Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

38
SPORTO MOKSLAS
tinis riebalų kiekis sumažėjo statistiškai reikšmingai
(p < 0,05). Tiek vyrams, tiek ir moterims veiksmingesnė
buvo aerobinės ištvermės treniruotė. Šios grupės
vyrai neteko 1,3 % riebalinio audinio (p < 0,05),
moterys – 1,7 % riebalinio audinio (p < 0,05). Jėgos
ištvermės grupės moterys taip pat neteko riebalinio
audinio, tačiau rezultatų skirtumas (1,4 %) nebuvo
statistiškai reikšmingas (p > 0,05).
Po 2 mėnesius trukusios treniruotės buvo pastebėtas
nedidelis vyrų ir moterų svorio padidėjimas
(p > 0,05). Manome, kad eksperimento dalyvių svoris
didėjo dėl to, kad riebalinis audinys virto liesąja
mase. Kadangi raumenys sveria daugiau už riebalus,
tai ir žmonių svoris padidėjo. Vyrų, kurių treniruotė
buvo aerobinės krypties, svoris padidėjo 0,8 kg, o
tų, kurie pasirinko jėgos treniruotę, svoris išliko
toks pat. Moterys, kurių treniruotė buvo aerobinės
krypties, priaugo 0,2 kg, o tos, kurios pasirinko jėgos
treniruotę, priaugo 0,5 kg.
Visų grupių tiriamųjų kūno masės indekso rodikliai
(KMI) statistiškai reikšmingai nesikeitė (p > 0,05).
Aerobinės krypties treniruotę lankiusių vyrų KMI
nedaug (0,3 kg/m 2 ) padidėjo, o tų, kurie lankė jėgos
treniruotę, sumažėjo (0,2 kg/m 2 ). Moterų KMI beveik
visiškai nepakito: tų, kurioms buvo taikyta aerobinės
krypties treniruotė, KMI padidėjo 0,2 kg/m 2 , o jėgos
treniruotę lankiusių KMI išliko toks pat.
Po tyrimo vyrų ir moterų liemens ir klubų santykio
reikšmės statistiškai nepatikimai (p > 0,05), bet šiek
tiek padidėjo, išskyrus tų moterų, kurioms taikyta
jėgos ištvermės treniruotė. Tų moterų pastebėtas
santykio reikšmės sumažėjimas, tačiau ir šis sumažėjimas
nėra reikšmingas (p > 0,05).
Fizinio pajėgumo rodiklių kaita. Po kryptingai
taikytų krūvių pakito maksimalusis deguonies suvartojimas,
tai rodiklis, apibūdinantis individo aerobinių
procesų bendrą galingumą. Ir aerobinės ištvermės
(3,5 ml/kg/min), ir jėgos (1,8 ml/kg/min) treniruotė
padidino vyrų MDS reikšmes, tačiau rezultatų skirtumai
nebuvo reikšmingi (p > 0,05). Teigiamos MDS
padidėjimo tendencijos nustatytos tik tos moterų
grupės, kurios treniruotė buvo aerobinės ištvermės
(0,8 ml/kg/min; p < 0,05). Jėgos ištvermės grupės
MDS turėjo tendenciją mažėti (p > 0,05) (1 pav.).
O‘Neilo fizinės parengties testo vidurkių reikšmės
(2 pav.) parodo, kad po eksperimento statistiškai
patikimai padidėjo bendras vyrų (30,2) ir moterų
(33,6) aerobinis galingumas (p < 0,05). Moterų raumenų
aerobinio galingumo padidėjimui didesnę įtaką
turėjo aerobinės krypties treniruotė (35,7) (p < 0,05)
(2 pav.).
ml/kg/min
34,0
32,0
30,0
28,0
26,0
24,0
22,0
20,0
18,0
16,0
14,0
12,0
10,0
1200,0
1100,0
1000,0
900,0
800,0
700,0
600,0
29,6
26,9 27,3
Visi vyrai
30,8
Ae rob. ištv.
kr. vyrai
28,2
26,4 25,9
25,3 25,7
Jėgos ištv.
kr. vyrai
Visos
mote rys
1 pav. Vyrų ir moterų grupių MDS vidurkiai
1016,3
1046,5
Visi vyrai
1060,6
1038,2
Ae rob. ištv.
kr. vyrai
972,0
1013,2
Jėgos ištv.
kr. vyrai
809,2
842,8
Visos
mote rys
I tyrimas
26,5
Ae rob. ištv.
kr. moterys
I tyrimas
817,8
853,5
Ae rob. ištv.
kr. moterys
II tyrimas
26,4
22,6
Jėgos ištv.
kr. moterys
II tyrimas
792,0
826,6
Jėgos ištv.
kr. moterys
2 pav. Vyrų ir moterų grupių O‘Neilo fizinės parengties testo
rezultatų vidurkiai (sant. vnt.)
Tyrimo rezultatai rodo, kad dėl treniruotės poveikio
pakito vienkartinis raumenų susitraukimo
galingumas (3 pav.). Vyrai statistiškai patikimai 2 cm
pagerino savo rezultatus (p < 0,05). Moterų vienkartiniam
raumenų susitraukimo galingumui didesnės
įtakos turėjo jėgos treniruotė (2,7 cm), tačiau rezultatų
skirtumas nėra statistiškai patikimas (p > 0,05).
cm
34,0
32,0
30,0
28,0
26,0
24,0
22,0
20,0
18,0
16,0
14,0
12,0
10,0
28,8
26,8 27,3
(p 0,05).
Analizuojant nugaros raumenų jėgos rodiklius
matyti, kad taikyta treniruotė teigiamai veikė vyrų
ir moterų raumenų jėgos augimą (p < 0,05; 5 pav.).
Tiek dėl aerobinės ištvermės, tiek ir dėl jėgos ištvermės
treniruotės poveikio rezultatų prieaugis
buvo reikšmingas. Statistiškai patikimai (p < 0,05)
pagerėjo aerobinės ištvermės abiejų grupių rezulta-