Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Pašto sektorius<br />
87. Stiprybės: Lietuvoje pašto infrastruktūra yra pakankamai išplėtota, apima visą<br />
šalies teritoriją; kvalifikuota darbo jėga, nedideli darbo bei daugelio paslaugų kaštai sukuria<br />
palankias sąlygas pašto sektoriaus tolygiai plėtrai; palanki šalies geografinė padėtis, išplėtota<br />
kelių infrastruktūra bei kontinentinės svarbos daugiarūšio transporto koridoriai daro teigiamą<br />
poveikį tarptautinių siuntų vežimo perspektyvoms; šalies urbanizacijos lygis, gyvenviečių ir<br />
pagrindinės infrastruktūros išsidėstymo Lietuvoje tolygumas sudaro palankias sąlygas teikti<br />
pašto paslaugas; pašto paslaugų rinka geba lanksčiai reaguoti į pokyčius, gali pasiūlyti<br />
naudotojui įvairių paslaugų; vis tvirtesnes pozicijas užima finansinės ir bankininkystės<br />
paslaugos, e. paslaugos (mišrus paštas, elektroninės finansinės paslaugos, e. prekybos<br />
paslaugos). Rinkos dalyviams, ketinantiems teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas, pagal<br />
įstatyminės bazės reikalavimus keliami minimalūs reikalavimai.<br />
88. Silpnybės: Lietuvoje pašto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė išlieka nedidelė,<br />
trūksta kapitalo investicijų įmonių veiklai modernizuoti, automatizuoti ir naujoms pažangioms<br />
informacinėms technologijoms diegti; šalies pašto korespondencijos rinkai būdingas itin<br />
žemas siuntų vienam gyventojui rodiklis (vienam gyventojui tenka vidutiniškai 30 siuntų per<br />
metus); Ekonominiu požiūriu stipriausiose valstybėse narėse pašto siuntų kiekis, tenkantis<br />
vienam gyventojui yra beveik dešimt kartų didesnis. Priežastys – silpna šalies rinka ir mažas<br />
paslaugų naudotojų skaičius. Universaliųjų pašto paslaugų kokybė neatitinka pašto paslaugų<br />
naudotojų lūkesčių; dėl rezervuotosios srities konkurencijos, pašto paslaugų kokybės lygis<br />
pašto korespondencijos paslaugų rinkoje gana žemas, neišplėtotas alternatyvus pašto paslaugų<br />
teikimo tinklas; bendromis Lietuvos valstybinio pašto silpnybėmis galima įvardinti vidinių<br />
procesų neefektyvumą, silpną informacinių technologijų ir techninę bazę, perteklinę valstybės<br />
pašto infrastruktūrą. Lietuvoje valstybės pašto darbuotojų darbo efektyvumas keletą kartų<br />
mažesnis nei kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.<br />
89. Galimybės: Pašto rinkos liberalizavimo rezultatas – didėjanti konkurencija, kuri<br />
skatina rinkos dalyvius dirbti efektyviau, mažinti pašto paslaugų kaštus, stengtis išlaikyti<br />
esamus ir pritraukti naujus naudotojus, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, teikti naujas rinkos<br />
poreikius atitinkančias paslaugas; naujų IRT technologijų naudojimas yra ateities pašto<br />
kokybiškos veiklos garantas; su alternatyviais informacijos kanalais susijusių pašto paslaugų<br />
plėtrą Lietuvoje gali užtikrinti gerai išplėtota šalies IRT infrastruktūra, integralus ir atviras<br />
šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės <strong>sistemos</strong>) ir teigiamas gyventojų<br />
požiūris į viešąsias elektronines paslaugas. Laisvas asmenų, paslaugų, prekių, kapitalo<br />
judėjimas ES rinkoje sudaro sąlygas plėsti pašto paslaugų rinką; paštas vis labiau orientuosis į<br />
bankines-finansines ir e. paslaugas (daugiausia į jų logistinę dalį).<br />
90. Grėsmės: Pašto rinkos liberalizavimas ir didėjanti konkurencija neišvengiamai<br />
privers įmones optimizuoti savo veiklą mažinant gamybos kaštus, todėl gali iškilti problemų<br />
dėl darbo vietų, aštrėti socialiniai klausimai. Neigiama pašto rinkos liberalizavimo pasekmė<br />
gali būti pašto paslaugų rinkos dalyvių smulkėjimas, siekis veikti pelningiausiose srityse,<br />
teikiant nedaug paslaugų, kai kuriais atvejais galima „laukinės rinkos“ grėsmė – gali pradėti<br />
veiklą nelegalūs paslaugų teikėjai, nesirūpinantys teikiamų paslaugų kokybe, neinvestuojantys<br />
į verslo kokybę, o iškilus problemoms, tiesiog paliekantys rinką arba tęsiantys veiklą<br />
registruodami naują įmonę. Dėl pašto paslaugų rinkos dalyvių nesugebėjimo pasinaudoti<br />
globalizacijos teikiamomis galimybėmis, technologine pažanga ir naujovėmis, pašto paslaugų<br />
rinka gali tapti technologiškai atsilikusi ir nepatraukli investicijoms. Ateityje dėl gyventojų<br />
emigracijos pašto paslaugų rinkoje gali trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Silpna informacinių<br />
technologijų ir techninė bazė, patirties teikti elektronines paslaugas stoka; pasaulinė krizė turi<br />
neigiamos įtakos šalies ekonominiams rodikliams ir Lietuvos Respublikos pašto sektoriaus<br />
rodiklių mažėjimui.