Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Geležinkelių transporto sektorius<br />
75. Stiprybės: ES šalių kontekste Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal<br />
geležinkelių vežamą krovinių dalį, kuri sudaro apie 48 proc.; Lietuvos geležinkelių sistema<br />
tampriai integruota į rytų-vakarų transporto koridorių; IX B koridoriuje išnaudojamas<br />
kombinuoto vežimo paslaugų potencialas šaudykliniu taukiniu "Viking" (maršrutas Klaipėda -<br />
Minskas-Odesa/Iljičiovskas).<br />
76. Silpnybės: pasenęs geležinkelių riedmenų parkas, tam tikrų specializuotų vagonų<br />
trūkumas (pvz. konteineriams vežti), kurį iš dalies lemia ne vidiniai, bet išoriniai veiksniai,<br />
tokie kaip bendras vagonų parkas su plačiosios vėžės tinklo geležinkelių kompanijomis<br />
(išsiųsti vagonai dažnai negrįžta arba tai trunka pakankamai ilgą laiką); labai mažai išplėstas<br />
elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas; nors ir palaipsniui atnaujinama, tačiau bendrai<br />
vertinant fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra, be to pamatiniai techniniai<br />
infrastruktūros parametrai (pvz. posūkių spinduliai) riboja greitį daugelyje ruožų, tad<br />
viršutinės infrastruktūros dalies (bėgių, pabėgių, ryšių sistemų) modernizavimas iš esmės<br />
neišsprendžia greičio problemos; nuostolingas keleivių vežimas geležinkeliais; keleivinis<br />
geležinkelio transportas nebeatitinka šiandienos reikalavimų greičio ir patogumo prasme;<br />
keleivinių traukinių nepopuliarumą lemia palyginti retas tinklas ir sąlyginai maži atstumai;<br />
beveik neegzistuojantis susisiekimas geležinkeliais per Lenkiją su kitomis ES valstybėmis<br />
(galimybė vežti krovinius perkraunant juos Šeštokuose, arba vykti keleiviams keičiant<br />
riedmenis Maskvoje yra, tačiau tai nuo Lietuvos įstojimo į ES sudarė itin mažą dalį krovinių<br />
ir keleivių transportavime šia kryptimi); trūksta integralumo keleiviniame transporte tarp<br />
tolimojo ir vietinio susisiekimo autobusais, o taip pat geležinkeliais; per silpna keleivinio<br />
geležinkelio transporto tarpusavio sąveika viešuoju kelių transportu; geležinkelių tinklas turi<br />
labai ribotas galimybes tarnauti vietinio susisiekimo tikslams.<br />
77. Galimybės: išnaudoti Lietuvoje dviejų geležinkelio vėžių (plačiosios ir europinės)<br />
privalumus krovininiame transporte nukreipiant srautus rytų-vakarų ir šiaurės-pietų kryptimi,<br />
panaudojant steigiamų viešųjų logistikos centrų potencialą; išplėsti šaudyklinio traukinio<br />
"Viking" aptarnaujamą rinką; plėtoti "Rail Baltica" projektą labiau integruojant Lietuvos<br />
geležinkelių tinklą į vakarų ir centrinę Europą per Lenkiją; labiau išnaudoti turistinio<br />
transporto potencialą tarptautiniame ir vietiniame (įskaitant ir siaurąjį geležinkelį) kontekste;<br />
efektyviau naudoti transporto priemones ir infrastruktūrą pasitelkus eismo valdymo ir<br />
informavimo sistemą ERTMS, pažangias logistikos ir rinkos priemones, tokias kaip<br />
integruotos Europos geležinkelių transporto rinkos sukūrimas; didinti geležinkelių tinklo<br />
pajėgumą, ilgalaikėje perspektyvoje atkuriant ir rekonstruojant nenaudojamus ruožus, tiek<br />
keleiviniam, tiek krovininiam susisiekimui; atnaujinti riedmenis; geležinkelių koridorių<br />
pagrindu plėtoti žaliuosius koridorius.<br />
78. Grėsmės: vietinio keleivių susisiekimo autobusais priežiūra deleguota savivaldai,<br />
kur pagrinde sprendžiami lokaliniai klausimai, o sprendiniai kartais prieštarauja integralumo<br />
su geležinkeliais (taip pat ir tolimuoju transportu) pamatiniams principams; geležinkelio<br />
stotys įkurtos miestuose ir miesteliuose, šiandien plėtojantis gyvenvietėms jau tampa nebe<br />
centriniais traukos objektais, kuriasi nauji gyvenviečių traukos centrai aplink prekybos ir<br />
pramogų centrus su puikiai išplėtota infrastruktūra. Tuo pasinaudodami vežėjai autobusais<br />
perkelia savo stotis ir stoteles link naujųjų traukos centrų, todėl geležinkelių transportas taip<br />
dar labiau praranda savo pozicijas; Rusijos Federacijos tarifinė politika lemia Rusijos ir<br />
trečiųjų šalių krovinių srautus per Lietuvos, ir kitų vakarinių Baltijos jūros šalių, teritoriją.<br />
Gabenimo atstumai per Rusijos teritoriją yra žymiai didesni nei per Lietuvą, tuo būdu<br />
bendroje krovinių gabenimo kainoje už gabenimą Rusijos teritorijoje tarifo dedamoji yra<br />
žymiai svaresnė nei Lietuvos tarifo dedamoji. Tuo būdu šiuo atveju egzistuoja tampri<br />
priklausomybė nuo Rusijos Federacijos krovinių tranzito politikos, ypatingai tranzitinių<br />
trečiųjų šalių krovinių atžvilgiu.
Change language