Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

40
SPORTO MOKSLAS
kūno masės mažėjimą lėmė ne maisto kaloringumo
ribojimas, o fizinis aktyvumas.
Aerobinio pobūdžio treniruotė ne tik gerina aerobinę
ištvermę, bet ir sukelia metabolinius pokyčius,
skatinančius riebalų įtraukimą į energinį raumenų
aprūpinimą fizinio darbo metu. Skandinavijos mokslininkų
(Helge et al, 1996) atlikti tyrimai rodo, kad
didėjant aerobinei ištvermei vienodo intensyvumo
darbas yra atliekamas oksiduojant daugiau riebalų ir
kartu išsaugant raumenų ir kepenų glikogeno atsargas.
Be abejo, metabolizmo pobūdį darbo metu didele
dalimi lemia ne tik treniruotumas, bet ir valgomo
maisto sudėtis bei energinė vertė (Helge et el., 1996).
Aerobinių fizinių krūvių, kurių intensyvumas artimas
60 % MDS, riebalų rūgštys yra labai svarbus energinis
substratas, vadinasi, su sveikata susiję aerobiniai
fiziniai krūviai yra pasirenkami neatsitiktinai. Taip
pat žinoma, kad aerobiniai pratimai patikimai didina
širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, gerina
lipoproteinų profilį ir kartu saugo nuo priešlaikinės
aterosklerozės (Blair et al., 1996).
Vertinant tiriamųjų maksimaliojo deguonies
suvartojimo (MDS) reikšmes prieš skirtingo pobūdžio
treniruotės programas ir po jų nustatyta, kad
maksimalusis deguonies suvartojimas reikšmingai
nesikeitė. Maksimalusis deguonies suvartojimas rodo
organizmo aerobinių sistemų pajėgumą ir turi įtakos
širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Manome, kad
negauta reikšmingų skirtumų dėl per retų savaitinių
pratybų. Norint stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą
ir pasiekti didesnį efektą fiziniais pratimais, reikėtų
treniruotis tris kartus per savaitę ir programa turėtų
trukti ilgiau nei du mėnesius.
Atliekant O‘Neilo testą reikšmingai pakito ir vyrų,
ir moterų raumenų aerobinis galingumas. Vyrų raumenų
aerobinį galingumą labiau padidino jėgos ištvermės
treniruotė, o moterų – aerobinio pobūdžio treniruotė.
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad taikant 2 mėnesių
jėgos ištvermės ir aerobinės ištvermės fizinius krūvius
gerėjo treniruojamų raumenų jėga ir galingumas,
šis didėjimas nepriklausė nuo lyties. Tai sutampa su
kitų mokslininkų duomenimis, rodančiais, kad 8 savaičių
pakanka netreniruotų asmenų raumenų jėgai
ir galingumui pagerinti (Howley, Don Franks, 1997;
Kraemer, Ratamess, 2004; Sharkey, Gaskill, 2006;
McArdle et al. 2007).
Tirti rodikliai kito nevienodai, o tai įgalina daryti
vieną iš svarbiausių išvadų, kad kiekvieno tiriamojo
individualūs organizmo morfofunkciniai ir fiziniai pokyčiai
yra skirtingi. Todėl reikalingi papildomi tyrimai,
padėsiantys išsiaiškinti, nuo ko priklauso šie pokyčiai.
Atsakius į šį klausimą, būtų galima pradėti individualizuoti
sveikatą stiprinančius fizinius krūvius. Pastaruoju
metu mokslininkai tai intensyviai ir daro (Stewart,
Rittweger, 2006; Wackerhage, Atherton, 2006).
Išvados
1. Po 2 mėnesius trukusios treniruotės vyrų ir moterų
svoris bei KMI reikšmingai nesikeitė (p > 0,05),
nors nustatyti nedideli rodiklių pokyčiai. Aerobinės
ištvermės grupės vyrų KMI šiek tiek (0,3 kg/m 2 ) padidėjo,
o jėgos ištvermės grupės – sumažėjo (0,2 kg/m 2 ).
Moterų KMI nesikeitė. Dėl treniruotės poveikio
vyrų ir moterų procentinis riebalų kiekis sumažėjo
statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Tiek vyrams, tiek
ir moterims veiksmingesnė buvo aerobinės ištvermės
treniruotė (p < 0,05). Jėgos ištvermės grupės moterys
taip pat neteko riebalinio audinio, tačiau rezultatų skirtumas
nebuvo statistiškai reikšmingas (p > 0,05).
2. Ir aerobinės ištvermės, ir jėgos pobūdžio treniruotė
darė teigiamą įtaką vyrų maksimaliajam deguonies
suvartojimui (MDS), tačiau MDS padidėjo tik tų
moterų, kurios treniravosi pagal ištvermės ugdymo
programas, nors statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta
(p > 0,05). Analizuojant raumenų aerobinio
galingumo rodiklius paaiškėjo, kad dėl treniruotės
poveikio statistiškai patikimai padidėjo bendras vyrų
ir moterų aerobinis galingumas (p < 0,05). Moterų
raumenų aerobinio galingumo padidėjimui daugiau
įtakos turėjo aerobinė treniruotė (p < 0,05).
3. Skirtingo kryptingumo krūvių poveikis vyrų ir
moterų motorinės sistemos pajėgumui (kojų, nugaros
ir krūtinės raumenų grupėms) buvo nevienodas. Nustatyta,
kad vyrų ir moterų grupių krūtinės, nugaros
ir kojų raumenų pajėgumas statistiškai reikšmingai
gerėjo dėl aerobinės ištvermės krūvių (p < 0,05).
Jėgos ištvermės grupių tiriamiesiems reikšmingų pokyčių
nenustatyta (p > 0,05), išskyrus moterų nugaros
raumenų pajėgumo padidėjimą (p < 0,05).
Literatūra
1. Blair, S. N., Kampert, J. B., Kohl, N. W., Barlow, C. E., et
al. (1996). Influences of cardiorespiratory fitness and other
precursorson cardiovascular disease and all-cause mortality
in men and women. JAMA, 276, 205–210.
2. Bouchard, C., Shephard, R. J., Stephens, T. (1994). Physical
Activity, Fitness and Health: International Proceedings and
Consensus Statement. Champaign, IL: Human Kinetics.
3. Coppack, S. W., Evans, R. D., Fisher, R. M., Frayn, K. N.,
Gibbons, G. F., Humpreys S. M., Kirk, M. J., Potts, J. L.,
Hockaday, T. K. R. (1992). Adipose tissue metabolism in
obesity: lipase action in vivo before and after a mixed meal.
Metabolism, 41:264–272.
4. Drexel, H., Pfister, R., Mitterbauer, G., Foger, B. H.,
Lechleitner, M., Hortnagl, H., Patsch, J. R. (1992). Postprandial