Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
14<br />
ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ<br />
RENGIMO TECHNOLOGIJOS<br />
niruotis daug – nereiškia treniruotis gerai.<br />
Antioksidantai – gamtiniai arba sintetiniai<br />
junginiai, lėtinantys organizmo medžiagų oksidaciją.<br />
Deguonis yra žalingas žmogaus organizmui. Vykstant<br />
energiniams procesams organizmas patiria deguonies<br />
poveikį. Susidarę laisvieji radikalai taip pat<br />
turi žalingą poveikį. Kas galėtų padėti išsivaduoti iš<br />
laisvųjų radikalų neigiamo poveikio, kai treniruojamasi<br />
intensyviai ir siekiama didesnių adaptacinių<br />
galių? Antioksidantai yra ta priemonė, leidžianti<br />
paveikti laisvųjų radikalų plitimą. Net viena intensyvi<br />
treniruotė gali sumažinti raumenų gliutafiną<br />
(glutathione) 40 %, kepenų – 80 %. Gliutafino<br />
naudojimo būdas – apipurkšti gliutafinu kviečiai<br />
(Colgan, 1993). Be gliutafino svarbūs yra vitaminai<br />
E, C, mineralas selenas. Vitaminas E ir Q pagerina<br />
sportinį parengtumą ir sumažina laisvųjų radikalų<br />
žalingą poveikį (Karlsson, 1997).<br />
SKYSČIAI IR ELEKTROLITAI<br />
Nuovargį atitolinti galima tokiais būdais<br />
(Maughan, 1996):<br />
• gerinti parengtumą (racionaliai treniruotis),<br />
• didinti angliavandenių rezervus,<br />
• treniruotumas sudaro prielaidas adaptuoti<br />
organizmą ir naudoti lipidus mechaninei energijai<br />
gaminti,<br />
• varžantis aukštos temperatūros ir drėgno klimato<br />
sąlygomis dehidracijos (vandens trūkumas) ir<br />
temperatūros reguliavimas pagreitina nuovargį;<br />
skysčių papildymas leidžia atgauti elektrolitus,<br />
kurie parandami prakaituojant.<br />
Ramybėje deguonies poreikis yra nedidelis – 250<br />
ml.min-1, tačiau jau bėgant maratoną gali padidėti keturis<br />
kartus – 4 l.min-1. Be to, esant didesnei aplinkos<br />
temperatūrai yra tik vienas būdas prarasti kūno<br />
17 lentelė<br />
Elektrolitų koncentracija, mmol . l -1 (Schmidt, Thews, 1989)<br />
šilumos temperatūrą – ją išgarinti kartu su vandeniu.<br />
Maratono bėgimo metu kūno temperatūra pakyla 2–30<br />
C, prarandama apie 7 % kūno svorio. Dar 1988 metais<br />
B. Saltinas ir D. Costillis nustatė, kad dehidracija<br />
ir jau 5 % kūno svorio netekimas blogina sportinį<br />
parengtumą. Elektrolitų koncentracija normaliomis<br />
sąlygomis (17 lentelė).<br />
Nors ne visuose tyrimuose gauti tokie pat rezultatai,<br />
tačiau vis dėlto didžioji dalis parodė, kad nedidelės<br />
natrio ir gliukozės koncentracijos skysčiai turi<br />
teigiamą poveikį sportiniam parengtumui (Maughan,<br />
1991, 1996; Williams et al, 1990).<br />
Rehidracija (skysčių atgavimas) po pratybų.<br />
Geriausias būdas atgauti prarastus skysčius yra<br />
gėrimai, artimi savo sudėtimi prakaitui (daugiausia<br />
yra natrio), nors ir yra dideli individualūs skirtumai<br />
(Maughan, 1996). Todėl po pratybų geriamas bet<br />
koks mineralinis vanduo ne visada gali pagreitinti<br />
rehidraciją. Normali maitinimo dieta leidžia taip pat<br />
pagreitinti rehidraciją.<br />
Apibendrinant:<br />
• gėrimus (400–500 ml), prisotintus angliavandeniais<br />
ir elektrolitais, patartina gerti 15–20<br />
minučių iki starto;<br />
• varžymosi metu kas 10–15 minučių atsigerti<br />
(100–300 ml);<br />
• treniruojantis aukštos temperatūros sąlygomis<br />
gėrimų koncentracijoje angliavandenių sumažinti<br />
2–8 % ir padidinti natrio iki 30–50 mmol.l-1;<br />
• po krūvių gerti gėrimus, panašios į prakaitą koncentracijos;<br />
• laikytis maitinimo dietos.<br />
Elektrolitai Prakaite Kraujo plazmoje Ląstelėje<br />
Natris 20–80 130–155 10<br />
Kalis 4–8 3,2–5,5 150<br />
Kalcis 0–1 2,1–2,9 0<br />
Magnis
Change language