Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
58<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
ir atsipalaidavimo greitis (Stanislovaitis ir kt., 2006;<br />
Bradauskienė, 2007). Išskirtiniai integralūs sportinius<br />
rezultatus sąlygojantys rodikliai yra bėgimo žingsnių<br />
dažnis ir jų ilgis (Radžiukynas, 1997).<br />
Trumpųjų nuotolių bėgikų sportiniai rezultatai<br />
skirtingais amžiaus tarpsniais gerėja nevienodai.<br />
Sparčiausiai auga sportininkų nuo 14 iki 20 metų rezultatai.<br />
Tai lemia intensyviausia natūrali organizmo<br />
funkcinių sistemų branda, užtikrinanti ir motorinių<br />
gebėjimų gerėjimą. Specialios trumpųjų nuotolių<br />
bėgikų programos aktyvina šių sistemų veiklą, garantuoja<br />
spartesnį bėgimo greičio rodiklių gerėjimą<br />
ir padeda atsiskleisti individualiems gebėjimams (Radžiukynas,<br />
2005). Vyresniame amžiuje (19–22 metų)<br />
natūrali organizmo funkcinių sistemų branda stabilizuojasi,<br />
todėl sportiniams rezultatams didesnės įtakos<br />
turi treniruotės programos. Dėl to atitinkamai kinta<br />
trumpųjų nuotolių bėgikų bendrasis ir specialusis<br />
fizinis parengtumas (Radžiukynas, 1997).<br />
Pažymėtina, kad iki šiol Lietuvoje mažiau tyrinėta<br />
19–22 metų trumpųjų nuotolių bėgikų fizinis<br />
išsivystymas ir specialusis fizinis parengtumas bei<br />
sportinių rezultatų ryšys su šiais rodikliais. Tikėtina,<br />
kad šiuo amžiaus tarpsniu yra mažesnė (palyginti<br />
su jaunesniu amžiumi) fizinio išsivystymo ir fizinio<br />
parengtumo rodiklių kaita, tai lemia ir mažesnius<br />
sportinių rezultatų augimo tempus.<br />
Atsižvelgiant į pateiktus teorinius teiginius ir<br />
empirinių tyrimų rezultatus aktualu sužinoti, kokie<br />
yra ir kaip kinta <strong>Lietuvos</strong> 19–22 metų trumpųjų nuotolių<br />
bėgikų fizinio išsivystymo, specialiojo fizinio<br />
parengtumo rodikliai parengiamuoju 6 mėn. trukmės<br />
laikotarpiu ir kokie šių rodiklių ryšiai su sportiniais<br />
rezultatais. Tokie tyrimai gali patikslinti šio amžiaus<br />
tarpsnio trumpųjų nuotolių bėgikų fizinio vystymosi<br />
ir organizmo funkcinių sistemų veiklos tendencijas,<br />
specialiojo parengtumo lygį, treniruotės programų<br />
ugdomąjį poveikį.<br />
Hipotezė. Tikėtina, kad 19–22 metų trumpųjų nuotolių<br />
bėgikų fizinio vystymosi rodikliai yra stabilizavęsi,<br />
o specialusis fizinis parengtumas kinta nedaug.<br />
Tyrimo tikslas – įvertinti 19–22 metų trumpųjų<br />
nuotolių bėgikų fizinį išsivystymą, specialųjį fizinį<br />
parengtumą ir jų ryšį su sportiniais rezultatais.<br />
Tyrimo uždaviniai:<br />
1. Nustatyti 19–22 metų trumpųjų nuotolių bėgikų<br />
fizinio išsivystymo ir specialiojo parengtumo rodiklių<br />
kaitą parengiamuoju laikotarpiu.<br />
2. Nustatyti fizinio išsivystymo ir specialiojo<br />
parengtumo testų rezultatų ryšį su sportiniais rezultatais.<br />
Tyrimo organizavimas ir metodai<br />
Tyrimo metu buvo nustatyta:<br />
1. Fizinis išsivystymas (Skernevičius ir kt., 2004):<br />
išmatuotas ūgis (cm), ūgis sėdint (cm), kūno masė<br />
(kg), kojų ilgis (cm); matuotas psichomotorinės<br />
reakcijos laikas (ms), judesių dažnis (1/10 s), dinamometrija<br />
(plaštakų jėga) (kg).<br />
2. Fizinis parengtumas (Žilinskienė, Radžiukynas,<br />
2003). Taikyti šuolio į tolį (m), trišuolio iš vietos (m),<br />
penkiašuolio iš vietos (m), 30 m ir 60 m bėgimo (s)<br />
(laikas pradedamas skaičiuoti, kai tiriamasis įkelia koją<br />
į bėgimo taką) testai. Pasiekimo aukštis iš vietos ir<br />
atsispiriant abiem kojomis (cm) matuotas automatiniu<br />
elektroniniu matuokliu su šviesine indikacija „Jumper“.<br />
Rezultatas fiksuojamas vieno centimetro tikslumu.<br />
Tiriamasis šoka aukštyn atsispyręs abiem kojomis<br />
ir aukščiausiame pakilimo taške pasiekia matuoklį.<br />
Užsidegus šviesos signalui, registruojamas rezultatas.<br />
Šuolio aukštis – skirtumas tarp pasiekimo iš vietos<br />
stovint ant viso pado ir pasiekimo aukščio atsispyrus<br />
abiem kojomis aukštyn. Pasiekimo aukščio įsibėgėjus<br />
tris žingsnius atsispiriant kaire ir dešine koja testas<br />
(cm) atliekamas panašiai kaip ir anksčiau aprašytasis,<br />
tik leidžiama įsibėgėti 3 žingsnius. Tarp šuolių daroma<br />
1,5 min poilsio pertraukėlė. Įskaitomas geriausias<br />
šuolis kaire ir dešine koja. Kūno masės centro pakilimo<br />
aukštis – skirtumas tarp pasiekimo aukščio stovint ir<br />
pasiekimo aukščio įsibėgėjus 3 žingsnius. Margaria<br />
testu matuotas kūno judėjimo greitis (m/s).<br />
Tenzodinamometrijos metodu nustatyti vertikalaus<br />
šuolio aukštyn atsispyrus abiem kojomis<br />
kinematiniai ir dinaminiai rodikliai (Radžiukynas,<br />
1997, 2004). Analizuoti šie geriausių šuolių rodikliai:<br />
tc – tūptelėjimo trukmė (s); ta – atsispyrimo trukmė<br />
(s); tp – skrydžio ore trukmė (s); Fa – atsispyrimo<br />
jėga (kg); h – pašokimo aukštis (cm) (h=122,3 xtp 2 ).<br />
Didžiausioji statinė kojų jėga buvo nustatyta traukiant<br />
grandinę kojomis stovint ant tenzoplatformos. Analizuota<br />
F stat. – statinės jėgos dydis, didžiausioji jėga,<br />
kurią raumuo pasiekia statinio darbo metu (kg); t stat. –<br />
didžiausiosios statinės jėgos pasiekimo trukmė (s).<br />
Matematinė statistika. Tyrimo duomenys buvo<br />
apdorojami matematinės statistikos metodais: buvo<br />
skaičiuojamas aritmetinis vidurkis (x), vidurkio<br />
paklaida (Sx), vidurkių skirtumų patikimumas (p),<br />
parametrų tarpusavio koreliacinių ryšių koeficientas<br />
(r). Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterių programa<br />
STATISTICA 5.0.<br />
Tiriamieji. 19–22 metų trumpųjų nuotolių bėgikai<br />
(n = 8). Iš jų: du – <strong>sporto</strong> meistrai, keturi – kandidatai<br />
į <strong>sporto</strong> meistrus, du – pirmojo atskyrio sportininkai.
Change language