Susisiekimo sistemos plėtros programos projektas

6. Programoje įvertintos ir atspindimos pagrindinės Ūkio ministerijos užsakymu atliktų
taikomųjų mokslinio tyrimo darbų „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal
regionines ir pasaulio tendencijas“ (2007 m.) ir "Lietuvos ūkio plėtros iki 2020 metų ilgalaikė
strategija" (2007 m.) bei Valstybės pažangos strategijos "Lietuva 2030" projekto nuostatos
susisiekimo srityje. Programoje taip pat įvertintas ir 2011 m. spalio 11 d. LR Seimo nutarimas
Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos
projektu.“
7. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, šioje Programoje
perkeltos pagrindinės tarpinstitucinės Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo
didinimo transporto sektoriuje 2009–2020 metų programos, parengtos remiantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 patvirtinta Nacionaline
energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa (Žin., 2006, Nr. 54-
1956).
8. Programa taip pat remiasi pagrindiniais ES transporto politikos dokumentais – 2007
m. žaliąja knyga „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (KOM (2007) 551), 2009 m. Europos
Komisijos komunikatu „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai
pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (KOM (2009) 279), Pasaulio sveikatos
organizacijos chartija "Transportas, aplinka ir sveikata", (2005 m sveikatos apsaugos,
aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymas Nr.V-564/D1-339/3-312 (Žin., 2005, Nr.87-3276),
„Europa 2020“ strategija bei Europos Komisijos baltąja knyga „Bendros Europos transporto
erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto
sistemos kūrimas“ (KOM (2011) 144 galutinis).
9. Programoje perkeltos aktualios bei atnaujintos Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos
transporto sistemos plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005
m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79–2860), nuostatos. Pastaroji nustoja
galioti, patvirtinus šią Programą.
10. Programoje išanalizuotos susisiekimo sektoriaus – transporto (kelių,
geležinkelių, vandens ir oro), logistikos, elektroninių ryšių ir pašto – plėtros perspektyvos.
11. Be kita ko, šioje Programoje akcentuojami horizontalūs plėtros prioritetai
susisiekimo srityje – eismo sauga, multimodalumas (įskaitant intermodalinę sąveiką ir
kombinuotus vežimus), integralus miestų transportas, intelektinių transporto sistemų taikymas
visuose transporto rūšyse bei energijos efektyvumo didinimas transporto sektoriuje (įskaitant
draugiško aplinkai transporto plėtrą).
12. Programos priemonių planuose bus pateiktos priemonės, numatytos
konkretiems laikotarpiams. Priemonių planai (trimečiai) tvirtinami susisiekimo ministro
įsakymu.
13. Programoje naudojamos sąvokos:
Daugiarūšis (multimodalinis) transportas – krovinių ar keleivių vežimas dvejomis
ar daugiau transporto rūšių.
Įvairiarūšis (intermodalinis) terminalas – krovininiame transporte – vieta pritaikyta
įvairiarūšių transportavimo vienetų perkrovimui ir sandėliavimui. Keleiviniame transporte –
integruotas įvairiarūšis terminalas, kuriame sudarytos sąlygos su minimaliomis laiko
sąnaudomis pakeisti transporto rūšį ar priemonę ir toliau tęsti kelionę.
Įvairiarūšis (intermodalinis) transportavimas – to paties krovos vieneto vežimas
dvejomis ar daugiau transporto rūšimis, neperkraunant paties krovinio turinio, o tik keičiant
transporto rūšį.
Lengvasis miesto traukinys/geležinkelis (LRT) (angl. Light Rail Ttransit) – eismo
pirmumą didžiojoje arba visoje maršruto dalyje turinti elektrinė bėginė miesto viešojo
transporto rūšis. LRT sąvokai priskiriamos ir buvusios tramvajų sistemos (bendrojo srauto su
kitu kelių transportu sistemos), konvertuotos (atskirtos nuo bendro srauto kelių transporto) į