Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
SPORTO PSICHOLOGIJA<br />
IR PEDAGOGIKA<br />
aikštėje.“ Jeigu treneris to nedarys – labai gerų<br />
sportinių rezultatų jis nepasieks. Ilgametis „Žalgirio“<br />
ir <strong>Lietuvos</strong> krepšinio rinktinės treneris V. Garastas<br />
viename pokalbyje teigė: „Lengva žmogų, atsidavusį<br />
krepšiniui, treniruoti, lengva jam vadovauti, kur<br />
kas sunkiau jį auklėti. O jeigu sportininkas nebus<br />
visapusiškai išsiauklėjęs – ir sportiniai rezultatai bus<br />
prastesni.“<br />
Kalbėdami apie sportininkų auklėjimo svarbą<br />
ir šio proceso sudėtingumą, turime nepamiršti<br />
dažniausiai pasitaikančių trūkumų šiame darbo bare<br />
ir aptarti svarbesnes trenerių klaidas. Ryškesnes ir<br />
išvardysime.<br />
1. Rūpinimasis tik sportinių<br />
rezultatų augimu<br />
Pasitaiko daug atvejų, kai trenerio dėmesio centre<br />
yra tik sportiniai rezultatai. Mokymasis, požiūris į<br />
visuotinai priimtas dorybes, dorovinis tobulėjimas,<br />
santykiai su kitais žmonėmis tampa tarsi antraeiliai<br />
dalykai. Treneris, sutelkęs dėmesį tik į sportinius rezultatus,<br />
galų gale pastebi, kad jie jau negerėja, kad<br />
dėl nesuformuotų moralinių nuostatų prarandamas ir<br />
pats sportininkas.<br />
2. Besaikis sportininkų liaupsinimas<br />
Sporte kartais prarandamas saikas. Eilinis sportininko<br />
laimėjimas išliaupsinamas kaip žygdarbis.<br />
Sportininkas pasijunta antžmogiu, atrodo, kad jam<br />
viskas galima. Taip ugdomas dvasinis infantilizmas.<br />
Pavyzdžiui, mūsų žiniasklaida be saiko daug rašo apie<br />
Ž. Ilgauską. Sportininkas įmetė tiek taškų, tiek kartų<br />
blokavo, tiek kartų atkovojo kamuolį ir pan. Tačiau<br />
neteko skaityti, kad jam būtų priekaištaujama, jog nė<br />
karto neatstovavo <strong>Lietuvos</strong> rinktinei! Teisingai savo<br />
metu rašė poetas Just. Marcinkevičius, kad besaikis<br />
žmogaus liaupsinimas kausto moralines kūrybines<br />
pastangas, trukdo atlikti pareigą.<br />
3. Nuolaidžiavimas<br />
Didysis sportas nesiderina su alkoholiu, rūkymu,<br />
negarbingu elgesiu, šiurkštumu. Tačiau, kaip rodo<br />
daugybė faktų, kai kurie sportininkai leidžia sau<br />
neleistinų dalykų, o treneriai taikstosi, nuolaidžiauja.<br />
Ar ne dėl to sportininko karjeros pabaiga būna<br />
liūdna – belieka prisiminti daug kartų buvusio<br />
krepšinio rinktinių nariu G. Einikio sportinės karjeros<br />
pabaigą.<br />
4. Tiesioginis auklėjamųjų veiksmų<br />
pervertinimas<br />
Trenerio organizuojami renginiai, praktikuojamos<br />
bausmės, skatinimai, pamokymai, reikalavimai<br />
laikomi tarsi panacėja nuo visų blogybių. Tačiau<br />
jokios vienkartinės poveikio priemonės nebūna<br />
efektyvios. Reikia sistemingo, kruopštaus, kasdienio<br />
darbo norint pasiekti gerų rezultatų. Svarbu, kad<br />
sportininkai patys gerai suvoktų savo veiklos tikslą,<br />
patys įsisąmonintų, kaip turi elgtis. Tik tai auklėjimą<br />
daro veiksmingą arba neveiksmingą.<br />
5. Noras atsitiktinėmis auklėjimo<br />
priemonėmis pasiekti gerų<br />
rezultatų<br />
Vartant trenerių darbo planus pastebima, kad<br />
sportininkų auklėjimui skiriama mažai dėmesio. Vienas<br />
kitas atsitiktinis renginys neužtikrina kryptingo<br />
auklėjimo. Socialinės idėjos žmogų užvaldo lėtai,<br />
tam reikia šimtų ar net tūkstančių pasikartojančių<br />
situacijų. Taigi tik dėmesys visapusiškam ugdymui,<br />
individualus darbas, teisingų sportinės veiklos motyvų<br />
formavimas užtikrina kokybišką auklėjimą ir gerus<br />
rezultatus.<br />
6. Nepakankamai glaudus<br />
bendravimas, blogi tarpusavio<br />
santykiai<br />
Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad sportininkai<br />
labiausiai vertina trenerį kaip dalyko žinovą, o<br />
mažiausiai – pagal bendravimo parametrus. Mūsų<br />
tyrimų duomenimis, daugelis trenerių (apie 70%)<br />
auklėjimui skiria mažai dėmesio.<br />
7. Nuomonė, kad sportinė veikla<br />
pati savaime auklėja ir ugdo<br />
sportininko asmenybę<br />
Daugelis mokslinių tyrimų tai paneigia.<br />
Reikia kryptingo, sistemingo, turiningo ir valdomo<br />
auklėjamojo darbo, kad būtų visapusiškai ugdoma<br />
sportininko asmenybė ir kartu siekiama gerų sportinių<br />
rezultatų. Darbo sėkmė priklauso ne tik nuo trenerio<br />
požiūrio į sportininkus, bet ir nuo pastarųjų požiūrio<br />
į trenerį. Abipusis palankus požiūris atsiranda tik<br />
ten, kur profesionaliai dirbamas auklėjamasis darbas.<br />
Sportininkui ar komandai tinkamai taikant
Change language