Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
10<br />
Vitaminai Daugiausia yra maisto produktuose Dienos poreikis. Poveikis<br />
Vitaminas H (biotinas) Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno<br />
produktai, kiaušiniai, riešutai<br />
Turi poveikio LRR sintezei, gliukozės apykaitai,<br />
esminis aminorūgščių katabolizmo elementas, dėl<br />
nepakankamo kiekio gali sutrikti protinė veikla ir<br />
raumenų funkcija, padidėti nuovargis<br />
Vitaminas C<br />
(askorbo rūgštis)<br />
Tirpus vandenyje<br />
Vitaminas A (retinolis)<br />
Tirpus riebaluose<br />
Vitaminas E<br />
(tokoferolis)<br />
Vitaminas D<br />
(kalciferolis)<br />
Tirpus riebaluose<br />
Vitaminas K<br />
(filochinonas)<br />
Tirpus riebaluose<br />
MINERALAI<br />
Daržovės, vaisiai, bulvės<br />
Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno<br />
produktai, kiaušiniai, margarinas, sviestas<br />
Kepenėlės, kiaušiniai, juoda duona,<br />
nevalyti grūdiniai produktai, daržovės,<br />
augalinis aliejus, margarinas, sviestas<br />
Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno<br />
produktai, kiaušiniai, margarinas<br />
Kepenėlės, šviežios daržovės, sūris,<br />
sviestas<br />
40–70 mg . d -1 . Turi poveikio kolageno<br />
formavimuisi, raiščių regeneracijai, kaulų augimui,<br />
žaizdų gijimui, atlieka organizmo apsauginę<br />
funkciją, padeda geriau aklimatizuotis karštame<br />
klimate, palaiko imuninę sistemą. Didelis stygius<br />
sukelia skorbutą<br />
700–1000 mg . d -1 . Turi poveikio regai, kvėpavimo<br />
takams, didina šių sistemų atsparumą ligoms. Per<br />
didelis kiekis skatina šleikštulį, vėmimą, galvos<br />
skausmus, kaulų ir raiščių skausmą, kaulų trapumą<br />
8–10 mg . d -1 . Antioksidantas, gydantis širdies<br />
ligas, palaiko imuninės sistemos atsparumą, dėl<br />
mažesnio deguonies poreikio raumenyse skatinimo<br />
sudaro prielaidas sportiniam parengtumui gerinti,<br />
ypač treniruojantis aukštikalnėse<br />
10 mg . d -1 . Skatina kalcio ir fosforo įsisavinimą, jo<br />
trūkumas mažina raumenų tonusą, kaulų retėjimą<br />
(osteoparozę). Trūkumas sukelia vaikų rachitą,<br />
kaulų demineralizaciją, skatina kaulų trapumą<br />
65–80 mg . d -1 . Pusę poreikių sudaro žarnynas,<br />
būtinas kraujo krešėjimui. Trūkumas blogina<br />
virškinimą<br />
Apibendrinęs tyrimus Van der Beekas (1996) tvirtina, kad gerai maitinantis sportininkas gauna pakankamą<br />
kiekį vitaminų, todėl jų padidintas vartojimas parengtumui lemiamos įtakos neturi.<br />
Pastaruoju metu vis labiau tiriama kaip aminorūgštys,<br />
baltymai, vitaminai, mineralai gali pagerinti sportinį<br />
parengtumą (Clarkson, 1996). Mineralai (15 pav.)<br />
skirstomi į makromineralus (makroelementus) ir mikromineralus<br />
(mikroelementus) (Hunt, Groff, 1990).<br />
Iš makroelementų, galinčių turėti įtakos sportiniam<br />
parengtumui yra: kalcis, magnis, fosforas. Kiti – kalis,<br />
siera, natris, chloras – nėra reikšmingi. Kiekvienas iš<br />
makroelementų sudaro 0,01 % kūno svorio. Esminį<br />
poveikį organizmui turi 14 mikroelementų: geležis,<br />
cinkas, varis, selenas, chromas, jodas, fluoras, manganas,<br />
molibdenas, nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas.<br />
Kiekvienas iš mikroelementų sudaro 0,001 % kūno svorio.<br />
Penki mikroelementai – geležis, cinkas, varis, selenas,<br />
chromas – gali turėti įtakos sportiniam parengtumui,<br />
likusieji sportiniam parengtumui nėra reikšmingi.<br />
ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ<br />
RENGIMO TECHNOLOGIJOS<br />
MAKROELEMENTAI<br />
Sportiniam parengtumui poveikio turi:<br />
Kalcis, magnis, fosforas<br />
Kiekvienas iš jų sudaro 0,01 % kūno svorio<br />
Neturi poveikio sportiniam parengtumui:<br />
Kalis, siera, natris, chloras<br />
MINERALAI<br />
MIKROELEMENTAI<br />
Sportiniam parengtumui poveikioi turi:<br />
Geležis, cinkas, varis, selenas, chromas<br />
Kiekvienas iš jų sudaro 0,001 % kūno svorio<br />
Neturi poveikio sportiniam parengtumui:<br />
Jodas, fluoras, manganas, molibdenas,<br />
nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas<br />
15 pav. Mineralų klasifikacija ir poveikis sportiniam parengtumui (Hunt, Groff, 1990)
Change language