Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

70
SPORTO MOKSLAS
Prancūzijos olimpinės akademijos (POA) generalinio
sekretoriaus Žano Venzelio (Jean Vintsel)
kvietimu pernai Paryžiuje lankėsi Lietuvos olimpinės
akademijos (LOA) delegacija, vadovaujama LOA
prezidento prof. Povilo Petro Karoblio ir dekano Algimanto
Gudiškio. Delegacijos daugumą sudarė mūsų
šalies mokyklų kūno kultūros mokytojai – 2008 metų
geriausio mokytojo konkurso laimėtojai ir LOA tarybos
nariai, pasižymėję olimpinio švietimo veikloje.
Susitikimas su kolegomis prancūzais vyko Pjero de
Kuberteno (Pierre de Coubertin) olimpiniame centre.
2013 metais visas pasaulis švęs šio žymaus pedagogo
mokslininko 150‐ąjį gimimo metinių jubiliejų
(1863 01 01–1937 09 02). Kilęs iš Normandijos, iš
tėvo paveldėjęs barono titulą, aristokratiškos šeimos
jaunuolis turėjo slaptą savo troškimą, nors žinojo didelį
tėvo norą sūnų matyti kariškiu. Jau 24 metų P. de
Kubertenas žinojo savo gyvenimo tikslą – grąžinti
Prancūzijai didingą dvasią pakeičiant ir reformuojant
jos sustingusią, neturinčią fantazijos švietimo
ir ugdymo sistemą. Jam mokslas reiškė visuomenės
ateitį, ir jis ieškojo būdų, kaip pakelti Prancūzijos
dvasią po pralaimėjimo 1870 metų prancūzų–prūsų
kare. P. de Kubertenas buvo aktyvus sportininkas –
kultivavo fechtavimąsi, irklavimą, jojimą, boksą.
Kai paskelbė savo sprendimą atgaivinti olimpines
žaidynes, mažai kas juo tikėjo, o visuomenė sutiko
be ypatingo entuziazmo. Jo olimpizmo apibrėžimas
turėjo keturis principus, kurie toli gražu nebuvo paprastų
sportinių varžybų principai. Pirmasis kertinis
principas skelbia – reikia būti tikinčiam, t. y. ištikimai
tikėti aukštesnio dvasinio gyvenimo idealais, siekti
tobulumo. Ne mažiau svarūs ir kiti trys principai,
tapę reikšmingais moraliniais priesakais vėlesniems
olimpinių žaidynių rengėjams ir olimpizmo idėjų
tęsėjams. Antrasis principas toks: atstovauti elitui,
kuris propaguotų lygybę, nepriklausomai nuo kilmės;
trečiasis – kartu būti ištikimam riteriškoms moralės
normoms; ketvirtasis – kas ketverius metus sudaryti
paliaubas – surengti Žmogiškumo pavasario festivalį
ir garbinti grožį įtraukiant ir filosofinius menus į
žaidynes. Dar 1932 m., X olimpinėse žaidynėse Los
Andžele, kartu buvo demonstruojami ir pasaulio
mokslo laimėjimai bei tautų menas ir kultūra. Šių
KRONIKA
CRONICLE
Lietuvos olimpinės akademijos delegacijos
viešnagė Prancūzijoje
žaidynių meno komisijos nariu buvo pakviestas ir
lietuvis dr. plk. ltn. Antanas Jurgelionis.
P. de Kubertenas kartu su graiku Demetrijumi
Vikelu 1894 m. įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą
(International Olympic Committee, IOC), po metų
tapo IOC prezidentu ir juo išbuvo beveik 30 metų.
Atsistatydino pasibaigus VIII olimpinėms žaidynėms,
1925 metais. Pirmosios olimpinės žaidynės 1896 m.
Atėnuose ir 1900 m. Londone nepadarė visuotinio
įspūdžio, tačiau 1906 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės
tapo svarbiausiu pasaulio renginiu. Dėl I pasaulinio
karo neramumų P. de Kubertenas pasirūpino,
kad IOC 1915 m. balandžio 10 d. būtų perkeltas į
Lozaną Šveicarijoje.
Mirė P. de Kubertenas eidamas 75‐uosius metus.
Beveik visos jo idėjos sėkmingai įgyvendintos ir tęsiamos
jau antrą šimtmetį. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse
Atėnuose dalyvavo 204 sportininkai (tarp jų
nebuvo nė vienos moters) iš 14 valstybių, o į 2008 m.
olimpines žaidynes Pekine atvyko 11028 atletai iš
204 šalių. Beveik pusę sportininkų sudarė moterys.
Todėl P. de Kubertenas laikomas laimingiausiu utopistu
pasaulyje.
LOA delegacijai lankantis Paryžiuje, suėjo
115 metų nuo 1894 m. birželio 23 d., kai vienoje
iš Paryžiaus (Sorbonos) universiteto salių įvyko
iškilminga IOC steigimo ceremonija ir buvo priimta
Olimpinė chartija, nubrėžusi tarptautinio olimpinio
sąjūdžio strategiją. Lietuvių delegacija svečiavosi
šiame Sorbonos universitete – viename seniausių
pasaulyje universitetų, mus priėmęs ir lydėjęs universiteto
administracijos protokolo šefas Seržas
Peras (Serge Peyre) maloniai parodė šią salę, taip
pat Liudviko XIII laikų buvusio pirmojo ministro
kardinolo Armano Žano de Rišelje (Armann Jean
de Richelieu) kabinetą, kuris paprastai atidaromas
tik vieną kartą per metus. Lietuviai taip pat pamatė
ir unikalią beveik 700 metų kauptą rektorių skeptrų
kolekciją, universiteto įžymybių portretus, freskų
salę, lankėsi filologų diplomų įteikimo ceremonijoje.
Dabar dauguma Paryžiaus aukštojo mokymo įstaigų
formaliai yra suvienytos į Paryžiaus akademiją, kurios
administracija reziduoja prestižiniame Sorbonos
universiteto pastate. Pats Seržas Peras yra atsakingas