Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

2010 Nr. 1(59)
61
būti orientuotas į individualių gebėjimų lavinimą ir
treniruotės programų tobulinimą.
Išvados
1. 19–22 metų trumpųjų nuotolių bėgikų specialiojo
fizinio parengtumo rodikliai parengiamuoju laikotarpiu
pamažu gerėjo, tačiau iki varžybų pradžios
nepasiekė statistiškai patikimos ribos (p > 0,05).
2. Trumpųjų nuotolių bėgikų varžybų rezultatas
turi stipresnius koreliacinius ryšius su horizontalios
krypties šuoliais, tačiau rezultatams įtakos turi ir
vertikalūs šuoliai.
Literatūra
1. Bradauskienė, K. (2007). Sportininkų bėgimo greičio
didinimo veiksniai ir technologijų optimizavimas: daktaro
disertacija. Kaunas: LKKA.
2. Cronin, J., Hansen, K., Kawamori, N., Mcair, P. (2008).
Effects of weighted vests and sled towing on sprint kinematics.
Sports Biomechanics, 7(2), 160–172.
3. Čoh, M., Dolonec, A. (2002). Kinematic, kinetic and
electromyographic characteristics of the sprinting stride
of elite female sprinters. In: M. Čoh (Ed.), Application of
Biomechanics in Track and Field.
4. Karoblis, P. (2005). Sportininko rengimo teorija ir
didaktika. Vilnius.
5. Radžiukynas, D. (1997). Trumpų nuotolių bėgimo ir šuolių
treniruočių teorija ir didaktika. Vilnius.
6. Radžiukynas, D., Radžiukynas, D., Žilinskienė, N. (2004).
Lengvaatlečių trumpųjų nuotolių bėgikų ir šuolininkų
specialusis fizinis parengtumas. Ugdymas. Kūno kultūra.
Sportas, 3(53), 24.
7. Radžiukynas, D. (2005). Jaunųjų lengvaatlečių atranka
ir rengimas. Vilnius.
8. Satkunskienė, D., Stanislovaitis, A. (2004). Pasaulio ir Lietuvos
elito sprinterių bėgimo žingsnio kinematinių charakteristikų
palyginamoji analizė. Sporto mokslas, 1, 6–13.
9. Satkunskienė, D., Rauktys, D. (2007). Bėgimo
palengvintomis sąlygomis poveikis skirtingo meistriškumo
sportininkių bėgimo technikai. Ugdymas. Kūno kultūra.
Sportas, 1(64), 36–43.
10. Skernevičius, J., Raslanas, A., Dadelienė, R. (2004).
Sporto mokslo tyrimų metodologija. Vilnius.
11. Stanislovaitis, A., Grūnovas, A., Butkus, V. (2006).
Trumpų nuotolių bėgimas. Kaunas.
12. Stanislovaitis, A., Stanislovaitienė, J., Kavaliauskienė,
E., Skurvydas, A., Muliarčikas, A., Dargevičiūtė, G. (2008).
Didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų
kaitos priklausymas nuo treniruočių krūvio. Ugdymas. Kūno
kultūra. Sportas, 4(71), 98–103.
13. Žilinskienė, N., Radžiukynas, D. (2003). Didelio
meistriškumo šuolininkės į aukštį rengimas. Sporto mokslas,
1(31), 32–36.
14. Warden, P. (2001). Sprinting and hurdling. Arizona:
Track & Field.
Dynamics of physical development and special physical preparednes of
19-22 years old short distance runners
Assoc. Prof. Dr. Darius Radžiukynas, Assoc. Prof. Dr. Ramunė Žilinskienė, Augustas Četkauskas
Vilnius Pedagogical University, Vilnius University
Increase of sports results of the short distance runners
is uneven in different life periods. Most rapid increase
of the results usually occurs between 14 and 20 years
of age and it is determined by most intensive natural
maturation of functional systems that ensures increase
of motoric skills. Special training programmes for short
distance runners additionally activate these systems
and ensure most rapid increase of velocity indices and
reveal individual abilities and skills (Radžiukynas,
1997, 2005). In elder age – 19-22 – natural maturation
of body functional systems becomes stabilized, thus
impact of training programs on the sporting results
becomes higher. As a consequence, general and special
preparedness level of sport distance runners changes
respectively. It is important to find out how indices of
physical fitness, special physical preparedness changes
in 19-22 years old short distance runners during the 6
months preparation period and how these indices are
related to sport results. The aim of this research was to
evaluate physical and special physical preparedness level
of 19-22 years old sprinters and to find its relation to the
Summary
sport results. Main methods used were as follows: tests of
physical and technical preparedness, tensodynamometry
and methods of mathematical statistics.
It was found that physical development indices –
height, sitting height, legs‘ length, body mass, time of
psychomotor reaction, movement frequency – did not
change, whereas indices of physical preparedness –
power of right hand, standing (long) jump, standing triple
jump, standing five-jump, 60 m running (fixed with start
of first step) time, height of reach when doing standing
jump upwards (both-legs take-off), height of reaching and
of the jump (with the three steps run-up) when taking off
with left and right legs, velocity of vertical moving of the
body, duration of take-off and flight stages, static power
and time of its reach – all these indices were slightly
increasing during the 6 months period.
The most significant correlation during the first and
second testing had been noticed between competition
results and length of horizontal jumps (triple jump
r = - 0,75 and r = - 0,81, five-jump r = 0,61 and
r = -0,78), height of vertical jumps (from r = - 0,84