Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras

Redaktorių taryba 

Vyr. redaktorius 

Evaldas Skyrius 

Kūno kultūros ir 

sporto departamentas 

Vyr. redaktoriaus 

pavaduotojai 

Zigmantas Motiekaitis 

Lietuvos sporto 

informacijos centras 

Linas Tubelis 

Lietuvos olimpinis 

sporto centras 

Atsakingoji sekretorė 

Virginija Vilčinskaitė 



Redaktoriai: 

Dalius Barkauskas 

Lietuvos tautinio 

olimpinio komiteto 

Medicinos tarnyba 

Edmundas Švedas 

Vilniaus sporto 

medicinos centras 

Algimantas Kukšta 

Kūno kultūros 

ir sporto 

departamentas 

Kęstas Miškinis 


mokslo taryba 

Antanas Skarbalius 

Lietuvos kūno 

kultūros akademija 

Juozas Skernevičius 

Vilniaus pedagoginis 

universitetas 

Jonas Algimantas Juozaitis 

Lietuvos plaukimo 

rinktinės vyriausiasis treneris 

Aleksas Stanislovaitis 

Lietuvos kūno 

kultūros akademija 

Ieva Girčytė 



Einius Petkus 



Alfonsas Mikšys 

Vilniaus olimpinis 


Ramunė Žilinskienė 



Kalbos redaktorė 

Zita Šakalinienė 

Dizainerė 

Lina Juršytė 

REDAKCIJOS ADRESAS 

Žemaitės g. 6 (513 kab.), 

LT–03117 Vilnius 

Tel./faks. 8 5 233 74 31 

El. paštas: 

treneris@sportinfo.lt 

www.sportinfo.lt 

TRENERIS 

Leidžia 

Žemaitės g. 6, LT–03117 Vilnius 

Tel. 8 5 233 46 10 

Faks. 8 5 213 34 96 

El. paštas: centras@sportinfo.lt 

Spausdino UAB PETRO OFSETAS 

Žalgirio g. 90, LT–09303 Vilnius 

Perspausdinti tekstus ir iliustracijas galima 

tik gavus raštišką redakcijos sutikimą 

LIETUVOS OLIMPINIS SPORTO CENTRAS 

Ozo g. 39, LT–07171 Vilnius 

Tel. 8 5 242 56 08 

Faks. 8 5 242 66 34 

El. paštas: losc@takas.lt 

ISSN 1392-2157 

Leidžiamas nuo 1996 metų 

Turinys 

REDAKCIJOS ŽODIS 2 

I. SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA 

Kęstas Miškinis. Treneri, KAS SVARBIAUSIA? 3 

Ieva Girčytė. Nė vienas iš mūsų nėra toks protingas kaip mes visi 

– panašios patirties asmenų konsultavimo principas 6 

II. ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS 

Antanas Skarbalius. Sportininkų maitinimas (tęsinys) 9 

Marius Baranauskas. Pakankamos maisto davinio 

energinės vertės svarba sportininkams 20 

III. TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 

Antanas Taraskevičius. vaikai – rankinio ateitis 24 

IV. antidopingas 

Nr. 2 

2007 

Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. kaip gauti leidimą vartoti gydymui? 

Klausimai ir atsakymai 40 

V. REKOMENDACIJOS STRAIPSNIŲ AUTORIAMS 43 

Užsakymas 208 

© LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS 

© LIETUVOS OLIMPINIS SPORTO CENTRAS

JEIGU 

TRENERIS ŽINO ..., 

MOKA ..., 

SUGEBA ... 

JIS PERGALĖS DIEVAS!

Treneri, kas 

svarbiausia? 

Prof. habil. dr. Kęstas Miškinis 

Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas 

Paprašę trenerių atsakyti į klausimą „Kas sunkiausia 

Jūsų darbe?“ išgirsime įvairių atsakymų: trūksta lėšų, 

bazių, gero inventoriaus, jaunimas nenori sportuoti, nes 

tai labai sunki veiklos sritis, menkas valdžios dėmesys 

sportui ir pan. Kiekviename atsakyme yra dalis tiesos, 

bet ar tai visiškai atspindi esmę? 

Vis dėlto daugelis pedagogų sutaria, kad 

sudėtingiausia ir sunkiausia yra auklėti sportininkus, 

t. y. ugdyti juos visapusiškai išsiauklėjusiais ir 

išsilavinusiais žmonėmis. 

Mes puikiai žinome, ką reiškia visapusiškai 

išsilavinęs ir išsiauklėjęs žmogus. Jeigu tai treneris, 

jo įtaka sportininkams yra labai didelė. Jeigu tai 

sportininkas – daro milžinišką įtaką tūkstančiams 

jaunų žmonių. Garsaus boksininko, puikaus trenerio 

Algirdo Šociko įtaka jaunimui buvo didesnė negu 

daugelio mokytojų ar trenerių kartu paėmus. Jis visada 

sakydavo: „Į tave nukreiptos daugelio žmonių akys, 

tu turi rodyti pavyzdį kitiems, tavo elgsena turi būti 

nepriekaištinga.“ A. Šociko laikais šimtai jaunuolių 

nesišvaistė gatvėje kumščiais, bet kantriai liejo 

prakaitą sporto salėse. Pripažinkime, kad V. Aleknos 

poveikis Lietuvos jaunimui yra nepamatuojamas: 

jis visada pasitempęs, veide švyti intelektualumas, 

vidinė ramybė, didelė inteligencija. Tokie sportininkai 

ir treneriai Lietuvos jaunimui davė ir duoda 

nepaprastai daug. Galima paminėti daugiau puikių 

sportininkų, kurių elgesys ir šiandieną prisimenamas. 

Tai A. Juozaitis, A. Rupšienė, L. Kačiušytė, V. 

Vencienė, S. Jovaiša, A. Giedraitis, Š. Marčiulionis, 

F. Karaliūnaitė-Karoblienė, N. Sabaitė-Razienė ir 

daugelis kitų. Kaip visapusiškai išsilavinę treneriai 

minėtini J. A. Juozaitis, R. Kalytis, B. Zelkevičius, J. 

Kazlauskas, V. Garastas, M. Rudzinskas ir kt. 

Skaičiuojame beveik dvi dešimtys atkurtos 

Lietuvos nepriklausomybės metų, tačiau dabar jaunų 

žmonių ugdymas kelia labai rimtą susirūpinimą. 

Mūsų visuomenėje daug kalbama apie techniką, 

ekonomiką, rekordus, pergales, pinigus, bet žymiai 

rečiau nagrinėjama visuomenės, kiekvieno jos 

nario moralinė būsena, dorovingumas, pilietinė 

pozicija, kilnūs ir gražūs poelgiai. Ar ne dėl to sutinkame 

nemažai išsilavinusių, bet žemos moralės 

jaunuolių? Mus jaudina jaunimo vartotojiškumas, 

miesčioniškumas, hedonizmas, kosmopolitizmas. Ar 

galima ką nors gero pasakyti apie žmones, kurie atsisako 

dalyvauti Lietuvos komandose, atstovauti savo 

tėvynei, faktiškai išduoda ją? Deja, liaupsinimas jų 

sportinio meistriškumo nustelbia bet kokias moralines 

nuostatas, kurių turėtų laikytis tikras sportininkas. 

Reikia pasakyti, kad treneriams dabar vis sunkiau 

paveikti savo auklėtinius. Iš pagrindų pasikeitė 

žmogaus socializacijos institutai: šeima, mokykla, 

bendraamžių grupė, žiniasklaida, atsirado internetas. 

Smarkiai sumažėjo tėvų ir pedagogų įtaka augančiai 

kartai. Išaugęs informacijos srautas atbukina 

mąstymą, jis tampa stereotipiškas, neanalitinis. Gauta 

informacija formuoja ir įsitikinimus, kurie ne visada 

sutampa su tradicinėmis dorovės normomis, skelbiamomis 

trenerio idėjomis. 

Tokia situacija verčia trenerius vis daugiau 

dėmesio skirti sportininkų auklėjimui. Su tuo sutinka 

daugelis žymių trenerių. Buvęs Vokietijos futbolo 

treneris F. Bakenbaueris teigia: „Treneris – tai visų 

pirma auklėtojas, o tik paskui mokytojas. Jeigu bus 

kitaip – rezultatų nebus.“ E. Haideno ir kitų žymių 

čiuožėjų auklėtoja Diana Holum sako: „Pirmiausia 

visapusiškas auklėjimas. Tik jo dėka galima pasiekti 

aukštų sportinių rezultatų.“ Garsusis krepšinio treneris 

F. Džeksonas (Jackson) tvirtina: „Treneris turi ne tik 

treniruoti, bet ir daug bendrauti su savo auklėtiniais. 

Jis privalo su jais kalbėtis apie viską: gyvenimo filosofiją, 

kilnius ir žemus poelgius, patriotizmą, pareigą savo 

šeimai, kolektyvo nariams, klubui, miestui, tėvynei 

ir pan. Kuo sąmoningiau gyvena mano žaidėjai, 

kuo daugiau gauna iš pasaulio, tuo geriau žaidžia 

SPORTO PSICHOLOGIJA 

IR PEDAGOGIKA


IR PEDAGOGIKA 

aikštėje.“ Jeigu treneris to nedarys – labai gerų 

sportinių rezultatų jis nepasieks. Ilgametis „Žalgirio“ 

ir Lietuvos krepšinio rinktinės treneris V. Garastas 

viename pokalbyje teigė: „Lengva žmogų, atsidavusį 

krepšiniui, treniruoti, lengva jam vadovauti, kur 

kas sunkiau jį auklėti. O jeigu sportininkas nebus 

visapusiškai išsiauklėjęs – ir sportiniai rezultatai bus 

prastesni.“ 

Kalbėdami apie sportininkų auklėjimo svarbą 

ir šio proceso sudėtingumą, turime nepamiršti 

dažniausiai pasitaikančių trūkumų šiame darbo bare 

ir aptarti svarbesnes trenerių klaidas. Ryškesnes ir 

išvardysime. 

1. Rūpinimasis tik sportinių 

rezultatų augimu 

Pasitaiko daug atvejų, kai trenerio dėmesio centre 

yra tik sportiniai rezultatai. Mokymasis, požiūris į 

visuotinai priimtas dorybes, dorovinis tobulėjimas, 

santykiai su kitais žmonėmis tampa tarsi antraeiliai 

dalykai. Treneris, sutelkęs dėmesį tik į sportinius rezultatus, 

galų gale pastebi, kad jie jau negerėja, kad 

dėl nesuformuotų moralinių nuostatų prarandamas ir 

pats sportininkas. 

2. Besaikis sportininkų liaupsinimas 

Sporte kartais prarandamas saikas. Eilinis sportininko 

laimėjimas išliaupsinamas kaip žygdarbis. 

Sportininkas pasijunta antžmogiu, atrodo, kad jam 

viskas galima. Taip ugdomas dvasinis infantilizmas. 

Pavyzdžiui, mūsų žiniasklaida be saiko daug rašo apie 

Ž. Ilgauską. Sportininkas įmetė tiek taškų, tiek kartų 

blokavo, tiek kartų atkovojo kamuolį ir pan. Tačiau 

neteko skaityti, kad jam būtų priekaištaujama, jog nė 

karto neatstovavo Lietuvos rinktinei! Teisingai savo 

metu rašė poetas Just. Marcinkevičius, kad besaikis 

žmogaus liaupsinimas kausto moralines kūrybines 

pastangas, trukdo atlikti pareigą. 

3. Nuolaidžiavimas 

Didysis sportas nesiderina su alkoholiu, rūkymu, 

negarbingu elgesiu, šiurkštumu. Tačiau, kaip rodo 

daugybė faktų, kai kurie sportininkai leidžia sau 

neleistinų dalykų, o treneriai taikstosi, nuolaidžiauja. 

Ar ne dėl to sportininko karjeros pabaiga būna 

liūdna – belieka prisiminti daug kartų buvusio 

krepšinio rinktinių nariu G. Einikio sportinės karjeros 

pabaigą. 

4. Tiesioginis auklėjamųjų veiksmų 

pervertinimas 

Trenerio organizuojami renginiai, praktikuojamos 

bausmės, skatinimai, pamokymai, reikalavimai 

laikomi tarsi panacėja nuo visų blogybių. Tačiau 

jokios vienkartinės poveikio priemonės nebūna 

efektyvios. Reikia sistemingo, kruopštaus, kasdienio 

darbo norint pasiekti gerų rezultatų. Svarbu, kad 

sportininkai patys gerai suvoktų savo veiklos tikslą, 

patys įsisąmonintų, kaip turi elgtis. Tik tai auklėjimą 

daro veiksmingą arba neveiksmingą. 

5. Noras atsitiktinėmis auklėjimo 

priemonėmis pasiekti gerų 

rezultatų 

Vartant trenerių darbo planus pastebima, kad 

sportininkų auklėjimui skiriama mažai dėmesio. Vienas 

kitas atsitiktinis renginys neužtikrina kryptingo 

auklėjimo. Socialinės idėjos žmogų užvaldo lėtai, 

tam reikia šimtų ar net tūkstančių pasikartojančių 

situacijų. Taigi tik dėmesys visapusiškam ugdymui, 

individualus darbas, teisingų sportinės veiklos motyvų 

formavimas užtikrina kokybišką auklėjimą ir gerus 

rezultatus. 

6. Nepakankamai glaudus 

bendravimas, blogi tarpusavio 

santykiai 

Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad sportininkai 

labiausiai vertina trenerį kaip dalyko žinovą, o 

mažiausiai – pagal bendravimo parametrus. Mūsų 

tyrimų duomenimis, daugelis trenerių (apie 70%) 

auklėjimui skiria mažai dėmesio. 

7. Nuomonė, kad sportinė veikla 

pati savaime auklėja ir ugdo 

sportininko asmenybę 

Daugelis mokslinių tyrimų tai paneigia. 

Reikia kryptingo, sistemingo, turiningo ir valdomo 

auklėjamojo darbo, kad būtų visapusiškai ugdoma 

sportininko asmenybė ir kartu siekiama gerų sportinių 

rezultatų. Darbo sėkmė priklauso ne tik nuo trenerio 

požiūrio į sportininkus, bet ir nuo pastarųjų požiūrio 

į trenerį. Abipusis palankus požiūris atsiranda tik 

ten, kur profesionaliai dirbamas auklėjamasis darbas. 

Sportininkui ar komandai tinkamai taikant

auklėjamąsias priemones tobulėja elgesio kultūra, 

tarpusavio santykiai, keičiasi charakterio bruožai, interesai, 

elgesio motyvai. Daugelis tyrimų parodė, kad 

komandose, kuriose vyksta kokybiškas auklėjamasis 

darbas, pasiekiama geresnių sportinių rezultatų. 

8. Urminis auklėjimas 

Vienas didžiausių pedagogikos priešų yra 

auklėjimas urmu. Visiems taikyti tą patį mastelį – klaida. 

Sportininkai yra sudėtingos asmenybės – iš skirtingos 

kultūrinės aplinkos, nevienodo išsiauklėjimo, 

savitai auklėti, skirtingų pažiūrų, tautybių, religijų ir 

kt. Todėl visus auklėti vienodai, visiems taikyti tuos 

pačius dalykus negalima. Reikia rasti individualų 

priėjimą prie kiekvieno, suprantama, neatsisakant ir 

bendrų priemonių. 

Yra ir daugiau įvairių trūkumų šioje veiklos srityje: 

neskiriamas pakankamas dėmesys psichologinio 

klimato formavimui grupėje ar komandoje, nepaisoma 

psichologinių reikalavimų pedagoginei kritikai, 

nekonstruktyviai sprendžiami konfliktai ir t. t. 

Tad daugelis auklėjamojo darbo trūkumų kyla iš 

trenerių požiūrio į savo veiklos funkcijas. Suteikdami 

prioritetą mokymui ir sportinių rezultatų forsavimui, 

jie kartais nepakankamai skiria dėmesio visapusiškai 

sportininko asmenybei ugdyti. 

Auklėjimo svarbos akcentavimas nėra koks nors 

naujas ar netikėtas dalykas. Visi pedagogikos klasikai 

auklėjimą laikė pagrindine ir seniausia ugdymo funkcija, 

kadangi auklėjimas – tai asmenybės dorovinių 

ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir 

idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio įgūdžių 

bei įpročių formavimas. Kitaip tariant, tai bręstančio 

žmogaus dorovingumo ugdymas, jo vidinio pasaulio 

turtinimas. Auklėjimu siekiama išugdyti visapusišką 

asmenybę. Auklėjimas – tai kryptingas, tikslingas, 

labai sudėtingas procesas. Treneriai, siekdami 

gerų rezultatų, turi didelį dėmesį skirti sportininkų 

auklėjimui, nes tik visapusiškai parengti sportininkai 

pasieks maksimalių rezultatų. Kai išauga sportinis 

meistriškumas ir atsiranda daug panašaus lygio 

komandų ar sportininkų, dažniausiai pergalę lemia 

ne fizinis, taktinis ar techninis parengtumas, bet 

sportininko moralinės savybės, pasiryžimas kovoti iki 

paskutinės sekundės, valios pastangos, patriotizmas. 

Čia ir glūdi auklėjamojo darbo prasmė. 


IR PEDAGOGIKA

Nė vienas iš mūsų 

nėra toks protingas 

kaip mes visi – 

panašios patirties 

asmenų konsultavimo 

principas 

Ieva GIRČYTĖ 

Psichologė 

Lietuvos olimpinis sporto centras 


IR PEDAGOGIKA 

Pasaulio ir Lietuvos verslo organizacijose 

iškylančioms problemoms spręsti bei naujovėms 

diegti yra naudojamas metodas, angliškai vadinamas 

peer consulting. Lietuvišką atitikmenį šiam terminui 

parinkti gana sunku, kadangi tiesioginis angliško 

žodžio peer vertinys yra bendraamžiai – tokiu būdu 

peer consulting būtų bendraamžių konsultavimas. 

Tačiau šis terminas turi ir platesnę reikšmę. Peer 

taip pat gali būti žmonės, turintys panašią patirtį 

arba, plačiausia prasme – apskritai ką nors bendra. 

Tokiu būdu peer consulting – panašios patirties 

asmenų konsultavimas. Tai jau tikslesnis vertimas, 

atspindintis objekto esmę. O esmė yra ne ta, kad tam 

tikros srities specialistas konsultuoja panašią patirtį 

turinčius asmenis (šiuo atveju, sakykime, trenerius 

ar sportininkus), o panašią patirtį turintys asmenys 

konsultuoja vieni kitus. 

Taigi peer consulting, arba panašios patirties 

asmenų konsultavimas (sutrumpinkime PPAK ir 

įsivaizduokime trenerius ar sportininkus), – panašią 

patirtį turinčių asmenų bendradarbiavimas, kai siekiama 

spręsti bendras aktualias problemas. 

Konkrečiai – tai 60–90 min. trukmės 4–8 

panašios patirties asmenų (trenerių ar sportininkų) 

grupės pratybos, turinčios aiškią struktūrą, kurią 

privalo užtikrinti grupės koordinatorius. Pratybų 

tikslas – grupės nariams, remiantis savo žiniomis bei 

patirtimi (bet nepasakojant savo darbo smulkmenų, 

kurių nenori atskleisti), padėti vienam nariui išspręsti 

problemą, aktualią jo darbe. Per kitas pratybas bendram 

sprendimui pasirenkama kito nario problema. 

PPAK remiasi prielaida „nė vienas iš mūsų 

nėra toks protingas kaip mesi visi“. Vadovaujamasi 

įsitikinimu, jog panašios patirties žmonės yra geriausias 

mokymosi šaltinis, jie gali suteikti vertingiausią 

kritiką, turi praktinių žinių ir puikiai supranta tas sritis, 

kuriose mums iškyla problemos. Trumpai tariant, 

PPAK yra metodas, paremtas bendradarbiavimu, 

kuriuo siekiama palengvinti problemų sprendimą ir 

skatinti mokymąsi. 

Kodėl panašios patirties asmenų 

konsultavimas galėtų būti 

naudingas? 

Teko girdėti ne vieno trenerio nusiskundimą, 

kad savo darbe dažnai turi pasikliauti intuicija, o 

taip norėtųsi pasitarti, pasikonsultuoti, pasidalyti 

nuomonėmis su kitu, nebūtinai tos pačios sporto šakos, 

treneriu. O kai reikia tartis – nėra su kuo... Tas, kurio 

galėtum klausti – ne autoritetas, o su kuriuo norėtum 

pasikonsultuoti – sunku surasti progą ar apskritai 

prisipažinti, kad darbe susiduri su neaiškumais. 

Olandijoje PPAK pratybos rengiamos sportininkų, 

iškovojusių olimpinius kelialapius, treneriams. Vadinasi, 

visi jie susiduria su panašiais iššūkiais: didžiule 

įtampa bei atsakomybe rengiantis OŽ, bejėgiškumo 

jausmu, kai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, 

galiausiai atsakingu gyvenimo momentu norisi būti 

tarp panašių į save, kurie supranta ir gali palaikyti. 

Galime neabejoti, jog šalyje, turinčioje gilias sporto 

tradicijas ir vakarietišką mentalitetą, toks metodas 

nebūtų naudojamas, jeigu neduotų naudos. 

PPAK ypatingas tuo, jog žmonės susirenka aptarti 

aktualų klausimą, kurio nepavyksta visiškai išspręsti 

savo jėgomis. Gali būti, kad jūsų klausimas nebus 

išrinktas diskusijai – vadinasi, tąkart padėsite spręsti 

kito grupės nario probemą. Kartu išgirsite, kaip jos 

atsakymo ieško jūsų kolegos. 

Klausimo svarstymo nereikia suprasti kaip eilinės 

diskusijos. Žinoma, diskusija irgi kartais naudinga,

tačiau gali peraugti į emocijų karą ir, prasidėjusi viena 

tema, baigtis visai kita ir neduoti jokio rezultato. 

PPAK yra veiksmas, skirtas aptariamai problemai. 

PPAK konsultavimo struktūra yra griežta, nekintanti. 

O tokia ji yra todėl, kad ne per vienerius metus 

praktiškai pasitvirtino jos efektyvumas. 

PPAK struktūra 

Kaip minėta, PPAK trunka 60–90 minučių. 

Pratybų tikslas – padėti grupės nariui, kurio klausimas 

buvo išrinktas diskusijai. Grupės atmosfera turėtų būti 

atvira, nuoširdi, tačiau dalykiška. 

Klasikinį PPAK variantą sudaro 10 žingsnių: 

1. Kontakto užmezgimas ir diskusijos lyderio 

išrinkimas. Klasikiniu atveju lyderiu išrenkamas 

vienas iš grupės narių. Tačiau „lyderis“ šiuo atveju 

reiškia ne tiesioginį lyderiavimą, o tik grupės 

veiklos organizavimą ir koordinavimą: fiksuoti 

laiką, užtikrinti nuoseklumą ir... nesikišti į grupės 

diskusiją. Todėl jeigu trenerių ar sportininkų 

PPAK grupę organizuoja sporto psichologas, paprastai 

jis ir būna grupės lyderiu, tai reiškia, kad 

pats nesako savo nuomonės svarstomu klausimu, 

kadangi nėra tos srities specialistas. Lyderis tik 

užtikrina grupės vyksmą ir neleidžia tiksliniam 

užsiėmimui virsti nekryptinga diskusija. 

2. Problemų surinkimas. Kiekvienas narys, ateidamas 

į grupę, turi klausimą, kuri siūlys aptarti. 

Klausimas – tai reali problema, kylanti darbe, 

ir kurios nepavyksta išspręsti. Jai spręsti turėtų 

užtekti kitų grupės narių kompetencijos. Šio 

žingsnio metu kiekvienas narys iš eilės pasiūlo 

problemą. 

3. Problemos išrinkimas. Kiekvienas grupės narys 

pasisako, kurį klausimą (išskyrus savo) norėtų 

aptarti. Jeigu dalyvių ir temų yra daugiau, renkant 

gali būti skiriami balai, pvz., trims įdomioms 

temoms skiriami 3, 2 ir 1 balai pagal įdomumą ir 

aktualumą. Galiausiai išrenkama tema, sulaukusi 

didžiausio susidomėjimo. 

4. Išrinkto klausimo išplėtojimas. Išrinkto klausimo 

autorius plačiau išdėsto situaciją, aplinkybes 

– kas jį neramina, kokių priemonių imasi, kas 

pavyksta ir nepavyksta ir taip toliau. Išplėtojimo 

tikslas – suteikti grupės nariams kuo tikslesnę 

informaciją. 

5. Asmeninės asociacijos. Duodamos kelios minutės 

grupės nariams suprasti apibūdintą situaciją 

ir pagalvoti, kas dar neaišku ar į ką reikėtų atkreipti 

dėmesį. 

6. Informacijos rinkimas užduodant klausimus. 

Kiekvienas grupės narys aptariamo klausimo 

autoriui užduoda po vieną klausimą. Šiame 

žingsnyje klausimai tik apie faktus. Sakykime, 

aptariama problema: „sportininko x sumažėjusi 

motyvacija ir veiksmai jai padidinti“. Klausimai 

galėtų būti: „iš ko suprantate, kad sumažėjo 

sportininko motyvacija?“, „kada pastebėjote, 

kad ji ėmė mažėti?“, „kaip manote, ar sumažėjusi 

motyvacija yra susijusi su kokiu nors konkrečiu 

įvykiu?“, „kokių imatės priemonių problemai 

spręsti?“, „kokio lygio yra sportininkas x?“, 

„kokie tikslai keliami šiam sezonui?“, „kokie 

šio sezono laimėjimai?“, „kokie jūsų tarpusavio 

santykiai?“, „kokie sportininko x santykiai su 

komandos nariais?“ ir t. t. Problemos autoriui 

nebūtina atskleisti informacijos, kurios nepageidauja 

(pvz., įvardyti sportininką). Tik būtina atsiminti, 

kuo išsamesnė bus informacija, tuo labiau 

pagrįstus patarimus grupės nariai galės duoti. 

7. Situacijos analizė. Kiekvienas grupės narys 

trumpai papasakoja, kaip jis suvokia situaciją, 

kokios aplinkybės jam krito į akis, kokie akcentai 

atrodo svarbiausi. Šiame žingsnyje dar 

nepateikiami problemos sprendimo siūlymai, o 

tik situacijos suvokimas iš „skirtingų varpinių“. 

Jeigu klausimo autorius nesutinka su kuria nors 

interpretacija, gali prieštarauti, pagrįsdamas savo 

nuomonę. 

8. Siūlymai ir sprendimai. Kiekvienas narys 

pateikia situacijos sprendimą – tokį, koks jam 

atrodo efektyviausias. Kol kas nėra pristatomi 

pavyzdžiai iš savos patirties, jeigu tokių turima. 

Pateikiami tik konkretūs siūlymai, kaip klausimo 

autorius galėtų elgtis. Pastarasis, savo ruožtu 

užsirašo grupės narių siūlymus. Tai jis daro dviem 

tikslais: pirmiausia, tai, kas dabar atrodo aišku 

ir akivaizdu, greitai gali būti pamiršta, o rašyta 

informacija išlieka, be to, tai gali sukelti naujų 

minčių; antra, grupės narių pasiūlymų fiksavimas 

veikia kaip jų nuomonės įvertinimas ir tam tikra 

padėka už pastangas padėti. 

9. Klausimo autoriaus atsakas. Klausimo autorius 

suteikia trumpą grįžtamąjį ryšį grupės nariams: 

papasakoja, kokių naujų minčių jam sukėlė grupės 


IR PEDAGOGIKA

diskusija, kokie pasiūlymai atrodo vertingiausi, 

kaip šiuo metu vertina išsakytą problemą ir kokių 

realių veiksmų ketina imtis. 

10. Įvertinimas ir pasidalijimas. Norintys grupės 

nariai gali pasidalyti savo įspūdžiais – kokią 

naudą jų asmeninei praktikai duos minėto 

klausimo aptarimas. Galbūt kas nors savo 

darbe susiduria su panašia problema – šiame 

žingsnyje galima papasakoti, kokius sprendimo 

būdus naudoja problemai pašalinti. Apskritai 

šiame žingsnyje dalytis patirtimi ir pasakoti 

savo istorijas nėra būtina – tai kiekvieno grupės 

nario pasirinkimas. Jeigu svarstyto klausimo 

autorius pasisėmė naujų įdėjų bei įžvalgų, o 

likusieji, svarstydami klausimą, rado, ką galės 

pritaikyti savo praktikoje, vadinasi, PPAK tikslas 

pasiektas! 

Idealu, jeigu susiformuoja glaudi grupė ir PPAK 

rengiami reguliariai – patariama kartą per mėnesį ar 

per šešias savaites. Tačiau vienkartinės pratybos taip 

pat gali suteikti reikšmingos naudos ne tik išrinktojo 

klausimo autoriui, bet ir visiems dalyvavusiems 

grupės nariams. 

PPAK bus rengiami Lietuvos 

treneriams 

Grupės bus sudaromos atsižvelgiant į norinčiųjų 

dalyvauti skaičių. Gali būti skiriamos olimpinės 

rinktinės trenerių, olimpinės pamainos trenerių, 

ciklinių sporto šakų trenerių ir pan. grupės. Treneriai 

gali patys surinkti grupę (4–8 žmonės) ir užsisakyti 

pratybas. LOSC treneriams užsiėmimai nemokami. 

Norėdami sužinoti apie artimiausias pratybas 

arba susitarti dėl Jūsų grupės pratybų, skambinkite tel. 

(8 5) 245 32 07 arba (8 620) 59712 LOSC psichologei 

Ievai Girčytei. 

Literatūra 

1. Glossary of Educational Terminology. (2007). Vancouver: The 

University of British Columbia. 

2. Peer Support Training Manual. (2003). Ed. Kracen A. Dublin: 

Trinity College. 

3. Van den Berg F., Menkehorst H. (2007). Peer Consultation 

(by Protocol) – a Valuable Tool for Professional Development in 

Sport Psychology Consultancy (XII Europos sporto pschologijos 

kongreso seminaras, Chalkidikė). 


IR PEDAGOGIKA

Sportininkų maitinimas 

(tęsinys) 

Prof. habil. dr. Antanas skarbalius 

Lietuvos kūno kultūros akademija 

VITAMINAI 

Sportininkų racione turi būti vitaminų, mineralų 

ir mikroelementų (mikroelementų per dieną organizmui 

reikia mažiau nei 100 mg). Rekomenduotina 

vartoti 13 sudėtinių vitaminų (Van der Beek, 1996). 

Vitaminai yra klasifikuojami į: 

• tirpius vandenyje, 

• tirpius riebaluose. 

Teoriškai nepakankamas vitaminų vartojimas gali 

pabloginti sportinį parengtumą tokiu būdu: 

13 lentelė 

Vitaminų poreikis ir poveikis, gausiausia maisto produktuose 

(Colgan, 1993; Kent, 1998; Van der Beek, 1996) 

• pablogėti virškinamojo trakto absorbcija, 

• pagausėti prakaitavimas, 

• pagausėti sekrecija, 

• pablogėti biocheminiai rodikliai, ypač treniruojantis 

dideliais krūviais. 

Nėra tiksliai nustatytas vitaminų poveikis sportiniam 

parengtumui, tačiau manoma, kad vitaminai 

gali turėti reikšmingą poveikį ir ypač ištvermės sporto 

rungčių atstovams (Van der Beek, 1996). Žemiau 

lentelėje surašomi produktai, kuriuose yra daugiausia 

vitaminų, vitaminų naudojimo kiekis, galimas poveikis 

sportiniam parengtumui (13 lentelė). 

Vitaminai Daugiausia yra maisto produktuose Dienos poreikis. Poveikis 

B 1 

(tiaminas) Juoda duona, nevalyti grūdiniai 0,8–1 mg . d -1 . Skatina angliavandenių apykaitą 

Tirpus vandenyje produktai, ankštinių augalų sėklos, 

kiauliena, kepenėlės, bulvės, daržovės, 

riešutai 

B 2 

(riboflavinas) 

Tirpus vandenyje 

B 3 


B 5 

(pantoteno rūgštis) 


B 6 

(piridoksolis) 


B 4 

(folio rūgštis) 

B 12 

(ciankobalaminas) 


Pienas ir pieno produktai, mėsa, 

kepenėlės, kiaušiniai, šviežios daržovės 

Mėsa, paukštiena, kepenėlės, žuvis, juoda 

duona ir kiti nevalyti grūdiniai produktai, 

šviežios daržovės 

Juoda duona, nevalyti grūdiniai 

produktai, bulvės, mėsa, kepenėlės, 

pienas ir pieno produktai. 

Juoda duona, nevalyti grūdiniai 

produktai, bulvės, mėsa, kepenėlės, 

pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, 

bananai, riešutai 

Mielės, mėsa, kepenėlės, nevalyti 

grūdiniai produktai, bulvės, vaisiai, juoda 

duona 

Mėsa, paukštiena, kepenėlės, žuvis, 

pienas ir pieno produktai, kiaušiniai 

1,3–1,7 mg . d -1 . Apsaugo odą, turi įtakos regai, 

skatina energijos gamybą mitochondrijose 

15–19 mg . d -1 . Apsaugo odą, turi įtakos protinei 

veiklai, dalyvauja glikogeno ir riebalų rūgščių 

apykaitoje 

4–7 mg . d -1 . Skatina angliavandenių ir riebalų 

apykaitą. Turi įtakos nervų raumenų funkcijai ir 

nuovargiui 

1,5–2 mg . d -1 . Turi įtakos nervų raumenų funkcijai, 

skatina gliukozės skilimą, dalyvauja baltymų ir 

aminorūgščių apykaitoje, turi poveikio antikūnelių 

ir hemoglobino formavimuisi. Perdėtas vartojimas 

blogina sausgyslių reflektyvumą, kojų ir rankų 

pirštų jautrumą, gali turėti teigiamą poveikį 

ištvermės rungtyse 

180–200 mg . d -1 . Turi poveikio hemoglobino 

formavimuisi, virškinimo sutrikimams, 

kontroliuoja aminorūgščių apykaitą, gali turėti 

įtakos ištvermės sporto rungtyse 

1,5–2 mg . d -1 . Turi poveikio hemoglobino 

formavimuisi, nervų sistemai, kūno svoriui. Tačiau 

dažnai treneriai pervertina B 12 

vitamino poveikį 

sportiniam parengtumui 

ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ 

RENGIMO TECHNOLOGIJOS

10 

Vitaminai Daugiausia yra maisto produktuose Dienos poreikis. Poveikis 

Vitaminas H (biotinas) Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno 

produktai, kiaušiniai, riešutai 

Turi poveikio LRR sintezei, gliukozės apykaitai, 

esminis aminorūgščių katabolizmo elementas, dėl 

nepakankamo kiekio gali sutrikti protinė veikla ir 

raumenų funkcija, padidėti nuovargis 

Vitaminas C 

(askorbo rūgštis) 


Vitaminas A (retinolis) 

Tirpus riebaluose 

Vitaminas E 

(tokoferolis) 

Vitaminas D 

(kalciferolis) 


Vitaminas K 

(filochinonas) 


MINERALAI 

Daržovės, vaisiai, bulvės 

Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno 

produktai, kiaušiniai, margarinas, sviestas 

Kepenėlės, kiaušiniai, juoda duona, 

nevalyti grūdiniai produktai, daržovės, 

augalinis aliejus, margarinas, sviestas 

Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno 

produktai, kiaušiniai, margarinas 

Kepenėlės, šviežios daržovės, sūris, 

sviestas 

40–70 mg . d -1 . Turi poveikio kolageno 

formavimuisi, raiščių regeneracijai, kaulų augimui, 

žaizdų gijimui, atlieka organizmo apsauginę 

funkciją, padeda geriau aklimatizuotis karštame 

klimate, palaiko imuninę sistemą. Didelis stygius 

sukelia skorbutą 

700–1000 mg . d -1 . Turi poveikio regai, kvėpavimo 

takams, didina šių sistemų atsparumą ligoms. Per 

didelis kiekis skatina šleikštulį, vėmimą, galvos 

skausmus, kaulų ir raiščių skausmą, kaulų trapumą 

8–10 mg . d -1 . Antioksidantas, gydantis širdies 

ligas, palaiko imuninės sistemos atsparumą, dėl 

mažesnio deguonies poreikio raumenyse skatinimo 

sudaro prielaidas sportiniam parengtumui gerinti, 

ypač treniruojantis aukštikalnėse 

10 mg . d -1 . Skatina kalcio ir fosforo įsisavinimą, jo 

trūkumas mažina raumenų tonusą, kaulų retėjimą 

(osteoparozę). Trūkumas sukelia vaikų rachitą, 

kaulų demineralizaciją, skatina kaulų trapumą 

65–80 mg . d -1 . Pusę poreikių sudaro žarnynas, 

būtinas kraujo krešėjimui. Trūkumas blogina 

virškinimą 

Apibendrinęs tyrimus Van der Beekas (1996) tvirtina, kad gerai maitinantis sportininkas gauna pakankamą 

kiekį vitaminų, todėl jų padidintas vartojimas parengtumui lemiamos įtakos neturi. 

Pastaruoju metu vis labiau tiriama kaip aminorūgštys, 

baltymai, vitaminai, mineralai gali pagerinti sportinį 

parengtumą (Clarkson, 1996). Mineralai (15 pav.) 

skirstomi į makromineralus (makroelementus) ir mikromineralus 

(mikroelementus) (Hunt, Groff, 1990). 

Iš makroelementų, galinčių turėti įtakos sportiniam 

parengtumui yra: kalcis, magnis, fosforas. Kiti – kalis, 

siera, natris, chloras – nėra reikšmingi. Kiekvienas iš 

makroelementų sudaro 0,01 % kūno svorio. Esminį 

poveikį organizmui turi 14 mikroelementų: geležis, 

cinkas, varis, selenas, chromas, jodas, fluoras, manganas, 

molibdenas, nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas. 

Kiekvienas iš mikroelementų sudaro 0,001 % kūno svorio. 

Penki mikroelementai – geležis, cinkas, varis, selenas, 

chromas – gali turėti įtakos sportiniam parengtumui, 

likusieji sportiniam parengtumui nėra reikšmingi. 


RENGIMO TECHNOLOGIJOS 

MAKROELEMENTAI 

Sportiniam parengtumui poveikio turi: 

Kalcis, magnis, fosforas 

Kiekvienas iš jų sudaro 0,01 % kūno svorio 

Neturi poveikio sportiniam parengtumui: 

Kalis, siera, natris, chloras 

MINERALAI 

MIKROELEMENTAI 

Sportiniam parengtumui poveikioi turi: 

Geležis, cinkas, varis, selenas, chromas 

Kiekvienas iš jų sudaro 0,001 % kūno svorio 

Neturi poveikio sportiniam parengtumui: 

Jodas, fluoras, manganas, molibdenas, 

nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas 

15 pav. Mineralų klasifikacija ir poveikis sportiniam parengtumui (Hunt, Groff, 1990)

Mineralų funkcijos, lokalizacija žmogaus organizme, galimas poveikis pateiktas 14 lentelėje. 

14 lentelė 

Mineralai: funkcija, lokalizacija organizme, šaltiniai, poveikis 

(Hunt, Groff, 1990; Marieb, 1989) 

11 

Mineralai 

(cheminis 

simbolis) 

Kalcis 

Ca 

Funkcija 

Būtinas kaulams, 

nervų impulsų 

perdavimui, raumenų 

susitraukimui, 

palaikantis membranų 

potenciją, aktyvinantis 

atitinkamus enzimus 

Lokalizacijos 

vieta 

Randama 

produktuose 


99 % skelete, 

ląstelių 

membranose 

Plačiai vartojami 

produktai, sardinės, 

jūrų moliuskai, 

austrės, ropės, žalios 

garstyčios, brokoliai, 

ankštiniai augalai 

Perteklius 

Vidurių 

užkietėjimas, 

inkstų akmenys, 

bloginti žarnyno 

absorbciją 

Poveikis 

Trūkumas 

Nustatymo būdas: kaulų mineralinio tankio tyrimas (Sanborn, 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: fizinė veikla skatina kaulų mineralinį tankį ir tokiu būdu stiprina kaulus. 

Prakaituojant prarandamas kalcis (Sanborn, 1990). Gali gerinti atsigavimą (Bucci, 1989). 

Magnis 

Mg 

Palaiko raumenų 

ir nervų elektros 

potencialą, kaulų 

komponentas, turintis 

poveikio energijos 

apykaitai 

40 % raumenyse 

ir minkštuosiuose 

audiniuose, 1 % 

ląstelių skysčiuose, 

59 % skelete 

Riešutai, ankštiniai 

augalai, nevalyti 

grūdiniai produktai, 

sojos pupelės, 

šokoladas, kukurūzai, 

morkos, jūros 

maistas, nebalinti 

ryžiai, pupelės 

Pykinimas, 

vėmimas 

Kaulų 

osteoporozės ir 

traumų rizika 

(ypač moterims) 

Raumenų 

silpnumas (labai 

retai) 

Nustatymo būdas: šlapimo tyrimai (Hunt, Groff 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: didelio intensyvumo ir ilgos trukmės ištvermės veikla sukelia didelius magnio 

poreikius – po krūvių magnio randama šlapime. Magnio vartojimas gali būti reikšmingas tų rungčių sportininkams, kur 

reikia laikytis dietos dėl svorio (Stendig-Lindberg et al., 1990). 

Fosforas 

P 

Kaulų, buferinių 

sistemų, ATP 

komponentas, 

enzimas 

85 % skelete, 

kita dalis 

minkštuosiuose 

audiniuose ir 

kraujuje 

Baltymų turtingi 

produktai, pienas, 

mėsa, paukštiena, 

žuvis, kiaušiniai, 

riešutai, ankštiniai 

augalai, grūdai 

Žemesnė kalcio 

koncentracija 

kraujuje 

Retai pasitaiko 

Nustatymo būdas: kraujo ir šlapimo tyrimai. Kadangi fosforo yra daugelyje produktų, nėra didelės būtinybės nuolat 

tirti (Hunt, Groff 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: fosfatas gali padėti gerinti fosfatų kaip energinės medžiagos panaudojimą ir 

mažinti (atitolinti) nuovargį (Bucci, 1989; Dale et al., 1986). 

MIKROELEMENTAI 

Geležis 

Fe 

Būtinas hemoglobino ir 

mioglobino komponentas, 

aprūpina elektronų 

transportavimą 

60–70 % 

hemoglobine, 

likusi dalis 

– kaulų 

čiulpuose, 

raumenyse, 

kepenyse, 

blužnyje 

Organų mėsoje, 

maltozėje, jūrų 

moliuskai, austrės, 

sausos ankštinės 

kultūros, riešutai, 

grūdai, daržovės, 

mėsa 

Retai: kepenų 

sutrikimai, sukelia 

infekciją (Colgan, 

1993) 

Anemija, 

nuovargis 

Nustatymo būdas: kaulų čiulpų biopsija, feritinino nustatymas kraujuje, santykis su hemoglobino pokyčiais, (Hunt, 

Groff, 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: krūviai gali padidinti geležies metabolizmą, papildomai vartojant geležį padidėja 

hemoglobino, kuris svarbus ištvermės sporto šakose (Mouton et al., 1990; Pattini et al., 1990). 

Cinkas 

Zn 

Skatina metabolizmą, 

imuninę funkciją, gerina 

žaizdų gijimą, skatina 

skonio ir kvapo receptorių 

veiklą 

Kauluose, 

raumenyse, 

kepenyse, 

inkstuose, 

smegenyse 

Austrės, kviečių 

gemalai, visos 

grūdinės kultūros, 

žalia jautiena, 

veršiukų kepenys, 

paukštiena 

Virškinimo, 

vario absorbcijos 

sutrikimai 

Apetito stoka, 

blogėjantis 

žaizdų gijimas, 

skonio ir kvapo 

receptorių 

pablogėjimas, 

plaukų ir odos 

pokyčiai 

Nustatymo būdas: fosfatų šarmingumo tyrimai vartojant cinką (Hunt, Groff, 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: dėl taikomų krūvių cinko prarandama prakaituojant, kinta kiekis kraujuje, po 

krūvių randama šlapime. Nustatytas ryšys tarp jo naudojimo ir kiekio organizme (Aruoma et al., 1988). Didėjant 

krūviams dėl cinko stokos gali blogėti imuninė sistema (Keen, Gershwin, 1990). 



12 

Mineralai 

(cheminis 

simbolis) 

Funkcija 

Lokalizacijos 

vieta 

Randama 

produktuose 

Poveikis 

Perteklius 

Trūkumas 

Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Fischer et al., 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių vario kraujuje sumažėja, tačiau vario deficito sportininkams 

nenustatyta (Marrella et al., 1990). 

Varis 

Cu 

Turi įtakos jungiamuosiuose 

audiniuose, 

oksidacijai, geležies 

naudojimui 

Kepenys, 

širdis, inkstai, 

blužnis, 

smegenys 

Grūdai, mėsa, 

paukštiena, žuvis, 

nuolat vartojami 

produktai 

Retai: padidėjusi 

rizika apsinuodyti 

Retai: anemija 

(mažakraujystė) 

Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Fischer et al., 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių vario kraujuje sumažėja, tačiau vario deficito sportininkams 

nenustatyta (Marrella et al., 1990). 

Selenas 

Se 

Antioksidantas 

Kepenyse, 

inkstuose, ir 

paplitęs visur 

Grūdai, mėsa, 

paukštiena, žuvis, 

kasdien naudojami 

produktai 

Galimas plikimas, 

pykinimas, 

viduriavimas 

Galimi raumenų 

skausmai, 

širdies veiklos 

pablogėjimai 

Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Hunt, Groff, 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: jo didesnis vartojimas gali būti toksiškas (Lane, 1989). Padeda stiprinti imuninę 

sistemą (Colgan, 1993). 

Chromas 

Cr 

Padidina insulino poveikį Visur Grybai, džiovintos 

slyvos, mėsa, duona ir 

grūdinės kultūros 

Nėra tiksliai 

žinoma 

Tiksliai nėra 

žinoma, galima 

susilpnėjusi 

gliukozės 

tolerancija 

Nustatymo būdas: šlapimo tyrimai (Anderson et al., 1990). 

Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių chromo padidėjo – vadinasi, buvo naudojamas iš audinių 

(Anderson et al., 1988). Tikėtina, kad chromo vartojimas gali turėti įtakos raumenų masės augimui (Evans, 1989). 

Nustatytos mineralų rekomenduotinos normos atskirais amžiaus tarpsniais (15 lentelė). 

15 lentelė 

Mineralai: mikroelementų rekomenduotinos dienos normos (Hunt, Groff, 1990) 



Mineralai Vyrai Moterys 

15–18 19–24 25–50 15–18 19–24 25–50 


Kalcis (mg) 1200 1200 800 1200 1200 800 

Fosforas (mg) 1200 1200 800 1200 1200 800 

Magnis (mg) 400 350 350 300 280 280 

MiKROELEMENTAI 

Geležis (mg) 12 10 10 15 15 15 

Cinkas (mg) 15 15 15 12 12 12 

Selenas (µg) 50 70 70 50 55 55 

>11 metų Suaugusieji 

Varis (mg) 1,5–2,5 1,5–3 

Chromas (µg) 50–200 50–200 

Mineralų kiekio nustatymo būdai. Mineralų kiekį 

organizme nustatyti galima tiesiogiai – tiriant kūno 

audinius arba skysčius, ir netiesiogiai – atliekant 

maitinimo raciono analizę. Tiesioginiai klinikiniai tyrimai 

(pvz., kaulų čiulpų) yra brangūs ir užtrunkantys. 

Paprastesni yra plaukų, kraujo ir šlapimo tyrimai. 

Tačiau jie nėra labai tikslūs, nes tik netiesioginiu 

būdu galima daryti prielaidas apie jų lygį audiniuose. 

Kartais tyrimų interpretacija gali būti labai netiksli 

(McDonald, Keen, 1988). 

Atlikę didelio meistriškumo sportininkų organizme 

mineralų tyrimus mokslininkai (Burke, 

Read, 1987; Deuster et al., 1986, 1987; Nieman et 

al., 1989; O’Toole et al., 1989; Welch et al., 1987) 

nustatė, kad daugeliu atvejų mineralų kiekis skyrėsi 

nuo rekomenduojamų normų. Pastarieji mokslininkai 

tvirtina, kad tai lėmė: 

• apskritai neracionali mityba dėl nepakankamų 

žinių, 

• dideli krūviai ir neadekvati mityba, 

• neskiriamas dėmesys mineralų kitimo stebėjimui. 

Apibendrinant: normali sportininkų dieta patenkina 

mineralų poreikį. 

Colgan (1993) pateikė mineralų vartojimo 

programą kultūrizmo rungties atstovams (16 lentelė).

16 lentelė 

Mineralų vartojimo programa kultūrizmo sporto rungties atstovams (Colgan, 1993) 

13 

Dienos iki varžybų Natris Kalis Ketostix 

6 Vidutinis Mažas 0–5 

5 Vidutinis Mažas 5–1,5 

4 Vidutinis Mažas 15–40 

3 0 Vidutinis 0–5 

2 0 Didelis 0 

1 0 Didelis 0 

Varžybos 0 0 0 

Pastaba: Ketostix kiekis leidžia spręsti apie ketonų kiekį šlapime. 

VANDUO 

Williamas (1999) tvirtina, kad vanduo sudaro: 

• 66 % sportininko kūno svorio, 

• 75 % raumenų, 

• 32 % kaulų, 

• 10 % riebalų, 

• 93 % kraujo. 

Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, aušina kūną 

sportuojant. M. Hargreaves (1996) nustatė, kad sportavimo 

metu naudojant gėrimus geriau funkcionuoja 

širdis (mažesnis ŠSD negu tų sportininkų, kurie negeria), 

mažesnė kūno temperatūra (po pusantros 

valandos pratybų skirtumas padidėja iki 0,50). 

ENZIMAI IR KOENZIMAI, LAISVIEJI 

RADIKALAI, ANTIOKSIDANTAI 

Enzimai – baltymai, veikiantys kaip biologinis 

katalizatorius, greitinantis biochemines reakcijas. 

Enzimai lemia sportinį parengtumą. 

Koenzimai – organinis, nebaltyminis junginys, 

būtinas normaliai enzimų veiklai. Daug vitaminų 

veikia kaip koenzimai. 

Laisvieji radikalai – vykstančių biocheminių 

reakcijų aktyvūs tarpiniai produktai. Tai molekulė, 

atomas ar atomų grupė, turinti vieną ar kelis nesuporuotus 

elektronus, kurie siekia susiporuoti ir tokiu būdu 

yra aktyvūs. Organizmas yra tokia sudėtinga sistema, 

kad vieni teigiami veiksniai gali turėti ir neigiamą 

poveikį. Intensyvūs krūviai didina organizmo adaptacines 

galias, tačiau kartu ir žaloja individo sveikatą. 

Pratimai pažeidžia raumenis (Colgan, 1993). 

Dėl oksidacijos angliavandeniai ir riebalai virsta 

energija: vandenilio atomai H 2 

kaip raketa išlekia iš 

riebalų ir angliavandenių, kraujuje paveikia deguonį 

(O) ir susidaro vanduo (H 2 

O). Apie 95 % deguonies 

yra panaudojama ir šiuo atveju laisvųjų radikalų 

susidaro labai nežymiai (Ernster, 1986). Kaip 5 % 

deguonies yra panaudojami raumenyse – nėra aišku, 

tačiau sportuojant raumenyse susidaro milijonai laisvų 

radikalų, kurie kaip šrapnelis žeidžia raumenis. Štai 

kodėl po sunkių pratybų skauda raumenis ir jaučiamas 

jų silpnumas net kelias dienas (Geruti, 1988). Kai 

sportininkai treniruojasi intensyviai ir daug – ypač 

padidėja laisvųjų radikalų. Be to, daugiau naudojama 

deguonies ir baltymų pigmento citochromo naudojimas 

mitochondrijose. Padidinta veikla citochromo 

aktyvumą gali sumažinti net 50 %. Štai kodėl maisto 

papildų gamintojai citochromo įdeda į papildus ir 

taip leidžia pagerinti sportinį parengtumą. Tačiau 

moksliškai dar nėra įrodyta (tyrimai atlikti tik su 

gyvūnais). Citochromo aktyvumui sumažėjus gelbsti 

koenzimai. Bet koenzimams regeneruojant ATF jie 

patys pagamina laisvuosius radikalus (Loschen, 1974; 

Karlsson, 1987). Vadinasi, didindami krūvius, siekdami 

didesnės adaptacijos, bet didindami laisvuosius 

radikalus savanoriškai žeidžiame save. 

Dažniausiai vartojamas koenzimas Q10, kuris yra 

antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus 

ir kartu skatinantis energijos apykaitos ciklą (Folkers, 

1981). Organizme koenzimų Q žymiai sumažėja po 25 

metų, ir dėl šios priežasties sportininkų maisto papilduose 

jų yra apie 30–60 mg (Colgan, 1993). Laisvieji 

radikalai dar apie 20 valandų plinta ir po krūvių. 

Mechanizmas yra toks: pažeistose vietose imuninės 

sistemos elementai neutrofilai pradeda aktyvią kovą su 

laisvaisiais radikalais. Tačiau neutrofilai kovodami ir 

patys išskiria laisvuosius radikalus. Šį nepaaiškinamą 

procesą mokslininkai laiko individo sistemų vystymosi 

silpnumu. Toliau intensyviai treniruojantis 

mažinamos potencinės galios, o galutinis rezultatas 

– sportinio parengtumo lygis (sportiniai rezultatai) 

mažesnis negu potencinės galimybės. Vadinasi, tre 



14 



niruotis daug – nereiškia treniruotis gerai. 

Antioksidantai – gamtiniai arba sintetiniai 

junginiai, lėtinantys organizmo medžiagų oksidaciją. 

Deguonis yra žalingas žmogaus organizmui. Vykstant 

energiniams procesams organizmas patiria deguonies 

poveikį. Susidarę laisvieji radikalai taip pat 

turi žalingą poveikį. Kas galėtų padėti išsivaduoti iš 

laisvųjų radikalų neigiamo poveikio, kai treniruojamasi 

intensyviai ir siekiama didesnių adaptacinių 

galių? Antioksidantai yra ta priemonė, leidžianti 

paveikti laisvųjų radikalų plitimą. Net viena intensyvi 

treniruotė gali sumažinti raumenų gliutafiną 

(glutathione) 40 %, kepenų – 80 %. Gliutafino 

naudojimo būdas – apipurkšti gliutafinu kviečiai 

(Colgan, 1993). Be gliutafino svarbūs yra vitaminai 

E, C, mineralas selenas. Vitaminas E ir Q pagerina 

sportinį parengtumą ir sumažina laisvųjų radikalų 

žalingą poveikį (Karlsson, 1997). 

SKYSČIAI IR ELEKTROLITAI 

Nuovargį atitolinti galima tokiais būdais 

(Maughan, 1996): 

• gerinti parengtumą (racionaliai treniruotis), 

• didinti angliavandenių rezervus, 

• treniruotumas sudaro prielaidas adaptuoti 

organizmą ir naudoti lipidus mechaninei energijai 

gaminti, 

• varžantis aukštos temperatūros ir drėgno klimato 

sąlygomis dehidracijos (vandens trūkumas) ir 

temperatūros reguliavimas pagreitina nuovargį; 

skysčių papildymas leidžia atgauti elektrolitus, 

kurie parandami prakaituojant. 

Ramybėje deguonies poreikis yra nedidelis – 250 

ml.min-1, tačiau jau bėgant maratoną gali padidėti keturis 

kartus – 4 l.min-1. Be to, esant didesnei aplinkos 

temperatūrai yra tik vienas būdas prarasti kūno 

17 lentelė 

Elektrolitų koncentracija, mmol . l -1 (Schmidt, Thews, 1989) 

šilumos temperatūrą – ją išgarinti kartu su vandeniu. 

Maratono bėgimo metu kūno temperatūra pakyla 2–30 

C, prarandama apie 7 % kūno svorio. Dar 1988 metais 

B. Saltinas ir D. Costillis nustatė, kad dehidracija 

ir jau 5 % kūno svorio netekimas blogina sportinį 

parengtumą. Elektrolitų koncentracija normaliomis 

sąlygomis (17 lentelė). 

Nors ne visuose tyrimuose gauti tokie pat rezultatai, 

tačiau vis dėlto didžioji dalis parodė, kad nedidelės 

natrio ir gliukozės koncentracijos skysčiai turi 

teigiamą poveikį sportiniam parengtumui (Maughan, 

1991, 1996; Williams et al, 1990). 

Rehidracija (skysčių atgavimas) po pratybų. 

Geriausias būdas atgauti prarastus skysčius yra 

gėrimai, artimi savo sudėtimi prakaitui (daugiausia 

yra natrio), nors ir yra dideli individualūs skirtumai 

(Maughan, 1996). Todėl po pratybų geriamas bet 

koks mineralinis vanduo ne visada gali pagreitinti 

rehidraciją. Normali maitinimo dieta leidžia taip pat 

pagreitinti rehidraciją. 

Apibendrinant: 

• gėrimus (400–500 ml), prisotintus angliavandeniais 

ir elektrolitais, patartina gerti 15–20 

minučių iki starto; 

• varžymosi metu kas 10–15 minučių atsigerti 

(100–300 ml); 

• treniruojantis aukštos temperatūros sąlygomis 

gėrimų koncentracijoje angliavandenių sumažinti 

2–8 % ir padidinti natrio iki 30–50 mmol.l-1; 

• po krūvių gerti gėrimus, panašios į prakaitą koncentracijos; 

• laikytis maitinimo dietos. 

Elektrolitai Prakaite Kraujo plazmoje Ląstelėje 

Natris 20–80 130–155 10 

Kalis 4–8 3,2–5,5 150 

Kalcis 0–1 2,1–2,9 0 

Magnis

KITOS MAITINIMO 

REKOMENDACIJOS 

15 

Maitinimo papildų racionų yra daug. G. Neumannas su bendraautoriais (2000) pateikė jų vartojimo principus 

(18 lentelė). 

18 lentelė 

Maitinimo papildų vartojimo principai (Neumann et al., 2000) 

Preparatai 

Angliavandeniai 

Kofeinas 

Kreatinas 

Natrio 

bikarbonatas 

Taikymo principai 

3–6 g/kg prieš varžybas, 40–80 g/val rungtyniavimo metu 

200–500 mg prieš varžybas. Dopingo riba – 9 mg/kg kūno svorio (100 ml kavos yra apie 50–90 mg 

kofeino) 

Iš viso 30–100 g per 5 dienas iki varžybų pilnai sukaupia raumenyse reikiamą kreatino kiekį. 

Kreatino kiekiui organizme palaikyti reikia 2 gramų per dieną. Tačiau sportiniam parengtumui 

kreatinas poveikio neturi apie 20 % sportininkų 

0,3–0,5 g/kg 

Geležies pokyčiai. Geležis yra labai reikšmingas 

elementas, tačiau pastaruoju metu nustatyta, kad per 

didelis geležies kiekis gali sukelti infekcijos riziką. 

Todėl M. Colganas (1993) sportininkams rekomenduoja 

geležies naudoti 20–25 mg per parą. 

Vidinės terpės rūgštėjimas. Ją apibūdina vandenilio 

jonų koncentracija (pH). Parūgštėjimas – pH 

mažėjimas yra vadinamas acidoze. Poilsio metu 

raumenų pH yra apie 6,9, o kraujo pH – 7,4. Pradėjus 

sportuoti – pH mažėja. Kuo intensyviau sportuojama, 

tuo labiau mažėja pH, kai jis mažesnis negu 6,5, toliau 

tęsti darbo neįmanoma (Miller, 1988). Vadinasi, reikia 

ieškoti būdų, kaip sumažinti raumenų rūgštėjimą. 

Amoniako akumuliacija. Kartu su vidinės 

terpės rūgštėjimu daugėja amoniako, kuris nuodija 

ląsteles, mažina glikogeno formavimąsi, trikdo 

energinį ciklą ir smegenų veiklą. Nėra žinoma, kaip 

tai veikia nuovargį, tačiau didesnis amoniako kiekis 

kraujuje blogina sportinį parengtumą (Kvamme, 

1983). Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti 

amoniako daugėjimą. 

Fosfatų mažėjimas. Nustatyta, kad sportuojant 

– tiek vykstant aerobinėms, tiek ir anaerobinėms 

reakcijoms – kraujuje daugėja fosfatų (Kreider et al., 

1998). Tai atsitinka dėl to, kad fosfatai iš raumenų 

patenka į kraują (Stewart, McNaughton, 1990). Tada 

sumažėja rūgštėjimą stabdančių buferinių sistemų 

aktyvumas, nes fosfatai yra pagrindinis buferinės 

sistemos šio poveikio elementas. Be to, naujai glikogeno 

gamybai reikia fosfatų atmainos. Taip pat 

fosfatų sumažėjimas mažina deguonies gabenimą į 

raumenis. Tai mažėja VO 2 

max, atitinkamai ir sportinis 

parengtumas (Kreider, 1992). Vadinasi, reikia ieškoti 

būdų, kaip sustabdyti fosfatų mažėjimą. 

Deguonies pristatymas. Ketvirtas veiksnys, 

stabdantis veiklą, yra deguonies trūkumas raumenyse 

ir smegenyse. Padidinus hemoglobino ir hematokrito 

kiekį galima pagerinti sportinį parengtumą (Brien, 

Simon, 1987). 

L-karnitinas – riebalų rūgščių pernešėjas. 

Atliekant ilgos trukmės ištvermės darbą energija labiau 

gaminama iš riebalų. L-karnitinas – nebaltyminė 

aminorūgštis padeda pernešti laisvąsias riebalų rūgštis 

į mitochondrijas (Lennon, 1983). 

Oksidacija žaloja raumenis. Atliekant didelio 

intensyvumo krūvius didėjantis deguonies panaudojimas 

akumuliuoja laisvuosius radikalus, kurie mažina 

metabolizmą mitahondrijose. Laisvuosius radikalus 

neutralizuoja antioksidantai, kurie randami A, C, E 

vitaminuose, kofermente Q10, mineraluose selene ir 

cinke (Colgan, 1993). 

JAV San Diego Colgano institutas pateikė 

priemones, kurios gali pagerinti sportinį parengtumą 

(19 lentelė). 



16 

19 lentelė 

Egzogeninės priemonės ir poveikio pobūdis sportiniam parengtumui pagerinti (Colgan, 1993) 

Priemonės 

Antioksidantai 

Kompleksiniai 

Bikarbonatai, fosfatai 

Specifinės aminorūgštys 

Fosfatai 

L-karnitinas 

Kofeinas 

Ženženis 

Poveikio pobūdis 

Neutralizuoja laisvuosius radikalus, palaiko raumenų apykaitos vientisumą 

Didina hematokritą ir hemaglobiną, kurie padidina raumenų aprūpinimą deguonimi 

Mažina raumenų ir kraujo rūgštėjimą 

Mažina amoniako lygį 

Didina raumenų aprūpinimą deguonimi 

Palaiko laisvųjų riebalų rūgščių oksidaciją ilgos trukmės ištvermės darbo metu 

Stimuliuoja laisvųjų riebalų rūgščių apykaitą. Kitas įvairiapusis poveikis 

Stimuliuoja laisvųjų riebalų rūgščių oksidaciją. Kitas įvairiapusis poveikis 



NAUDOJIMO BŪDAI 

Buferinių sistemų gerinimas natrio bikarbonatais. 

Raumenų buferinę sistemą sudaro trys pagrindiniai 

elementai: karnozinas, fosfatai, bikarbonatai. 

Darbo metu parūgštėja ne tik raumenų terpė, bet ir 

kraujas. Todėl papildžius kraują natrio bikarbonatais, 

kurie sumažina rūgštingumą, sumažėja ir raumenų 

rūgštingumas (Sutton et al., 1981). M. Colganas 

(1993) rekomenduoja vartoti taip: 20 mg natrio bikarbonato 

pradėti gerti prieš tris valandas ir visą turinį 

po vienodą kiekį gerti kas 20 minučių ir baigti 30 

minučių iki varžybų. Tačiau būtina pabandyti keletą 

kartų prieš pratybas, nes ne visi individai gali naudoti 

(pykina, verčia vemti). 

Fosfatų didinimas. Dienos fosfatų norma yra 

800 mg. Vartojant natrio fosfatą tris dienas kiekvieną 

dieną po 4 gramus žymiai pagerėja darbingumas. Tokį 

pat poveikį turi ir kalio fosfatas. Šie komponentai 

individų yra labiau priimtini nei natrio bikarbonatas. 

Tačiau netinka vartoti kalcio fosfatą (Kreider, 

1992). 

Fosfatų didinimas. Vartojant L-karnitiną 4 

gramus kiekvieną dieną 1 valandą prieš pratybas 

dvi savaites pavyksta pagerinti ir anerobinio, ir anaerobinio 

darbingumo galias. Tačiau negalima naudoti 

DL-karnitino – jis toksiškas (Keith, 1986). 

Kofeinas. Kofeinas veikia kaip diuretikas ir 

šalina vandenį. Vadinasi, norint sumažinti svorį 

– galima naudoti kofeiną. Be to, jis greitina apykaitą 

ir didina kūno temperatūrą. Bet didžiausią poveikį turi 

laisvųjų riebalų rūgščių energiniam panaudojimui. 

Geriausia gerti kavą, o ne kofeino piliules. 3 valandas 

prieš pratybas arba varžybas išgerti 10 mg 1 kg 

kūno svorio leidžia pagerintą darbingumą. Kai kurie 

sportininkai geria 1 valandą prieš varžybas. Tai gali 

būti per vėlu (Weir et al., 1987). 

Ženšenis. Jis pagerina ištvermę, stimuliuodamas 

smegenų veiklą, hormonų aktyvumą, mažina laktato 

kiekį, didina gyvybinę plaučių talpą (Forgo, Shimert, 

1985). 200 mg ženšenio ekstrakto per dieną vartojant 

kelias savaites ir derinant kartu su pratybomis padeda 

pagerinti darbingumą (McNaughton et al., 1989). 

Chromas gerina insulino veiklą. Iki praėjusio 

šimtmečio septintojo dešimtmečio chromas buvo 

naudojimas tik mašinų dažymui – bet ne mitybai. W. 

Mertzas su bendraautoriais (1979) nustatė chromo 

poveikį insulino apykaitai. Kuo aktyvesnis insulino 

veikimas, tuo labiau panaudojamos aminorūgštys ir 

taip gali stiprėti raumenynas. Be to, insulinas kontroliuoja 

kūno riebalus ir dalyvauja lipidų apykaitoje. 

Dar insulinas turi poveikio kepenyse gaminti 

somatomediną, kuris veikia augimą. Tačiau būtina 

įsidėmėti, kad chromas didina ne insulino kiekį, o 

insulino veiksmingumą. Nesergantiems diabetu didesnis 

insulino kiekis yra toksiškas ir žalingas – be to, 

dar organizmas, kovodamas su insulino pertekliumi, 

paverčia jį trigliceridu (riebalais), kuris yra kaupiamas 

riebalinėse ląstelėse. Chromas yra insulino geresnio 

poveikio stimuliatorius (Colgan, 1993). Sportuojant 

chromo poreikis insulino apykaitoje padidėja beveik 

dvigubai (Campbell, Anderson, 1987; Anderson et 

al., 1988). Su maistu chromo negaunama – jo ten 

nėra. Vadinasi, reikia naudoti papildus. Geriausia 

– alaus mielės, tačiau jų reikia suvalgyti daug. Tai 

nėra gerai, nes jų rūgimas sukeltų žarnyne chaosą. 

Sintetinis produktas – chromo chloridas, kuris 

anksčiau buvo naudojamas – mažai veiksmingas, nes 

blogai įsisavinamas. R. Pressas su bendraautoriais 

(1990) surado kitą preparatą – chromo pikolinatą 

(chromium picolinate), kurį vartojant 12 savaičių po 

200 mikrogramų per dieną raumenų masė padidėjo 

beveik 3 kg (Colgan, 1993). 

Anabolikai. Jėgos lavinimui reikšmingą įtaką 

turi tinkamas miegas, racionalus maitinimas, kryptin

gos pratybos ir anabolikų tinkamas vartojimas. 

Veiksmingiausias – paties žmogaus gaminamas 

anabolikas – augimo hormonas. 25–45 metų per parą 

jo pasigamina pats organizmas 0,4–1 mg (net ir iki 10 

mg). Šis hormonas, gaminamas hipofizyje, stimuliuoja 

raumenų augimą ir jų jėgą, kaulų, sausgyslių augimą 

ir jų stiprumą, gijimą po traumų ir energijos gamybą 

iš riebalų. Esmė yra ta, kaip šį hormoną nukreipti į 

kraujagysles. Kraujagyslėmis dalis hormono patenka 

tiesiai į kaulų ir raumenų ląsteles ir skatina pastarųjų 

augimą. Kita dalis nukeliauja į kepenis, kur per 60–90 

minučių stimuliuoja insulino, dar kitaip vadinamo 

somatomedino gamybą. Somatomedinas, patekęs 

į raumenis, skatina jų augimą. Somatomedinas labiausiai 

skatina raumenų augimą ilsintis – miegant 

(tik užmigus 30–60 min.) ir sportuojant (Laron, Butenandt, 

1983). Geriausias būdas stimuliuoti augimo 

hormoną – vartoti aminorūgštis (Daughaday, 1981). 

Hipofizio veiklai padeda somatokrinas, kurio darbą 

skatina aminorūgštys. Tačiau tai atliekama ne tada, kai 

aminorūgštys yra vartojamos bet kaip – tam reikia viso 

sinerginio (veikimo kartu) mechanizmo (Guillemin, 

1983). Metodika paprasta: du kartus treniruotis, du 

kartus miegoti, du kartus – valandą prieš pratybas 

arba prieš miegą – vartoti aminorūgštis (leuciną, 

argininą, ornitiną, alfą-ketuglutaratą) (Colgan, 1993). 

Dar siūloma naktį nubusti ir vartoti aminorūgštis 

bei lengvai pavalgyti (20 lentelė). Abejotina, kad tai 

galima praktiškai įgyvendinti (autoriaus pastaba). 

Vadinasi, per parą sportininkai valgo 6 kartus, po 

pratybų būtinai gerą pusvalandį miega, aminorūgštis 

vartoja 6 kartus. 

Koks yra tinkamas maitinimas po pratybų? 

• pirmiausia – būtina gerti 7–10 % prisotintą 

angliavandenių gėrimą per pratybas 

• tuoj po pratybų vėl atsigerti, maiste turi būti 

angliavandenių (geriausia maišyta 10 g gliukozės 

20 lentelė 

Pratybų, maitinimo ir aminorūgščių bei dienos programa (Colgan, 1993) 

Laikas 

Veikla 

6 val. Pusryčiai 

8 val. Aminorūgščių vartojimas. Pratybos 

10 val. Maitinimas po pratybų. 30–60 minučių miegas 

12 val. Pietūs 

14 val. Aminorūgščių vartojimas. Pratybos 

16 val. Maitinimas po pratybų. 30–60 minučių miegas 

19 val. Vakarienė 

21 val. Aminorūgščių vartojimas. Miegas 

1 val. Maitinimas. Miegas 

4 val. Aminorūgščių vartojimas. Miegas 

su 15 g fruktozės) (Reiser, 1987) 

• maiste turi būti kompleksinių angliavandenių 

• maiste turi būti baltymų – apie vieną ketvirtadalį 

(50 g) visos dienos baltymų raciono (Guyton, 

1986) 

• rekomenduotina vartoti chromo pikolinatą (chromium 

picolinate) 

Šakotosios specifinės aminorūgštys savarankiškai 

aktyvina insulino išskyrimą (Bucci, 1992). Be to, 

jos yra raumenų katabolizmo (nykimo) prevencinė 

priemonė. Rekomenduojamos ornitino alfa-ketuglutaratas, 

kuris aktyvina augimo hormono, insulino 

išskyrimą, veikia kaip antikatabolikas, padeda stiprinti 

imuninę sistemą ir naikina amoniaką (Millvard, Rivers, 

1989). Leuciną geriausia vartoti prieš pratybas 

ir prieš miegą (Paul, 1989). Taip pat svarbu išlaikyti 

azoto pusiausvyrą. Padidintas skydliaukės hormonų 

išskyrimas sukelia ilgalaikį audinių katabolizmą 

(Millward, 1985, 1989). Nors sportininkai, norėdami 

sumažinti riebalus, dažnai naudoja sintetinius 

skydliaukės hormonus. Jodas padeda normalizuoti 

skydliaukės veiklą. 

Testosteronas itin veikia raumenis. Tačiau 

sintetinio testosterono vartojimas turi negatyvių 

liekamųjų reiškinių žmogaus organizme. Šakotosios 

aminorūgštys, vitaminas C, mikroelementai boras ir 

cinkas gali padidinti testosterono kiekį. Be to, svarbu 

žinoti, kad augimo hormonas (jo padidinimo būdas 

pateiktas prieš tai) irgi didina testosterono kiekį (Carli, 

1992; Kraemer, 1988). M. Colganas (1993) apibendrina 

anabolikų poveikio pagrindinius principus: 

Augimo hormono aktyvumo padidinimas 

• Reikia treniruotis du kartus per dieną, du kartus 

snūstelėti po pratybų, prieš kiekvienas praty 

17 



18 

bas ir miegą vartoti argininą, ornitiną, alfaketoglutaratą. 

• Dienos racione turi būti pakankamas kiekis leucino, 

vitamino C, kalio. 

Palaikyti insulino aktyvumą 

• Valgyti 6 kartus (ne po daug). 

• Po kiekvienų pratybų maiste turi būti gliukozės, 

fruktozės, kompleksinių angliavandenių, chromo 

pikolinato, 25 % dienos raciono baltymų. 

• Kiekvieną kartą valgant turi būti 2–4 gramai 

ornitino, alfa-ketoglutarato. 

• Būtina baltymų produktais palaikyti azoto 

balansą. 

Optimalus skydliaukės hormono kiekis 

• Baltymų produktuose turi būti pakankamas kiekis 

jodo. 

metu – net ir tada, kai nejaučiamas poreikis. Kitu 

atveju gali būti per vėlu; 

• paskutinį kartą valgyti ne vėliau kaip 2–3 val. 

prieš varžybas; 

• didžiausia klaida – per mažai gerti; 

• ypač intensyviai dirbantglikogeno rezervai 

išsenka po 60–90 minučių; 

• skysčiai greičiau įsisavinami negu kietas maistas; 

• kryptinga angliavandenių dieta gali net dvigubai 

padidinti jų rezervus; 

• neprotinga vartoti didelį angliavandenių kiekį 

likus 1 val. iki varžybų; 

• po ištvermės krūvių skysti angliavandeniai yra 

gerai įsisavinami. 

DOPINGAS 



Testosterono gamybos aktyvinimas 

• Maiste turi būti pakankamas kiekis boro, cinko, 

vitamino C, šakotųjų aminorūgščių. 

Tačiau būtina įsidėmėti: nė viena priemonė 

nėra stebuklinga lazdelė sportiniams rezultatams 

pasiekti. Tik nuolatinės racionalios pratybos ir 

metodiška racionali mityba – du veiksniai, galintys 

padėti sportininkams pagerinti sportinius rezultatus. 

Skyriuje įvardyti veiksniai yra efektyvūs 

veikdami sinergiškai (kartu). 

Maitinimas rungtynių dieną 

Šiai dienai sportininkas galbūt rengėsi ištisus 

metus. Todėl treneris turi labai tiksliai numatyti dienos 

veiklos ir maitinimo programą, kad atliktas darbas 

nenueitų perniek. Būtina iš anksto tiksliai numatyti 

režimą. 

Mitybos esmė: 

• ne atskirų mitybos komponentų hipertrofuotas 

naudojimas, o tik kokybiška mityba yra 

esminis veiksnys padidinti sportininko galias 

ir greitinti atsigavimą po krūvių – taip pagerinti 

sportinį parengtumą. 

P. Janssenas (2001) pateikė keletą maitinimo 

rekomendacijų ištvermės sportininkams: 

• niekada neeksperimentuokite prieš varžybas. 

Naujus maitinimo racionus ir režimą išbandykite 

daug anksčiau; 

• būtina reguliariai maitintis (gerti ir valgyti) darbo 

Steroidai 

Anaboliniai steroidai stimuliuoja ne tik antrinių 

lytinių organų augimą, bet ir visų organų (Yesalis, 

2000). Ypač jie padidina raumenų masę ir jų jėgą. 

Daugiausia juos naudoja jėgos sporto rungčių sportininkai, 

tačiau nėra tiksliai nustatyta, kiek gerina 

jėgos ištvermės ir ištvermės rungčių sportininkų 

rezultatus. Labiausiai didėja viršutinės kūno dalies 

raumenynas. Naudojant oksandroloną (10 mg per 

dieną) arba testosteroną (600 mg per savaitę) individų 

svoris kas savaitę padidėja 3–5 kg. Tą lemia keli 

veiksniai: 

• didėjanti raumenų masė, 

• psichologiniai veiksniai, 

• didėjanti raumenų galia leidžia atlikti didesnius 

krūvius. 

Tačiau iki šiol nėra tiksliai nustatytas fiziologinis 

steroidų poveikio mechanizmas. 

Būtina įsidėmėti, kad anabolinių steroidų 

vartojimas sukelia inkstų, prostatos vėžį, širdies, 

kepenų ligas, impotenciją vyrams, plaukų slinkimą 

vyrams, protinius sutrikimus, raumenų traumas, 

moteriškų hormonų virtimą vyriškais, moterų 

seksualinių potraukių padidėjimą, mažesnę elgesio 

kontrolę, tolesnę priklausomybę (Bahrke, 

1990; Goldberg, Elliot, 2000; Yesalis, 2000), sukelia 

sausgyslių traumas (Laseter, Russell, 1991). 

Sintetinis augimo hormonas taip pat žalingas 

(Macintyre, 1991). 

Nepaisant negatyvių dopingo vartojimo padarinių, 

sportininkai vis dėlto juos vartoja ir jų požiūris į

dopingą nėra negatyvus. L. Goldbergas ir D. Elliotas 

(2000) tyrė sportininkų požiūrį į dopingo vartojimą 

ir nustatė tokius esminius požymius: 

• vartoti dopingą daugiau yra teigiamų priežasčių 

negu neigiamų, 

• anaboliniai steroidai neturi labai neigiamų 

padarinių, 

• jie asmeniškai nepatiria anabolinių steroidų neigiamo 

poveikio sveikatai, 

• didesnė dalis draugų vartoja steroidus, 

• noras laimėti bet kokiomis priemonėmis, 

• treneriai labiau toleruoja nei nepritaria, 

• pagerina potencines galias, 

• laisvesnės emocinės galimybės. 

Kitoms sporto rungtims – kur vyrauja psichinė 

įtampa – vartojamas kito pobūdžio dopingas. Amfitaminai 

stimuliuoja centrinę nervų sistemą, nedidelis 

kiekis pagerina budrumą, akies rankos koordinaciją 

(Chandler, Blair, 1980). 

Eritropoetinas. Praėjusio šimtmečio šeštajame 

dešimtmetyje inkstuose buvo atrastas raudonųjų 

kraujo kūnelių gamybą reguliuojantis hormonas 

– eritropoitinas (Graber, Krantz, 1978). Aštuntajame 

dešimtmetyje buvo pagamintas sintetinis preparatas. 

Eritropoitino biocheminis poveikis matuojamas 

nustatant hematokrito kiekį kraujuje, kurio paprastai 

vyrai turi 42–52 %, moterys – 36–46 %. Eritropoetino 

vartojimas labai žymiai padidina sportininkų galias 

(Physicians Desk Reference, 46th Edition). Problema 

yra ta, kad eritropoetinas ir padidėjęs hematokritas 

tirština kraują, tai savo ruožtu, blogina širdies 

veiklą. Praktiškai vis dėlto labai vartojamas, nes po 

48 valandų normalizuojasi, o poveikis sportiniam 

parengtumui išlieka apie 10 dienų. Tačiau tokių 

stimuliatorių vartojimo padariniai nenuspėjami: 

1987 metais mirė 5 Olandijos ir 1 Belgijos dviratininkas, 

1990 metais dar 2 Olandijos ir 3 Belgijos 

dviratininkai (Colgan et al., 1991). 

Kraujo dopingas. Kitas būdas padidinti 

hematokritą yra kraujo dopingas. Du mėnesius iki 

varžybų iš organizmo paimami du buteliai kraujo, 

atskiriama nuo kraujo plazmos ir šaldoma. Po to 

savaitę iki varžybų raudonieji kūneliai fiziologiniu 

tirpalu atšildomi ir palaipsniui įleidžiama atgal į sportininko 

venas. Toks būdas žymiai pagerina sportinį 

parengtumą (Williams, 1981). 

Diuretikai. Kultūrizmo atstovai puikiai žino 

diuretikų poveikį. Diuretikai skatina sekreciją, kiek 

bevartojama skysčių, jie labai greit vėl pašalinami. 

Pastaruoju metu diuretikus naudoja ir kitų sporto 

rungčių sportininkai (sprintas, šuoliai, sunkumų 

kilnojimas, boksas), siekdami palaikyti jėgą bei greitį 

ir sumažinti kūno svorį. Ištvermės sporto atstovams 

diuretikai sukelia dehidraciją ir mažina sportinį 

parengtumą (Nielsen, 1981). Diuretikus vartoti yra 

žalinga ir nenaudinga dėl: 

• organizmas tampa priklausomu, 

• didėja diuretikų kiekio poreikis, 

• nenuspėjami padariniai, 

• ilgalaikis vartojimas suvaržo hormonų veiklą 

(Caldwell, 1984). 

Trumpalaikis diuretikų vartojimas nėra labai 

žalingas, tačiau turi neigiamą įtaką sportinei veiklai 

ir ją trumpina. 

Stimuliatoriai. Kai amfitaminai buvo įtraukti 

į draudžiamųjų vartoti preparatų sąrašą, farmacinės 

kompanijos surado kitus. Stimuliatoriai – fenilpropanolaminas 

ir efedrinas yra labiausiai vartojami. 

Nustatytas efedrino kartu su kofeinu veiksmingas 

poveikis (Astrup, 1992). 

Mokslininkai ieško įvairiausių būdų padidinti 

sportinį parengtumą. J. Bedi su bendraautoriais (1988) 

sugebėjo padidinti bronchus įkvepiant 180 mikrogramų 

albuterolio. Šis būdas 1 valandos trukmės aerobinės 

veiklos funkcinių galių nepadidino, tačiau labai padidino 

anaerobines galias finišuojant. Vadinasi, astmą gydantys 

preparatai gerina sportininkų parengtumą. 

Apibendrinant: 

• pilnavertis individualus maitinimas; 

• kryptingas maitinimas (sudėtis, laikas); 

• baltymų programa žymiai pagerina sportinį 

parengtumą. Tačiau nėra nustatytas ilgalaikio 

šakotųjų aminorūgščių vartojimo poveikis 

žmogaus organizmui; 

• būtina atitinkama rengimo programa. Ypač svarbi 

jėgos lavinimo programa. Dar svarbiau – nepersitreniruoti! 

Užduotis 

Sudarykite savo rungties sportininkų rungtynių 

dienos maitinimosi racioną, jame numatykite skysčių 

vartojimą prieš varžybas, jų metu ir po jų. 

19 



20 

P 

Pakankamos maisto 

davinio energinės vertės 

svarba sportininkams 

Marius baranauskas 

Mitybos specialistas 

Lietuvos olimpinis sporto centras 

Pradedama naujas straipsnių ciklas mitybos 

tema. Jos autorius yra Lietuvos olimpinio sporto 

centro mitybos specialistas – Marius Baranauskas. Jis 

baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universiteto 

Medicinos fakultete. Pagrindinės darbo kryptys 

– atskirų sporto šakų sportininkų mitybos tyrimai ir 

analizė, mitybos optimizavimas, siekiant užtikrinti 

kuo racionalesnę mitybą bei maisto papildų vartojimą. 

Atliktų tyrimų rezultatai pateikiami tarptautinėje 

konferencijoje „Didelio meistriškumo sportininkų 

rengimo valdymas“, taip pat publikuojami žurnale 

„Sporto mokslas“. 

Šiuolaikinės fiziologijos ir biochemijos procesų 

žinios apie adaptaciją prie mitybos pobūdžio ir kartu 

prie fizinių krūvių režimo leidžia nustatyti adekvačios 

mitybos schemas. Taigi labai svarbu, kad sportininkų 

organizmas būtų racionaliai aprūpintas ne tik energiją 

tiekiančiomis medžiagomis – makronutrientais, bet ir 

mikronutrientais (Benardot, 2000). 

Kodėl sportininkui svarbu gauti 

pakankamą energijos kiekį su 

maistu? 

2006 metais atliktas sportininkų maitinimo organizavimo 

tyrimas siekiant įvertinti sportininkų mitybą 

pagal adekvačios mitybos koncepciją bei subalansuotos 

mitybos formulę. Tyrimo rezultatai parodė, kad 

sportininkų 2006 metų maisto racionų bendras energijos 

kiekis padengia sportininkų energijos sąnaudas. 

Vidutinė sportininkų maisto raciono energinė vertė 

lygi 4882,63 ± 57,90 kcal (S = 127,34). 

Daugiausia sportininkai energijos gavo iš tokių 

maisto produktų, kaip kiauliena, batonai, bandelės, 

kvietinė duona, aliejus, vafliai, sausainiai, sviestas, 

šokoladas, jautiena, grietinė (1 pav.). 

Sportininkų mityba tenkina sportininkų energinius 

poreikius, tačiau mitybos subalansuotumą 

geriausiai atspindi baltymų, riebalų ir angliavandenių 

energinės vertės procentas. Atlikti tyrimai parodė, 



maisto produktai 

sausi pusryčiai 

kiaušiniai 

makaronai 

kvietiniai miltai, 

jautiena, grietinė 

bulvės 

sulčių gėrimai 

sviestas ir šokoladas 

vištiena ir pienas 

vafliai, sausainiai 

kvietinė duona, aliejus 

batonas, bandelės, 

kiauliena 

1,1 

1,9 

1,9 

2,7 

3,3 

4,0 

4,1 

4,2 

5,5 

6,2 

8,7 

10,8 

15,6 

0 2 4 6 8 % 10 12 14 16 18 

1 pav. Maisto produktų tiekiamos energinės vertės procentas vidutiniame paros maisto racione

kad tiekiama energinė vertė neatitinka sportininkams 

rekomenduojamo baltymų, riebalų ir angliavandenių 

tiekiamos energinės vertės procento. Riebalų vidutinė 

energinė vertė svyruoja nuo 40,71 % iki 42,05 %, 

baltymų – nuo 12,22 % iki 14,18 %, angliavandenių 

– nuo 44,76 % iki 46,87 %. 

Taigi pagrindinės energiją tiekiančios maistinės 

medžiagos nesubalansuotos. Riebalų kiekis sportininkų 

maisto racione per didelis, o angliavandenių trūksta. 

Koks turi būti baltymų, riebalų 

ir angliavandenių tiekiamos 

energinės vertės procentas? 

Bendros rekomendacijos būtų tokios, kad baltymai 

privalo sudaryti 10–15 %, riebalai – 28–30 %, 

angliavandeniai 55–62 % (iš jų mono- ir disacharidų 

(cukrų) – ne daugiau kaip 10 %) paros maisto davinio 

energinės vertės. Tačiau tikslinga pateikti atskiras šių 

proporcijų reikšmes jėgos greičio ir ištvermės sporto 

šakų atstovams ( 1 lentelė). 

Kodėl sportininkas turi gauti 

pakankamą angliavandenių ir 

maistinių skaidulų kiekį? 

Angliavandeniai – tai pagrindinis energijos 

šaltinis. Angliavandeniai gaunami su augaliniu 

maistu, išskyrus laktozę – pieno cukrų, kuris gaunamas 

tik su pienu. Angliavandeniai ne tik energinė 

medžiaga. Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį. Angliavandeniai 

ir jų metabolitai dalyvauja nukleino 

rūgščių, gliukoproteidų, mukopolisacharidų, kai kurių 

kofermentų sintezėje. 

Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse 

ir raumenyse glikogeno pavidalu. Glikogenas virsta 

gliukoze. Daugiausia angliavandenių sportininkas turi 

gauti krakmolo pavidalu. 

Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkai 

angliavandenius 2005–2006 metais gavo su tokiais 

maisto produktais, kaip batonas, bandelės, kvietinė 

duona, bulvės, vafliai, sausainiai, kvietiniai miltai, 

makaronai ir ryžiai. Pastarųjų dviejų maisto produktų, 

tiekiančių angliavandenius, kiekiai vidutiniame paros 

maisto racione, vadovaujantis rekomendacijomis, 

turėtų būti daug didesni (2 pav.). 

Kodėl svarbūs maisto produktai, 

turintys daug angliavandenių ir 

skaidulų? 

Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos 

turėtų buti gaunamos valgant grūdinius produktus 

tokius, kaip duona, batonas, bandelės, grikiai, ryžiai, 

makaronai, ankštiniai ir kt. Šiuose maisto produktuose 

yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpina 

organizmą baltymais, skaidulomis, mineralinėmis 

medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, 

B 6 

, folio rūgštimi, karotenoidais). Nemažai sportininkų 

(ypač moterys) klaidingai mano, kad valgant duoną 

ir bulves galima greičiau nutukti nei valgant kitus 

21 

1 lentelė 

Rekomenduojamas baltymų, riebalų ir angliavandenių tiekiamos energinės vertės procentas 

skirtingų sporto šakų atstovams 

Sporto šaka 

Tiekiamos energinės vertės procentas 

Baltymai Angliavandeniai Riebalai 

Jėgos greičio sportas 30% 55% 15% 

Ištvermės sportas 25% 60% 15% 

20% 

18 

16 

14 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

batonas, 

bandelės 

kvietinė 

duona 

bulvės 

vafliai, 

sausainiai 

kvietiniai 

miltai 

makaronai 

Maisto produktai 

2 pav. Dažniausiai vartojamų maisto produktų tiekiamų angliavandenių ir skaidulų procentas 

vidutiniame paros maisto racione 

pienas 

ryžiai 

manai 

Angliavandeniai 

Maistinės 

skaidulos 



22 

produktus. Tačiau angliavandeniai greičiausiai pasisavinami 

ir iš karto patenkina organizmo energines 

reikmes ir ypač tai svarbu intensyviai sportuojantiems. 

Augaliniuose produktuose yra įvairių maistinių 

skaidulų. Ypač daug jų turi gaminiai iš rupių miltų ir 

nemaltų grūdų. Skaidulų ypač gausu kviečių, avižų 

bei miežių sėlenose, taip pat ankštinėse daržovėse, 

riešutuose, kai kuriose kitose daržovėse ir vaisiuose. 

Maistas, turintis pakankamai skaidulų, greitina 

žarnyno peristaltiką, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, 

mažina cholesterolio koncentraciją kraujuje, skatina 

biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių 

vėžinių ląstelių proliferaciją ir taip apsaugančių nuo 

storosios žarnos vėžio, – susidarymą 

Rekomenduojama nors 5 kartus per dieną valgyti 

daržovių ir vaisių. Daržovės, vaisiai, grūdų produktai, 

ankštiniai yra skaidulų šaltinis. Maistinių skaidulų 

paros norma 20–40 g. Tiksliau maistinių skaidulų 

norma nustatoma pagal eikvojamos energijos kiekį 

– kiekvienam 1000 kcal su maistu reikia gauti 10 g 

įvairių maistinių skaidulų. Atlikto tyrimo duomenys 

rodo, kad sportininkai daugiausia maistinių skaidulų 

gauna iš tokių produktų, kaip kvietinė duona, batonai, 

bandelės ir bulvės (2 pav.). Racionaliai kiekvieną 

diena vartojant bent po 400 g vaisių ir daržovių, 

be bulvių, (PSO rekomendacija) tikimybė susirgti 

kraujotakos ligomis, piktybiniais navikais bei 

avitaminozėmis labai sumažėja. Valgant daržoves ir 

vaisius gaunama daugiau maistinių skaidulų, vitaminų 

ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų. Be to, daržovėse 

ir vaisiuose beveik nėra riebalų. 

Antioksidatorių (karotenoidų, vitaminų C ir 

E) trūkumas maiste yra kraujotakos sistemos ligų, 

piktybinių navikų rizikos veiksnys. Daržovėse ir 

vaisiuose yra kalio, magnio, kurie mažina arterinės 

hipertenzijos riziką ir padeda atgauti treniruotės metu 

dėl intensyvaus pratimų krūvio organizme atsiradusį 

elektrolitų disbalansą. 

Angliavandenių vartojimas 

intensyvios treniruotės metu 

Kai treniruotė trunka ilgiau kaip 90 minučių, 

rekomenduojama angliavandenius vartoti krūvio 

metu. Pradėti angliavandenius vartoti po fizinio 

krūvio praėjus 45 minutėms, tačiau neturėtų būti 

suvartojama daugiau kaip 60 gramų angliavandenių 

per valandą, patariama vengti gausių angliavandenių 

gėrimų. Jei treniruotė trunka trumpiau kaip 60 

minučių, angliavandenių vartojimas krūvio metu 

beveik neefektyvus. 

Angliavandenių 

superkompensacijos dieta 

Angliavandenius patartina vartoti 10 g/kg kūno 

masės likus trim ar keturiom dienom iki varžybų ir 

vengti maisto, turinčio daug maisto skaidulų. Likus 2–4 

valandoms iki starto valgyti tik lengvai virškinamus 

maisto produktus. Kaupti raumenų ir kepenų glikogeną, 

jei jo rezervai nebuvo maksimaliai užpildyti, ypač jei 

startuojama popietinėmis valandomis. Tuo pačiu metu 

būtina palaikyti optimalų skysčių balansą, vengti alkio 

jausmo. Iki starto likus 1 valandai rekomenduojama 

angliavandenių suvartoti ne daugiau kaip 70 gramų. 

Rinktis mažo glikeminio indekso maisto produktus, 

2 lentelė 



Kada vartojami angliavandeniai? 

• Kai itin pailgintos ir intensyvios treniruotės trukmė ilgesnė kaip 4 valandos. 

• Esant labai dideliam energijos poreikiui. Angliavandeniai reikalingi raumenų 

glikogeno atsargas papildyti (ištvermės sporto šakų atstovams). 

• Prieš ilgai besitęsiančių treniruočių ciklą, kai treniruotės trukmė ilgesnė kaip 2 – 4 

valandos. 

• Esant labai dideliam energijos poreikiui. Angliavandeniai reikalingi raumenų 

glikogeno atsargas papildyti (jėgos ir greičio sporto šakų atstovams). 

• Per vidutinio intensyvumo treniruotę, kurios trukmė 1–2 valandos, arba per ilgai 

besitęsiančią mažo intensyvumo treniruotę. 

• Atsigavimo periodu po treniruočių, kai kitas treniruotės ciklas numatomas po 8 

valandų. 

• Rekomenduojama padidinti angliavandenių suvartojimą prieš ilgai besitęsiančius 

pratimus. 

• Per pailgintas vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotes, esant karštam klimatui, 

kuomet priešvaržybinis maitinimsis yra ypač maksimalus. 

Rekomenduojamas 

angliavandenių kiekis 

10–12+ g/kg per parą 

7–10 g/kg per parą 

5–7 g/kg per parą 

1 g/kg iš karto po treniruotės; tęsiant 

angliavandenių vartojimą 2 valandas 

1 g/kg (užkandžiaujant) 

1–4 g/kg, 1–4 valandų laikotarpiu 

prieš treniruotę 

30–60 g/per valandą su skysčiais ar 

maistu

3 lentelė 

Angliavandenių vartojimas prieš treniruotę 

23 

Laikas prieš 

treniruotę 

Angliavandeniai Energinė vertė Pavyzdys 80 kg sveriančiam sportininkui 

15 minučių ~25g angliavandenių/kg 

kūno svorio 

60 minučių 1g angliavandenių/kg 

kūno svorio 


kūno svorio 


kūno svorio 


kūno svorio 

turinčius angliavandenių (obuoliai, vyšnios, datulės, 

figos, pupelės, persikai, slyvos, jogurtas) ir neatlikti 

intensyvių bei varginančių treniruočių pratimų. 

Kokius maisto produktus pasirinkti 

per varžybas? 

Per varžybas vengti vartoti sunkiai virškinamus 

maisto produktus, kurie ilgai užsilaiko skrandyje. 3–4 

valandas skrandyje užsilaiko virta vištiena, virta jautiena, 

juoda duona, obuoliai, morkos, ridikėliai, špinatai, 

agurkai, keptos bulvės, kumpis ir kt., 4–5 valandas 

– kepta mėsa, silkė, žirniai, pupelės ir kt., 6–7 valandas 

– lašiniai ir grybai. Stengtis vartoti tuos maisto produktus, 

kurie gana greitai virškinami ir skrandyje užsilaiko 

trumpiau. 2–3 valandas skrandyje užsilaiko kakava ir 

kava su grietinėle, kietai virti kiaušiniai, kiaušinienė, 

omletas, virta jūros žuvis, virtos bulvės, virta veršiena, 

balta duona, 1–2 valandas – vanduo, arbata, kakava, 

4 lentelė 

Rekomenduotinų maisto produktų ir patiekalų sąrašas 

100 kcal 1 sportinis gelis arba 1,5 puodelio sportinio gėrimo 

250–300 kcal 80g angliavandenių = 1 riestainis (30g), 2 arbatiniai šaukšteliai 

džemo (10g), stiklinė 1% riebumo pieno (12g), 1 didelis bananas 

(30g) 

pienas, mėsos sultinys, minkštai virtas kiaušinis, balta 

kava, virti ryžiai, virta upės žuvis. 

Pateikiame rekomenduotinų maisto produktų ir 

patiekalų sąrašą, atkreipdami dėmesį į angliavandenių 

kiekį (4 lentelė). 

Literatūra 

400–600 kcal 

700–900 kcal 240g angliavandenių = 2 puodeliai makaronų (80g), 1,5 puodelio 

liesos mėsos su padažu (20g), 1 puodelis virtų ar troškintų 

daržovių (10g), 2 gabaliukai duonos su sviestu (30g), 2 puodeliai 

aviečių ar serbentų gėrimo (75g), 3 maži pyragaičiai (25g) 

1000–1200 kcal 

Rennie, M., Grandad, J. (2001). It ain’t what you eat, it depends 

when you eat it-that’s how muscles grow! Physiology. P. 535. 

Gailūnienė, A., Milašius, K. (2001). Sporto biochemija. Vilnius. 

P. 240–250. 

Maughan, R., Burke, L. (2002). Nutrition needs for training. 

Protein and amino acid requirements of athletes. P. 15–35. 

Dadelienė, R. (2006). Sporto medicinos pagrindai. Vilnius: 

Lietuvos sporto informacijos centras. P. 243–250. 

Baranauskas, M., Tubelis, L., Pečiukonienė, M., Stukas, R., 

Švedas, E. (2007). Jaunųjų sportininkų mitybos organizavimo 

įvertinimas. Sporto mokslas, 1(71). P. 71–77. 

Kontaktinis asmuo: 

Marius Baranauskas, Lietuvos olimpinis sporto centras 

Ozo g. 39, LT-07171 Vilnius, 

El. paštas: curkusss@one.lt, tel. + 370 683 84462 

Patiekalo pavadinimas 

Angliavandenių kiekis (gramais) 100 gramų patiekalo 

Spagečiai su dešrelėmis ir grybais 36,7 

Lietiniai su varške 32,9 

Lietiniai su mėsa 28,9 

Virtiniai su varškės įdaru 28,3 

Sklindžiai su obuoliais 24,4 

Morkų slyvų salotos su majonezu 20,24 

Ryžių salotos su grybais 19,4 

Salotos „Skanumėlis“ 12,6 

Saldi ryžių košė su razinomis 11,66 

Virti makaronai su padažu 24,5 

Grikių košė su sviestu 32 

Ryžių sriuba su pomidorais 4 



24 

Vaikai – rankinio ateitis 

Antanas TARASKEVIČIUS 

Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris 

TRENIRUOTĖS VYKSMO 

YPATUMAI 

Liaudyje sakoma: „Kaip pasiklosi, taip ir 

išmiegosi.“ Šią išmintingą liaudies patarlę mūsų šalies 

rankiniui galima perfrazuoti taip: „Kokią pamainą 

parengsi, taip ir vėliau žais.“ 

Apie rankinio pamainos rengimo svarbą bei 

ypatumus esu rašęs ankstesnėse žurnalo „Treneris“ 

publikacijose (2004, Nr. 4, 2005, Nr. 3, 2006, Nr. 3, 

2007, Nr. 1). Deja, mūsų šalyje vaikų (6–8, 9–10, 

11–12 metų) rankinio treniruočių metodologijos 

klausimais specialios literatūros neteko matyti. Tuo 

tarpu Vakarų Europos šalyse apie vaikų rankinio 

treniruotes labai gausu publikacijų žurnaluose, 

knygose, vaizdajuostėse ir kt. Mūsų šalies treneriai, 

dirbantys su pradedančiais rankininkais, apie savo 

patirtį treniruočių vyksmo klausimais nepublikuoja. 

Gal neįsižeis treneriai (mokytojai), bet tai yra dirbama 

savam „kieme“ ir verdama savose „sultyse“. Esu 

minėjęs („Treneris“ 2006, Nr. 3), jog nei vienas treneris 

neturėtų užsiskleisti tik savyje ir neperteikti savo 

patirties, žinių bei įgūdžių kitiems. Juk galėtų patyrę 

treneriai, daug metų dirbantys su moksleiviais, pagvildenti 

žurnale „Treneris“ (ar kitur) savas mintis, kaip 

pradedančiųjų treniruotes padaryti veiksmingesnes, 

ekonomiškesnes, patrauklesnes, įdomesnes. Trenerių 

diskusija neprieštarauja treniruotės vyksmo metodologijai, 

tai jos dalis, teisė, privilegija. Šalyje yra 

dvi valstybinės organizacijos (Lietuvos moksleivių 

sporto centras bei Lietuvos olimpinis sporto centras), 

kuriose dirba atsakingi rankinio darbuotojai treneriai. 

Lietuvos rankinio federacijoje veikia visuomeninis 

padalinys – trenerių metodikos komisija. Dviejose 

aukštosiose mokyklose (LKKA ir VPU) nemažas 

trenerių būrys skaito rankinio kursą studentams, 

būsimiems jaunųjų rankininkų treneriams (mokytojams). 

Manau, kad mūsų mažai šaliai pakanka 

organizacijų ir jose dirbančių specialistų, kad visiems 

treneriams būtų reguliariai pateikiami modernūs 

vaikų rengimo metodologiniai ypatumai, nuorodos 

bei rekomendacijos. O kad moksleivių rankinio 

treneriai nedirbtų aklai, būtina jiems duoti atskirų 

amžiaus grupių treniruočių ypatumų programas 

ir vieningus testavimo – kontrolinių normatyvų 

laikymo reikalavimus. Manau, kad tai turėtų būti 

moksleivių sporto centro veiklos viena iš sričių. 

Sporto mokyklų vadovai turėtų parūpinti reikiamą 

pagrindinį bei pagalbinį inventorių bei priemones. 

Mažų vaikų (6–8, 9–10, 11–12 metų) pratyboms 

labai svarbu naudoti kuo daugiau įvairių pagalbinių 

priemonių: įvairių dydžių bei formų kamuoliukai ir 

kamuoliai, stoveliai, kūgeliai, kimštiniai kamuoliai, 

mažosios, didžiosios gimnastikos dėžės, gimnastikos 

suoleliai, čiužiniai, gimnastikos lankai, oro balionai, 

poroloninės atraižos, šokdynės, batutai, kamuolių 

vežimėliai ir kt. Gausios pagalbinės priemonės vaikų 

rankinio rengimo veiksmingumą ir ekonomiškumą 

pagerina bei pagreitina net iki 40 %. Pavyzdžiui, 

tokius technikos elementus, kaip teisinga rankos 

padėtis laikant kamuolį, klaidinamieji judesiai arba 

koordinaciniai gebėjimai, be pagalbinių priemonių 

išmokyti bei ugdyti sunku arba net neįmanoma. 

Dirbdamas trenerio darbą Vokietijoje esu nekartą 

įsitikinęs, šiuo metu net neįsivaizduočiau, kaip 

galima surengti nors vieną treniruotę be pagalbinių 

priemonių. Paprasčiausias pavyzdys: panaudojat 

treniruotėje parduotuvės prekių vežimėlį (kamuolius 

sudėti ir perstumti) pratybų intensyvumas labai 

pagerėja. Motorinį treniruotės glaudumą labai gerina 

kamuolių skaičius grupėje. Kamuolių turėtų būti 

daugiau negu vaikų. Pratybų veiksmingumas bus 

prastas, jeigu sporto salėje yra tik pora gimnastikos 

suolelių, nebus mažųjų gimnastikos dėžių, stovelių, 

kūgelių (arba kitokių kilnojamų atžymų), čiužinių 

ir t. t. Esu įsitikinęs, o ir daugelis autorių tai teigia 

(Späte, 2005; Schubert, 2004; Mosebach, 2006; Ramota, 

2006), jog rankinio žaidimo lygis priklauso ne 

nuo treniruočių kiekybės, bet nuo jų kokybės. Pratybų

kokybė priklauso nuo trenerių (mokytojų) dalykinės 

kompetencijos. Jeigu mūsų šalies rankinio lygis 

šiuo metu nėra pakankamai geras (tai patvirtina visų 

amžiaus grupių klubinių komandų ir rinktinių prasti 

tarptautiniai pasirodymai), peršasi išvada – treniruotės 

vyksmo kokybė yra nepakankamai gera ir moderni. 

Manyčiau, jog čia slypi vienas iš atsakymų į doc. dr. 

Evaldo Skyriaus („Treneris“, 2004, Nr. 1) klausimą: 

„Kur pradingo rankinio laimėjimai... Apie futbolo 

atkūrimą bent jau šnekama, o apie rankinį?..“ Nemanau, 

jog rankinį šalyje nusmukdė, kai kurių nuomone, 

vien tik ekonominis faktorius. Juk mūsų šalyje 

sporto mokyklų tinklas nebuvo sužlugdytas. Vaikų 

(6–8, 9–10, 11–12 metų), paauglių (13–14, 15–16 

metų), jaunuolių (16–18 metų) treniruotės vyksmo 

kokybės gerinimas turėtų būti viena iš priemonių 

šalies rankiniui atgaivinti. 

Rankinio pratybų vaikams 

vykdymo ypatumai 

Vaikų judėjimo koordinacinių gebėjimų formavimas 

yra rankinio pagrindas. Įgyti judėjimo koordinaciniai 

gebėjimai (8–12 metų) vėliau net labai 

palengvins ir ekonomiškai pagreitins kondicijos, technikos, 

taktikos ugdymą bei mokymą. Pozityviai veiks 

vaikų, paauglių morfologinį kūno stabilumą, mažins 

traumų galimybes. Naudojant daugybę pagalbinių 

priemonių vaikų pratybas galima vykdyti mažomis 

grupėmis moderniu stočių metodu. Darbas stotyse 

vaikams teikia daug džiaugsmo, pagerėja atskirų 

pratimų atlikimo intensyvumas bei kartojimų skaičius. 

Vaikams nereikia laukti ilgoje eilėje, taip išvengiama 

nuobodybės, monotoniškumo ir judėjimo džiaugsmo 

praradimo. Vaikams reikia judėjimo įvairovės, todėl 

pratimo ilgai atlikinėti nereikėtų. Atliekant ilgai 

vieną ar kitą pratimą vaikai paprastai ima klausinėti: 

„Kada mes žaisime?“ Per pratybas vaikai visą laiką 

laukia naujų judėjimo užduočių, netikėtumų arba 

judriųjų žaidimų, estafečių su varžymosi elementais. 

Pastarieji vaikus labiausiai motyvuoja, o šie žaidimai 

su rankinio elementais ugdo meilę šiai sporto šakai. 

Rankinyje pagrindinis technikos elementas yra kamuolio 

metimas į vartus, todėl jau mažiausius reikia 

pratinti bei mokyti mesti įvairių dydžių bei formų kamuoliukus. 

Atkreiptinas dėmesys, jog vaikams labiau 

patinka kamuoliukus mėtyti ne į vartus, bet į įvairius 

25 

1 

2 

3 

B 

3 

1 

A2 

2 

1 

3 

C 

1 pav. Pratybos mažose grupėse gerina pratimų atlikimų intensyvumą bei kartojimų skaičių 


YPATUMAI

26 


YPATUMAI 

Prieš kamuolio metimą į vartus (taikinius) galima atlikti papildomas užduotis koordinaciniams 

gebėjimams, kondicinėms galioms ugdyti bei technikos veiksmams mokyti

27 


YPATUMAI

28 

taikinius (kūgeliai, atžymos, kimštiniai kamuoliai, 

pakabinti gimnastikos lankai, kartoninės dėžės ir kt.). 

Jeigu vykdysime tik metimus, vaikams taip pat greitai 

pabos. Todėl prieš metimą arba po jo reikėtų dar ir 

papildomų užduočių koordinacinėms bei kondicinėms 

galioms ugdyti. Tai gali būti balansavimai, šuoliukai, 

peršokimai, pralindimai, kūlversčiai, kamuolio varymas 

slalomu, bėgimai ant gimnastikos suolelio ir kt. 

Šie veiksmai mažose grupėse (stotyse) gerins emocijas 

ir garantuos didelį metimų skaičių. O tai geras 

įvairių mokymo (koregavimo) situacijų pagrindas. Be 

to, mažose grupėse vaikus galima paskirstyti pagal 

pajėgumą. Vienoje grupėje daugiau pažengę, kitoje 

mažiau. Pratybos mažose grupėse treneriui (mokytojui) 

sudaro ir sunkumų: kaip visas (dvi, tris, keturias) 

grupeles stebėti, taisyti klaidas, koreguoti bei aiškinti. 

Lengvesnes užduotis (šuoliukai, peršokimai, pralindimai, 

kūlversčiai) vaikai gali atlikinėti be didesnės 

priežiūros. Sudėtingesniems veiksmams (technikos, 

koordinacijos elementai) reikalinga aktyvesnė bei 

dalykiškesnė trenerio priežiūra. Gali pagelbėti ir 

vaikų tėvai arba vyresnių amžiaus grupių paaugliai, 

jaunuoliai. 

Treniravimo ekonomiškiausi 

laikotarpiai 

Daugiamečiame treniruočių procese svarbu nepraleisti 

gebėjimų, geriausiai lavinamų tais amžiaus 

laikotarpiais, ugdymo. 

Kaip žinome, svarbiausios vaikų, paauglių fizinės 

ypatybės – koordinacija, ištvermė, greitumas (vikrumas), 

jėga yra specialaus kondicinio rengimo pagrindas. 

Labai svarbu ugdyti šias ypatybes bei savybes tuo 

metu, kada jos labiausiai lavėja. Vaikų kūno kondicinės 

galios bei psichiniai kognityviniai gebėjimai geriausiai 

ugdomi maždaug nuo 10–12 metų. Dauguma 

šio amžiaus vaikų patys drąsiai mokosi rizikingų 

judamosios koordinacinės technikos veiksmų (pvz., 

klaidinamieji judesiai, metimas krintant). Šia vaikų savybe 

mes, treneriai, turime tinkamai ir tiksliai pasinaudoti 

(10–14 metų) ugdant judamąsias koordinacines galias 

bei technikos gebėjimus. Šiame amžiuje labai svarbu 

koreguoti judesių tikslumą, koordinuotumą ir technikos 

veiksmus, nes susiformavęs dinaminis stereotipas 

vėlesnėse amžiaus grupėse bus sunkiai taisomas 

arba taisymui nebepasiduos (pvz., rankos padėtis 

laikant kamuolį, klaidinamieji judesiai, koordinacija). 

Kitose amžiaus pakopose bandymas gerinti trūkumus 

paprastai esti mažai veiksmingas. Vėliau geriau yra 

lavinti individualius gebėjimus ir jų privalumus. 

Vaikų gebėjimų ir jų privalumų lavinimas amžiuje 

turi būti vykdomas kiek tik galima su kamuoliais 

ir pratimai pratybose priartinami prie veiksmų 

varžybose. (Schubert, 2006; Späte, 2005; Feldmann, 

2006; Romata, 2006; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte, 

2006; Taraskevičius, 2005, 2006). Tai šiuolaikinė 

rankininkų rezervo rengimo tendencija, kuri dažnai 

cituojama įvairių šalių autorių publikacijose. 

Visi moksleivių rankinio treneriai (mokytojai), 

pasirinkę veiksmingas pratybų priemones, šią 

vaikų, paauglių rengimo tendenciją turėtų panaudoti 

treniruočių vyksme. 

Vaikams patrauklūs judrieji žaidimai su kamuoliu, 

estafetės su rankinio technikos elementais 

(pvz., metimai į taikinius) ugdo ne tik judomuosius 

koordinacinius gebėjimus, bet taip pat formuoja 

ir technikos pagrindų pradinius įgūdžius. Vaikų 

(6–8, 9–10 metų) pradinė rankinio technika – laisvas 

1 lentelė 

Rankininkų treniravimo ekonomiškiausi laikotarpiai (Löv, 2004) 


YPATUMAI 

Gebėjimai Vaikų amžius Paauglių, jaunuolių amžius 

6–7 iki 9–10 m. 10–12 iki 12–13 m. 12–13 iki 14–15 m. 14–15 iki 16–18 m. 

Koordinaciniai ++++ +++ ++ + 

Technikos įgūdžių +++ ++++ +++ 

Reakcijos ++++ 

Pusiausvyros įgūdžių ++++ +++ 

Orientavimosi +++ +++ ++++ 

Diferenciniai ++++ +++ 

Greitumo ++++ ++++ 

Maksimalios jėgos ++++ ++++ 

Greičio jėgos +++ ++++ 

Aerobinės ištvermės +++ +++ +++ +++ 

Anaerobinės ištvermės ++ +++ ++++

29 

judėjimas, bėgimas, aktyvumas ir noras gauti iš partnerio 

kamuolį, jo transportavimas (varymas, nešimas, 

perdavimas), metimas į tikslą (taikinį), orientavimasis 

žaidimo situacijose, persiorientavimas (heuristika) 

nuo vieno veiksmo prie kito, kova dėl kamuolio. 

Naudojant tinkamas pratybų priemones (pagrindinis, 

pagalbinis inventorius) visi šie veiksmai duoda gerą 

kumuliacinį efektą vaikų lokomociniams, sensomotoriniams 

gebėjimams ugdyti bei pradinei technikai 

įsisavinti. 

A B C 

 

 

 

A 

 

 

 

T 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A B C 

 

 

B 

A 

B 

A 

B 

T 

2 pav. Pratimų atlikimas mažose grupėse vienoje aikštės pusėje garantuoja didelį kartojimų 

skaičių ir treneriui susidaro geros sąlygos stebėti bei koreguoti visus vaikus. Pagalbinių priemonių 

naudojimas gerina treniruotės vyksmo ekonomiškumą 


YPATUMAI

30 

Pratybų priemonių variantai 

Kiekvienam treneriui (mokytojui) privalu 

žinoti, jog mažų vaikų (6–8, 9–10 metų) pratybose 

turi vyrauti žaidimai ir judėjimo džiaugsmas, o ne 

koncentruotas mokymas ir diktavimas (šaukimas). 

Pavyzdžiui, galimi tokie priemonių išdėstymo (panaudojimo) 

variantai: 

1. Įvadinė dalis (25–30 min.) 

Žaidimai 

- Laisvas vaikų bėginėjimas su kamuoliais 

(išsisiautimas); 

- Žaidimas „Kamuolys partneriui“; 

- Judrieji žaidimai. 

Koordinaciniai ugdymai 

- Su kamuoliu, įrankiais, pagalbinėmis priemonėmis; 

- Įvairūs judėjimai keičiant kryptis, kūno padėtį 

bei bėgimai aplink (ratais) su užduotimis. 

Greitumas 

- Gaudynės ir palietimų žaidimai; 

- Mažosios varžybinės estafetės. 


YPATUMAI 

2 pav. Tęsinys

2. Pagrindinė dalis (30–40 min.) 

Metimai 

- Atraminio metimo mokymas; 

- Varžymosi pratimai su kamuolio metimais į tikslą 

(taikiniai, įsimetimai ir kt.) 

Vienas prieš vieną 

- Varžymosi pratimai vienas prieš vieną: 

• Dideliame plote; 

• Be ir su kamuoliu; 

Mažose grupėse 

- Žaidimai esant skirtingam skaičiui; 

- Žaidimai esant vienodam skaičiui, su įžaidėju ir 

be jo. 

3. Baigiamoji dalis (20–25 min.) 

Judėjimų įvairovė 

- Judrus žaidimas; 

- Kitos sporto šakos elementai; 

- Estafetinis varžymasis. 

Rankinio žaidimas 

- Asmeninės gynybos variantai; 

- Žaidimai su vartų alternatyva (tikslas, taikinys, 

įmetimas, padėjimas, nunešimas ir kt.) 

Įvadinėje vaikų treniruotės dalyje apšilimas, kaip 

suaugusiesiems, yra nebūtinas. Svarbu perorientuoti 

mokykloje buvusį vaikų dėmesį treniruotės vyksmo 

ypatumams. Kad treneriui būtų patogiau kontroliuoti 

užduotis mažose grupėse, pratimus galima vykdyti 

vienoje aikštės pusėje. Tokia forma atliekamų pratimų 

pranašumai: 

- įvairiapusis besikeičiantis vaikų motorinis krūvio 

glaudumas; 

- patrauklus, kaitus ypatybių ugdymas bei technikos 

mokymas; 

- didelis kartojimų skaičius esant ir daug vaikų; 

- efektyvus prisitaikymas esant mažam plotui; 

- geros sąlygos treneriui stebėti ir koreguoti visus 

vaikus; 

- geros diferencijavimo galimybės paskirstant vaikus 

pagal pajėgumą; 

- galimos motyvuotos varžymosi užduotys. 

Treniruotės motorinis glaudumas 

Vaikų pratybose labai svarbu ne bendras, 

bet motorinis glaudumas. Yra svarbiau ne pratimo 

atlikimo bendras laikas, bet kiekvieno vaiko atliktas 

pratimo atlikimų skaičius. Todėl reikėtų pratimams 

bei žaidimams sudaryti daugiau mažų grupių 

(komandų) su mažesniu vaikų skaičiumi. Visi vaikai 

nori judėti, visi vaikai nori žaisti, o ne sėdėti ant 

suolelio ar laukti ilgoje eilėje. Daugiau kartų kartojant 

užduotį technikos veiksmas arba ypatybė įsisavinama 

greičiau ir ekonomiškiau. Technikos veiksmas 

besiformuojančio dinaminio stereotipo dėka greičiau 

tampa įprastiniu žaidybiniu veiksmu. Vėliau greičiau 

lavinsis sudėtingesni technikos elementai, ypatybės 

bei savybės (pvz., klaidinamieji judesiai, žaidimas 

vienas prieš vieną, metimas krintant, kognityviniai 

komponentai ir kt.). Vieno technikos veiksmo daugkartinis 

kartojimas vaikams greitai pabosta ir vėliau 

atliekamas nenoriai. Todėl prieš atliekant technikos 

veiksmą arba po jo reikėtų skirti papildomas užduotis: 

atžymų palietimai, kliūčių apibėgimai, peršokinėjimai, 

kūlversčiai, spurtai keičiant kryptis ir kt. Svarbu taikyti 

kuo įvairesnes priemones, nes vaikų gabumai 

realizuojasi per judėjimą, skirtą greitiems žaidimo 

judesiams atlikti keičiant jų kryptis bei būdus. Tik 

vieno technikos veiksmo atlikinėjimas be papildomų 

užduočių yra mažiau motyvuotas. Treniruotėse nesant 

motyvacijos ir emocijų vaikai greitai ima prašinėti 

tėvų vesti juos į kitą sporto šaką. 

Kompleksinis jaunųjų rankininkų 

rengimo modelis 

Pramokus pradinės technikos veiksmų (maždaug 

nuo 10–11 metų) labai svarbų ugdyti bei lavinti 

savybių, ypatybių bei technikos veiksmų greitumą. 

Veiksmų greitumas reiškiasi motoriniame bei kognityviniame 

(pažintiniame) komponentuose (2 lentelė). 

31 

2 lentelė 

Veiksmų greitumo kompleksiškumas (Feldmann, 2006) 

Motorinis 

Kognityvinis (pažintinis) 

Koordinuotumas Kondicinis Suvokimų greitis 

Anticipacinis greitis 

Sprendimų priėmimo greitis 

Reakcijos greitis 

Bėgimų technika 

Kojų darbas 

Pašokimų, šuolių technika 

Metimų technika 

Rankų judesių technika 

„Greitos rankos“ 

Pradinis greitis (spurtas) 

Pašokimų, šuolių jėga 

Metimų jėga 

Greitumo ištvermės jėga 


YPATUMAI

32 


YPATUMAI 

3 pav. Gausus pagalbinių priemonių panaudojimas vaikų rankinio rengimo veiksmingumą ir 

ekonomiškumą pagerina bei pagreitina net iki 40 procentų

33 

3 pav. Tęsinys 


YPATUMAI

34 


YPATUMAI 

Motorinis ir kognityvinis veiksmų greitumas 

reiškiasi kompleksiškai. Pavyzdžiui, vaikas, 

pasižymintis greita reakcija ir greitai suvokiantis situacijas 

(suvokimų greitis), negalės turėti pranašumo, 

jeigu nedirbs jo kojos (greitos kojos). Stipriai mestą 

kamuolį į vartus (metimo jėga) vartininkai sulaiko 

lengviau, negu staigiai sviestą kamuolį (rankų judesių 

technika greitos rankos). Pradiniu greičiu (spurtas) 

pasižymintis vaikas laimės dvikovą dėl kamuolio 

prieš greičiau atkarpas bėgantį, bet neturinčio gero 

pradinio greičio. Žaisti neišmokus technikos beveik 

neįmanoma, o įvaldžius techniką be kondicinių 

bei kognityvinių gebėjimų žaidėjų pastangos bus 

nevisavertės. Vaikų amžiuje gerai išugdžius tik vieną 

savybę bei ypatybę arba technikos veiksmą galima 

pasiekti laikino efekto (kiemo efektas). Deja, vėliau 

ryškės stagnacijos apraiškos, traumų galimybės, ir 

optimalus rezultatas bus nepasiektas. Kiemo efektas 

prieš porą dešimtmečių nebuvo toks negatyvus 

kaip šiuo metu. Ar tik ne šios klaidos yra viena iš 

priežasčių, kodėl mūsų rankinio sporto šakos lygis 

tik toks, nors ekonominis faktorius taip pat paveikė 

negatyviai. Kaip ten būtų, bet moksleivių (visų 

amžiaus grupių) treneriai yra pašaukti ruošti pamainą 

suaugusiųjų komandoms bei šalies rinktinėms. 

Siauras, nekompleksinis vaikų, paauglių bei 

jaunuolių rankininkų rengimas – viena iš 

pagrindinių klaidų trenerio profesionaliame 

darbe (Feldmann, 2006; Löv, 2004; Schubert, 2004; 

Späte, 2005; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte, 2006; 

Ramata, 2006; Taraskevičius 2004, 2006, 2006). Beje, 

panašią klaidą autorius darė treniruodamas buvusią 

Vilniaus „Eglės“ jaunimo komandą (1980–1984 m.). 

Ilgalaikė patirtis, šiuolaikinė treniruotės vyksmo 

metodologija bei tarptautinės rankinio vystymosi 

tendencijos pabrėžia kompleksinį ir tik kompleksinį 

jaunųjų rankininkų rengimo modelį. Vaikų, paauglių 

parengtumo ir rengimo koncepcijos nuolat kinta. Jų 

kitimą lemia šalių nacionalinių rinktinių žaidimo 

ypatumai bei elito žaidėjų individualumai. Jeigu elito 

rankininkų bei komandų rengimo kryptingumas yra 

iškraipomas, tai jokiu būdu neturi keisti vaikų 

ir paauglių kryptingo, neskubaus kompleksinio 

rengimo dėsningumų. Vaikų treniruotės vyksme 

pagrindinis klausimas yra ne „kas bus treniruojama“ 

(vaikai visi vienodi), bet „kaip bus treniruojama“ 

(Feldmann, 2006). Kaip bus treniruojami (mokomi, 

ugdomi, lavinami) vaikai ir paaugliai, taip vėliau bus 

ir žaidžiama. 

Įvairių autorių publikacijos, taip pat ir mano 

darbo su vaikais patirtis perša šias nuorodas bei 

rekomendacijas: 

- labai svarbu mokyti, ugdyti bei lavinti gebėjimus 

tose amžiaus treniravimo pakopose, kuriose jos 

labiausiai išlavėja (žiūrėti 1 lentelę); 

- rankinio rezervo rengimas turi būti neskubus, 

kryptingas ir kompleksiškas; 

- forsuojant rengimo dėsningumus paprastai 

pasiekiamas tik laikinas vaikų amžiuje efektas; 

- visų veiksmų greitumas motoriniame bei 

kognityviniame komponentuose reiškiamas 

kompleksiškai; 

- motorinis vaikų treniruotės glaudumas turi būti 

priešpastatomas bendram pratybų glaudumui; 

- vaikų treniruotės vyksme nenaudojant pagalbinių 

priemonių techniniai gebėjimai bei savybės ir ypatybės 

ugdomos neekonomiškai ir nevisavertiškai; 

- rankinio vaikų pratybose darbas mažose grupėse 

yra veiksmingesnis negu visai grupei taikomas 

srautinis metodas; 

- mokant bei tobulinant technikos veiksmus prieš 

jų atlikimą arba po jų reikia skirti papildomas 

užduotis; 

- vaikų (6–8, 9–10 metų) pratybose turi vyrauti 

žaidimai ir judėjimo džiaugsmas, o ne koncentruotas 

mokymas ir diktavimas (šaukimas); 

- gebėjimus ir jų privalumus vaikų amžiuje reikia 

lavinti kiek galima daugiau su kamuoliais ir 

pritaikyti arčiau žaidybinės veiklos; 

- vaikus (6–8, 9–10 metų) žymiai motyvuočiau 

veikia kamuoliukų (kamuolių) metimai ne į vartus, 

bet į įvairius taikinius; 

- vaikų amžiuje neišugdyti koordinaciniai 

gebėjimai vėliau stabdys ypatybių ugdymą bei 

technikos veiksmų mokymą; 

- vaikų treneriams būtina reguliariai pateikti pamainos 

rengimo nuolat kintančius metodologinius 

ypatumus, nuorodas bei rekomendacijas.

35 

4 pav. Pateikiame keletą pratimų, naudotinų vaikų (11–12 metų ) bei paauglių (13–14 metų) 

rankinio technikos veiksmų mokymui bei tobulinimui. Papildomos užduotys ugdo koordinacinius 

gebėjimus bei kondicines galias 


YPATUMAI

36 


YPATUMAI 

4 pav. Tęsinys

37 

4 pav. Tęsinys 


YPATUMAI

38 


YPATUMAI 

4 pav. Tęsinys

39 

Sutartiniai ženklai 

Puolėjas 

Puolėjas su kamuoliu 

Gynėjas 

Puolėjas, toliau atliekantis gynėjo veiksmus 

Vartininkas 

Treneris 

Žaidėjo judėjimas 

Žaidėjo judėjimas su kamuoliu 

Kamuolio varymas 

 

A 

Kamuolio judėjimas 

Kamuolio metimas į vartus 

Klaidinamieji judesiai be kamuolio 

Klaidinamieji judesiai su kamuoliu 

Užtvara 

Kamuolys / Kamuoliai 

Stovelis, kimštinis kamuolys, kliūtis, žymė 

Literatūra 

Feldmann, K. (2004). Basics für Angreifer. Handball Training, 

9+10. Münster: philippka Sportverlag. P. 46–49. 

Feldmann, K. (2006). Das schnelle Spiel gezielt trainieren. 

Handball Training, 12. Münster: philippka Sportverlag. P. 

24–27. 

Fuhr, A. Trachte, S. (2006). Ein Tag bei der Blomberg – Lippe 

Kindgerechtes Schlagwurftraining. Handball Training, 11. 

Münster: philippka Sportverlag. P. 4–17. 

Garbaliauskas, Č. (1999). Atranka ir sportiniai gabumai. 

Rankinis (sudarė G. Stasiulevičius). Kaunas: Šviesa. P. 186–188, 

190–192. 

Löv, T. (2004). Komplexes Training des Schlagwurfs. Handball 

Training, 9+10. Münster: philippka Sportverlag. P. 52–54. 

Mosebach, U. (2006). Nachwuchs werben in der Schule – mit 

modifizierten Handballregeln. Handball Training, 7. Münster: 

philippka Sportverlag. P. 25–29. 

Opperman, P. Schubert, R. Ehret, A. (1997). Handball-Handbuch. 

Handball spielen mit Schülern. Münster: philippka Sportverlag. 

P. 40–96. 

Ramota, A. (2006). Ohne viel Aufwand Power und Spass. 

Handball Training, 5+6. Münster: philippka Sportverlag. P. 

52–57. 

Schubert, R. (2004). Von und mit Tennis, Plastikbällen und 

Indiacas. Handball Training, 8. Münster: philippka Sportverlag. 

P. 28–30. 

Schubert, R. Späte, D. (2004). Training Richtig organisieren. 

Handball Training, 1. Münster: philippka Sportverlag. P. 

13–20. 

Späte, D. (2005). Trainingsbausteine für die E-D Jugend. Handball 

Training, 4. Münster: philippka Sportverlag. P. 18–23. 

Taraskevičius, A. (2004). Treniruokime rankininkus ir varžybose. 

Treneris, 4. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 

24–29. 

Taraskevičius, A. (2005). Labiau atsigręžkime į vaikus. Treneris, 3. 

Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 7–17. 

Taraskavičius, A. (2005). Ugdykime rankininkus kompleksiškai. 

Treneris, 4. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 12, 

15–16. 

Taraskevičius, A. (2007). Kondicinių galių ir technikos 

kompleksiškumas rankinio treniruotėje. Treneris, 1. Vilnius: 

Lietuvos sporto informacijos centras. P. 26–35. 

Taraskevičius, A. (2007). Komplex Training richtig organisieren. 

Ein Beitrag. Bad Hersfeld: TV Hersfeld. P. 2–7. 


YPATUMAI

40 

K 

Kaip gauti leidimą 

vartoti gydymui? 

Klausimai ir atsakymai 

Ieva Lukošiūtė-stanikūnienė 

Antidopingo agentūros direktorė 

Kas yra leidimas vartoti gydymui? 

Sportininkai kaip ir visi žmonės gali susirgti ar 

būti tokios būsenos, kai jiems reikia tam tikrų vaistų. 

Jei vaistai reikalingi sportininko ligai gydyti yra 

Draudžiamajame sąraše, sportininkas turi gauti 

leidimą vartoti gydymui (LVG) jam reikalingus vaistus 

iš atitinkamų organizacijų. 

Pagal kokius kriterijus suteikiama 

LVG? 

• Sportininkui labai pablogėtų sveikata, jei 

draudžiamąja medžiaga arba draudžiamuoju 

metodu nebūtų gydoma ūmi lėtinė liga. 

• Draudžiamosios medžiagos arba draudžiamojo 

metodo taikymas gydymui nepagerins būsimų 

rezultatų, išskyrus tuos, kurių būtų galima tikėtis 

atgavus normalią sveikatos būklę po nustatyto 

ligos gydymo. 

• Nėra jokio priimtino pakaito gydyti draudžiamąja 

medžiaga arba draudžiamuoju metodu. 

Kas suteikia LVG? 

prašyti LVG, ir toks prašymas atitinkamai turi būti 

nagrinėjamas nepriklausomos medikų komisijos, vadinamos 

Leidimo vartoti gydymui išdavimo komitetu 

(LVGIK). Tarptautinės federacijos ir nacionalinės 

antidopingo organizacijos per savo LVGIK yra atsakingos 

už šių prašymų patvirtinimą ar atmetimą. 

Kur sportininkas turėtų kreiptis 

dėl LVG? 

Jeigu jūs esate tarptautinio lygio sportininkas 

arba jeigu esate įtrauktas į tarptautines varžybas, 

privalote siųsti savo LVG prašymą į savo tarptautinę 

federaciją, kuri yra atsakinga už priėmimą ir suteikimą 

LVG. Nacionalinio lygio sportininkams LVG išduoda 

nacionalinės antidopingo organizacija. 

Pastaba. Sportininkai negali siųsti LVG prašymo 

daugiau negu vienai organizacijai. Sportininkai privalo 

siųsti savo LVG prašymus atitinkamai organizacijai 

pagal savo statusą, vadovaujantis paminėtais kriterijais. 

WADA nepriima sportininkų LVG prašymų. 

Koks yra WADA vaidmuo dėl LVG 

išdavimo? 

ANTIDOPINGAS 

Prie Pasaulinio antidopingo kodekso WADA 

patvirtino tarptautinius standartus, suteikiančius LVG. 

Standartuose nurodyta, kad tarptautinės federacijos ir 

nacionalinės antidopingo organizacijos privalo turėti 

tinkamas procedūras, pagal kurias sergantys (atitinkamos 

pagrįstos medicininės būklės) sportininkai gali 

WADA vaidmuo LVG procese yra dvigubas. 

Pirmas, per savo LVGIK stebėti ir peržiūrėti LVG, 

išduotas tarptautinių federacijų ar nacionalinių antidopingo 

organizacijų, ir atitinkamai pagal šiuos 

peržiūrėjimus pakeisti sprendimą. Antra, sportininkas, 

kurio prašymas išduoti LVG buvo atmestas 

Specialus protokolas LVG prašymams gali būti taikomas didžiųjų renginių metu 

Jei jūs esate įtrauktas į didįjį renginį, jums rekomenduojama pasiklausti savo tarptautinėje federacijoje ar nacionalinėje 

antidopingo organizacijoje, ar yra kokių nors pakeitimų LVG išdavimo tvarkoje šiame renginyje. Didieji renginiai 

yra organizuojami daugelio sporto šakų tarptautinių organizacijų, vadovaujančių bet kokio žemyno, regiono ar kitam 

tarptautiniam renginiui (pvz.: TOK, TPK, FISU...).

tarptautinės federacijos ar nacionalinės antidopingo 

organizacijos, gali apskųsti LVGIK sprendimą 

WADA. Jei WADA nusprendžia, kad LVG atmetimas 

neatitinka tarptautinių standartų, gali pakeisti 

sprendimą. 

Koks yra skirtumas tarp 

sutrumpinto LVG ir standartinio 

LVG? 

Sutrumpintas LVG 

Tik nesisteminiam (vietiniam) gliukokortikosteroidų 

vartojimui ir beta-2 agonistų (formoterolis, salbutamolis 

salmeterolis ir tetrabutalinas) inhaliacijų vartojimui. 

Naudojama sutrumpinta LVG forma 

Atitinkama organizacija, gavusi tinkamai užpildyta 

prašymą, išsiunčia pranešimą sportininkui. Pastaba: 

LVGIK iniciatyva LVG gali būti peržiūrėtas bet kuriuo jo 

galiojimo metu. 

Sportininkas gali būti pradėtas gydyti iš karto, kai tik jo 

prašymą gauna atitinkama organizacija. 

Kaip prašyti LVG? 

Sportininkams gauti LVG yra gana paprasta. 

Kiekvienas sportininkas privalo: 

• Susisiekti su savo tarptautine federacija (tarptautinio 

lygio sportininkas) ar su nacionaline 

antidopingo organizacija (nacionalinio lygio 

sportininkas) ir paprašyti LVG prašymo formos. 

• Sportininko gydytojas užpildo LVG prašymo 

formą ir prideda dokumentus, patvirtinančius 

draudžiamosios medžiagos ar metodo būtinumą 

(ištraukos iš ligos istorijos, tyrimai...), ir išsiunčia 

arba tarptautinei federacijai, arba nacionalinei 

antidopingo organizacijai. Sportininkas turėtų 

prisiminti, kad pagal LVG tarptautinius standartus 

jis turi kreiptis dėl LVG ne mažiau kaip dvidešimt 

viena diena iki varžybų. 

Patarimai LVG prašymo procese 

• Įsitikinkite, kad pasirinkote teisingą LVG 

prašymo formą (standartinę ar sutrumpintą, tą 

kuri jums reikalinga). 

• Jei yra galimybė, užpildykite formą 

spausdindami arba didžiosiomis raidėmis. 

Jeigu forma yra neįskaitomą, ji yra laikoma 

nepakankamai užpildyta ir bus grąžinta 

sportininkui. 

• Kai siunčiate (ir faksu) formą, įsitikinkite, 

kad pridėjote visus reikalingus dokumentus 

ir saugokite kopijas, tokias kaip įrašą apie 

persiuntimą, pranešimą apie prašymo 

gavimą. 

Kas būna, jei LVG patvirtinamas? 

LVG suteikiamas tam tikriems vaistams su 

griežtai apibrėžtu dozavimu. Taip pat yra nurodomas 

galiojimo laikas ir diena, kada LVG baigiasi. Sportininkas 

privalo laikytis visų gydymo reikalavimų, 

nurodytų LVG formoje. Kai prašymas dėl LVG 

yra patenkinamas, informuojama WADA, kuri turi 

galimybę peržiūrėti sprendimą. Jei LVG neatitinka 

tarptautinių standartų, WADA gali peržiūrėti spendimą 

ir atmesti LVG. 

Standartinis LVG 

Bet kuriam gydymui, kuriam reikalingos medžiagos 

ar metodai įtraukti į draudžiamąjį sąrašą ir kurie nėra 

įvardyti sutrumpintame LVG. 

Naudojama standartinė LVG forma 

Bus peržiūrėta LVGIK 

Jeigu sportininko prašymas patenkinamas, sportininkas 

gali pradėti gydymą tik po to, kai gauna pranešimą apie 

leidimą iš atitinkamų organizacijų (išskyrus retus atvejus, 

kai yra ūmus gyvybei pavojingas susirgimas, kuriam 

leidimas gali būti išduodamas atgaline data). 

Ką daryti, jei WADA pakeičia 

sprendimą ir atmeta suteiktą LVG? 

Sportininkas ar sportininkui LVG suteikusi organizacija 

gali paduoti apeliaciją Sporto arbitražo 

teismui (CAS) dėl galutinio sprendimo. 

Ką sportininkas turėtų daryti, 

jeigu yra pakviečiamas dopingo 

kontrolei, kol vartoja draudžiamąją 

medžiagą, turėdamas galiojantį 

LVG? 

Kai yra pildoma dopingo kontrolės forma, 

sportininkas turėtų įsitikinti, kad deklaravo visas 

draudžiamąsias medžiagas ar metodus, kuriuos vartoja 

turėdamas LVG, ir pažymėjo dopingo kontrolės 

formoje, kad turi LVG. Jei yra galimybė, pageidautina, 

bet ne būtina, kad parodytumėte LVG formą ar 

duotumėte jos kopiją dopingo kontrolės pareigūnui. 

Kas atsitinka, jei draudžiamoji 

medžiaga aptinkama dopingo 

mėginyje? 

Kai dopingo kontrolės institucijos gauna 

atsakymą iš laboratorijos, pirmiausia bus aiškinamasi, 

41 

ANTIDOPINGAS

42 

ar LVG yra dar galiojantis ir ar mėginio analizės 

duomenis atitinka suteiktą LVG (medžiagos savybės, 

vartojimo būdas, dozė, paskirta vartojimo trukmė...). 

Jei šis nagrinėjimas patvirtins, kad pažeidimų nėra, 

sportininko dopingo mėginys bus pripažintas neigiamas. 

Ką sportininkas gali daryti, jei jo 

LVG atmeta leidimą suteikti turinti 

teisę atitinkama institucija? 

Jeigu sportininko prašymą atmeta jam turinti teisę 

LVG suteikti institucija, sportininkas gali kreiptis į 

WADA, kad ji peržiūrėtų sprendimą. Sportininkas 

turi pateikti WADA visą turimą informaciją, gautą 

pirmojo prašymo metu (faksas +1 514 904 4456): 

LVG prašymo formą, pirmojo sprendimo atsakymą. 

WADA iš LVGIK gali paprašyti atsiųsti papildomos 

medicininės informacijos. Nagrinėjimas nesustabdo 

pirminio sprendimo galiojimo, taigi sportininkui 

neleidžiama naudoti draudžiamosios medžiagos, kol 

laukiamas WADA sprendimas. Jeigu WADA pakeis 

LVG suteikti teisę turinčios institucijos sprendimą ir 

suteiks LVG, jums suteikti teisę LVG turinti institucija 

dar galės kreiptis į Sporto arbitražo teismą (CAS), dėl 

galutinio sprendimo. 

Ką sportininkas gali daryti, 

jeigu WADA pritaria pirminiam 

sprendimui dėl LVG? 

Sportininkams, kurie dėl LVG kreipiasi į tarptautinę 

federaciją: 

Sportininkai gali apskųsti tarptautinės federacijos 

sprendimą Sporto arbitražo teismui. 

Sportininkai, kurie kreipiasi dėl LVG į nacionalinę 

antidopingo organizaciją: 

Sportininkai gali kreiptis į nepriklausomą organizaciją 

savo šalyje, kuri turi teisę peržiūrėti sprendimą (pvz., 

apeliacinį teismą, sporto apeliacinę komisiją...). Jeigu 

jūsų šalies atitinkama nepriklausoma organizacija 

pakeičia sprendimą ir suteikia LVG, tai WADA šį 

sprendimą gali apskųsti Sporto arbitražo teismui. 

Ar informacija, esanti LVG 

prašyme, išliks konfidenciali? 

Sportininkas, susirūpinęs dėl informacijos konfidencialumo, 

turėtų nurodyti, kad visa informacija, 

esanti LVG prašyme, yra griežtai konfidenciali kaip 

medicininiai duomenys. Visi LVGIK nariai privalo 

pasirašyti konfidencialumo sutartį, ir prireikus 

mokslinių ekspertų patarimų sportininko vardas nebus 

nurodytas (minimas). 

Kur sportininkai gali rasti daugiau 

informacijos dėl LVG? 

Daugiau informacijos dėl LVG galite rasti interneto 

puslapiuose: 

http://www.antidopingas.lt 

http://www.wada-ama.org 

arba savo tarptautinės federacijos interneto puslapiuose. 

Atminkite, kad jeigu sportininkui reikia gauti 

LVG iš tarptautinės federacijos, prašymo forma randama 

atitinkamos federacijos interneto puslapyje. 

Tarptautinio standarto prašymo dėl LVG pavyzdys 

nėra tinkamas. Tai tik nurodymas, kuriuo remiantis 

tarptautinės federacijos ir nacionalinės antidopingo 

organizacijos parengia savo LVG prašymus. 

VĮ ANTIDOPINGO AGENTŪRA 

Žemaitės g. 6, LT-03117 Vilnius 

Direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė 

Tel. (8-5) 230 55 43 

El. paštas: info@antidopingas.lt 

ieva.lukosiute@antidopingas.lt 

ANTIDOPINGAS

REKOMENDACIJOS STRAIPSNIų AUTORIAMS 

43 

Žurnale spausdinami įvairių kūno kultūros ir sporto 

sričių metodiniai, analitiniai ir apžvalginiai straipsniai. 

Svarbiausias straipsniams keliamas reikalavimas – praktinė 

nauda ir pritaikymas trenerio darbe. Temos gali būti 

pačios įvairiausios: sportininkų rengimo pedagoginiai, 

psichologiniai, biomediciniai, biocheminiai, fiziologiniai, 

sociologiniai, vadybos ypatumai, sportininkų mityba ir 

kita. 

Straipsnio struktūra: įvadas (pratarmė), medžiagos 

dėstymas (pagrindinė dalis), apibendrinimas arba išvados. 

• Įvade pagrindžiamas temos aktualumas, istorinis 

kontekstas, iškeliama ir apibūdinama problema, jos 

sprendimo variantai. 

• Pagrindinėje dalyje dėstomos autoriaus mintys, 

analizuojama tema, diskutuojama su kitais autoriais 

(Lietuvos, užsienio). Pageidautina vaizdinė medžiaga 

(lentelės, paveikslai, nuotraukos). 

• Išvadose pateikiamos rekomendacijos, patarimai, 

siūlymai. Pageidautina, kad šie siūlymai ir rekomendacijos 

būtų kuo naudingesnės ir pritaikomos trenerio 

praktinėje veikloje. 

• Straipsnio apimtis – iki 15 puslapių. 

• Prie straipsnio pageidautina pateikti autoriaus (-ių) 

nuotrauką (-as), nurodyti darbovietę, mokslinį laipsnį, 

pedagoginį vardą. 

Straipsnio įforminimas: 

• Straipsnis pateikiamas diskelyje arba kompaktiniame 

diske ir išspausdintas kompiuteriu vienoje standartinio 

A4 formato balto popieriaus lapo pusėje (teksto 

šriftas – Times New Roman, dydis – 12 punktų, intervalai 

tarp eilučių – 1,5). 

• Pavadinimas pajuodinamas (Bold), pateikiamas pavadinimas 

ir anglų kalba. 

• Lentelės, paveikslai ir nuotraukos turi būti nespalvoti. 

Lentelių pavadinimai rašomi viršuje, paveikslų, nuotraukų 

– apačioje. Nurodyti nuotraukų autorių. Jei lentelės, 

paveikslai, nuotraukos pateikiami atskirai, nurodoma, 

kurioje konkrečioje vietoje jie turi būti įterpti tekste. 

• Pagrindines mintis galima išskirti kursyvu (Italic) 

arba paryškinti (Bold). 

• Puslapiai numeruojami nuo pirmojo eilės tvarka. 

• Literatūros sąrašas nenumeruojamas. Pirma vardijami 

šaltiniai lotynų rašmenimis, paskui – rusiškais. 

Pvz.: 

Slack, T. (1998). Understanding Sport Organizations. The Application 

of Organization Theory. Human Kinetics. P. 8. 

Stonkus, S. (2003). Krepšinis: Istorija. Teorija. Didaktika. Kaunas: 

LKKA. P. 79–81, 158. 

Âîëêîâ, Í. È., Èîðäàíñêàÿ, Ô. À., Ìàòâååâà, Ý. À. (1970). 

Èçó÷åíèå ðàáîòîñïîñîáíîñòè ñïîðòñìåíîâ â óñëîâèÿõ 

ñðåäíåãîðüÿ. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 

7. Ñ. 34–48. 

ANTIDOPINGAS

44 

Editorial Board 

Editor in Chief 

Evaldas Skyrius 

Department of Physical 

Education and Sports 

under the Government 

of the Republic of Lithuania 

TRENERIS 

No. 2 

2007 

ISSN 1392-2157 

Issued since year 1996 

Associate Editor in Chief 

Zigmantas Motiekaitis 

Lithuanian Sports 

Information Centre 

Linas Tubelis 

Lithuanian Olympic 

Sports Centre 

Executive Secretary 

Virginija Vilčinskaitė 



Editors 

Dalius Barkauskas 

Medical Service of 

Lithuanian National 

Olympic Committee 

Edmundas Švedas 

Vilnius Sports 

Medicine Centre 

Algimantas Kukšta 

Department of Physical 

Education and Sports 

under the Government 

of the Republic of Lithuania 

Kęstas Miškinis 

Council of Lithuanian 

Sports Sience 

Antanas Skarbalius 

Lithuanian Academy of 

Physical Education 

Juozas Skernevičius 

Vilnius Pedagogical 

University 

Jonas Algimantas Juozaitis 

Chief Coach of Lithuanian 

National Swimming Team 

Aleksas Stanislovaitis 

Lithuanian Academy of 

Physical Education 

Ieva Girčytė 


Sports Centre 

Einius Petkus 


Sports Centre 

Alfonsas Mikšys 

Vilniaus Olympic 

Sports Centre 

Ramunė Žilinskienė 



Editor 

Zita Šakalinienė 

contents 

editorial 2 

I. SPORTS PSYCHOLOGY AND PEDAGOGICS 

Kęstas Miškinis. coach – what’s the most important? 3 

Ieva Girčytė. Nobody of us is not as clewer as all of us – 

principle of consulting similar experience individuals 6 

II. MODERN TECHNOLOGY OF ATHLETES TRAINING 

Antanas Skarbalius. Athletes‘ nutrition 9 

Marius Baranauskas. The importance of adequate 

energy intake of athletes 20 

III. TRAINING PROCESS PECULIARITIES 

Antanas Taraskevičius. youth – future of handball 24 

IV. anti-doping 

Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. terapeutic use exemptions 40 

V. INFORMATION FOR THE AUTHORS 43 

Published by 

Designer 

Lina Juršytė 

ADDRESS OF THE 

EDITORIAL OFFICE 

Žemaitės str. 6 

LT–03117 Vilnius 

Tel./fax. +370 5 233 74 31 

E-mail: treneris@sportinfo.lt 

www.sportinfo.lt 

Žemaitės str. 6, LT–03117 Vilnius, Lithuania 

Phone: +370 5 233 46 10 

Fax: +370 5 213 34 96 

E-mail: centras@sportinfo.lt 

Printed in UAB PETRO OFSETAS 

Žalgirio g. 90, LT–09303 Vilnius, Lithuania 

Republication of the texts and illustrations only 

under written permission of the editorial office 

Order No. 208 

LITHUANIAN OLYMPIC SPORTS CENTRE 

Ozo str. 39, LT–07171 Vilnius, Lithuania 

Phone: +370 5 242 56 08 

Fax: +370 5 242 66 34 

E-mail: losc@takas.lt

Nr. 2 - Lietuvos sporto informacijos centras

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?