Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
34<br />
TRENIRUOTĖS VYKSMO<br />
YPATUMAI<br />
Motorinis ir kognityvinis veiksmų greitumas<br />
reiškiasi kompleksiškai. Pavyzdžiui, vaikas,<br />
pasižymintis greita reakcija ir greitai suvokiantis situacijas<br />
(suvokimų greitis), negalės turėti pranašumo,<br />
jeigu nedirbs jo kojos (greitos kojos). Stipriai mestą<br />
kamuolį į vartus (metimo jėga) vartininkai sulaiko<br />
lengviau, negu staigiai sviestą kamuolį (rankų judesių<br />
technika greitos rankos). Pradiniu greičiu (spurtas)<br />
pasižymintis vaikas laimės dvikovą dėl kamuolio<br />
prieš greičiau atkarpas bėgantį, bet neturinčio gero<br />
pradinio greičio. Žaisti neišmokus technikos beveik<br />
neįmanoma, o įvaldžius techniką be kondicinių<br />
bei kognityvinių gebėjimų žaidėjų pastangos bus<br />
nevisavertės. Vaikų amžiuje gerai išugdžius tik vieną<br />
savybę bei ypatybę arba technikos veiksmą galima<br />
pasiekti laikino efekto (kiemo efektas). Deja, vėliau<br />
ryškės stagnacijos apraiškos, traumų galimybės, ir<br />
optimalus rezultatas bus nepasiektas. Kiemo efektas<br />
prieš porą dešimtmečių nebuvo toks negatyvus<br />
kaip šiuo metu. Ar tik ne šios klaidos yra viena iš<br />
priežasčių, kodėl mūsų rankinio <strong>sporto</strong> šakos lygis<br />
tik toks, nors ekonominis faktorius taip pat paveikė<br />
negatyviai. Kaip ten būtų, bet moksleivių (visų<br />
amžiaus grupių) treneriai yra pašaukti ruošti pamainą<br />
suaugusiųjų komandoms bei šalies rinktinėms.<br />
Siauras, nekompleksinis vaikų, paauglių bei<br />
jaunuolių rankininkų rengimas – viena iš<br />
pagrindinių klaidų trenerio profesionaliame<br />
darbe (Feldmann, 2006; Löv, 2004; Schubert, 2004;<br />
Späte, 2005; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte, 2006;<br />
Ramata, 2006; Taraskevičius 2004, 2006, 2006). Beje,<br />
panašią klaidą autorius darė treniruodamas buvusią<br />
Vilniaus „Eglės“ jaunimo komandą (1980–1984 m.).<br />
Ilgalaikė patirtis, šiuolaikinė treniruotės vyksmo<br />
metodologija bei tarptautinės rankinio vystymosi<br />
tendencijos pabrėžia kompleksinį ir tik kompleksinį<br />
jaunųjų rankininkų rengimo modelį. Vaikų, paauglių<br />
parengtumo ir rengimo koncepcijos nuolat kinta. Jų<br />
kitimą lemia šalių nacionalinių rinktinių žaidimo<br />
ypatumai bei elito žaidėjų individualumai. Jeigu elito<br />
rankininkų bei komandų rengimo kryptingumas yra<br />
iškraipomas, tai jokiu būdu neturi keisti vaikų<br />
ir paauglių kryptingo, neskubaus kompleksinio<br />
rengimo dėsningumų. Vaikų treniruotės vyksme<br />
pagrindinis klausimas yra ne „kas bus treniruojama“<br />
(vaikai visi vienodi), bet „kaip bus treniruojama“<br />
(Feldmann, 2006). Kaip bus treniruojami (mokomi,<br />
ugdomi, lavinami) vaikai ir paaugliai, taip vėliau bus<br />
ir žaidžiama.<br />
Įvairių autorių publikacijos, taip pat ir mano<br />
darbo su vaikais patirtis perša šias nuorodas bei<br />
rekomendacijas:<br />
- labai svarbu mokyti, ugdyti bei lavinti gebėjimus<br />
tose amžiaus treniravimo pakopose, kuriose jos<br />
labiausiai išlavėja (žiūrėti 1 lentelę);<br />
- rankinio rezervo rengimas turi būti neskubus,<br />
kryptingas ir kompleksiškas;<br />
- forsuojant rengimo dėsningumus paprastai<br />
pasiekiamas tik laikinas vaikų amžiuje efektas;<br />
- visų veiksmų greitumas motoriniame bei<br />
kognityviniame komponentuose reiškiamas<br />
kompleksiškai;<br />
- motorinis vaikų treniruotės glaudumas turi būti<br />
priešpastatomas bendram pratybų glaudumui;<br />
- vaikų treniruotės vyksme nenaudojant pagalbinių<br />
priemonių techniniai gebėjimai bei savybės ir ypatybės<br />
ugdomos neekonomiškai ir nevisavertiškai;<br />
- rankinio vaikų pratybose darbas mažose grupėse<br />
yra veiksmingesnis negu visai grupei taikomas<br />
srautinis metodas;<br />
- mokant bei tobulinant technikos veiksmus prieš<br />
jų atlikimą arba po jų reikia skirti papildomas<br />
užduotis;<br />
- vaikų (6–8, 9–10 metų) pratybose turi vyrauti<br />
žaidimai ir judėjimo džiaugsmas, o ne koncentruotas<br />
mokymas ir diktavimas (šaukimas);<br />
- gebėjimus ir jų privalumus vaikų amžiuje reikia<br />
lavinti kiek galima daugiau su kamuoliais ir<br />
pritaikyti arčiau žaidybinės veiklos;<br />
- vaikus (6–8, 9–10 metų) žymiai motyvuočiau<br />
veikia kamuoliukų (kamuolių) metimai ne į vartus,<br />
bet į įvairius taikinius;<br />
- vaikų amžiuje neišugdyti koordinaciniai<br />
gebėjimai vėliau stabdys ypatybių ugdymą bei<br />
technikos veiksmų mokymą;<br />
- vaikų treneriams būtina reguliariai pateikti pamainos<br />
rengimo nuolat kintančius metodologinius<br />
ypatumus, nuorodas bei rekomendacijas.
Change language