Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
Susisiekimo sistemos plÄtros programos projektas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kaimynais, Lietuvai svarbu, kad šiaurinės ašies fragmentas, kuris driekiasi per Lietuvą būtų ir<br />
toliau vienu pagrindinių tranzitinių transporto koridorių Rytų–Vakarų kryptimi. Tuo pačiu,<br />
Lietuva turi siekti tinkamai pasinaudoti pridėtinės vertės paslaugų kūrimu šio koridoriaus<br />
krovinių srautams aptarnauti steigiant viešuosius logistikos centrus. Be to, Lietuva turi<br />
pasinaudoti galimybe integruoti savo transporto tinklo elementus į kuriamą pagrindinį (angl.<br />
core) ir bendrąjį (angl. comprehensive) tinklus. Tam tikslui būtina siekti išlaikyti esamus<br />
TEN-T T tinklo, kurį sudaro 1617 kilometrų kelių, 1100 kilometrų geležinkelių, 278<br />
kilometrai vidaus vandens kelių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Klaipėdos jūrų<br />
uostas, ir siekti, kad TEN-T tinklo peržiūros metu 2011-2012 m. į TEN-T tinklą būtų įtraukti<br />
šie nauji TEN-T elementai: keliai Vilnius-Utena, Vilnius-Alytus-Kalvarija, Klaipėda-Liepoja,<br />
Vilnius-Druskininkai, Kauno ir Vilniaus aplinkkelių sistema, geležinkelio ruožai Klaipėda-<br />
Pagėgiai, Vilnius-Turmantas, Vilnius-Stasylos, Palemonas-Kauno oro uostas, Kaunas-<br />
Marijampolė-Mockava, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus viešieji logistikos centrai, Kauno vidaus<br />
vandenų uostas.<br />
46. Intelektinių transporto sistemų ir paslaugų srityje labai svarbu užtikrinti atvirumą<br />
naujovėms, ypač akcentuojant energijos vartojimo efektyvumą naudojant tokias pažangias<br />
technologijas. Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos turi tarnauti valdant paprastai<br />
tarpusavyje nesuderinamus veiksnius, pavyzdžiui, transporto priemones, apkrovą ir maršrutus,<br />
ir tokiu būdu pagerinti saugumą ir sumažinti transporto priemonių spūstis, gabenimo laiką bei<br />
kuro suvartojimą. Kad vietos nustatymo duomenys būtų reikalaujamo tikslumo, o aprėptis<br />
reikiama, reikės naudoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (GNSS), pasaulinę vietos<br />
nustatymo sistemą (GPS), o artimiausioje ateityje − Europos palydovinę navigacijos sistemą<br />
Gallileo, kuri bus dar tikslesnė, o galimybės ja naudotis didesnės. ITS neišvengiamai tampa<br />
tolesniu transporto progreso įrankiu, jau dabar kuriama intelektinė („protinga“) infrastruktūra,<br />
intelektinės (išmaniosios) transporto priemonės, plačiai naudojamos sąveikiosios intelektinės<br />
transporto paslaugos ir technologijos. Interoperabilumo klausimai tarp atskirų ES šalių gali<br />
tapti rimtu iššūkiu, todėl Lietuvai būtina integruotis į Europines ITS struktūras, rengti ITS<br />
specialistus, plėtoti ITS tyrimus, plačiai bendradarbiauti su Ertico-ITS Europe, kitomis ITS<br />
asociacijomis.<br />
47. Lietuva turi tinkamai pasirengti tiek technologiškai, tiek teisiškai, priimti jau dabar<br />
kuriamas ir pradedamas diegti inovatyvias transporto technologijas. Ateinančiame<br />
dešimtmetyje prognozuojamas platus robotinių ir automatizuotų sistemų panaudojimas<br />
transporte (kibermobiliai, bepiločiai lėktuvai, bepiločiai metro, automatizuoti autobusai ir t.t.),<br />
personalinio greitojo transportavimo sistemų (PRT) plėtojimas, jau dabar skatinamas platesnis<br />
radijo dažnių (RFID), biometrinių technologijų taikymas, neabejotinai augs alternatyvių<br />
degalų naudojimas ir ekologiškų transporto priemonių plitimas. Nors tokios technologijos<br />
ženkliai padidina eismo saugą, energijos vartojimo efektyvumą, geresnį erdvės panaudojimą,<br />
palengvina eismo valdymą jį automatizuojant, tačiau sukelia ir naujus iššūkius: išlaidas<br />
infrastruktūros pritaikymui, atsimuša į viešosios nuomonės pasipriešinimą, gali pažeisti<br />
asmens privatumą ir kt.<br />
48. Viešojo keleivinio transporto srityje būtina plėtoti keleiviams patrauklius bilietų<br />
<strong>sistemos</strong> sprendimus, ypač – vieno (bendro) bilieto sistemą. Tokia sistema iki šiol neveikia<br />
net Lietuvos miestų lygmenyje (bėginis transportas, taip pat ir maršrutiniai taksi neintegruoti į<br />
viešojo kelių transporto sistemą), nors, naudojantis tokiomis technologijomis kaip elektroninis<br />
bilietas (nepriklausomai nuo jo formos) ir efektyviau koordinuojant viešojo transporto<br />
<strong>sistemos</strong> organizavimą tarp visų transporto rūšių operatorių konkrečioje teritorijoje, tai būtų<br />
nesudėtinga užtikrinti. Visgi, plėtojant bendro bilieto sistemą, būtina numatyti tokios <strong>sistemos</strong><br />
plėtros kryptis miesto-priemiesčio (rajono) ar regiono kontekste. Veikiančios skirtingos ir<br />
tarpusavyje nesuderintos bilietų <strong>sistemos</strong> net ir tame pačiame regione vykstant traukiniais,<br />
autobusais, keltais, funikulieriais (keltuvais), troleibusais mažina viešojo transporto<br />
patrauklumą (keleivis priverstas įsigyti skirtingus bilietus) ir konkurencingumą privačių
Change language