JEIGU TRENERIS ŽINO ..., MOKA ..., SUGEBA ... JIS PERGALĖS DIEVAS!
Treneri, kas svarbiausia? Prof. habil. dr. Kęstas Miškinis <strong>Lietuvos</strong> olimpinės akademijos viceprezidentas Paprašę trenerių atsakyti į klausimą „Kas sunkiausia Jūsų darbe?“ išgirsime įvairių atsakymų: trūksta lėšų, bazių, gero inventoriaus, jaunimas nenori sportuoti, nes tai labai sunki veiklos sritis, menkas valdžios dėmesys sportui ir pan. Kiekviename atsakyme yra dalis tiesos, bet ar tai visiškai atspindi esmę? Vis dėlto daugelis pedagogų sutaria, kad sudėtingiausia ir sunkiausia yra auklėti sportininkus, t. y. ugdyti juos visapusiškai išsiauklėjusiais ir išsilavinusiais žmonėmis. Mes puikiai žinome, ką reiškia visapusiškai išsilavinęs ir išsiauklėjęs žmogus. Jeigu tai treneris, jo įtaka sportininkams yra labai didelė. Jeigu tai sportininkas – daro milžinišką įtaką tūkstančiams jaunų žmonių. Garsaus boksininko, puikaus trenerio Algirdo Šociko įtaka jaunimui buvo didesnė negu daugelio mokytojų ar trenerių kartu paėmus. Jis visada sakydavo: „Į tave nukreiptos daugelio žmonių akys, tu turi rodyti pavyzdį kitiems, tavo elgsena turi būti nepriekaištinga.“ A. Šociko laikais šimtai jaunuolių nesišvaistė gatvėje kumščiais, bet kantriai liejo prakaitą <strong>sporto</strong> salėse. Pripažinkime, kad V. Aleknos poveikis <strong>Lietuvos</strong> jaunimui yra nepamatuojamas: jis visada pasitempęs, veide švyti intelektualumas, vidinė ramybė, didelė inteligencija. Tokie sportininkai ir treneriai <strong>Lietuvos</strong> jaunimui davė ir duoda nepaprastai daug. Galima paminėti daugiau puikių sportininkų, kurių elgesys ir šiandieną prisimenamas. Tai A. Juozaitis, A. Rupšienė, L. Kačiušytė, V. Vencienė, S. Jovaiša, A. Giedraitis, Š. Marčiulionis, F. Karaliūnaitė-Karoblienė, N. Sabaitė-Razienė ir daugelis kitų. Kaip visapusiškai išsilavinę treneriai minėtini J. A. Juozaitis, R. Kalytis, B. Zelkevičius, J. Kazlauskas, V. Garastas, M. Rudzinskas ir kt. Skaičiuojame beveik dvi dešimtys atkurtos <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybės metų, tačiau dabar jaunų žmonių ugdymas kelia labai rimtą susirūpinimą. Mūsų visuomenėje daug kalbama apie techniką, ekonomiką, rekordus, pergales, pinigus, bet žymiai rečiau nagrinėjama visuomenės, kiekvieno jos nario moralinė būsena, dorovingumas, pilietinė pozicija, kilnūs ir gražūs poelgiai. Ar ne dėl to sutinkame nemažai išsilavinusių, bet žemos moralės jaunuolių? Mus jaudina jaunimo vartotojiškumas, miesčioniškumas, hedonizmas, kosmopolitizmas. Ar galima ką nors gero pasakyti apie žmones, kurie atsisako dalyvauti <strong>Lietuvos</strong> komandose, atstovauti savo tėvynei, faktiškai išduoda ją? Deja, liaupsinimas jų sportinio meistriškumo nustelbia bet kokias moralines nuostatas, kurių turėtų laikytis tikras sportininkas. Reikia pasakyti, kad treneriams dabar vis sunkiau paveikti savo auklėtinius. Iš pagrindų pasikeitė žmogaus socializacijos institutai: šeima, mokykla, bendraamžių grupė, žiniasklaida, atsirado internetas. Smarkiai sumažėjo tėvų ir pedagogų įtaka augančiai kartai. Išaugęs <strong>informacijos</strong> srautas atbukina mąstymą, jis tampa stereotipiškas, neanalitinis. Gauta informacija formuoja ir įsitikinimus, kurie ne visada sutampa su tradicinėmis dorovės normomis, skelbiamomis trenerio idėjomis. Tokia situacija verčia trenerius vis daugiau dėmesio skirti sportininkų auklėjimui. Su tuo sutinka daugelis žymių trenerių. Buvęs Vokietijos futbolo treneris F. Bakenbaueris teigia: „Treneris – tai visų pirma auklėtojas, o tik paskui mokytojas. Jeigu bus kitaip – rezultatų nebus.“ E. Haideno ir kitų žymių čiuožėjų auklėtoja Diana Holum sako: „Pirmiausia visapusiškas auklėjimas. Tik jo dėka galima pasiekti aukštų sportinių rezultatų.“ Garsusis krepšinio treneris F. Džeksonas (Jackson) tvirtina: „Treneris turi ne tik treniruoti, bet ir daug bendrauti su savo auklėtiniais. Jis privalo su jais kalbėtis apie viską: gyvenimo filosofiją, kilnius ir žemus poelgius, patriotizmą, pareigą savo šeimai, kolektyvo nariams, klubui, miestui, tėvynei ir pan. Kuo sąmoningiau gyvena mano žaidėjai, kuo daugiau gauna iš pasaulio, tuo geriau žaidžia SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA
Change language