02-01-03<br />

P-04-01-<br />

02-01-04<br />

Patikrintų tachografų dirbtuvių meistrų<br />

ir technin÷s apžiūros kontrolierių<br />

skaičius 390 391 100,3<br />

Apskųstų nutarimų (proc.) nuo visų<br />

priimtų nutarimų (mažesn÷ šio<br />

vertinimo kriterijaus reikšm÷ rodo<br />

geresnį rezultatą) 7 5,8 82,9<br />

2 tikslo 2 uždavinys – užtikrinti<br />

Europos Parlamento ir Tarybos<br />

reglamento (EB) Nr. 561/2006<br />

P-04-01-<br />

02-02-01<br />

P-04-01-<br />

02-02-02<br />

P-04-01-<br />

02-03-01<br />

P-04-01-<br />

02-03-02<br />

nuostatų laikymąsi<br />

Patikrintų vairuotojų darbo dienų<br />

skaičius įmon÷se 110700 112582 101,7<br />

Patikrintų vairuotojų darbo dienų<br />

skaičius keliuose 52000 52884 101,7<br />

2 tikslo 3 uždavinys – pad÷ti kelių<br />

transporto ūkio subjektams laikytis<br />

teis÷s aktų reikalavimų<br />

Parengtų atsakymų ir išaiškinimų į<br />

pateiktus klausimus (gautus raštu, el.<br />

paštu, internetu) skaičius 150 172 114,7<br />

Pažeidimų prevencijos tikslais parengtų<br />

informacijos rinkmenų kelių transporto<br />

ir su juo susijusios veiklos klausimais<br />

skaičius (skrajučių, lankstinukų ar<br />

panašaus pobūdžio viešai paskelbtų<br />

rinkmenų) (vienetais) 1 1 100,0


93<br />

P-04-01-<br />

02-03-03<br />

P-04-01-<br />

02-04-01<br />

P-04-01-<br />

02-04-02<br />

Surengtų regioninių susitikimų su ūkio<br />

subjektais (interesantais) skaičius 10 13 130,0<br />

2 tikslo 4 uždavinys – stiprinti<br />

tarptautinę kontrol÷s srities partnerystę<br />

ir tarpžinybinį bendradarbiavimą<br />

Parengtų ir ES valstybių<br />

kompetentingoms institucijoms išsiųstų<br />

kontrol÷s ataskaitų skaičius 45 46 102,2<br />

Bendrų patikrinimų skaičius kartu su<br />

užsienio<br />

kompetentingomis<br />

institucijomis 14 14 100,0<br />

Pateikti duomenys rodo, kad <strong>2011</strong> m. vykdytos programos įgyvendinimo rezultatai pasiekti,<br />

rodiklių vertinimo reikšm÷s įvykdytos ir viršytos, išskyrus toliau išvardintus rodiklius.<br />

Pirmo programos tikslo rezultato vertinimo kriterijus „Su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių<br />

rinkos dalyvių, galinčių teis÷tai dalyvauti versle, skaičiaus dinamika (proc.) (vienas išduotas<br />

juridinę galią turintis su kelių transporto veikla susijęs dokumentas atitinka vieną sąlyginį rinkos<br />

dalyvį)“ (R-04-01-01-01) gerokai viršija planą. Buvo planuotas 6 proc. sąlyginių rinkos dalyvių<br />

skaičiaus augimas, palyginti su 2009 m. (baziniais metais), tačiau faktiškai šis skaičius padid÷jo<br />

49,2 proc. Tai rodo didelį kelių transporto rinkos atsigavimą.<br />

Su kontrole susiję rezultato vertinimo kriterijai pasiekti. Patikrintų transporto priemonių ir jų<br />

ekipažų, atitinkančių nustatytus reikalavimus (R-04-01-02-01), – 80,2 proc. nuo visų patikrintų<br />

transporto priemonių. Patikrintų įmonių, atitinkančių nustatytus reikalavimus (R-04-01-02-02), –<br />

65,2 proc. nuo visų patikrintų įmonių. Abu kontrol÷s srities rezultato kriterijai viršija ataskaitinio<br />

laikotarpio planuotus. Tai rodo, kad vis daugiau kelių transporto ir su juo susijusių rinkos dalyvių<br />

laikosi nustatytų reikalavimų.<br />

Antro programos tikslo trečio rezultato vertinimo kriterijaus „Priimtų sprendimų teismuose<br />

Inspekcijos naudai dalis, proc.“ (R-04-01-02-03) pasiekta reikšm÷ viršijo planuotąją: planuota – 81<br />

proc., faktinis <strong>2011</strong> m. rezultatas – 84 proc. Šio kriterijaus didesn÷ reikšm÷ rodo geresnę<br />

Inspekcijos kontrol÷s pareigūnų darbo kokybę.<br />

Vertinimo kriterijaus „Priimtų teis÷s aktų skaičius ir pasiūlymams gautų ir išanalizuotų teis÷s aktų<br />

projektų skaičius“ (P-04-01-01-01-01) įvykdymas – 171,7 proc. Buvo pateikta daugiau teis÷s aktų<br />

projektų derinti, tod÷l ataskaitinio laikotarpio planas viršytas proporcingai.<br />

Kriterijaus „Dalyvavimų ES komitetų ir darbo grupių pos÷džiuose skaičius“ (P-04-01-01-01-02)<br />

įvykdymas – 133,3 proc., metinis planas yra viršytas, nes Inspekcijos atstovai papildomai dalyvavo<br />

5 neplanuotuose pos÷džiuose.<br />

Programos „Kelių transporto pl÷tra, kontrol÷ ir priežiūra“ 1 tikslo 2 uždavinio „Išduotų juridinę<br />

galią turinčių dokumentų (licencijų, leidimų, pažym÷jimų ir kt.“ produkto vertinimo kriterijaus<br />

įvykdymas – 140 proc., reikšm÷ viršija planuotą metinę reikšmę. Kriterijus yra susijęs su<br />

Inspekcijos teikiamomis administracin÷mis paslaugomis, rinkos dalyvių aktyvumu, rinkos pad÷ties<br />

pokyčiais. Didesn÷ šio kriterijaus reikšm÷ rodo kelių transporto atsigavimą ir augimą.<br />

Vertinimo kriterijaus „Paslaugų kokyb÷s vertinimas (balais) (vidinis vertinimas penkių balų<br />

sistema)“ (P-04-01-01-02-02) įvykdymas – 93,3 proc. Paslaugų kokyb÷s vertinimas mažesnis už<br />

planuotą, nes patikslinta apklausos metodika. Buvo įvesti papildomi kriterijai, kurie sudar÷<br />

galimybę tiksliau įvertinti paslaugų kokybę.


94<br />

Produkto vertinimo kriterijaus, susijusio su saugiu Inspekcijos informacinių sistemų prieinamumu<br />

(P-04-01-01-03-01), faktin÷ reikšm÷ – 103,1 proc. Didesn÷ šio vertinimo kriterijaus reikšm÷ rodo,<br />

kad nebuvo kritinių situacijų, d÷l kurių ilgą laiką neveiktų Inspekcijos informacin÷s sistemos.<br />

Didesn÷ šio kriterijaus reikšm÷ rodo geresnį informacinių sistemų veikimą.<br />

Vertinimo kriterijaus „Administruojamų informacijos gavimo ir teikimo (į / iš registrų ir kitų<br />

juridinių asmenų informacinių sistemų) sutarčių skaičius“ (P-04-01-01-03-02) įvykdymas – 92,9<br />

proc. Planuota IV ketvirtį pasirašyti vieną papildomą sutartį, tačiau kita sutarties šalis nebuvo<br />

pasirengusi ją įgyvendinti.<br />

Vertinimo kriterijaus „Apskųstų nutarimų (proc.) nuo visų priimtų nutarimų“ įgyvendinimas – 82,9<br />

proc. Mažesn÷ šio vertinimo kriterijaus reikšm÷ rodo geresnį kontrol÷s pareigūnų darbo rezultatą.<br />

Kriterijaus „Parengtų atsakymų ir išaiškinimų į pateiktus klausimus (gautus raštu, el. paštu,<br />

internetu) skaičius“ įvykdymas – 114,7 proc. Užduotis viršyta, nes <strong>2011</strong> m. gauta 22 paklausimais<br />

raštu ir (ar) elektroniniu paštu daugiau nei buvo planuota.<br />

Vertinimo kriterijaus „Surengtų regioninių susitikimų su ūkio subjektais (interesantais)“<br />

įvykdymas – 130 proc. Buvo surengti papildomi 4 neplanuoti susitikimai su ūkio subjektais<br />

(interesantais).<br />

24 lentel÷. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programos asignavimų<br />

panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

Panaudoti Asignavimų<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, panaudojimo<br />

asignavimai, tūkst.<br />

tūkst. litų procentas<br />

litų<br />

Iš viso asignavimų programai (1+2) 45311,8 45217,3 99,8<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžetas 45311,8 45217,3 99,8<br />

iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s<br />

finansin÷s paramos l÷šos<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų 280,8 273 97,2<br />

įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansin÷<br />

parama projektams įgyvendinti ir kitos<br />

teis÷tai gautos l÷šos)<br />

Programos valstyb÷s biudžeto išlaidų sąmata pagal kasines išlaidas įvykdyta 99,8 proc. ir sutaupyta<br />

86,7 tūkst. Lt, tarp jų 45,2 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondo su socialinio draudimo mokesčiais.<br />

Nuo 2001 m. pradžios Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą atlygina<br />

vež÷jų negautas d÷l važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas. Deja,<br />

<strong>2011</strong> m. skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų 34 mln. Lt atlyginti vež÷jų negautas pajamas<br />

nepakako. Iš <strong>2011</strong> m. skirtų asignavimų buvo padengta skola už 2010 m. lapkričio m÷n. (2,173 mln.<br />

Lt) ir atlygintos vež÷jų 2010 m. gruodžio–<strong>2011</strong> m. lapkričio m÷n. negautos pajamos, tačiau liko<br />

neatlyginta dalis <strong>2011</strong> m. lapkričio m÷n. negautų pajamų – 1,147 mln. Lt. Šis įsiskolinimas bus<br />

dengiamas iš 2012 m. skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų.


95<br />

Vež÷jai, vežantys keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais ir taikantys<br />

transporto lengvatas šiuose maršrutuose, per <strong>2011</strong> m. negavo 33,3 mln. Lt pajamų, t. y. 8,17 proc.<br />

daugiau nei 2010 m. Iš viso per 2001–<strong>2011</strong> m. d÷l min÷tų lengvatų vež÷jai negavo 228,2 mln. Lt<br />

pajamų, kurios atlyginamos valstyb÷s biudžeto l÷šomis.<br />

5. Penktasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Penktasis strateginis tikslas – pl÷toti šiuolaikinių pasienio kontrol÷s punktų paj÷gumus, užtikrinti<br />

patik÷to turto valdymą ir tinkamą, efektyvią jo priežiūrą.<br />

Strateginis tikslas buvo vertinamas dviem efekto kriterijais, kurie pateikiami 25 lentel÷je.<br />

25 lentel÷. Penkto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Efekto vertinimo<br />

kriterijaus pavadinimas<br />

Planas Įvykdyta Įvykdymo<br />

procentas<br />

kodas<br />

E-05-01 Projektinis tarptautinių ir<br />

vietinio eismo pasienio 2 1,3 65<br />

kontrol÷s<br />

punktų<br />

pralaidumo did÷jimas, proc.<br />

E-05-02 Pajamų už valstyb÷s turto<br />

nuomą ir bendrų asignavimų<br />

išlaidoms santykis, proc.<br />

30 92 307<br />

Efekto kriterijus E-05-01 – projektinis tarptautinių ir vietinio eismo pasienio kontrol÷s punktų<br />

pralaidumo did÷jimas, nepasiektas. Strateginiame <strong>2011</strong> metų plane buvo numatyta, kad projektinis<br />

pasienio kontrol÷s punktų pralaidumas, lyginant su pra÷jusiais metais padid÷s 2 proc. <strong>2011</strong> metais<br />

rekonstruojamame Medininkų pasienio kontrol÷s punkte buvo įrengta ir atidaryta papildoma<br />

transporto priemonių eismo juosta, tod÷l punkto projektinis pralaidumas padid÷jo 150 automobilių<br />

per parą. Palyginus faktinį visų tarptautinių ir vietinių PKP bendrą projektinį pralaidumą 2010<br />

metais ir siekiamą <strong>2011</strong> metais, bendras projektinis pralaidumas padid÷jo 1,3 proc. Efekto kriterijus<br />

pasiektas tik 65 proc.<br />

automobilių skaičius per parą<br />

12000<br />

11900<br />

11800<br />

11700<br />

11600<br />

11964<br />

11880<br />

11730<br />

2010 <strong>2011</strong><br />

Faktinis PKP pralaidumas<br />

Siekiamas projektinis PKP pralaidumas<br />

15 pav. projektinis tarptautinių ir vietinio eismo pasienio kontrol÷s punktų pralaidumas


96<br />

Efekto kriterijus E-05-02 – pajamų už valstyb÷s turto nuomą ir bendrų asignavimų išlaidoms<br />

santykis, proc. Pasienio kontrol÷s punktų direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos (toliau – PKPD)<br />

teis÷s aktų nustatyta tvarka suteikia institucijoms ar ūkio subjektams patalpas pagal nuomos ar<br />

panaudos sutartis. Išnuomodama patalpas PKPD gauna pajamas, kurias naudoja pasienio kontrol÷s<br />

punktų priežiūros išlaidoms padengti. <strong>2011</strong> metais buvo planuojama, kad pajamų už valstyb÷s turto<br />

nuomą santykis su bendrų asignavimų išlaidomis sudarys 30 proc. <strong>2011</strong> metais PKPD už turto<br />

nuomą iš ūkio subjektų vietoj planuotų 1512 tūkst. Lt, surinko 5613 tūkst. Lt, o bendrų asignavimų<br />

išlaidos sudar÷ 6081 tūkst. Lt. Pajamų ir išlaidų santykis sudar÷ 92 proc. Efekto kriterijus<br />

įvykdymas - 307 proc.<br />

5.1. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turto valdymo programą (05 01).<br />

Strateginio tikslo, kurį įgyvendino Pasienio kontrol÷s punktų direkcija prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

siek÷ vykdydama Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turto valdymo programą (05 01).<br />

Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:<br />

- užtikrinti, kad prie ES išorin÷s sienos tarptautiniai pasienio kontrol÷s punktai, numatyti PKP<br />

pl÷tros strategijoje, būtų pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus (01 01);<br />

- užtikrinti, kad patik÷tas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas (01 01).<br />

Programos pirmasis tikslas siekiamas įgyvendinant uždavinį – pastatyti ir įrengti modernius, gerai<br />

įrengtus kelių, geležinkelių ir jūrų uosto PKP. Įgyvendinant programos uždavinio priemonę<br />

„Parengti PKP techninius projektus ir organizuoti jų įgyvendinimą“, <strong>2011</strong> metais PKPD,<br />

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro <strong>2011</strong> m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-<br />

104 „D÷l <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos ir jos valdymo srities Valstyb÷s investicijų <strong>2011</strong>–2013 metų<br />

programoje numatytų <strong>2011</strong> metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir<br />

investicijų projektus (investicijų projektų programas) sąrašo patvirtinimo“ vykd÷ šių investicijų<br />

projektų įgyvendinimą:<br />

1. Medininkų pasienio kontrol÷s punkto rekonstrukcija – <strong>2011</strong> metais buvo įrengta nauja<br />

krovininių autotransporto priemonių aikštel÷, atlikta administracinio pastato v÷dinimo sistemos<br />

rekonstrukcija, asfaltuotų dangų rekonstrukcija, eismo valdymo sistemos rekonstrukcija, įengta<br />

papildoma eismo juosta, pastatytas naujas radiacin÷s kontrol÷s įrenginys, atlikta pastatų vidaus ir<br />

išor÷s apdaila. <strong>2011</strong> metais projekto įgyvendinimui panaudota 7 mln. Lt.<br />

2. Stasylų (Šalčininkų) geležinkelio pasienio kontrol÷s punkto statyba – <strong>2011</strong> metais buvo atliekami<br />

geležinkelio stoties paleidimo – derinimo darbai. <strong>2011</strong> m. rugs÷jo 1 d. pasirašytas statybos<br />

užbaigimo aktas, lapkričio 20 d. vyko Stasylų geležinkelio stoties atidarymas.<br />

3. Kelių pasienio kontrol÷s punktų infrastruktūros prie vidinių ES sienų pertvarkymas pagal<br />

Šengeno teisyno reikalavimus - tai tęstinis projektas pagal kurį jau sutvarkyti Obelių, Germaniškio,<br />

Sm÷lyn÷s, Kalvarijos, Skuodo, Buknaičių, ir Saločių PKP, atsižvelgiant į Šengeno reikalavimus.<br />

<strong>2011</strong> metais atlikti Lazdijų pasienio kontrol÷s punkte eismui trukdančių statinių griovimo<br />

(demontavimo) darbai. <strong>2011</strong> metais projektui buvo panaudota 77 tūkst. Lt.<br />

4. Pilies pasienio kontrol÷s punkto statyba – <strong>2011</strong> metų birželio 30 d. Klaip÷dos miesto<br />

savivaldyb÷s taryba patvirtino detalųjį teritorijos planą, pagal kurį buvo atlikti žem÷s sklypų<br />

kadastriniai matavimai. Atnaujinta techninio projekto rengimo sutartis.<br />

5. Tverečiaus pasienio kontrol÷s punkto statyba – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s<br />

ir Baltarusijos Respublikos Vyriausyb÷s 1995 m. liepos 18 d. susitarimo d÷l valstyb÷s sienos<br />

per÷jimo punktų nuostatas, Tverečiaus pasienio kontrol÷s punkte planuojama įrengti būtiną<br />

tarptautinio automobilių kelių PKP infrastruktūrą. <strong>2011</strong> metais pasirašyta sutartis d÷l techninio<br />

projekto korekcijos, atsižvelgiant į planuojamą infrastruktūros išpl÷timą. Techninio projekto<br />

parengimas numatytas 2012 m. I ketv.


97<br />

6. Automobilių parkavimo aikštel÷s Panemun÷s pasienio kontrol÷s punkte įrengimas - įgyvendinus<br />

šį projektą <strong>2011</strong> m. buvo baigta įrengti 1130 kv. m. lengvųjų automobilių parkavimo aikštel÷,<br />

skirta Panemun÷s PKP dirbančių pareigūnų autotransportui.<br />

Ieškodama alternatyvių finansavimo šaltinių, PKPD 2010 metų pradžioje pateik÷ paraišką Europos<br />

kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemon÷s 2007–2013 m. Bendradarbiavimo per sieną tarp Latvijos –<br />

Lietuvos – Baltarusijos programos Jungtiniam techniniam sekretoriatui d÷l didel÷s apimties<br />

investicinio projekto „Švendubr÷s sezoninio upių pasienio kontrol÷s punkto ir Bugiedos prieplaukos<br />

statyba“ finansavimo ES l÷šomis. <strong>2011</strong> metais Jungtinis priežiūros komitetas patvirtino PKPD<br />

projekto tinkamumą bei finansavimo skyrimą šio projekto įgyvendinimui. Paramos sutartis bus<br />

pasirašyta ir finansavimas bus skirtas tik baigus spręsti pakankamai komplikuotą žem÷s sklypo<br />

Švendubr÷s upių PKP statybai įsigijimo valstyb÷s nuosavyb÷n (iš privataus savininko) klausimą.<br />

Bendra investicijų projekto apimtis – 12,1 mln. Lt, įskaitant patvirtintą ES paramą (90 %) – 10,9<br />

mln. Lt.<br />

<strong>2011</strong> metais PKPD pateik÷ paraišką d÷l Išor÷s sienų fondo finansin÷s paramos l÷šų skyrimo (pagal<br />

Išor÷s sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ <strong>2011</strong> metų programą) projektui „Transporto<br />

priemonių aikštelių projektavimas ir įrengimas Panemun÷s pasienio kontrol÷s punkte“.<br />

Finansavimas šiam projektui patvirtintas, projektas prad÷tas įgyvendinti. Paramos apimtis – 2,2<br />

mln. Lt, projektas bus įgyvendintas iki 2013 m. liepos m÷n.<br />

Antrasis programos tikslas – užtikrinti, kad patik÷tas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai<br />

valdomas. Įgyvendinant antrojo programos tikslo uždavinio priemonę PKPD siek÷ ir užtikrino, kad<br />

jai patik÷tas valstyb÷s turtas būtų reikiamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas. Siekdama tokių<br />

tikslų ir juos realizuodama, PKPD sudar÷ sąlygas bei užtikrino kitų valstyb÷s institucijų, dirbančių<br />

pasienio kontrol÷s punktuose, sklandų ir nepertraukiamą darbą.<br />

Racionaliai ir optimaliai panaudojant skiriamas valstyb÷s biudžeto, o taip pat valstyb÷s perskirstytas<br />

PKPD sukauptas l÷šas už laisvų ir atsilaisvinusių patalpų nuomą, sudarytos naujos bei<br />

administruojamos ankstesn÷s sutartys įvairių įrenginių, techninių bei technologinių sistemų ir<br />

įrangos priežiūrai, palaikymui ir remontui. Jų pagrindu sulygtomis sąlygomis ir tvarka paslaugų<br />

teik÷jai palaik÷ ir užtikrino įvairiausių pasienio kontrol÷s punktuose esančių ir PKPD priklausančių<br />

įrenginių, sistemų bei įrangos normalų funkcionavimą.<br />

Be įrenginių, sistemų ir įrengimų ir toliau buvo prižiūrima ir palaikoma visa kita pasienio kontrol÷s<br />

punktų infrastruktūra. Buvo remontuojami pastatai, statiniai, kelio dangos, inžineriniai tinklai,<br />

valomos patalpos, teritorijos, teikiamos įvairios kitos pastatų, patalpų ir teritorijų priežiūros<br />

paslaugos.<br />

<strong>2011</strong> metais PKPD toliau tęs÷, kokybiškai atnaujino ir tobulino teikiamas lengvojo ir krovininio<br />

transporto priemonių palaukimo eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo paslaugas. Atlikus<br />

naują pirkimą, paslaugų teik÷jas UAB „Ekskomisarų biuras“, naudodamas kompiuterinę įrangą,<br />

visus <strong>2011</strong> metus transporto priemonių palaukimo eiles formavo ir registravo ties Kybartų,<br />

Panemun÷s ir Ramoniškių PKP, esančiais prie Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos<br />

valstybių sienos.<br />

Mažindama transporto priemonių srautų neigiamą poveikį aplinkai, gamtai, ties PKP esančių miestų<br />

gyventojams bei kelių infrastruktūrai ir tobulindama teikiamų paslaugų kokybę kertantiems<br />

Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną, PKPD transporto priemonių palaukimo eilių formavimą<br />

magistraliniame kelyje A7 Vilkaviškis-Kybartai, priešais Virbalio miestą nuo <strong>2011</strong>-04-01 perk÷l÷ į<br />

PKPD balansą perimtą specializuotą transporto priemonių palaukimo aikštelę – terminalą<br />

Kybartuose, Basanavičiaus g. 55. Tuo ne tik išvengta jau min÷to neigiamo poveikio žmon÷ms,


98<br />

aplinkai, kelių infrastruktūrai, bet ir pagerintas eismo saugumas šiame magistraliniame kelyje,<br />

sudarytos palankesn÷s sąlygos kertantiems Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną Kybartų PKP.<br />

Teikdama transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo paslaugas, PKPD<br />

atnaujino, su suinteresuotomis institucijomis suderino ir tiksliau reglamentavo šių paslaugų<br />

vykdymo procedūras, bendradarbiavimą, tarpusavio įsipareigojimus ir atsakomybę.<br />

PKPD direktoriaus įsakymais tiksliau reglamentuotos ir patvirtintos paslaugų teikimo procedūros<br />

bei sukaupta tokių paslaugų teikimo patirtis sudar÷ tinkamas sąlygas kokybiškesniam palaukimo<br />

eilių formavimui, registravimui ir reguliavimui.<br />

Siekdama planuoto veiklos prioriteto – tobulinti ir pl÷sti teikiamas transporto priemonių palaukimo<br />

eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo paslaugas, suteikiant išankstinio registravimosi<br />

galimybes kertantiems Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną, PKPD darbuotojai paruoš÷<br />

elektronin÷s transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo sistemos sukūrimo ir<br />

įsigijimo paslaugų pirkimo sąlygas bei reikalavimus, pagal kuriuos PKPD planuoja 2012 m. įsigyti,<br />

ir viename PKP įdiegti tokią sistemą.<br />

Vykdydama savo įprastines funkcijas ir tenkindama Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos prie<br />

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių bei teritorinių muitinių, atliekančių<br />

patikrą pasienio kontrol÷s punktuose, poreikius, atsižvelgdama ir vertindama šių institucijų<br />

finansines galimybes ir su tuo susijusius prašymus keisti jų funkcijoms naudojamų patalpų<br />

poreikius (mažinti arba didinti plotus), PKPD <strong>2011</strong> metais papild÷, atnaujino ir patikslino per 40 jai<br />

priskirto valstyb÷s turto panaudos sutarčių. Tokie panaudos sutarčių patikslinimai sudar÷ prielaidas<br />

ir galimybes tinkamai valdyti ir prižiūr÷ti patik÷tą valstyb÷s turtą, optimizuoti jo poreikius valstyb÷s<br />

institucijoms, taip pat teik÷ galimybes laikinai atsilaisvinusias patalpas išnuomoti kitiems ūkio<br />

subjektams, taip gaunant papildomų pajamų v÷lesnei valdomo turto priežiūrai ir remontui. Patalpų<br />

ir statinių nuoma organizuota visuose tarptautiniuose pasienio kontrol÷s punktuose. Iš viso sudaryta<br />

jau 68 PKPD priklausančio valstyb÷s turto nuomos sutartys.<br />

Tenka pasteb÷ti, kad pati PKPD savarankiškai negali priimti sprendimų d÷l konkrečių<br />

atsilaisvinusių patalpų nuomos, o pats patalpų nuomos procesas ir jo atlikimo procedūros yra<br />

tęstinio pobūdžio, priklauso nuo VSAT rinktinių ir TM požiūrio bei jų sprendimo kiekvienu<br />

konkrečiu atveju. Galimą laisvų ir atsilaisvinusių patalpų pasienio kontrol÷s punktuose nuomą ūkio<br />

subjektams reglamentuoja Pasienio kontrol÷s punktų veiklos taisykl÷s, patvirtintos Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausyb÷s 2001 m vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 „D÷l Pasienio kontrol÷s punktų<br />

veiklos taisyklių patvirtinimo“. Remiantis šiomis taisykl÷mis, PKPD, teikdama nuomos paslaugas,<br />

vadovaujasi VSAT rinktinių ir TM nustatytais privalomais darbo principais ir reikalavimais ūkio<br />

subjektams, veikiantiems ar norintiems teikti paslaugas PKP teritorijose. Bet kokia ūkio subjektų<br />

veikla PKP teritorijose galima tik VSAT rintinei ir TM sutikus ir leidus. Esant tokiems<br />

reikalavimams, labiausiai PKP išplitusi muitin÷s tarpininkų, bankin÷s, draudimin÷s,<br />

administracin÷s, maitinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo paslaugos, kurių teikimui įvairūs ūkio<br />

subjektai įstatymo nustatyta tvarka nuomojasi patalpas pasienio kontrol÷s punktų teritorijose.<br />

Per 6 metus PKPD priskirto valstyb÷s materialaus turto nuomos pajamos išaugo nuo 323,7 tūkst. Lt<br />

2006 m. iki 2248 tūkst. Lt <strong>2011</strong> metais. Tokie akivaizdžiai ženklūs nuomos pajamų pokyčiai<br />

tiesiogiai siejami su nauja leistina prekybos neapmuitinamomis prek÷mis veikla ir jos pl÷tra<br />

įvairiuose PKP. Tenka pripažinti, kad šiuo metu populiariausia ir didžiausias pajamas teikianti<br />

patalpų nuomos veikla yra tokių parduotuvių steigimas ir veikla. Tokiai veiklai išnuomojusi jau 8<br />

patalpas. <strong>2011</strong> metais PKPD, tenkindama šios paskirties nuomos poreikius, organizavo ir įsteig÷ 3<br />

neapmuitinamas parduotuves Medininkų, Lavoriškių ir Ramoniškių PKP, tod÷l nuomos pajamos


99<br />

2012 m. dar labiau did÷s. Direkcija nagrin÷ja ir kitas patalpų optimalaus panaudojimo, įskaitant jų<br />

nuomą ūkio subjektams, galimybes.<br />

26 lentel÷. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turo valdymo programos<br />

įgyvendinimo rezultatai<br />

Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

Vertinimo<br />

vertinimo kriterijų pavadinimai ir<br />

kriterijaus kodas<br />

Metinis<br />

Įvykdymas,<br />

mato vienetai<br />

Įvykdyta<br />

planas<br />

%<br />

1 tikslas. Užtikrinti, kad prie ES<br />

išorin÷s sienos tarptautiniai<br />

05-01<br />

pasienio kontrol÷s punktai,<br />

numatyti PKP pl÷tros strategijoje,<br />

būtų pastatyti pagal ES nustatytus<br />

reikalavimus.<br />

R-05-01-01-01<br />

Pastatyti ir modernizuoti pasienio<br />

kontrol÷s punktai (vnt.)<br />

1 1 100<br />

Uždavinys. Pastatyti ir įrengti<br />

modernius, gerai įrengtus kelių,<br />

geležinkelių ir jūrų uosto PKP.<br />

P-05-01-01-01-01<br />

Sudarytos projektavimo ir<br />

statybos darbų rangos sutartys 1 1 100<br />

(vnt.)<br />

P-05-01-01-01-02<br />

Vykdomi investiciniai projektai<br />

(vnt.)<br />

6 7 116<br />

05-02<br />

2 tikslas. Užtikrinti, kad patik÷tas<br />

turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir<br />

efektyviai valdomas<br />

R-05-01-02-01<br />

Naudojamų patalpų ir bendro<br />

patalpų ploto santykis (proc.)<br />

100 85 85<br />

Uždavinys. Vykdyti tinkamą<br />

statinių priežiūrą ir turto valdymą<br />

P-05-01-02-01-01<br />

Pasienio kontrol÷s punktų<br />

priežiūra (vnt.)<br />

30 30 100<br />

P-05-01-02-01-02<br />

Sudarytų turto priežiūros sutarčių<br />

skaičius (vnt.)<br />

46 41 89<br />

P-05-01-02-01-03<br />

Sudarytų nuomos sutarčių<br />

skaičius (vnt.)<br />

71 68 96<br />

Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-01-01-02 „Vykdomi investiciniai projektai (vnt.)“ įvykdytas<br />

116 proc. Planuojant investicijų projektų skaičių nebuvo numatytas projekto „Automobilių<br />

parkavimo aikštel÷s Panemun÷s PKP įrengimas“ įgyvendinimas, kuris buvo v÷liau įtrauktas į<br />

<strong>2011</strong> m. Valstyb÷s investicijų programą.<br />

Rezultato kriterijus R-05-01-02-01 „Naudojamų patalpų ir bendro patalpų ploto santykis (proc.)“<br />

įvykdytas 85 proc. Direkcijai nepavyko išnuomoti visas laisvas patalpas, nes prie vidinių ES sienų<br />

esančiuose PKP nuomojamos patalpos n÷ra patrauklios verslui vykdyti.


100<br />

Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-02-01-02 „Sudarytų turto priežiūros sutarčių skaičius (vnt.)“<br />

įvykdytas 89 proc., nes AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo<br />

reorganizuoti į AB „LESTO“, tod÷l turto priežiūros sutarčių skaičius sumaž÷jo.<br />

Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-02-01-03 „Sudarytų nuomos sutarčių skaičius (vnt.)“<br />

įvykdytas 96 proc., nes ūkio subjektai d÷l ekonominių priežasčių nutrauk÷ 3 patalpų nuomos<br />

sutartis.<br />

27 lentel÷. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turo valdymo programos<br />

asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti (patikslinti)<br />

asignavimai, tūkst. litų<br />

Panaudoti<br />

asignavimai,<br />

tūkst. litų<br />

Iš viso asignavimų programai (1+2) 19214 19074,3 99,3<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s 19214 19074,3 99,3<br />

biudžetas<br />

iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

1.2. Europos Sąjungos ir kitos<br />

tarptautin÷s finansin÷s paramos l÷šos<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų 3382 3307,6 97,8<br />

įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos<br />

finansin÷ parama projektams įgyvendinti<br />

ir kitos teis÷tai gautos l÷šos)<br />

Asignavimų<br />

panaudojimo<br />

procentas<br />

Atlikus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto bei prekių ir paslaugų viešojo pirkimo<br />

procedūras buvo sutaupytos l÷šos.<br />

6. Šeštasis strateginis tikslas ir vykdytos programos<br />

Šeštasis strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacin÷ visuomen÷,<br />

kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis<br />

galimyb÷mis.<br />

Strateginis tikslas buvo vertinamas vienu efekto kriterijumi, kuris pateikiamas 28 lentel÷je.<br />

28 lentel÷. Šešto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas <strong>2011</strong> m.<br />

Vertinimo<br />

kriterijaus<br />

Efekto vertinimo<br />

kriterijaus pavadinimas<br />

Planas Įvykdyta Įvykdymo<br />

procentas<br />

kodas<br />

E-06-01 Gyventojų, kurie kreip÷si į<br />

viešojo administravimo 37 35 94,6<br />

institucijas internetu, proc.<br />

Efekto kriterijus E-06-01 – Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijas<br />

internetu, nepasiektas.


101<br />

16 pav. Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijas internetu, proc.<br />

Duomenų šaltinis: Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

Efekto kriterijaus <strong>2011</strong> m. planuojamas rodiklis buvo 37 procentai, tačiau pasiektas rodiklis 35<br />

procentai. Didžiausias šio efekto kriterijaus augimas buvo 2010 m. Nors ir padid÷jo internetu<br />

besinaudojančių gyventojų dalis, tačiau gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo<br />

institucijas internetu, dalis nepakito. Dažniausiai valstyb÷s institucijų svetain÷se lank÷si jaunesnio<br />

amžiaus, dirbantys, turintys didesnes pajamas ir aukštąjį išsilavinimą, didžiųjų miestų gyventojai.<br />

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra kuriama daug naujų viešųjų ir administracinių elektroninių<br />

paslaugų, būtina tęsti aktyvias šių paslaugų viešinimo ir gyventojų bei įmonių informavimo apie jų<br />

teikiamą naudą veiklas. Šias veiklas Komitetas prad÷jo <strong>2011</strong> m., tačiau siekiant ilgalaikio poveikio,<br />

t.y. realaus naudojimosi tam tikra elektronine paslauga ar sprendimu, turi būti vykdomos tęstin÷s,<br />

ilgalaik÷s iniciatyvos. Pažym÷tina, Komitetas šias viešinimo ir informavimo veiklas numato tęsti<br />

2012 m., siekiant, jog naujai sukuriamos elektronin÷s paslaugos kuo greičiau ir patogiau pasiektų<br />

galutinius naudos gav÷jus, t.y. paslaugų vartotojus. Atitinkamai did÷s ir efekto kriterijaus<br />

„Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijas internetu, procentas“ rodiklis.<br />

6.1. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programa (01-01)<br />

Šeštajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinama Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros<br />

programa, kurią vykd÷ Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos<br />

(toliau – Komitetas).<br />

Programos tikslai:<br />

- kurti ir pildyti turiniu bendrą viešųjų paslaugų teikimo interneto portalą. Prisid÷ti pl÷tojant<br />

elektroninį turinį ir viešąsias bei administracines elektronines paslaugas (01 01);<br />

- prisid÷ti pl÷tojant IRT infrastruktūrą, siekti plataus jos naudojimo (01 02);<br />

- užtikrinti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros darbų koordinavimą (01 03).<br />

Įgyvendinant programos pirmąjį tikslą atlikti šie svarbiausi darbai:<br />

Atlikti Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (toliau –<br />

VAIISIS) funkcionalumų modifikavimo darbai: VAIISIS tapatyb÷s nustatymo sprendimo pl÷tra,<br />

pritaikant ją platesniam ES piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas Lietuvoje ir<br />

Lietuvos piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas ES šalyse, mok÷jimo už paslaugas<br />

komponento modifikavimas, „draugiškesnio“ atvaizdavimo, dizaino elementų korekcijos. Siekiant<br />

supaprastinti taikomosios programin÷s įrangos sukūrimą, šios programin÷s ir technin÷s įrangos<br />

priežiūrą, palaikymą ir administravimą, buvo sukurta virtuali kūrimo ir testavimo aplinka. Taip pat<br />

buvo įgyvendintos 4 saugumo audito rekomendacijos, susijusios su VAIISIS technin÷s ir


102<br />

programin÷s įrangos architektūros pažeidžiamumu. Pažym÷tina, kad <strong>2011</strong> m. pasirašyta 41 sutartis<br />

su valstyb÷s ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (toliau – institucijos) d÷l VAIISIS paslaugų<br />

naudojimo ir šiuo metu VAIISIS paslaugomis naudojasi 132 institucijos. <strong>2011</strong> m. portalą aplank÷<br />

704 tūkst. unikalių lankytojų, iš jų net 204 tūkst. savo asmens tapatybę nustat÷ vykdant visuotinį<br />

gyventojų ir būstų surašymą.<br />

Parengtas ir <strong>2011</strong> m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstyb÷s informacinių išteklių<br />

valdymo įstatymas (Žin., <strong>2011</strong>, Nr. 163-7739), kurio tikslas - užtikrinti tinkamą valstyb÷s<br />

informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą,<br />

finansavimą ir saugą. Numatoma, kad priimtas įstatymas ir 2012 m. numatomi parengti jį<br />

įgyvendinantys teis÷s aktai sudarys sąlygas racionalesniam biudžeto l÷šų naudojimui ir jau esamų<br />

valstyb÷s informacinių išteklių išnaudojimui, skatins informacinių technologijų priemonių kūrimą ir<br />

jų tobulinimą atsižvelgus į informacijos gav÷jų ir paslaugų naudotojų poreikius, sukurs prielaidas<br />

spartesnei elektroninių paslaugų pl÷trai.<br />

Atliktas Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo Bendrųjų<br />

reikalavimų valstyb÷s ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetain÷ms aprašo (toliau –<br />

aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480,<br />

nuostatoms tyrimas, kurio metu nustatyta, kad institucijų svetain÷s aprašo nuostatas bendrai atitinka<br />

51,1 proc. Siekiant pad÷ti institucijoms ir įstaigoms geriau įgyvendinti aprašo reikalavimus,<br />

Komitetas <strong>2011</strong> m. pareng÷ ir išleido leidinį „Metodin÷s rekomendacijos d÷l valstyb÷s ir<br />

savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo bendriesiems reikalavimams“, skirtą<br />

interneto svetainių tur÷tojams, taip pat pareng÷ Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s ir ministerijų<br />

interneto svetainių dizaino suvienodinimo taisyklių projektą.<br />

Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komiteto prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos direktoriaus<br />

<strong>2011</strong> m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T-237 patvirtino Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių<br />

kūrimo ir testavimo metodines rekomendacijas, kurios skirtos interneto tinklalapių kūr÷jams, kad<br />

palengvintų jų darbą, padarant prieinamu interneto tinklalapių turinį įvairią negalią turintiems<br />

žmon÷ms ir nepriklausomai nuo negalią turinčio žmogaus naudojamos technin÷s įrangos.<br />

Įgyvendinant programos antrąjį tikslą – prisid÷ti pl÷tojant IRT infrastruktūrą, siekti plataus jos<br />

naudojimo buvo atlikti šie svarbiausi darbai:<br />

Siekiant tvarkyti teisingus, išsamius ir patogiai bei nesud÷tingai vartotojui prieinamus duomenis<br />

apie valstyb÷s informacines sistemas ir registrus, buvo modifikuoti Valstyb÷s informacinių sistemų<br />

apskaitos kompiuterinis žurnalas ir Registrų sąrašas. Komitetas <strong>2011</strong> m. suderino 8 registrų<br />

nuostatus ir 4 registrų specifikacijas. Taip pat buvo suderinti 53 valstyb÷s informacinių sistemų<br />

nuostatai ir 22 valstyb÷s informacinių sistemų specifikacijos.<br />

Siekiant identifikuoti ir sumažinti rizikos veiksnius, galinčius tur÷ti įtakos teikiamų į Tarpžinybin÷s<br />

mokestinių duomenų saugyklą (toliau – TDS) duomenų, TDS duomenų ir informacijos iš TDS<br />

saugai, atliktas TDS rizikos ir TDS saugos reikalavimų atitikties vertinimas. Įgyvendinant šio<br />

vertinimo rekomendacijas, atlikti TDS programin÷s ir technin÷s įrangos konfigūravimo darbai.<br />

Siekiant programos trečiojo tikslo – užtikrinti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros darbų<br />

koordinavimą, buvo atlikti šie svarbiausi darbai:<br />

Prad÷tos įgyvendinti visos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacin÷<br />

visuomen÷ visiems“ (toliau – IVV prioritetas) priemon÷s (per <strong>2011</strong> m. prad÷tos įgyvendinti 6<br />

naujos IVV prioriteto priemon÷s iš visų 16 numatytų prioritete priemonių). Iš viso per <strong>2011</strong> m. į<br />

valstyb÷s projektų sąrašus įtraukta 40 naujų projektų, kurių vert÷ 171,981 mln. Lt, 25 projektams


103<br />

skirtas finansavimas, kurių vert÷ 166,188 mln. Lt, pasirašyta 19 projekto finansavimo ir<br />

administravimo sutarčių, kurių vert÷ 124,059 mln. Lt, baigti įgyvendinti 26 projektai.<br />

Įgyvendinant projektą „Informavimas ir viešinimas apie prioriteto „Informacin÷ visuomen÷<br />

visiems“ įgyvendinimą“, buvo atliktos viešinimo kampanijos: „Sužinok“, skirta žiniasklaidai<br />

(inicijuoti interviu ir publikacijos tradicin÷je ir interneto žiniasklaidoje, sukurtas Komiteto<br />

tinklaraštis „Twitter“ svetain÷je, kt.), „E-kademija“, skirta gyventojams, mažai ar visai<br />

nesidomintiems IRT (nuotolinių transliacijų būdu surengti 3 seminarai viešosiose bibliotekose apie<br />

elektronines paslaugas ir jų naudą, kuriuos steb÷jo 7,7 tūkst. gyventojų ir daugiau nei 500<br />

bibliotekininkų; išleistas leidinys „E. paslaugos – patogesniam gyvenimui“, išspausdintas 2,2 tūkst.<br />

tiražu ir išplatintas visose viešosiose Lietuvos bibliotekose; išleisti informaciniai lankstinukai ir kt.),<br />

„Prisijungusi Lietuva“, skirta gyventojams, kurie nuolat naudojasi IRT (sukurta interneto svetain÷<br />

www.prisijungusi.lt, kurioje talpinama aktuali informacija apie ES paramos l÷šomis Lietuvoje<br />

sukurtas ir veikiančias viešąsias elektronines paslaugas; sukurtas kampanijos „Facebook“ puslapis;<br />

sukurti 4 reklaminiai filmukai ir kt.). Taip pat parengtos Metodin÷s rekomendacijos Ekonomikos<br />

augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacin÷ visuomen÷ visiems“ priemonių projektų,<br />

kurių metu kuriamos administracin÷s ir viešosios elektronin÷s paslaugos, vykdytojams.<br />

Parengtas Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektų prioritetinis sąrašas. Komitetas<br />

<strong>2011</strong> m. derino 65 informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektus, iš jų 62 buvo suderinti<br />

(45 projektai tęstinio pobūdžio), o 3 investicijų projektai nebuvo suderinti, nes neatitiko vertinimo<br />

kriterijų.<br />

Įsteigta Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros steb÷senos informacin÷ sistema. <strong>2011</strong> m. įgyvendintas<br />

pirmasis sistemos kūrimo etapas – sukurtas statistinių rodiklių analiz÷s modulis. Komiteto kuriamos<br />

Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros steb÷senos informacin÷s sistemos paskirtis – automatizuoti<br />

informacin÷s visuomen÷s pl÷tros statistikos rodiklių pokyčių, viešosios informacin÷s visuomen÷s<br />

pl÷tros politikos įgyvendinimo steb÷jimą. Tai sudarys galimybę Komitetui ir įstaigoms,<br />

formuojančioms informacin÷s visuomen÷s pl÷tros politiką, esamuoju laiku gauti informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷trą atspindinčią informaciją.<br />

29 lentel÷. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programos įgyvendinimo rezultatai<br />

Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷s<br />

Vertinimo<br />

vertinimo kriterijų pavadinimai ir<br />

kriterijaus kodas<br />

Metinis<br />

Įvykdymas,<br />

mato vienetai<br />

Įvykdyta<br />

planas<br />

%<br />

1 tikslas. Kurti ir pildyti turiniu<br />

bendrą viešųjų paslaugų teikimo<br />

01-01<br />

interneto portalą. Prisid÷ti pl÷tojant<br />

elektroninį turinį ir viešąsias bei<br />

administracines elektronines<br />

paslaugas<br />

Rezultato:<br />

R-01-01-01-01<br />

Pagrindinių viešųjų ir administracinių<br />

paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę<br />

(visiško pasiekiamumo internetu<br />

brandos lygiu) procentas<br />

75 69,1 92,1<br />

Produkto:


104<br />

P-01-01-01-01-<br />

01<br />

P-01-01-01-02-<br />

01<br />

P-01-01-01-03-<br />

01<br />

01-02<br />

R-01-01-02-01<br />

P-01-01-02-01-<br />

01<br />

Uždavinys. Sukurti interneto portalą,<br />

per kurį gyventojai ir verslo įmon÷s<br />

gal÷tų gauti visą viešą su valstyb÷s<br />

institucijomis ir įstaigomis, jų<br />

vykdomomis funkcijomis susijusią<br />

informaciją bei viešojo<br />

administravimo paslaugas<br />

Lankytojų, apsilankiusių portale<br />

„Elektroniniai valdžios vartai“<br />

(www.evaldzia.lt), skaičiaus<br />

did÷jimas kasmet (proc.)<br />

Uždavinys. Dalyvauti kuriant<br />

valstyb÷s informacinių išteklių<br />

valdymo teisinę bazę<br />

Parengtų teis÷s aktų projektų,<br />

reglamentuojančių informacinių<br />

išteklių valdymą, skaičius<br />

Uždavinys. Teikti valstyb÷s<br />

institucijoms ir įstaigoms metodinę<br />

pagalbą ir informaciją, ar jų interneto<br />

svetain÷s atitinka keliamus<br />

reikalavimus, tobulinti aplinkos<br />

pritaikymo neįgaliesiems teisinį<br />

reglamentavimą<br />

Parengtų neįgaliesiems pritaikytų<br />

interneto tinklalapių kūrimo,<br />

testavimo ir įvertinimo metodinių<br />

rekomendacijų pagal W3<br />

konsorciumo Tinklaviečių turinio<br />

prieinamumo gairių 2.0 versiją,<br />

skaičius<br />

2 tikslas. Prisid÷ti pl÷tojant IRT<br />

infrastruktūrą, siekti plataus jos<br />

naudojimo<br />

Rezultato<br />

Valstyb÷s registrų, teikiančių<br />

paslaugas elektroniniu būdu,<br />

procentas<br />

Produkto:<br />

Uždavinys. Pl÷toti Tarpžinybinę<br />

mokestinių duomenų saugyklą<br />

Nuolat aktualizuojamų duomenų<br />

vitrinų, teikiamų per Tarpžinybinę<br />

mokestinių duomenų saugyklą,<br />

skaičius<br />

Uždavinys. Skatinti elektroninio<br />

parašo infrastruktūros pl÷trą<br />

10 134,66 13,5 karto<br />

1 1 100<br />

1 1 100<br />

45 51,1 113,6<br />

35 29 82,9


105<br />

P-01-01-02-02-<br />

01<br />

P-01-01-02-03-<br />

01<br />

01 03<br />

R-01-01-03-01<br />

P-01-01-03-01-<br />

01<br />

Sukurta programin÷ priemon÷,<br />

leidžianti sudaryti, tvarkyti ir<br />

pasirašyti prižiūrimų / akredituotų<br />

sertifikavimo paslaugų teik÷jų<br />

teikiamų paslaugų sąrašus (aprašus),<br />

sudarytus žmogui suprantama ir<br />

kompiuterių skaitoma formomis<br />

Uždavinys. Užtikrinti steigiamų,<br />

kuriamų ir modifikuojamų valstyb÷s<br />

registrų ir valstyb÷s informacinių<br />

sistemų sąveikumą<br />

Suderintų valstyb÷s registrų ir<br />

valstyb÷s informacinių sistemų<br />

nuostatų ir specifikacijų skaičius<br />

3 tikslas. Užtikrinti informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷tros darbų<br />

koordinavimą<br />

Rezultato<br />

Projektų, kuriems skirta Europos<br />

Sąjungos struktūrinių fondų parama,<br />

skaičius<br />

Produkto<br />

Uždavinys. Užtikrinti Europos<br />

Sąjungos 2007-2013 m. struktūrin÷s<br />

paramos informacin÷s visuomen÷s<br />

krypties įgyvendinimą<br />

Informacin÷s visuomen÷s pl÷trai<br />

skirtų l÷šų pagal Lietuvos 2007-2013<br />

metų Europos Sąjungos struktūrin÷s<br />

paramos panaudojimo strategijos<br />

Ekonomikos augimo veiksmų<br />

programos prioritetą „Informacin÷<br />

visuomen÷ visiems“ įsisavinimo<br />

procentas<br />

Uždavinys. Užtikrinti tikslingą per<br />

Valstyb÷s investicijų programą<br />

skiriamų asignavimų informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷trai panaudojimą<br />

1 0 0<br />

25 87 3,5 karto<br />

45 25 55,6<br />

21,01 14,3 67,9<br />

P-01-01-03-02-<br />

01<br />

Parengtas ir pateiktas Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausybei 2012 metų<br />

investicijų projektų, skirtų<br />

informacinei pl÷trai, įvertinimas pagal<br />

prioritetus<br />

1 1 100<br />

Uždavinys. Vykdyti su informacin÷s<br />

visuomen÷s pl÷tros procesais<br />

susijusius pavestus darbus


106<br />

P-01-01-03-03-<br />

01<br />

Parengtų su informacin÷s visuomen÷s<br />

pl÷tros koordinavimu, atskirų procesų<br />

reglamentavimu ir kitų susijusių<br />

rekomendacinių dokumentų,<br />

metodikų, kitų teis÷s aktų projektų<br />

skaičius<br />

15 15 100<br />

Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ne visi pasiekti, o kai kurių reikšm÷s viršytos keletą<br />

kartų.<br />

Neįgyvendinta priemon÷, kurioje buvo planuota įsisavinti 21,01 proc. Informacin÷s visuomen÷s<br />

pl÷trai skirtų 2007-2013 m. ES l÷šų. Faktiškai įsisavinta 14,3 proc. D÷l to nebuvo pasiektas ir<br />

programos rezultato kriterijus. Planuota įgyvendinti 45 projektus, faktiškai – 25. Komitetas,<br />

įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. balandžio 6 d. pasitarimo protokolo<br />

Nr. 24 2 klausimo 2.3.1 punktą, prival÷jo sustabdyti visų neprad÷tų IVV prioriteto priemonių<br />

įgyvendinimą nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. <strong>2011</strong> m. buvo prad÷tos<br />

įgyvendinti visos likusios IVV prioriteto priemon÷s, tod÷l finansavimas projektams prad÷tas skirti<br />

<strong>2011</strong> m. IV ketvirtį. Visa tai l÷m÷ ir sul÷t÷jusį IVV prioriteto l÷šų išmok÷jimą.<br />

Vykdant <strong>2011</strong> m. Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų ir būstų surašymą elektroniniu būdu,<br />

asmens tapatyb÷s nustatymui buvo naudojamas portalas, o tai sąlygojo žymiai išaugusį portalo<br />

lankytojų skaičių (papildomai apsilank÷ 240 tūkst. unikalių lankytojų). Taip pat ženkliai padaug÷jo<br />

studentų, kurie siekdami gauti paskolą studijoms apmok÷ti, asmens tapatyb÷s nustatymui naudojo<br />

portalą. D÷l išvardintų priežasčių planuotas priemon÷s rodiklis – Lankytojų, apsilankiusių portale<br />

„Elektroniniai valdžios vartai“ (www.evaldzia.lt), skaičiaus did÷jimas kasmet viršytas 13,5 karto.<br />

Ženkliai, 3,5 karto viršytas priemon÷s – Suderintų valstyb÷s registrų ir valstyb÷s informacinių<br />

sistemų nuostatų ir specifikacijų skaičius, rodiklis (planas 25, faktas 87). Valstyb÷s kontrol÷<br />

daugelyje valstyb÷s institucijų ir įstaigų atliko auditus ir nustat÷ pažeidimus, susijusius su valstyb÷s<br />

informacinių sistemų ir valstyb÷s registrų nuostatais ir specifikacijomis, atsižvelgiant į tai, valstyb÷s<br />

institucijos ir įstaigos <strong>2011</strong> m. aktyviai teik÷ derinti valstyb÷s registrų ir valstyb÷s informacinių<br />

sistemų nuostatų ir specifikacijų projektus<br />

29 lentel÷. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programos asignavimų panaudojimas<br />

Asignavimai<br />

Patvirtinti<br />

Panaudoti Asignavimų<br />

(patikslinti)<br />

asignavimai, panaudojimo<br />

asignavimai,<br />

tūkst. litų procentas<br />

tūkst. litų<br />

Iš viso asignavimų programai (1+2) 220786,6 143709,9 65,1<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s<br />

220786,6 143709,9 65,1<br />

biudžetas<br />

iš jo:<br />

24208 20727,8 85,6<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos<br />

1.2. Europos Sąjungos ir kitos<br />

tarptautin÷s finansin÷s paramos l÷šos<br />

191604,6 118606,8 61,9


107<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų<br />

įmokos<br />

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos<br />

finansin÷ parama projektams įgyvendinti<br />

ir kitos teis÷tai gautos l÷šos)<br />

Komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. balandžio 6 d. pasitarimo<br />

protokolo Nr. 24 2 klausimo 2.3.1 punktu (toliau – pavedimas), buvo įpareigotas parengti naują (-<br />

as) IVV prioriteto įgyvendinimo priemonę (-es), kurią (-ias) įgyvendinant konkurso būdu būtų<br />

paskirstyta apie 100 mln. Lt IVV prioriteto l÷šų. Komitetas, vykdydamas Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausyb÷s pavedimą, prival÷jo sustabdyti visų neprad÷tų IVV prioriteto priemonių įgyvendinimą<br />

nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (8 m÷n.), o tai sąlygojo sul÷t÷jusį IVV<br />

prioriteto l÷šų kontraktavimą ir išmok÷jimą <strong>2011</strong> m.<br />

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMAS<br />

1. Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros <strong>2011</strong>–2017 metų programos įgyvendinimo<br />

tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas<br />

<strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> koordinuoja Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros <strong>2011</strong>–2017 metų programos<br />

įgyvendinimo tarpinstitucinį 2012–2014 metų veiklos planą.<br />

VALSTYBINöS SAUGAUS EISMO PLöTROS <strong>2011</strong>-2017 METŲ PROGRAMOS<br />

SIEKIAMŲ REIKŠMIŲ <strong>2011</strong> M. ĮGYVENDINIMO REZULTATAI<br />

Eil.<br />

Nr.<br />

1<br />

1.1.<br />

Vertinimo<br />

kriterijų<br />

pavadinimas<br />

Siekiami rezultatai <strong>2011</strong> m.<br />

Įgyvendinanti<br />

institucija<br />

Pastabos<br />

Planas Įvykdyta<br />

Įvykdymo<br />

procentas<br />

1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys) 1 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių švietimą<br />

saugaus eismo srityje):<br />

Saugaus eismo<br />

Švietimo ir<br />

švietimo<br />

mokslo<br />

priemonių įtaka,<br />

<strong>ministerija</strong><br />

žinomumas ir<br />

(toliau –<br />

prieinamumas<br />

ŠMM) ,<br />

(apklaustų<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

respondentų, 60<br />

100 <strong>ministerija</strong><br />

kurių elgesiui ar (PD)/60 60(ŠMM)<br />

(toliau – SM),<br />

jų vaikų elgesiui (ŠMM)<br />

(ŠMM) Policijos<br />

tur÷jo įtakos<br />

saugaus eismo<br />

švietimo ar<br />

informavimo<br />

priemon÷s, dalis<br />

(procentais)<br />

departamentas<br />

prie Vidaus<br />

reikalų<br />

ministerijos<br />

(toliau –<br />

Policijos


108<br />

1.1.<br />

1.1.1.<br />

1.1.2.<br />

1.1.3<br />

departamentas)<br />

1-ojo tikslo uždavinio (rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti jų<br />

kvalifikaciją):<br />

Surengtų<br />

Lietuvos<br />

mokymų eismo<br />

automobilių<br />

inžinieriams 5 12 240 kelių direkcija<br />

skaičius<br />

prie (toliau –<br />

(vienetais)<br />

LAKD)<br />

Surengtų<br />

tarptautinių ir<br />

(arba)<br />

nacionalinių<br />

renginių saugaus<br />

1 1 100 SM<br />

eismo klausimais<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Surengtų<br />

mokymų saugaus<br />

eismo<br />

mokytojams<br />

skaičius<br />

1 1 100 ŠMM<br />

(vienetais)<br />

1.2. 2-ojo tikslo uždavinio (švietimo įstaigose ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius):<br />

Švietimo įstaigų,<br />

aprūpintų<br />

saugaus eismo<br />

1.2.1. didaktinemokomąja<br />

10 10 100 ŠMM<br />

medžiaga, dalis<br />

(procentais)<br />

Įrengtų saugaus<br />

1.2.2.<br />

eismo kabinetų ir<br />

(arba) saugaus<br />

eismo mokymo<br />

10 ŠMM<br />

aikštelių skaičius<br />

(vienetais)<br />

Policijos įstaigų,<br />

kuriose yra vaikų<br />

1.2.3.<br />

saugaus eismo<br />

Policijos<br />

5 5 100,0<br />

(saugaus elgesio)<br />

departamentas<br />

klas÷s, skaičius<br />

(vienetais)<br />

Lietuvos mokinių<br />

konkurso<br />

„Saugokime<br />

1.2.4. jaunas gyvybes 1300 1300 100 ŠMM<br />

keliuose“ dalyvių<br />

skaičius (per<br />

metus tūkst.


109<br />

vienetų)<br />

1.3. 3-iojo tikslo uždavinio (šviesti visuomenę):<br />

Nuolat<br />

atnaujinamos<br />

informacijos apie<br />

saugaus eismo<br />

1.3.1<br />

būklę šaltinių<br />

Policijos<br />

431 431 100,0<br />

skaičius<br />

departamentas<br />

internete,<br />

televizijoje,<br />

radijuje, spaudoje<br />

ir kita<br />

Informacinių<br />

leidinių apie<br />

1.3.2.<br />

saugaus eismo<br />

būklę tiražų<br />

1 1 100 LAKD<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

kultūringą eismo<br />

dalyvių elgesį<br />

1.3.3. skatinančių 1 1 100 SM<br />

saugaus eismo<br />

akcijų, kurioms<br />

Prieš vairavimą<br />

apsvaigus nuo<br />

1.3.4.<br />

alkoholio,<br />

narkotikų ar kitų<br />

psichiką<br />

veikiančių<br />

medžiagų<br />

nukreiptų<br />

1 1 100 SM<br />

saugaus eismo<br />

akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos<br />

žiniasklaidos<br />

priemon÷s,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

1.3.5.<br />

Laikytis<br />

leidžiamo<br />

važiavimo<br />

greičio<br />

skatinančių<br />

saugaus eismo<br />

akcijų, kurioms<br />

1 1 100 SM<br />

buvo pasitelktos<br />

žiniasklaidos<br />

priemon÷s,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

1.3.6.<br />

Informacijos apie<br />

automatinių<br />

2 2 100 LAKD


110<br />

1.3.7.<br />

1.3.8.<br />

1.3.9.<br />

greičio matuoklių<br />

paskirtį, teikiamą<br />

naudą ir<br />

stacionarių<br />

prietaisų vietas<br />

keliuose šaltiniai<br />

(interneto<br />

svetain÷s,<br />

žiniasklaida,<br />

informaciniai<br />

bukletai,<br />

palydovin÷s<br />

navigacijos<br />

įranga, kita)<br />

Naudoti<br />

automobilio,<br />

motociklo,<br />

dviračio ar kitas<br />

saugos priemones<br />

(saugos diržus,<br />

šalmus, vaikiškas<br />

k÷dutes ir kita)<br />

skatinančių<br />

saugaus eismo<br />

akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos<br />

žiniasklaidos<br />

priemon÷s,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

specialiais<br />

įrenginiais<br />

demonstruojama<br />

automobilio<br />

saugos priemonių<br />

nauda, skaičius<br />

(vienetais)<br />

Naudoti šviesos<br />

atšvaitus ir d÷v÷ti<br />

drabužius su<br />

šviesą<br />

atspindinčiais<br />

elementais<br />

skatinančių<br />

saugaus eismo<br />

akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos<br />

žiniasklaidos<br />

priemon÷s,<br />

1 1 100 SM<br />

20 20 100 SM<br />

1 1 100 SM


111<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

1.4. 4-ojo tikslo uždavinio (gerinti vairuotojų mokymo kokybę)<br />

1.4.1.<br />

Asmenų, iš pirmo<br />

karto išlaikiusių<br />

praktinį<br />

vairavimo<br />

įgūdžių<br />

egzaminą, dalis<br />

(procentais)<br />

45 38 85<br />

Valstybin÷<br />

kelių<br />

transporto<br />

inspekcija prie<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

(toliau –<br />

VKTI)<br />

Priemon÷s<br />

įgyvendinimas<br />

nebuvo<br />

numatytas<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

vasario 23 d.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

įsakymu Nr. 3-<br />

111<br />

patvirtintame<br />

<strong>2011</strong>–2013 m.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

strateginiame<br />

plane. <strong>2011</strong> m.<br />

buvo patvirtinti<br />

teis÷s aktai<br />

nustatantys B<br />

kategorijos<br />

vairuotojų<br />

išlaikymo iš<br />

pirmo karto<br />

proc.<br />

skaičiavimo<br />

tvarką. <strong>2011</strong> m.<br />

VĮ „Regitra“<br />

atliko<br />

programavimo<br />

darbus ir<br />

sudar÷<br />

galimybę<br />

vairavimo<br />

mokykloms<br />

gauti duomenis<br />

apie mokinių<br />

išlaikymo iš<br />

pirmo karto<br />

proc.<br />

1.4.2.<br />

Vairuotojų<br />

rengimo mokyklų<br />

patikrinimų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

190 99 52 VKTI<br />

Inspekcija<br />

įgyvendindama<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

vasario 23 d.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

įsakymu Nr. 3-<br />

111


112<br />

patvirtintame<br />

<strong>2011</strong>–2013 m.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

strateginiame<br />

plane<br />

numatytus<br />

uždavinius<br />

<strong>2011</strong> m. tur÷jo<br />

patikrinti 99<br />

vairavimo<br />

mokymo<br />

įstaigas, tod÷l<br />

įvykdymas –<br />

52 proc.<br />

Priemon÷ bus<br />

įvykdyta 2012<br />

m. įvertinus<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

atsilikimą.<br />

Vairavimo<br />

mokymui skirtų<br />

.4.3.<br />

transporto<br />

priemonių 650 751 115,5 VKTI<br />

patikrinimų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

2. 1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys) 2 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių kontrolę):<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu buvo<br />

2.1.<br />

aktyviau<br />

Policijos<br />

57 74 129,8<br />

kontroliuojami<br />

departamentas<br />

eismo dalyviai,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

2.1. 1-ojo tikslo uždavinio (organizuoti eismo dalyvių kontrolę):<br />

Policijos<br />

Alkoholio<br />

padalinių,<br />

kiekio<br />

aprūpintų<br />

matavimo<br />

šiuolaikin÷mis<br />

prietaisai –<br />

eismo kontrol÷s<br />

55 vnt.,<br />

2.1.1.<br />

priemon÷mis,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

11<br />

automatin÷<br />

vaizdo ir<br />

garso<br />

įrašymo<br />

įranga – 20<br />

vnt.<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

2.1.2. Policijos 220 249 113,2 Policijos


113<br />

2.1.3.<br />

pareigūnų,<br />

išmokytų vairuoti<br />

tarnybines<br />

transporto<br />

priemones<br />

ekstremaliomis<br />

sąlygomis,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Policijos<br />

pareigūnų,<br />

išmokytų<br />

atpažinti nuo<br />

narkotinių ar kitų<br />

psichiką<br />

veikiančių<br />

medžiagų<br />

apsvaigusius<br />

vairuotojus,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

250 132 52,8<br />

departamentas<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

Šios priemon÷s<br />

įgyvendinimui<br />

nebuvo skirtos<br />

l÷šos. Tod÷l<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

prie VRM šią<br />

priemonę<br />

įgyvendino<br />

pagal savo<br />

finansines<br />

galimybes.<br />

2.2. 2-ojo tikslo uždavinio (vykdyti pavojingo ir chuliganiško elgesio kontrolę)<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

2.2.1.<br />

aktyviau<br />

kontroliuojami<br />

pavojingai ir 14 14 100,0<br />

2.3.1.<br />

chuliganiškai<br />

vairuojantys<br />

asmenys,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

2.3. 3-iojo tikslo uždavinio (vykdyti neblaivių eismo dalyvių kontrolę):<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

aktyviau<br />

kontroliuojami<br />

vairuotojai,<br />

apsvaigę nuo<br />

alkoholio,<br />

narkotikų ar kitų<br />

psichiką<br />

veikiančių<br />

medžiagų,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

14 31 221,4<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

pablog÷jus<br />

eismo situacijai<br />

keliuose, buvo<br />

priimtas<br />

sprendimas<br />

sustiprinti<br />

neblaivių<br />

vairuotojų<br />

kontrolę. Tai<br />

leido sumažinti<br />

skaudžių eismo<br />

įvykių skaičių.<br />

Tod÷l buvo<br />

surengta<br />

daugiau akcijų,


114<br />

2.4. 4-ojo tikslo uždavinio (vykdyti važiavimo greičio kontrolę):<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

aktyviau<br />

kontroliuojami<br />

Policijos<br />

2.4.1. leidžiamą<br />

10 8 80,0<br />

departamentas<br />

važiavimo greitį<br />

viršijantys<br />

vairuotojai,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

5-ojo tikslo<br />

uždavinio<br />

(vykdyti saugos<br />

2.5.<br />

priemonių<br />

naudojimo<br />

kontrolę):<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

aktyviau<br />

kontroliuojami<br />

2.5.1.<br />

eismo dalyviai,<br />

nenaudojantys<br />

automobilio,<br />

motociklo,<br />

dviračio ar kitų<br />

saugos<br />

priemonių,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

14 14 100,0<br />

Policijos<br />

departamentas<br />

2.6. 6-ojo tikslo uždavinio (vykdyti šviesos atšvaitų naudojimo kontrolę):<br />

Surengtų saugaus<br />

eismo akcijų,<br />

kurių metu<br />

Aktyviau<br />

kontroliuojami<br />

eismo dalyviai,<br />

tamsiuoju paros<br />

2.6.1.<br />

metu<br />

Policijos<br />

7 7 100,0<br />

nenaudojantys<br />

departamentas<br />

šviesos atšvaitų<br />

ar šviečiančių<br />

žibintų,<br />

ned÷vintys<br />

drabužių su<br />

šviesą<br />

atspindinčiais<br />

nei buvo<br />

numatyta<br />

programoje.


115<br />

elementais,<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

2.7. 7-ojo tikslo uždavinio (vykdyti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę):<br />

Patikrinta<br />

vairuotojų,<br />

patenkančių į<br />

reglamento (EB)<br />

Nr. 561/2006<br />

reguliavimo sritį,<br />

dirbtų dienų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

2.7.1.<br />

86 357 165 466 191,6 VKTI<br />

3. 2 prioriteto (saugūs keliai) tikslo (didinti kelių infrastruktūros saugumą):<br />

Palyginti su 2010<br />

Lietuvos<br />

metais, sumaž÷jo<br />

automobilių<br />

3.1.<br />

10 36 360<br />

„juodųjų d÷mių“<br />

kelių direkcija<br />

(procentais)<br />

3.1.<br />

3.1.1.<br />

Inspekcija<br />

įgyvendindama<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

vasario 23 d.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

įsakymu Nr. 3-<br />

111<br />

patvirtintame<br />

<strong>2011</strong>–2013 m.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

strateginiame<br />

plane<br />

numatytus<br />

uždavinius<br />

<strong>2011</strong> m. tur÷jo<br />

patikrinti 162<br />

000 vairuotojų<br />

dirbtų dienų,<br />

patikrino 165<br />

466 vairuotojų<br />

dirbtas dienas.<br />

1-ojo tikslo uždavinio (didinti kelių infrastruktūros saugumą p÷stiesiems ir<br />

dviratininkams):<br />

Nutiesta ar<br />

rekonstruota<br />

p÷sčiųjų ir (ar)<br />

dviračių takų 10 28 280 LAKD<br />

valstybin÷s<br />

reikšm÷s keliuose<br />

(kilometrais)<br />

Įrengtas<br />

valstybin÷s<br />

reikšm÷s<br />

3.1.2.<br />

kelių 3 7 233 LAKD<br />

apšvietimas<br />

(kilometrais)<br />

3.2. 2-ojo tikslo uždavinio (didinti kelių infrastruktūros saugumą vairuotojams ir keleiviams):<br />

Rekonstruotų<br />

3.2.1. pavojingų<br />

5 19 380 LAKD<br />

sankryžų skaičius


116<br />

(vienetais)<br />

3.2.2.<br />

Kelių ruožų, kur<br />

padidintas<br />

šalikelių<br />

17 55 320 LAKD<br />

saugumas, ilgis<br />

(kilometrais)<br />

3.3. 3-iojo tikslo uždavinio (valdyti važiavimo greitį):<br />

Valstybin÷s<br />

reikšm÷s keliuose<br />

įrengtų greičio<br />

3.3.1. mažinimo<br />

42 145 345 LAKD<br />

priemonių<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

3.3.2<br />

Įrengtų sektorinių<br />

greičio matuoklių<br />

skaičius<br />

- LAKD<br />

(vienetais)<br />

3.4. 4-ojo tikslo uždavinio (mažinti avaringų ruožų ir „juodųjų d÷mių“ skaičių):<br />

3.4.1.<br />

Padid÷jusio<br />

avaringumo<br />

ruožų ir „juodųjų<br />

d÷mių“<br />

valstybin÷s<br />

reikšm÷s keliuose<br />

nustatymas<br />

(kartais)<br />

1 1 100 LAKD<br />

3.5. 5-ojo tikslo uždavinio (atlikti kelių infrastruktūros saugumo kontrolę):<br />

Atliktų<br />

valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių<br />

saugumo auditų<br />

3.5.1. ir poveikio eismo 50 20 40 LAKD<br />

saugumui<br />

vertinimų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių,<br />

kuriuose atlikti<br />

3.5.2.<br />

saugumo<br />

patikrinimai<br />

1,73 1,73 100 LAKD<br />

(inspekcijos),<br />

ilgis (tūkst.<br />

kilometrų)<br />

4. 3 prioriteto (saugios transporto priemon÷s) tikslo (didinti transporto priemonių saugumą):<br />

4.1.<br />

Transporto<br />

priemonių,<br />

pirmos patikros<br />

45 45 100 SM<br />

metu atitikusių


117<br />

privalomosios<br />

technin÷s<br />

apžiūros<br />

reikalavimus,<br />

dalis (procentais)<br />

4.1. 1-ojo tikslo uždavinio (atlikti transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrolę):<br />

Kokios įdiegtos privalomosios technin÷s apžiūros atlikimo kontrol÷s priemon÷s<br />

4.1.1.<br />

(apibūdinimas):<br />

Sudarant galimybę kontroliuojančioms institucijoms steb÷ti privalomosios technin÷s<br />

4.1.1.1. apžiūros atlikimo procesą nuo transporto priemon÷s atvykimo iki išvykimo iš technin÷s<br />

apžiūros atlikimo vietos<br />

Maksimaliai kompiuterizuojant technin÷s apžiūros technologinį procesą, pritaikant<br />

šiuolaikines informacines technologijas, pagerinant technin÷s apžiūros atlikimo kokybę ir<br />

4.1.1.2.<br />

maksimaliai sumažinant žmogiškąjį veiksnį darant sprendimus d÷l transporto priemon÷s<br />

4.1.2.<br />

4.1.4.<br />

atitikties nustatytiems reikalavimams<br />

Sujungiant<br />

technin÷s<br />

apžiūros<br />

informacinę<br />

sistemą su<br />

Vidaus reikalų<br />

ministerijos,<br />

Valstybin÷s kelių<br />

transporto<br />

inspekcijos,<br />

valstyb÷s įmon÷s<br />

„Regitra“ ir kitų<br />

institucijų<br />

informacin÷mis<br />

sistemomis<br />

(įgyvendintų<br />

priemonių dalis<br />

(procentais)<br />

Keliuose atliktų<br />

transporto<br />

priemonių<br />

technin÷s būkl÷s<br />

patikrinimų<br />

skaičius<br />

vienetų)<br />

(tūkst.<br />

50 VKTI<br />

71 120,075/2,6 169,1/104<br />

Policijos<br />

departamentas,<br />

VKTI<br />

Duomenų<br />

pateikti<br />

negalime, nes<br />

Inspekcija<br />

nevykdo<br />

funkcijų,<br />

turinčių įtakos<br />

šio rodiklio<br />

įgyvendinimui.<br />

Atsakingos už<br />

priemon÷s<br />

įgyvendinimą<br />

dvi institucijos.<br />

Inspekcija<br />

įgyvendindama<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

vasario 23 d.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

įsakymu Nr. 3-<br />

111<br />

patvirtintame<br />

<strong>2011</strong>–2013 m.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

strateginiame<br />

plane


118<br />

4.1.5.<br />

4.1.6.<br />

4.1.7.<br />

Patikrintų<br />

tachografų<br />

dirbtuvių skaičius<br />

(vienetais)<br />

Įrenginių ir<br />

prietaisų,<br />

galinčių tur÷ti<br />

neigiamos įtakos<br />

tachografo<br />

veikimui, paieškų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Pasvertų<br />

sunkiasvorių ir<br />

išmatuotų didelių<br />

gabaritų<br />

transporto<br />

priemonių<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

12 13 108,3 VKTI<br />

90 147 163,3 VKTI<br />

2271 6 155 271 VKTI<br />

numatytus<br />

uždavinius<br />

planavo<br />

patikrinti – 2<br />

500 transporto<br />

priemonių<br />

techninę būklę,<br />

o patikrino 2<br />

604 transporto<br />

priemonių<br />

techninę būklę,<br />

įvykdymas –<br />

104 proc.<br />

Inspekcija<br />

vykdydama<br />

vairavimo ir<br />

poilsio režimo<br />

kontrolę<br />

nustat÷ daugiau<br />

atvejų, kai<br />

vairuotojai<br />

ved÷ apskaitą<br />

apgaul÷s būdu<br />

tam naudodami<br />

įrenginius ir<br />

prietaisus,<br />

turinčius įtakos<br />

tachografo<br />

veikimui.<br />

Inspekcija<br />

įgyvendindama<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

vasario 23 d.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

įsakymu Nr. 3-<br />

111<br />

patvirtintame<br />

<strong>2011</strong>-2013 m.<br />

<strong>Susisiekimo</strong><br />

ministerijos<br />

strateginiame<br />

plane<br />

numatytus<br />

uždavinius<br />

<strong>2011</strong> m. tur÷jo<br />

pasverti ir<br />

išmatuoti 5000


119<br />

4.2. 2-ojo tikslo uždavinio (didinti saugesnių automobilių skaičių):<br />

4.2.1.<br />

Vidutinis<br />

transporto<br />

priemonių<br />

15 15 100 SM<br />

amžius (metais)<br />

Lietuvos<br />

Respublikos<br />

transporto<br />

priemonių<br />

draudikų biuro<br />

Transporto<br />

4.2.2.<br />

prevencijos<br />

priemonių<br />

0,1<br />

fondo dalis,<br />

draudikų<br />

skiriama saugaus<br />

biuras<br />

eismo<br />

priemon÷ms<br />

finansuoti<br />

(procentais)<br />

5<br />

5.1.<br />

transporto<br />

priemonių.<br />

Pasv÷r÷ ir<br />

išmatavo 6 155<br />

transporto<br />

priemones.<br />

4 prioriteto (greita ir kokybiška pagalba eismo dalyviams) tikslo (užtikrinti greitą ir<br />

kokybišką pagalbą nukent÷jusiesiems):<br />

Eismo įvykiuose<br />

Sveikatos<br />

žuvusių asmenų<br />

apsaugos<br />

skaičius,<br />

<strong>ministerija</strong><br />

tenkantis 100<br />

(toliau –<br />

sužeistųjų eismo<br />

SAM) ,<br />

įvykių<br />

(eismo<br />

skaičius)<br />

metu<br />

dalyvių<br />

7<br />

Priešgaisrin÷s<br />

apsaugos ir<br />

gelb÷jimo<br />

departamentas<br />

prie Vidaus<br />

reikalų<br />

ministerijos<br />

(toliau –<br />

Priešgaisrin÷s<br />

apsaugos ir<br />

gelb÷jimo<br />

departamentas<br />

5.1. 1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti gelb÷jimo tarnybų darbą keliuose):<br />

Surengtų<br />

Priešgaisrin÷s<br />

mokymų<br />

apsaugos ir<br />

gelb÷jimo<br />

gelb÷jimo<br />

5.1.1.<br />

6 6<br />

darbams keliuose<br />

departamentas<br />

5.1.2.<br />

atlikti skaičius<br />

(vienetais)<br />

Mokymuose<br />

dalyvavusių<br />

64 65


120<br />

5.1.3.<br />

5.1.4.<br />

gelb÷tojų<br />

skaičius<br />

(vienetais)<br />

Kiek įsigyta<br />

gelb÷jimo<br />

įrangos<br />

komplektų<br />

(vienetais)<br />

Kiek įsigyta<br />

specialių<br />

gelb÷jimo<br />

automobilių<br />

(vienetais)<br />

5 8<br />

1 0<br />

Priešgaisrin÷s<br />

apsaugos ir<br />

gelb÷jimo<br />

departamentas<br />

Priešgaisrin÷s<br />

apsaugos ir<br />

gelb÷jimo<br />

departamentas<br />

5.2. 2-ojo tikslo uždavinio (tobulinti medicinos tarnybų darbą keliuose):<br />

5.2.1.<br />

Vidutinis<br />

greitosios<br />

medicinos<br />

pagalbos<br />

automobilių<br />

amžius (metais)<br />

10 SAM<br />

6.<br />

6.1.<br />

5 prioriteto (šiuolaikiškos informacin÷s technologijos) tikslo (tobulinti eismo duomenų<br />

valdymą):<br />

Eismo duomenų<br />

Duomenų<br />

šaltinių, greitai<br />

pateikti<br />

pasiekiamų<br />

negalime, nes<br />

LAKD,<br />

visoms<br />

Inspekcija<br />

Policijos<br />

suinteresuotoms 50 50 100<br />

nevykdo<br />

departamentas,<br />

institucijoms,<br />

funkcijų,<br />

VKTI<br />

dalis (procentais)<br />

turinčių įtakos<br />

šio rodiklio<br />

įgyvendinimui.<br />

6.1. 1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti saugaus eismo duomenų surinkimo ir pateikimo procesą):<br />

Kuriame iš 5<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

etapų yra kelių<br />

transporto įmonių<br />

registro kūrimas<br />

rugs÷jo 30 d.<br />

parengtas<br />

investicinis<br />

(1 – parengta<br />

projektas<br />

informacin÷s<br />

„Ūkio subjektų,<br />

sistemos<br />

susijusių su<br />

dokumentacija; 2<br />

kelių<br />

– informacin÷<br />

transportu,<br />

6.1.1. sistema kuriama; 2 2 100 VKTI steb÷senos ir<br />

3 – informacin÷<br />

sistema<br />

informavimo<br />

sistemos<br />

diegiama; 4 –<br />

sukūrimo<br />

vyksta<br />

finansavimui<br />

informacin÷s<br />

sistemos<br />

bandomoji<br />

gauti<br />

investicinio<br />

projekto ir su<br />

eksploatacija; 5 –<br />

juo susijusių<br />

informacin÷<br />

dokumentų


121<br />

sistema<br />

naudojama)<br />

6.2. 2-ojo tikslo uždavinio (diegti ir pl÷toti intelektines transporto sistemas (ITS):<br />

Kelių oro sąlygų<br />

informacin÷s<br />

sistemos ir<br />

6.2.1.<br />

stacionarių<br />

automatinių<br />

greičio matuoklių<br />

sistemos veikimo<br />

paj÷gumai<br />

(procentais)<br />

80 95 119 LAKD<br />

6.2.2.<br />

Eismo<br />

informacin÷s<br />

sistemos<br />

ir<br />

greičio valdymo<br />

ir persp÷jimo<br />

elektroniniais<br />

kelio ženklais<br />

sistemos pl÷tros<br />

lygis (procentais)<br />

20 20 100 LAKD<br />

parengimas.“<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

lapkričio 21 d.<br />

pasirašyta<br />

projekto „Ūkio<br />

subjektų,<br />

susijusių su<br />

kelių<br />

transportu,<br />

steb÷senos ir<br />

informavimo<br />

sistemos<br />

sukūrimas“,<br />

projekto kodas<br />

Nr. VP2-3.1-<br />

IVPK-03-V-<br />

01-012,<br />

finansavimo ir<br />

administravimo<br />

sutartis,<br />

vykdomi<br />

projektavimo<br />

darbai.<br />

TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS <strong>2011</strong> m.<br />

Eil.<br />

Nr.<br />

Tikslo, uždavinio ir priemon÷s pavadinimas<br />

Asignavimai, tūkst. litų<br />

Panaudojimo<br />

Patvirtinti Panaudoti<br />

procentas


122<br />

1<br />

1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys)<br />

1 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių švietimą<br />

saugaus eismo srityje): 21,2 239,3 11,3 karto<br />

1.1.<br />

Saugaus eismo švietimo priemonių įtaka,<br />

žinomumas ir prieinamumas (apklaustų<br />

respondentų, kurių elgesiui ar jų vaikų<br />

elgesiui tur÷jo įtakos saugaus eismo<br />

21,2 67,8<br />

švietimo ar informavimo priemon÷s, dalis<br />

(procentais)<br />

1-ojo tikslo uždavinio (rengti saugaus eismo<br />

1.1. specialistus, mokytojus ir kelti jų<br />

kvalifikaciją):<br />

1.1.1.<br />

Surengtų mokymų eismo inžinieriams<br />

–<br />

– 67,8<br />

skaičius (vienetais)<br />

Surengtų tarptautinių ir (arba) nacionalinių<br />

1.1.2. renginių saugaus eismo klausimais skaičius<br />

(vienetais)<br />

1.1.3<br />

Surengtų mokymų saugaus eismo<br />

mokytojams skaičius (vienetais)<br />

1.1.4.<br />

Surengtų mokymų eismo priežiūros<br />

specialistams skaičius (vienetais)<br />

2-ojo tikslo uždavinio (švietimo įstaigose<br />

1.2. ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros 21,2 21,2<br />

įgūdžius):<br />

Švietimo įstaigų, aprūpintų saugaus eismo<br />

1.2.1. didaktine-mokomąja medžiaga, dalis<br />

(procentais)<br />

Įrengtų saugaus eismo kabinetų ir (arba)<br />

1.2.2. saugaus eismo mokymo aikštelių skaičius<br />

(vienetais)<br />

Policijos įstaigų, kuriose yra vaikų saugaus<br />

1.2.3. eismo (saugaus elgesio) klas÷s, skaičius<br />

(vienetais)<br />

1.2.4.<br />

Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime<br />

jaunas gyvybes keliuose“ dalyvių skaičius 21,2 21,2 100<br />

(per metus tūkst. vienetų)<br />

1.3. 3-iojo tikslo uždavinio (šviesti visuomenę): – 150,3<br />

Nuolat atnaujinamos informacijos apie<br />

1.3.1<br />

saugaus eismo būklę šaltinių skaičius<br />

internete, televizijoje, radijuje, spaudoje ir<br />

kita<br />

1.3.2.<br />

Informacinių leidinių apie saugaus eismo<br />

–<br />

– 22,9<br />

būklę tiražų skaičius (vienetais)<br />

1.3.3.<br />

kultūringą eismo dalyvių elgesį skatinančių<br />

saugaus eismo akcijų, kurioms<br />

Prieš vairavimą apsvaigus nuo alkoholio,<br />

1.3.4.<br />

narkotikų ar kitų psichiką veikiančių<br />

medžiagų nukreiptų saugaus eismo akcijų,<br />

kurioms buvo pasitelktos žiniasklaidos


123<br />

priemon÷s, skaičius (vienetais)<br />

Laikytis leidžiamo važiavimo greičio<br />

1.3.5.<br />

skatinančių saugaus eismo akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,<br />

skaičius (vienetais)<br />

Informacijos apie automatinių greičio<br />

matuoklių paskirtį, teikiamą naudą ir<br />

1.3.6.<br />

stacionarių prietaisų vietas keliuose šaltiniai<br />

(interneto svetain÷s, žiniasklaida,<br />

informaciniai bukletai, palydovin÷s<br />

navigacijos įranga, kita)<br />

Naudoti automobilio, motociklo, dviračio ar<br />

kitas saugos priemones (saugos diržus,<br />

1.3.7.<br />

šalmus, vaikiškas k÷dutes ir kita)<br />

skatinančių saugaus eismo akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,<br />

skaičius (vienetais)<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

1.3.8.<br />

specialiais įrenginiais demonstruojama<br />

automobilio saugos priemonių nauda,<br />

skaičius (vienetais)<br />

Naudoti šviesos atšvaitus ir d÷v÷ti drabužius<br />

su šviesą atspindinčiais elementais<br />

1.3.9. skatinančių saugaus eismo akcijų, kurioms<br />

buvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,<br />

skaičius (vienetais)<br />

1.4.<br />

4-ojo tikslo uždavinio (gerinti vairuotojų<br />

mokymo kokybę)<br />

Asmenų, iš pirmo karto išlaikiusių praktinį<br />

1.4.1. vairavimo įgūdžių egzaminą, dalis<br />

(procentais)<br />

1.4.2.<br />

Vairuotojų rengimo mokyklų patikrinimų<br />

skaičius (vienetais)<br />

1.4.3.<br />

Vairavimo mokymui skirtų transporto<br />

priemonių patikrinimų skaičius (vienetais)<br />

1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys)<br />

2. 2 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių<br />

kontrolę):<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

2.1. buvo aktyviau kontroliuojami eismo<br />

dalyviai, skaičius (vienetais)<br />

2.1.<br />

1-ojo tikslo uždavinio (organizuoti eismo<br />

dalyvių kontrolę):<br />

Policijos padalinių, aprūpintų šiuolaikin÷mis<br />

2.1.1. eismo kontrol÷s priemon÷mis, skaičius<br />

(vienetais)<br />

Policijos pareigūnų, išmokytų vairuoti<br />

2.1.2.<br />

tarnybines transporto priemones<br />

ekstremaliomis sąlygomis, skaičius<br />

(vienetais)<br />

2.1.3. Policijos pareigūnų, išmokytų atpažinti nuo<br />

– 15,7 –<br />

– 111,7 –<br />

400 400 100<br />

400 400 100<br />

400 400 100


124<br />

2.2.<br />

2.2.1.<br />

2.3.<br />

2.3.1.<br />

2.4.<br />

2.4.1.<br />

2.5.<br />

2.5.1.<br />

2.6.<br />

2.6.1.<br />

2.7.<br />

2.7.1.<br />

3.<br />

3.1.<br />

3.1.1.<br />

3.1.2.<br />

narkotinių ar kitų psichiką veikiančių<br />

medžiagų apsvaigusius vairuotojus, skaičius<br />

(vienetais)<br />

2-ojo tikslo uždavinio (vykdyti pavojingo ir<br />

chuliganiško elgesio kontrolę)<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

aktyviau kontroliuojami pavojingai ir<br />

chuliganiškai vairuojantys asmenys, skaičius<br />

(vienetais)<br />

3-iojo tikslo uždavinio (vykdyti neblaivių<br />

eismo dalyvių kontrolę):<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

aktyviau kontroliuojami vairuotojai,<br />

apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar kitų<br />

psichiką veikiančių medžiagų, skaičius<br />

(vienetais)<br />

4-ojo tikslo uždavinio (vykdyti važiavimo<br />

greičio kontrolę):<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

aktyviau kontroliuojami leidžiamą<br />

važiavimo greitį viršijantys vairuotojai,<br />

skaičius (vienetais)<br />

5-ojo tikslo uždavinio (vykdyti saugos<br />

priemonių naudojimo kontrolę):<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

aktyviau kontroliuojami eismo dalyviai,<br />

nenaudojantys automobilio, motociklo,<br />

dviračio ar kitų saugos priemonių, skaičius<br />

(vienetais)<br />

6-ojo tikslo uždavinio (vykdyti šviesos<br />

atšvaitų naudojimo kontrolę):<br />

Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu<br />

Aktyviau kontroliuojami eismo dalyviai,<br />

tamsiuoju paros metu nenaudojantys šviesos<br />

atšvaitų ar šviečiančių žibintų, ned÷vintys<br />

drabužių su šviesą atspindinčiais elementais,<br />

skaičius (vienetais)<br />

7-ojo tikslo uždavinio (vykdyti vairavimo ir<br />

poilsio režimo kontrolę):<br />

Patikrinta vairuotojų, patenkančių į<br />

reglamento (EB) Nr. 561/2006 reguliavimo<br />

sritį, dirbtų dienų skaičius (vienetais)<br />

2 prioriteto (saugūs keliai) tikslo (didinti<br />

kelių infrastruktūros saugumą):<br />

Palyginti su 2010 metais, sumaž÷jo „juodųjų<br />

d÷mių“ (procentais)<br />

Nutiesta ar rekonstruota p÷sčiųjų ir (ar)<br />

dviračių takų valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

(kilometrais)<br />

Įrengtas valstybin÷s reikšm÷s kelių<br />

apšvietimas (kilometrais)<br />

–<br />

–<br />

–<br />

–<br />

48570,5<br />

13333,0<br />

2279,4<br />

–<br />


125<br />

3.2.<br />

3.2.1.<br />

3.2.2.<br />

3.3.<br />

3.3.1.<br />

3.3.2<br />

3.4.<br />

3.4.1.<br />

3.5.<br />

3.5.1.<br />

3.5.2.<br />

4.<br />

4.1.<br />

4.1.<br />

4.1.1.<br />

4.1.1.1.<br />

4.1.1.2.<br />

2-ojo tikslo uždavinio (didinti kelių<br />

infrastruktūros saugumą vairuotojams ir<br />

keleiviams):<br />

Rekonstruotų pavojingų sankryžų skaičius<br />

(vienetais)<br />

Kelių ruožų, kur padidintas šalikelių<br />

saugumas, ilgis (kilometrais)<br />

3-iojo tikslo uždavinio (valdyti važiavimo<br />

greitį):<br />

Valstybin÷s reikšm÷s keliuose įrengtų<br />

greičio mažinimo priemonių skaičius<br />

(vienetais)<br />

Įrengtų sektorinių greičio matuoklių skaičius<br />

(vienetais)<br />

4-ojo tikslo uždavinio (mažinti avaringų<br />

ruožų ir „juodųjų d÷mių“ skaičių):<br />

Padid÷jusio avaringumo ruožų ir „juodųjų<br />

d÷mių“ valstybin÷s reikšm÷s keliuose<br />

nustatymas (kartais)<br />

5-ojo tikslo uždavinio (atlikti kelių<br />

infrastruktūros saugumo kontrolę):<br />

Atliktų valstybin÷s reikšm÷s kelių saugumo<br />

auditų ir poveikio eismo saugumui<br />

vertinimų skaičius (vienetais)<br />

Valstybin÷s reikšm÷s kelių, kuriuose atlikti<br />

saugumo patikrinimai (inspekcijos), ilgis<br />

(tūkst. kilometrų)<br />

3 prioriteto (saugios transporto<br />

priemon÷s) tikslo (didinti transporto<br />

priemonių saugumą):<br />

Transporto priemonių, pirmos patikros metu<br />

atitikusių privalomosios technin÷s apžiūros<br />

reikalavimus, dalis (procentais)<br />

1-ojo tikslo uždavinio (atlikti transporto<br />

priemonių technin÷s būkl÷s kontrolę):<br />

Kokios įdiegtos privalomosios technin÷s<br />

apžiūros atlikimo kontrol÷s priemon÷s<br />

(apibūdinimas):<br />

Sudarant galimybę kontroliuojančioms<br />

institucijoms steb÷ti privalomosios technin÷s<br />

apžiūros atlikimo procesą nuo transporto<br />

priemon÷s atvykimo iki išvykimo iš<br />

technin÷s apžiūros atlikimo vietos<br />

Maksimaliai kompiuterizuojant technin÷s<br />

apžiūros technologinį procesą, pritaikant<br />

šiuolaikines informacines technologijas,<br />

pagerinant technin÷s apžiūros atlikimo<br />

kokybę ir maksimaliai sumažinant<br />

žmogiškąjį veiksnį darant sprendimus d÷l<br />

transporto priemon÷s atitikties nustatytiems<br />

reikalavimams<br />

–<br />

24684,4<br />

– 14915,4 –<br />

– 9769,0 –<br />

–<br />

–<br />

7609,4<br />

–<br />

350,3<br />

–<br />

–<br />

350,3<br />

314<br />

–<br />

–<br />

56,0<br />

–<br />

–<br />

258,0


126<br />

4.1.2.<br />

4.1.3<br />

4.1.4.<br />

4.1.5.<br />

4.1.6.<br />

4.1.7.<br />

4.2.<br />

4.2.1.<br />

4.2.2.<br />

5<br />

5.1.<br />

5.1.<br />

5.1.1.<br />

5.1.2.<br />

5.1.3.<br />

5.1.4.<br />

5.2.<br />

5.2.1.<br />

6.<br />

Sujungiant technin÷s apžiūros informacinę<br />

sistemą su Vidaus reikalų ministerijos,<br />

Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos,<br />

valstyb÷s įmon÷s „Regitra“ ir kitų institucijų<br />

informacin÷mis sistemomis (įgyvendintų<br />

priemonių dalis (procentais)<br />

Kiek įsigyta transporto priemonių techninei<br />

būklei keliuose tikrinti pritaikytos įrangos<br />

(vienetais)<br />

Keliuose atliktų transporto priemonių<br />

technin÷s būkl÷s patikrinimų skaičius (tūkst.<br />

vienetų)<br />

Patikrintų tachografų dirbtuvių skaičius<br />

(vienetais)<br />

Įrenginių ir prietaisų, galinčių tur÷ti<br />

neigiamos įtakos tachografo veikimui,<br />

paieškų skaičius (vienetais)<br />

Pasvertų sunkiasvorių ir išmatuotų didelių<br />

gabaritų transporto priemonių skaičius<br />

(vienetais)<br />

2-ojo tikslo uždavinio (didinti saugesnių<br />

automobilių skaičių):<br />

Vidutinis transporto priemonių amžius<br />

(metais)<br />

Lietuvos Respublikos transporto priemonių<br />

draudikų biuro prevencijos fondo dalis,<br />

skiriama saugaus eismo priemon÷ms<br />

finansuoti (procentais)<br />

4 prioriteto (greita ir kokybiška pagalba<br />

eismo dalyviams) tikslo (užtikrinti greitą<br />

ir kokybišką pagalbą nukent÷jusiesiems):<br />

Eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius,<br />

tenkantis 100 sužeistųjų eismo įvykių metu<br />

(eismo dalyvių skaičius)<br />

1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti gelb÷jimo<br />

tarnybų darbą keliuose):<br />

Surengtų mokymų gelb÷jimo darbams<br />

keliuose atlikti skaičius (vienetais)<br />

Mokymuose dalyvavusių gelb÷tojų skaičius<br />

(vienetais)<br />

Kiek įsigyta gelb÷jimo įrangos komplektų<br />

(vienetais)<br />

Kiek įsigyta specialių gelb÷jimo automobilių<br />

(vienetais)<br />

2-ojo tikslo uždavinio (tobulinti medicinos<br />

tarnybų darbą keliuose):<br />

Vidutinis greitosios medicinos pagalbos<br />

automobilių amžius (metais)<br />

5 prioriteto (šiuolaikiškos informacin÷s<br />

technologijos) tikslo (tobulinti eismo<br />

duomenų valdymą):<br />

300 300 100<br />

300 300 100<br />

300 300 100<br />

– 9784,1


127<br />

Eismo duomenų šaltinių, greitai pasiekiamų – 1585,7 –<br />

6.1. visoms suinteresuotoms institucijoms, dalis<br />

(procentais)<br />

1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti saugaus<br />

6.1. eismo duomenų surinkimo ir pateikimo<br />

procesą):<br />

Kuriame iš 5 etapų yra kelių transporto<br />

įmonių registro kūrimas<br />

(1 – parengta informacin÷s sistemos<br />

6.1.1.<br />

dokumentacija; 2 – informacin÷ sistema<br />

kuriama; 3 – informacin÷ sistema diegiama;<br />

4 – vyksta informacin÷s sistemos bandomoji<br />

eksploatacija; 5 – informacin÷ sistema<br />

naudojama)<br />

Eismo įvykių vietų, nustatytų (apibūdintų)<br />

6.1.2. naudojant palydovin÷s navigacijos sistemą,<br />

dalis (procentais)<br />

6.2.<br />

2-ojo tikslo uždavinio (diegti ir pl÷toti<br />

8198,4<br />

intelektines transporto sistemas (ITS):<br />

Kelių oro sąlygų informacin÷s sistemos ir – 4244,6 –<br />

6.2.1. stacionarių automatinių greičio matuoklių<br />

sistemos veikimo paj÷gumai (procentais)<br />

Eismo informacin÷s sistemos ir greičio – 3953,8 –<br />

6.2.2. valdymo ir persp÷jimo elektroniniais kelio<br />

ženklais sistemos pl÷tros lygis (procentais)<br />

Iš viso asignavimų planui (1+2) 721,2 59293,9 –<br />

Iš jų pagal finansavimo šaltinius: –<br />

1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžetas 721,2 59293,9 –<br />

iš jo:<br />

1.1. bendrojo finansavimo l÷šos 400 400<br />

–<br />

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s<br />

paramos l÷šos<br />

– 23987,4 –<br />

1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų įmokos – 34585,3 –<br />

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansin÷ parama<br />

projektams įgyvendinti ir kitos teis÷tai gautos l÷šos)<br />

– 0<br />

IV. VYRIAUSYBöS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS<br />

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos nuostatas susisiekimo<br />

ir komunikacijų srityse <strong>2011</strong> m. buvo siekiama išlaikyti aukštą Lietuvos transporto paslaugų<br />

konkurencingumą ir užtikrinti darnią Lietuvos transporto infrastruktūros pl÷totę. Transporto<br />

sektorius <strong>2011</strong> m. v÷l tapo vienu iš svarbiausių verslo sektorių Lietuvos ekonomikoje – beveik visos<br />

transporto sritys susigrąžino per krizę prarastą apyvartą, o pagal prid÷tin÷s vert÷s kūrimo apimtį šis


128<br />

sektorius pralenk÷ kitus Lietuvai svarbius žem÷s ūkio, statybos ir energetikos sektorius.<br />

Preliminariais duomenimis, <strong>2011</strong> metais transportas, sand÷liavimas ir ryšiai sukūr÷ 12,7 mlrd. Lt<br />

bendrosios prid÷tin÷s vert÷s (BPV), arba 13,5 proc. visos BPV, ir, palyginti su 2010 metais, ši<br />

suma išaugo beveik 17,3 proc. (2010 m. ji siek÷ 11,8 mlrd. Lt).<br />

17 pav. Transporto, sand÷liavimo ir ryšių sektoriuje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ (BPV)<br />

2007–<strong>2011</strong> metais (mlrd. litų)<br />

Šaltinis – Statistikos departamento duomenys; * – išankstiniai <strong>2011</strong> metų duomenys.<br />

Rekordiniu rezultatų šuoliu labiausiai džiaug÷si Klaip÷dos valstybinis jūrų uostas. Klaip÷dos uoste<br />

(be Būting÷s terminalo) <strong>2011</strong> m. krauta 36,6 mln. tonų krovinių (17 % daugiau nei 2010 metais).<br />

S÷kmingi metai buvo ir geležinkeliams – šalies geležinkeliais vežta 52,3 mln. t<br />

(8,9 % daugiau) krovinių. Padid÷jo krovinių vežimas kelių transportu – <strong>2011</strong> m. vežta 46 mln. t<br />

(2,9 % daugiau). Šalies oro uostai taip pat pagerino savo rodiklius – sulauk÷ 2,7 mln. keleivių<br />

(17,9 % daugiau nei 2010 metais). Preliminariais neaudituotais duomenimis, susisiekimo ministro<br />

valdymo sričiai priskirtos valstyb÷s valdomos įmon÷s (18 valstyb÷s įmonių ir 8 akcin÷s bendrov÷s)<br />

iš viso <strong>2011</strong> metais uždirbo beveik 258 mln. Lt ikimokestinio pelno arba 3 kartus daugiau negu<br />

2010 metais, kuomet pelnas siek÷ tik apie 79 mln. Lt. Šie skaičiai patvirtina, jog transporto<br />

sektoriaus atsigauna po kriz÷s smūgių.<br />

Efektyvus Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrin÷s paramos l÷šų panaudojimas.<br />

Įgyvendinant <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos koordinuojamus transporto infrastruktūros modernizavimo ir<br />

pl÷tros projektus, iš dalies finansuojamus 2007–2013 metų ES struktūrin÷s paramos l÷šomis, iki<br />

<strong>2011</strong> metų pabaigos panaudota 2 583 mln. Lt, arba 48 % visos šiam laikotarpiui skirtos paramos.<br />

<strong>2011</strong> metais Lietuvos transporto infrastruktūrai modernizuoti investuota 1,25 mlrd. litų, iš jų 752<br />

mln. litų sudaro ES struktūrin÷ parama. Pasinaudojus ES struktūrine parama, <strong>2011</strong> m. atlikti šie<br />

svarbiausi darbai – rekonstruota 55,1 km magistralinių kelių, rekonstruoti ir pastatyti 6 tiltai<br />

(viadukai), rekonstruota 19,8 km krašto ir rajoninių kelių dangų, išasfaltuota 8,9 km žvyrkelių,<br />

nutiesta 21,9 km p÷sčiųjų ir dviračių takų, rekonstruota ir pastatyta 17 vnt. sankryžų<br />

magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose. <strong>2011</strong> m. baigti Vilniaus miesto vakarinio<br />

aplinkkelio I ir IA etapo projektai. Palangos oro uoste užbaigtas keleivių terminalo modernizavimo<br />

projektas. Jame vienu metu bus galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančių<br />

šalių keleivius.<br />

Tarptautinis bendradarbiavimas. Siekiant didinti tranzitinių krovinių kiekį ir sprendžiant<br />

klausimus d÷l geresnių sąlygų sukūrimo krovinių vežimui per Lietuvos teritoriją, s÷kmingai<br />

organizuoti dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina,<br />

Azerbaidžanu ir kitomis NVS valstyb÷mis. Skatinant aktyvesni bendradarbiavimą su Azijos<br />

valstyb÷mis, kartu su Kinija buvo organizuotas antrasis Europos ir Azijos transporto ministrų<br />

susitikimas (ASEM). Plečiant transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų, <strong>2011</strong> metais įgyvendintas<br />

transporto projektas „Saul÷“. Tai Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir<br />

Lietuvą jungiantis konteinerių traukinys, tapęs svarbia jungtimi augantiems krovinių srautams iš


129<br />

Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos. <strong>2011</strong> m. tarptautinio susisiekimo maršrutu konteineriniu traukiniu<br />

„Vikingas“, bendradarbiaujant su Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitomis valstyb÷mis,<br />

vežti 56 003 sąlyginiai konteineriai (TEU), t. y. 34,0 proc. daugiau negu 2010 metais. Be to, <strong>2011</strong><br />

m. atlikti parengiamieji darbai tam, kad 2012 metų pradžioje prad÷tų kursuoti traukinys<br />

„Merkurijus“. „Merkurijus“ – tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas.<br />

Šiuo traukiniu planuojama vežti tik konteinerius ir pritraukti daugiau konteineriais vežamų krovinių<br />

į Klaip÷dos uostą.<br />

Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pl÷tra. <strong>2011</strong> m. prad÷ta Europos<br />

Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pl÷tros politikos peržiūra, kurios metu Lietuva<br />

išpl÷t÷ TEN-T tinklui priklausančios transporto infrastruktūros objektų sąrašą. Į pasiūlytą naują ES<br />

TEN-T tinklą buvo įtraukti papildomi Lietuvos kelių ir geležinkelių ruožai, taip pat viešieji<br />

logistikos centrai.<br />

Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Pl÷tojant intermodalinio transporto infrastruktūrą ir siekiant<br />

sudaryti sąlygas intermodalinių vežimų pl÷trai <strong>2011</strong> m. prad÷ti viešųjų logistikos centrų Vilniuje,<br />

Kaune, Klaip÷doje ir Šiauliuose steigimo darbai. Vilniuje ir Šiauliuose šiuo metu baigiami teritorijų<br />

projektavimo darbai ir artimiausiu metu bus skelbiami konkursai rangos darbams atlikti.<br />

Įgyvendinant Kauno viešojo logistikos centro projektą parengta steigimo galimybių studija,<br />

apsispręsta d÷l steigimo vietos Palemone, rengiami teritorijų projektavimo dokumentai ir techninis<br />

projektas. Klaip÷doje jau parengta steigimo galimybių studija ir nustatytos kelios alternatyvios<br />

Klaip÷dos viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo steigimo teritorijos.<br />

Geležinkelių transportas. Toliau s÷kmingai įgyvendinamas prioritetinis geležinkelių projektas<br />

„Rail Baltica“ – nutiesta europin÷ v÷ž÷ „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje Šeštokai–Mockava (6,2<br />

kilometro). Pasirašyta 15 sutarčių kitiems projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožams projektuoti<br />

ir rangos darbams vykdyti. Sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama „Rail Baltica“ projekto<br />

įgyvendinimo komisija, kuriai pavesta Vyriausybei teikti pasiūlymus d÷l „Rail Baltica“ projekto<br />

įgyvendinimo veiksmų plano, klausimų, susijusių su teritorijų planavimo ir žem÷s pa÷mimo<br />

visuomen÷s poreikiams procedūromis, taip pat kitų svarbių aktualijų sprendimo. Modernizuojama<br />

geležinkelių infrastruktūra – <strong>2011</strong> m. atnaujinta 44 km kelio pagrindin÷se geležinkelio linijose,<br />

atlikti b÷gių keitimo naujais ilgab÷giais darbai tarptautiniuose transporto koridoriuose ir kitose<br />

linijose (iš viso 29,35 km), modernizuotos 8 pervažos, 12 tiltų ir arkinių pralaidų, paklota 1,3 km<br />

signalinio kabelio ir kt.<br />

Lietuvos jūrų transporto pl÷tra. Didinant Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą,<br />

<strong>2011</strong> metais uoste rekonstruota 1296 m krantinių, suremontuota 3620 m ir pastatyta naujų 3863 m<br />

uosto geležinkelio kelių, rekonstruota 1654 m privažiuojamųjų automobilių kelių (Perk÷los g.),<br />

vykdant uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbus iškasta 0,5 mln. m 3 grunto.<br />

<strong>2011</strong> metais Klaip÷dos uoste iš viso perkrauta 36,6 mln. t krovinių, arba 17 proc. daugiau nei 2010<br />

metais. Tai didžiausia krovinių apyvarta uosto istorijoje.


130<br />

18 pav. Krovos mastai Klaip÷dos valstybiniame jūrų uoste 2007–<strong>2011</strong> metais, tūkst. t<br />

Šaltinis – VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys.<br />

Pagal krovinių apyvartą Baltijos jūros rytin÷s pakrant÷s uostuose Klaip÷dos uostas v÷l susigrąžino<br />

lyderio pozicijas ir aplenk÷ Rygos, Ventspilio uostus bei jungtinį Talino uostą (Muuga, Paldiskis,<br />

„Old City“, Sarema, Paljesare).<br />

Siekiant sudaryti sąlygas Klaip÷dos uostui priimti didel÷s grimzl÷s laivus, <strong>2011</strong> m. parengta<br />

Klaip÷dos uosto pl÷tros, pastatant išorinį giliavandenį uostą, galimybių studija. Patvirtinta išorinio<br />

giliavandenio uosto statybos vieta (Būting÷je) yra Lietuvos ir Latvijos pasienyje, tod÷l prad÷tas<br />

rengti tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas.<br />

Kadangi Klaip÷dos uosto infrastruktūra nepakankamai pritaikyta keleiviams aptarnauti, <strong>2011</strong> m.<br />

buvo vykdomi specializuotų keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūros įrengimo darbai.<br />

Automobilių kelių pl÷tra. Toliau tobulinamas transeuropinių kelių tinklas: tiesiamas Vilniaus<br />

miesto pietinis aplinkkelis, statoma Jakų sankryžos estakada Kauno – Palangos kryptimi,<br />

rekonstruojami kelio E85 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da ruožai; prad÷tas tiesti Kairių aplinkkelis kelyje<br />

E272 Panev÷žys–Šiauliai. Metų pabaigoje ties Alytumi ir Druskininkuose atidaryti du nauji tiltai<br />

per Nemuną. Modernizuojant valstybin÷s reikšm÷s kelius ir didinant jų saugumą išasfaltuota 71 km<br />

žvyrkelių, taip pat panaikinta 12 „juodųjų d÷mių“. Rekonstruotos 153 sankryžos ar reorganizuotas<br />

jose eismas, įrengta 29 km p÷sčiųjų ir dviračių takų, 8 km kelių apšvietimo ir 100 km atitvarų,<br />

tinklo tvorų, neleidžiančių p÷stiesiems patekti į pavojingus kelių ruožus.<br />

Didesnį pagreitį įgauna kelių statybos objektų finansavimas, pagrįstas viešojo ir privataus kapitalo<br />

partneryste. <strong>2011</strong> metais patvirtintas pirmasis Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo partneryst÷s<br />

projektas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacin÷s priežiūros vykdymo projektas“ (toliau –<br />

partneryst÷s projektas). Šiuo metu atliekamos partneryst÷s projekto viešųjų pirkimų procedūros ir<br />

vyksta derybos su projekte dalyvaujančiais kandidatais. Taip pat <strong>2011</strong> metais prad÷tos nagrin÷ti<br />

viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s projektų „Kelias Vilnius–Utena“ ir „Via Baltica atkarpa<br />

Mauručiai–Puskelniai“ galimybių studijos.<br />

Siekiant gerinti važiavimo valstybin÷s reikšm÷s keliais sąlygas, <strong>2011</strong> m. sukurta valstybin÷s<br />

reikšm÷s kelių informacin÷ sistema ir prad÷jo veikti eismo informacijos centras. Informacija apie<br />

eismo sąlygas valstybin÷s reikšm÷s keliuose pateikiama interneto svetain÷je www.eismoinfo.lt.<br />

<strong>2011</strong> metais buvo tęsiama Lietuvos valstybinių kelių tiesimo ir priežiūros sistemos reforma.<br />

Lietuvos Respublikos Seimui pri÷mus atitinkamus Kelių įstatymo pakeitimus 11 valstybin÷s


131<br />

reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷s įmonių savininko teis÷s ir pareigos iš Lietuvos automobilių<br />

kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos buvo perduotos <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>i.<br />

Eismo sauga. Svarbu pažym÷ti, kad antrus metus iš eil÷s eismo nelaimių apžvalgai kasdien÷se<br />

žiniose tenka kur kas mažiau vietos. <strong>2011</strong> m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo mažiausiai žmonių<br />

nuo 1965 metų. <strong>2011</strong> metais Lietuvoje užregistruota 3 312 eismo įvykių. Žuvo 297, sužeisti 3 975<br />

žmon÷s. Palyginti su 2010 metais, eismo įvykių skaičius sumaž÷jo 6,2 proc. (arba 218 įvykių<br />

mažiau), žmonių žuvo 2 mažiau, sužeista 6 proc. (arba 255) mažiau.<br />

<strong>2011</strong> m.<br />

2010 m.<br />

2009 m.<br />

2008 m.<br />

2007 m.<br />

297<br />

299<br />

370<br />

499<br />

740<br />

3975<br />

3312<br />

4230<br />

3530<br />

4426<br />

3805<br />

4796<br />

5818<br />

6448<br />

8042<br />

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000<br />

Kelių eismo įvykių skaičius (vnt.) Sužeistųjų skaičius (žm.) Žuvusiųjų skaičius (žm.)<br />

19 pav. Eismo įvykių ir nukent÷jusiųjų juose skaičius 2007–<strong>2011</strong> m.<br />

Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.<br />

Europos transporto saugumo taryba įteik÷ Lietuvai „<strong>2011</strong> Road Safety PIN“ apdovanojimą kaip<br />

vienai iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių mažinant eismo nelaim÷se žuvusių žmonių<br />

skaičių. Spartų avaringumo maž÷jimą l÷m÷ nuoseklus ir kompleksiškas daugelio suinteresuotų<br />

institucijų bendradarbiavimas keičiant eismo dalyvių elgesį ir kultūrą keliuose, ugdant pilietiškumą,<br />

atsakomybę ir sąmoningumą, tobulinant kelių infrastruktūrą.<br />

<strong>2011</strong> m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ patvirtino Valstybinę saugaus eismo pl÷tros<br />

<strong>2011</strong>–2017 m. programą. Gerinant eismo saugumo būklę bus siekiama, kad pagal žuvusių eismo<br />

dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais<br />

pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių. Kaip parod÷ praktika, efektyviausios priemon÷s yra tos,<br />

kurios turi tiesioginę įtaką eismo dalyvių elgsenai, t. y. atsakomyb÷ už kelių eismo taisyklių<br />

pažeidimus, eismo dalyvių kontrol÷s lygis, šviet÷jiškos priemon÷s, keliuose diegiamos inžinerin÷s<br />

priemon÷s ir kt.<br />

Oro transporto pl÷tra. <strong>2011</strong> m. dosnūs gerų naujienų, susijusių su oro transportu. Nuo<br />

<strong>2011</strong> m. balandžio vidurio iš Vilniaus aštuoniomis kryptimis prad÷jo skraidyti Vengrijos pigių<br />

skrydžių oro bendrov÷s „Wizzair“ l÷ktuvai. Kompanija „Ryanair“, iki šiol savo veiklą vykdžiusi tik<br />

Kaune, nuo <strong>2011</strong> m. geguž÷s m÷n. taip pat įsitvirtino sostin÷s oro uoste. Taip pat ši kompanija<br />

atidar÷ dvi naujas kryptis iš Kauno oro uosto į Graikijos kurortus – Koso ir Rodo salas. Šiuo metu iš<br />

Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai vykdomi 24 kryptimis, iš<br />

Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir Tarptautinio Palangos oro uosto – 3 kryptimis (Ryga,<br />

Kopenhaga ir Oslas). Bendrai visuose šalies oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 2 696 tūkst.<br />

keleivių (17,9 proc. daugiau nei 2010 metais). Tarptautinis Vilniaus oro uostas <strong>2011</strong> m. metų spalio<br />

m÷nesį už÷m÷ 1-ąją vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų Tarptautin÷s oro uostų tarybos<br />

(ACI Europe) vertinamų 170-ties Europos oro uostų.


132<br />

Pl÷tojant konkurencingą regioninį tranzitinį oro uostą ir atsižvelgiant į Bendro Europos dangaus<br />

reglamentus, numatančius pagrindinius funkcinių oro erdv÷s blokų (FAB) įkūrimo principus,<br />

Lietuvos Respublikos susisiekimo <strong>ministerija</strong> ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros <strong>ministerija</strong><br />

susitar÷ bendradarbiauti pl÷tojant Baltijos funkcinio oro erdv÷s bloko iniciatyvą.<br />

Pašto paslaugų sektoriaus optimizavimas ir konkurencingumo didinimas. Esminių permainų<br />

pašto sektoriuje <strong>2011</strong> m. neįvyko, tačiau statistiniai preliminarūs duomenys rodo, kad pašto ir<br />

pasiuntinių rinkos pajamos augo, o paslaugų teik÷jų skaičius išliko panašus.<br />

Siekiant užtikrinti naujų paslaugų, atitinkančių nuolat besikeičiančius rinkos poreikius, teikimo<br />

galimybes, <strong>2011</strong> metais klientams buvo pasiūlytos patrauklios, kokybiškos ir prieinamos paslaugos:<br />

prad÷ta teikti labai patogi ir greita siuntinio siuntimo paslauga Lietuvoje gyventojams ir verslo<br />

klientams – „Ekonomiška siunta“, prad÷jo veikti pirmieji siuntų siuntimo ir gavimo savitarnos<br />

terminalai SIUNTOS24, per kuriuos siuntas galima siųsti bet kuriuo paros metu, o adresatą siuntos<br />

pasieks per 24 valandas. AB Lietuvos pašto interneto svetain÷je veikia elektronin÷ parduotuv÷,<br />

kurioje įsigytos prek÷s pristatomos Lietuvoje pagal pasirinktą pristatymo būdą – per paštą ar<br />

pasiuntinius. Taip pat atsirado dar viena nauja paslauga – hibridinis paštas: siunt÷jas laiško turinį<br />

gali sukurti kompiuteriu ir išsiųsti elektroniniu būdu, o gav÷ją laiškas pasiekia popieriniu pavidalu.<br />

Skatinant informacijos sklaidą kaimo gyvenamosiose vietov÷se, universaliųjų pašto paslaugų<br />

teik÷jas nuo 2012 m. sausio 1 d. yra įpareigotas pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų<br />

vietovių prenumeratoriams.<br />

Siekiant užtikrinti tinkamą valstyb÷s informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą naudojimą,<br />

priežiūrą, sąveiką, planavimą, saugą ir nustatyti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros prioritetus, <strong>2011</strong><br />

m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstyb÷s informacinių išteklių valdymo įstatymas ir<br />

patvirtinta Lietuvos informacin÷s visuomen÷s pl÷tros <strong>2011</strong>–2019 metų programa. Programoje<br />

numatytos priemon÷s kaip tobulinti Lietuvos gyventojų geb÷jimus naudotis informacin÷mis ir ryšių<br />

technologijomis (toliau – IRT) ir pagrindin÷s elektroninių paslaugų pl÷tojimo, jų naudojimo<br />

skatinimo kryptys ir IRT infrastruktūros pl÷tra.<br />

Gyventojų geb÷jimų naudotis informacin÷mis ir ryšių technologijomis didinimas ir<br />

elektroninio turinio pl÷tra. Lietuvoje <strong>2011</strong> m. gyventojų naudojimasis IRT augo. Lietuvos<br />

statistikos departamento duomenimis, <strong>2011</strong> m. kompiuteriu naudojosi 64,1 proc. 16–74 m. amžiaus<br />

asmenų, internetu – 63,6 proc. Dauguma jų internetu naudojosi kasdien (75 proc. interneto<br />

naudotojų).<br />

<strong>2011</strong> m. prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsak÷ 11 proc. visų 16–74<br />

metų amžiaus gyventojų. Dažniausiai elektronin÷ prekyba buvo naudojama perkant bilietus į<br />

kultūros renginius (bilietus internetu pirko 38 proc. elektronin÷s prekybos vartotojų).<br />

<strong>2011</strong> m. sparčiai augo naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir<br />

administracin÷mis paslaugomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, <strong>2011</strong> m. šiomis<br />

paslaugomis naudojosi 27,9 proc. Lietuvos gyventojų (2010 m. rodiklis – 21,6 proc.). Dažniausiai<br />

naudojama viešoji elektronin÷ paslauga yra pajamų mokesčio deklaracija (19 proc.).<br />

Viešojo sektoriaus paslaugų perk÷limas į elektroninę erdvę. <strong>2011</strong> m. augo pagrindinių viešųjų<br />

paslaugų perk÷limo į elektroninę terpę lygis ir siek÷ 81,5 proc. (2010 m. – 78 proc.). Verslui skirtos<br />

paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtos gyventojams – verslui skirtų paslaugų perk÷limo lygis<br />

<strong>2011</strong> m. siek÷ 87,5 proc., gyventojams 77,6 proc.


133<br />

100<br />

90<br />

80<br />

70<br />

60<br />

50<br />

40<br />

76,1<br />

68,7<br />

56,3<br />

75<br />

63,1<br />

51,2<br />

83,7<br />

73,9<br />

67,3<br />

81<br />

75<br />

71<br />

81,3<br />

78,1<br />

76<br />

81,5<br />

87,5 77,6<br />

30<br />

20<br />

10<br />

0<br />

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. <strong>2011</strong> m.<br />

Viešosios e. paslaugos verslui Viešosios e. paslaugos gyventojams Viešosios e. paslaugos<br />

20 pav. Viešųjų paslaugų perk÷limo į elektroninę erdvę (skaičiuojamas procentas nuo visų<br />

viešųjų paslaugų) dinamika 2005-<strong>2011</strong> m.<br />

Šaltinis - Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komiteto prie <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos duomenys<br />

<strong>2011</strong> m. išaugo viešųjų ir administracinių paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę ne žemesniu negu 3<br />

lygiu, procentas. <strong>2011</strong> m. tokių paslaugų buvo 69,1 proc. (2010 m. – 59 proc.). <strong>2011</strong> m. ne<br />

žemesniu negu 3 lygiu buvo perkeltos šios paslaugos: „Darbo paieška: užimtumo centrų paslaugos“<br />

(4 lygis) ir „Naujos įmon÷s registravimas“ (4 lygis).<br />

<strong>2011</strong> m. ir toliau buvo tobulinama Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų<br />

interoperabilumo (sąveikumo) sistema (VAIISIS). <strong>2011</strong> m. atlikti VAIISIS funkcionalumų<br />

modifikavimo darbai: VAIISIS tapatyb÷s nustatymo sprendimo pl÷tra, pritaikant ją platesniam<br />

Europos Sąjungos (toliau − ES) piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas Lietuvoje ir<br />

Lietuvos piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas ES šalyse, mok÷jimo už paslaugas<br />

komponento modifikavimas, paprastesnio atvaizdavimo, dizaino elementų korekcijos. Siekiant<br />

supaprastinti taikomosios programin÷s įrangos sukūrimą, šios programin÷s ir technin÷s įrangos<br />

priežiūrą ir administravimą, buvo sukurta virtuali kūrimo ir testavimo aplinka. <strong>2011</strong> m. buvo<br />

pasirašyta 41 nauja sutartis su valstyb÷s ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis d÷l VAIISIS<br />

paslaugų naudojimo. Šiuo metu VAIISIS paslaugomis naudojasi daugiau nei 130 institucijų (iš jų<br />

88 − pagal sutartis), portale yra per 500 nuorodų į elektronines viešąsias ir administracines<br />

paslaugas. Nuo metų pradžios portale užregistruota 704 tūkst. unikalių vartotojų, iš jų net 204 tūkst.<br />

savo asmens tapatybę nustat÷ vykdant visuotinį gyventojų ir būstų surašymą.<br />

Plačiajuosčio ryšio tinklų pl÷tra. Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio pl÷trai šalyje turi projekto<br />

„Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio<br />

tikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose<br />

miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmon÷ms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus<br />

projektą RAIN-2 98 proc. kaimiškųjų šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų<br />

tur÷s galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje,<br />

<strong>2011</strong> m. nutiesta apie 2700 km šviesolaidinių kabelių linijų, tai sudaro apie 60 proc. numatytų<br />

darbų. Iš viso nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki <strong>2011</strong> m. spalio 1 d. nutiesta 4051 km<br />

šviesolaidinio kabelio.<br />

<strong>2011</strong> m. fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius buvo 724,6<br />

tūkst. (palyginti su 2010 metais, padid÷jo 5,9 proc.).


134<br />

<strong>2011</strong> m. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius<br />

viešaisiais fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų)<br />

padid÷jo 3,6 proc.<br />

21 pav. Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius<br />

viešaisiais fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skaičius 100 gyventojų, 2005–<strong>2011</strong> m.<br />

Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys; * – išankstiniai <strong>2011</strong> metų duomenys<br />

Skaitmenin÷s televizijos technologijų diegimo skatinimas. Skaitmenin÷s televizijos diegimo<br />

Lietuvoje uždavinys – iki 2012 m. galutinai išjungti analoginę antžeminę televiziją. <strong>2011</strong> metais<br />

buvo sukurta speciali interneto svetain÷ www.skaitmenine2012.lt, nacionalin÷se televizijos ir radijo<br />

programose transliuojami informaciniai pranešimai, nacionaliniuose ir regioniniuose spaudos<br />

leidiniuose publikuojami straipsniai apie skaitmeninę televiziją ir galimybes ja naudotis.<br />

<strong>2011</strong> m. atlikti socialiniai Lietuvos gyventojų tyrimai parod÷, jog analoginę antžeminę televiziją<br />

žiūr÷jo 26 proc. gyventojų. Kita dalis gyventojų (74 proc.) televizijos programas jau priima<br />

skaitmeniniu arba kitu, alternatyviu analoginei antžeminei televizijai, būdu.<br />

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministro valdymo srityje 2012 m. planuojami šie prioritetiniai darbai:<br />

1. Toliau įgyvendinti geležinkelių projektą „Rail Baltica“.<br />

1. Tobulinti ir modernizuoti Lietuvos teritorijoje esančią Transeuropinio transporto tinklo<br />

(TEN) infrastruktūrą.<br />

2. Pl÷toti Klaip÷dos valstybinį jūrų uostą – tęsti statybos ir gilinimo darbus uosto krantin÷se,<br />

vykdyti laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, sudaryti sąlygas suskystintų dujų<br />

terminalo veiklai, toliau vykdyti specializuotų keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūros<br />

įrengimo darbus, rekonstruoti privažiavimo kelius į įvairiarūšių krovinių terminalus<br />

pietin÷je uosto dalyje.<br />

3. Padidinti tiesioginių skrydžių maršrutų skaičių ir svarstyti bazinio oro vež÷jo atkūrimo<br />

galimybes.<br />

4. Teisin÷mis, organizacin÷mis ir investicin÷mis priemon÷mis sudaryti reikiamas sąlygas<br />

avaringumui Lietuvos keliuose maž÷ti.<br />

5. Pl÷toti privataus kapitalo naudojimą valstybin÷s reikšm÷s keliams tiesti, modernizuoti ir<br />

taisyti.<br />

6. Tęsti Rytų–Vakarų transporto ašies pl÷trą. Tai yra itin svarbus Lietuvos transporto<br />

sektoriaus konkurencingumo didinimo aspektas siekiant pritraukti Vidurin÷s Azijos, Pietų<br />

Kaukazo, Turkijos, Kinijos valstybių krovinių srautus per Klaip÷dos uostą.<br />

7. Toliau liberalizuoti pašto sektorių priimant teis÷s aktus, nuo 2013 m. sausio 1 d. visiškai<br />

atveriančius pašto paslaugų rinką konkurencijai, tačiau kartu užtikrinant efektyvų pašto<br />

infrastruktūros funkcionavimą, universaliųjų pašto paslaugų teikimą visiems naudotojams<br />

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.<br />

8. Tęsti RAIN-2 projektą, pl÷sti paslaugų apr÷pties zoną, teikiamų paslaugų spektrą, paslaugų<br />

vartotojų skaičių ir teikiamų paslaugų kokybę, sudarant sąlygas plačiajuosčio interneto


135<br />

paslaugomis naudotis kuo didesniam vartotojų skaičiui, mažinant skaitmeninę atskirtį tarp<br />

miesto ir kaimo bei didinant bendrą plačiajuosčio interneto skvarbą Lietuvoje.<br />

9. Skatinti informacinių išteklių efektyvesnį naudojimą ir technologinį suderinamumą;<br />

10. Pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis<br />

informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimyb÷mis ir pasiekti, kad iki 2013 metų ne<br />

mažiau kaip 68 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu.<br />

<strong>Susisiekimo</strong> ministras<br />

Eligijus Masiulis

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!