Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> vizija ir misija<br />
95. Įgyvendinant Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> strategiją bus siekiama iki 2030 metų<br />
Lietuvoje sukurti modernią ir darnią susisiekimo sistemą, savo techniniais parametrais, sauga,<br />
saugumu, poveikiu supančiai aplinkai ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią pirmaujančių<br />
ES valstybių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių susisiekimo<br />
sistemomis, ji užtikrins darnią verslo plėtrą, prekybinius ryšius, o Lietuvos gyventojams<br />
suteiks galimybę saugiai, greitai ir patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo,<br />
kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto ir logistikos sistema taps konkurencingu<br />
Baltijos jūros pietinio regiono transporto <strong>sistemos</strong> elementu. Lietuvos logistikos sistema kurs<br />
pridėtinę vertę ir leis geriau išnaudoti Lietuvos transporto paslaugų eksporto potencialą.<br />
<strong>Susisiekimo</strong> sistema tarnaus tiek Lietuvos, tiek ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams.<br />
Valstybės institucijų misija tiek transporto, logistikos, pašto paslaugų ir elektroninių ryšių<br />
srityse yra visų pirma sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams (operatoriams) dirbti laisvoje<br />
rinkoje, nes konkurencinė aplinka yra vienas svarbiausių pažangos katalizatorių. Kita vertus,<br />
valstybės misija yra užtikrinti, kad pažanga neapsiribotų siaurų visuomenės grupių interesų<br />
tenkinimui, o teiktų naudą visų gyventojų gerovei, būtų prieinamos tiek verslui, tiek ir<br />
visuomenei bei neprieštarautų darnaus vystymosi pagrindams. Siekiant teisingos<br />
konkurencijos, valstybės misija yra pasirūpinti, kad būtų įvertinos visos išorinės išlaidos, nes<br />
jei konkurencinius pranašumus suteikiantys veiksniai, yra tokie kaip visiškas arba dalinis<br />
išorinių išlaidų neįvertinimas vienam operatoriui ar operatorių grupei, kai tuo tarpu tai būna<br />
įvertinta kitiems, pažeidžiami teisingos konkurencijos principai. Transporto <strong>sistemos</strong><br />
infrastruktūra ir jos plėtojimas yra vienas svarbiausių visos šalies raidai ir ekonominei<br />
gerovei. Investicijos į valstybės infrastruktūrą yra ilgalaikės ir valstybės misija yra užtikrinti<br />
kad, jos būtų kryptingos, užtikrintų šalies integraciją į tarptautinius transporto, logistikos,<br />
pašto ir ryšių tinklus ir tarnauti visos visuomenės gerovei.<br />
Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> vizija<br />
96. Lietuvos susisiekimo sistema – konkurencinga, inovatyvi, efektyvi ir darni aukštą<br />
pridėtinę vertę transporto, logistikos, elektroninių ryšių ir pašto sektoriuose kurianti sistema.<br />
Lietuvos transporto <strong>sistemos</strong> strateginis tikslas (misija)<br />
97. Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> strateginis tikslas (misija) – užtikrinti kokybišką,<br />
efektyvų, saugų, nepertraukiamą ir darnų visuomenės narių judumą ir prekių transportavimą,<br />
aukštos kokybės logistikos, elektroninių ryšių ir pašto paslaugas.<br />
II. TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI<br />
Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> plėtros tikslai ir uždaviniai<br />
98. Pagrindiniai Lietuvos susisiekimo <strong>sistemos</strong> plėtros tikslai apima šiuos transporto ir<br />
logistikos, pašto ir ryšių plėtros tikslus:<br />
98.1. kompleksinį susisiekimo infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą. Šiam tikslui<br />
įgyvendinti keliami šie uždaviniai:<br />
98.1.1. plėtoti ir modernizuoti transeuropinės, regioninės ir vietinės reikšmės transporto<br />
tinklą ir integruoti jį į vieningą efektyvią multimodalinę susisiekimo sistemą. Dabartinio<br />
Lietuvos TEN-T tinklo, kurį sudaro 1617 kilometrų kelių, 1100 kilometrų geležinkelių, 278<br />
kilometrai vidaus vandens kelių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Klaipėdos jūrų
Change language