Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jūrų transporto sektorius<br />
83. Stiprybės. Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas - šiauriausias neužšąlantis rytinės<br />
Baltijos jūros pakrantės uostas; Klaipėdos uostas – vienas iš svarbiausių ir didžiausių Lietuvos<br />
Respublikos transporto mazgų, kuriame susijungia jūros, kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų<br />
transporto rūšys; Klaipėdos uostas efektyviai sujungtas su geležinkelių transporto koridoriais,<br />
daugiau nei 2/3 visų krovinių atgabenami ar išgabenami geležinkelių transportu; Klaipėdos<br />
uoste dirba modernios krovos, laivų remonto ir statybos kompanijos, efektyviai teikiamos su<br />
jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.<br />
84. Silpnybės: nepakankamai veiksminga Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių<br />
tinklo sąveika, nepakankamai išplėstas geležinkelių tinklas uoste, tik labai maža dalis<br />
konteinerių į uostą ir iš jo yra gabenami geležinkeliais, taip apkraunant krovininių<br />
automobilių srautu uostamiestį. Nepakankamai išvystyti privažiuojamieji automobilių keliai į<br />
Klaipėdos jūrų uostą, kelių transportu gabenami kroviniai tranzitu kerta Klaipėdos uostą;<br />
Klaipėdos jūrų uoste nepakankamos konteinerių terminalų galimybės (negalima priimti<br />
konteinerinių laivų talpinančių apie 6000 TEU, dėl nepakankamo akvatorijos gylio). Ribotos<br />
galimybė konkuruoti su giliavandeniais uostais, galinčiais priimti BALTMAX ir PANAMAX<br />
tipo laivus.<br />
85. Galimybės: tęsti Lietuvos teisinės bazės tobulinimą, didinant nacionalinio laivyno<br />
konkurencingumą „patogių vėliavų“ atžvilgiu; parengti Lietuvos jūrininkų rengimo <strong>sistemos</strong><br />
plėtojimo bei racionalizavimo ir patrauklumo didinimo strategiją ir veiksmų planą. Išnagrinėti<br />
konvencinių jūrinių specialybių rengimo apjungimo vienoje mokymo įstaigoje – akademijoje<br />
– ekonominį bei organizacinį prasmingumą (pvz. Latvijoje ir Estijoje jūrininkų rengimas<br />
vykdomas aukštosiose neuniversitetinio tipo mokyklose, vadinamose akademijomis); parengti<br />
jūrinio mentaliteto visuomenėje ugdymo, jūrinio sektoriaus bei jūrinių profesijų patrauklumo<br />
didinimo programą, jūrininko profesinės karjeros planavimo įgūdžių formavimo priemonių<br />
planą, įgyvendinant Europos Komisijos „Būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos:<br />
Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (parvirtintos 2006 metų birželio 7 d.) nuostatus; atkurti ir<br />
plėtoti Šventosios jūrų uostą; didinti krovinių srautus vakarų–rytų kryptimi Klaipėdos uoste,<br />
pritaikant jį tiek Lietuvos, tiek išplėstos ES ekonominiams interesams; institucinio pajėgumų<br />
stiprinimo srityje didinti <strong>Susisiekimo</strong>, Aplinkos bei Krašto apsaugos ministerijų departamentų<br />
ir Saugios laivybos administracijos atsakomybę ir gebėjimus planuoti bei koordinuoti<br />
transporto programas laivybos saugumo ir taršos iš laivų prevencijos srityje; aktyviai<br />
dalyvauti sprendžiant su keleivinių laivų sauga susijusias problemas naudojant laivų eismo<br />
stebėsenos ir informacijos sistemą SafeSeaNet (kuri taps visų aktualių jūrų informacijos<br />
priemonių, reikalingų norint paskatinti jūrų transporto saugą ir saugumą, ir aplinkos apsaugos<br />
nuo taršos iš laivų pagrindine sistema), taip prisidedant prie bendros ES jūrų erdvės kūrimo;<br />
išnaudoti jūrų greitkeliais plėtojamos trumpųjų nuotolių laivybos potencialą, aktyviau<br />
bendradarbiauti su Baltijos šalių uostais; pastatyti išorinį giliavandenį uostą, galėsiantį priimti<br />
didžiausios grimzlės laivus, plaukiojančius Baltijos jūroje; integruoti Klaipėdos jūrų uostą ir<br />
kuriamus viešuosius logistikos centrus į vieną sistemą, panaudoti šiuos centrus kaip<br />
sausuosius uostus.<br />
86. Grėsmės: užsitęsęs Šventosios jūrų uosto atstatymas, išorinio giliavandenio jūrų<br />
uosto projektavimas ir statyba, Klaipėdos jūrų uosto rekonstravimas ir infrastruktūros plėtra<br />
sumažintų galimybę konkuruoti su gretimais Baltijos jūros uostais. Tai mažins ne tik<br />
ekonominio vystymosi galimybes, bet ir kliudys plėtoti palankesnes aplinkai transporto rūšis<br />
ir daugiarūšes transporto sistemas; nors Baltijos jūros uostai dalyvauja globalioje rinkoje<br />
aptarnaujant rytų-vakarų tranzitinius srautus kaip vieningo Baltijos jūros regiono uostai,<br />
tačiau tikėtina, kad toliau sparčiai didinant (ypač rytinės dalies) uostų pajėgumus,<br />
konkurencija gali peraugti į lokalesnę; nekoordinuota geopolitinė Lietuvos institucijų veikla<br />
gali mažinti Klaipėdos uosto patrauklumą.
Change language