Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras

28
taikinius (kūgeliai, atžymos, kimštiniai kamuoliai,
pakabinti gimnastikos lankai, kartoninės dėžės ir kt.).
Jeigu vykdysime tik metimus, vaikams taip pat greitai
pabos. Todėl prieš metimą arba po jo reikėtų dar ir
papildomų užduočių koordinacinėms bei kondicinėms
galioms ugdyti. Tai gali būti balansavimai, šuoliukai,
peršokimai, pralindimai, kūlversčiai, kamuolio varymas
slalomu, bėgimai ant gimnastikos suolelio ir kt.
Šie veiksmai mažose grupėse (stotyse) gerins emocijas
ir garantuos didelį metimų skaičių. O tai geras
įvairių mokymo (koregavimo) situacijų pagrindas. Be
to, mažose grupėse vaikus galima paskirstyti pagal
pajėgumą. Vienoje grupėje daugiau pažengę, kitoje
mažiau. Pratybos mažose grupėse treneriui (mokytojui)
sudaro ir sunkumų: kaip visas (dvi, tris, keturias)
grupeles stebėti, taisyti klaidas, koreguoti bei aiškinti.
Lengvesnes užduotis (šuoliukai, peršokimai, pralindimai,
kūlversčiai) vaikai gali atlikinėti be didesnės
priežiūros. Sudėtingesniems veiksmams (technikos,
koordinacijos elementai) reikalinga aktyvesnė bei
dalykiškesnė trenerio priežiūra. Gali pagelbėti ir
vaikų tėvai arba vyresnių amžiaus grupių paaugliai,
jaunuoliai.
Treniravimo ekonomiškiausi
laikotarpiai
Daugiamečiame treniruočių procese svarbu nepraleisti
gebėjimų, geriausiai lavinamų tais amžiaus
laikotarpiais, ugdymo.
Kaip žinome, svarbiausios vaikų, paauglių fizinės
ypatybės – koordinacija, ištvermė, greitumas (vikrumas),
jėga yra specialaus kondicinio rengimo pagrindas.
Labai svarbu ugdyti šias ypatybes bei savybes tuo
metu, kada jos labiausiai lavėja. Vaikų kūno kondicinės
galios bei psichiniai kognityviniai gebėjimai geriausiai
ugdomi maždaug nuo 10–12 metų. Dauguma
šio amžiaus vaikų patys drąsiai mokosi rizikingų
judamosios koordinacinės technikos veiksmų (pvz.,
klaidinamieji judesiai, metimas krintant). Šia vaikų savybe
mes, treneriai, turime tinkamai ir tiksliai pasinaudoti
(10–14 metų) ugdant judamąsias koordinacines galias
bei technikos gebėjimus. Šiame amžiuje labai svarbu
koreguoti judesių tikslumą, koordinuotumą ir technikos
veiksmus, nes susiformavęs dinaminis stereotipas
vėlesnėse amžiaus grupėse bus sunkiai taisomas
arba taisymui nebepasiduos (pvz., rankos padėtis
laikant kamuolį, klaidinamieji judesiai, koordinacija).
Kitose amžiaus pakopose bandymas gerinti trūkumus
paprastai esti mažai veiksmingas. Vėliau geriau yra
lavinti individualius gebėjimus ir jų privalumus.
Vaikų gebėjimų ir jų privalumų lavinimas amžiuje
turi būti vykdomas kiek tik galima su kamuoliais
ir pratimai pratybose priartinami prie veiksmų
varžybose. (Schubert, 2006; Späte, 2005; Feldmann,
2006; Romata, 2006; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte,
2006; Taraskevičius, 2005, 2006). Tai šiuolaikinė
rankininkų rezervo rengimo tendencija, kuri dažnai
cituojama įvairių šalių autorių publikacijose.
Visi moksleivių rankinio treneriai (mokytojai),
pasirinkę veiksmingas pratybų priemones, šią
vaikų, paauglių rengimo tendenciją turėtų panaudoti
treniruočių vyksme.
Vaikams patrauklūs judrieji žaidimai su kamuoliu,
estafetės su rankinio technikos elementais
(pvz., metimai į taikinius) ugdo ne tik judomuosius
koordinacinius gebėjimus, bet taip pat formuoja
ir technikos pagrindų pradinius įgūdžius. Vaikų
(6–8, 9–10 metų) pradinė rankinio technika – laisvas
1 lentelė
Rankininkų treniravimo ekonomiškiausi laikotarpiai (Löv, 2004)
TRENIRUOTĖS VYKSMO
YPATUMAI
Gebėjimai Vaikų amžius Paauglių, jaunuolių amžius
6–7 iki 9–10 m. 10–12 iki 12–13 m. 12–13 iki 14–15 m. 14–15 iki 16–18 m.
Koordinaciniai ++++ +++ ++ +
Technikos įgūdžių +++ ++++ +++
Reakcijos ++++
Pusiausvyros įgūdžių ++++ +++
Orientavimosi +++ +++ ++++
Diferenciniai ++++ +++
Greitumo ++++ ++++
Maksimalios jėgos ++++ ++++
Greičio jėgos +++ ++++
Aerobinės ištvermės +++ +++ +++ +++
Anaerobinės ištvermės ++ +++ ++++