03.09.2014 Views

Susisiekimo sistemos plėtros programos projektas

Susisiekimo sistemos plėtros programos projektas

Susisiekimo sistemos plėtros programos projektas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Miestų transporto sektorius.<br />

63. Stiprybės: Lietuvos miestai nacionaliniu mastu išlaikė regioninio vystymosi<br />

proporcingumą, gamybinį potencialą. Tai sudaro prielaidas efektyviems susisiekimo ryšiams<br />

plėtoti; sparti aplinkkelių plėtra ir tranzitinių srautų valdymas leido daugeliui miestų išvengti<br />

neigiamo tranzitinio transporto poveikio padarinių.<br />

64. Silpnybės: Miestų gatvės savo techniniais parametrais nepritaikytos intensyviam<br />

transporto eismui, o augant asmeninių automobilių skaičiui ir jų naudojimui tai sukelia<br />

neigiamus padarinius tokius, kaip eismo spūstys, eismo įvykiai, triukšmas, atmosferos ir<br />

dirvožemio tarša, gyvenamosios aplinkos suskaidymas komunikaciniais koridoriais. Šitaip<br />

sąlygojamas fizinis ir psichologinis diskomfortas, teritorijos poreikis eismui, transporto<br />

priemonių stovėjimui ir saugojimui, aplinkos pokyčiai; miestuose trūksta viešojo ir privataus<br />

transporto sąveikos, didelė priklausomybė nuo asmeninių automobilių; nekoordinuotai<br />

vystoma dviračių transporto infrastruktūra, žemos kokybės infrastruktūra žmonėms su<br />

specialiaisiais poreikiais.<br />

65. Galimybės: užbaigti aplinkkelius; taikyti efektyvias eismo pažeidimų kontrolės<br />

sistemas miestuose; ilgalaikėje perspektyvoje miestų viešosiose transporto <strong>sistemos</strong>e įdiegti<br />

visiško arba dalinio eismo prioriteto (lengvojo metro (LRRT), lengvojo miesto traukinio<br />

(LRT), greitųjų autobusų (BRT, GLT) sistemas, plėtoti paratransportą, integruoti geležinkelių<br />

ir vidaus vandenų transportą į viešąjį susisiekimą; sukurti multimodalinę keleivinio transporto<br />

sistemą diegiant vieno (bendro) bilieto sistemą, gerinant intermodalinių keleivinių terminalų<br />

funkcionalumą, didinti viešojo ir privataus transporto sąveiką diegiant P+R ir B+R aikšteles,<br />

sukurti multimodalinę viešojo transporto informacinę sistemą; skatinti lankstaus darbo grafiko<br />

įdiegimą miestuose, susiduriančiose su eismo spūsčių problemomis; naudoti judumo<br />

paklausos valdymo priemones, papildyti teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus<br />

principais, kuriais būtų užtikrinama darnaus judumo plėtra Lietuvos miestuose; nustatyti<br />

Lietuvos miestų teritorijų planavimo tikslus – suteikti bevariklio ir viešojo transporto<br />

prioritetą miestų susisiekimo <strong>sistemos</strong>e; įgyvendinti darnaus judrumo politiką miestuose,<br />

skatinant gyventojus ekonomiškiau ir ekologiškiau keliauti; didelį potencialą turi viešųjų<br />

dviračių (Bike Sharing) bei automobilių parko naudojimosi <strong>sistemos</strong> (angl. Car Sharing),<br />

efektyvesnis transporto priemonių panaudojimas pavežant pakeleivius (angl. Ride<br />

Sharing/Car Pooling), įvairių kelionių alternatyvų, mažinančių naudojimąsi automobiliu,<br />

skatinimas kompensaciniais ar reguliaciniais mechanizmais; siekti subalansuotos susisiekimo<br />

<strong>sistemos</strong> plėtros miesto-priemiesčio zonose, rengiant principines transporto eismo<br />

organizavimo schemas, maksimaliai išlaikant esamų valstybinių kelių funkcijas ir eismo<br />

saugą, neleidžiant tiesioginio jų užstatymo kontakto.<br />

66. Grėsmės: eismo spūstys ir su jomis susijusios ekonominės ir ekologinės problemos<br />

ir toliau bus aktualios miestuose, jei teritorijų planavimas bus nukreiptas į žmonių traukos<br />

centrų (didžiulių parduotuvių, pramogų centrų) koncentravimąsi miestų centruose, prieš tai iš<br />

esmės neišsprendus viešojo susisiekimo klausimo. Yra grėsmė, kad komerciniam<br />

prekybininkų interesui nustelbus viešąjį, susisiekimas kai kurių didmiesčių gatvėse taps<br />

paralyžiuotas; miestų transporto <strong>sistemos</strong>e nediegiant kompleksinių sprendimų (pėsčiųjų ir<br />

dviračių zonos, saugi dviračių laikymo infrastruktūra, B+R sistema, automobilių greičio<br />

ribojimas bendrame sraute su dviratininkais, kt.) liks neišnaudotas bevariklio ekologiško<br />

transporto (dviračiai, riedučiai, įvairūs riedžiai) vystymo potencialas ir jo teigiamas poveikis<br />

aplinkai ir žmogaus sveikatai; bevariklio transporto plėtrą ribos nesaugi infrastruktūra ir<br />

pavojingi vairavimo įpročiai; per mažas dėmesys dviratininkų mobilumo kultūros didinimui<br />

ilgalaikėje perspektyvoje gali paskatinti pavojingus (nesaugius) dviratininkų vairavimo<br />

įpročius.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!