Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
26<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
jėgos greitumo (20 m bėgimas iš vietos) – 3,4 %,<br />
staigiosios jėgos (šuolis į tolį iš vietos) – 3,3 %, specialiosios<br />
ištvermės (300 m bėgimas) – 2,3 %.<br />
Tyrimo rezultatų aptarimas<br />
Pradinio rengimo etapas: 8–10 metų. Mokslininkai<br />
teigia, kad 8–10 metų – tai sensityvinis laikotarpis<br />
lavinti greitumą, koordinaciją, vikrumą, pusiausvyrą,<br />
ištvermę (Malina, Bouchard, 1997). Įvertinus minėtų<br />
mokslininkų tyrimų duomenis ir rekomendacijas, pasirinkta<br />
fizinio rengimo programa. Fiziniam rengimui<br />
pirmais ir antrais mokymo metais skirta apie 27 % viso<br />
pratybų laiko, trečiais – 28 %. Rusijos jaunųjų ledo<br />
ritulininkų rengimo programose pradinio rengimo<br />
etape atletiniam rengimui skirta daugiau valandų – per<br />
30 %, Švedijos – apie 25 %. Tokį mūsų sportininkų<br />
rengimo laiko santykio išdėstymą lėmė nuolatinė pedagoginė<br />
kontrolė ir rengimo programų koregavimas.<br />
Palyginus mūsų tyrimo rezultatus su kitų šalių tokio<br />
pat amžiaus vaikų fizinio parengtumo tyrimų duomenimis<br />
(Švedijos – Gustavsson, Olsson, Nordstrom,<br />
2003; Rusijos – Быстров, 2000), matyti, kad mūsų<br />
grupės geresni greitumo, vikrumo ir staigiosios jėgos<br />
tyrimo rezultatai, prastesni – ištvermės. Manome, kad<br />
rezultatams įtakos turėjo sportininkų amžiaus ypatumai<br />
ir rengimo programos koregavimas.<br />
Bazinio rengimo etapas: 11–13 metų. Teigiama,<br />
kad vaikai iki 12 metų gali įgyti apie 90 % judesių<br />
įgūdžių, jeigu ugdant fizines ypatybes bus taikoma<br />
judesių įvairovė (Быстров, 2000). Įrodyta, kad<br />
treniruotės krūvio apimties mažinimas didinant intensyvumą<br />
parengtumą pagerina apie 3 %. Rengimo<br />
modelį sudarantys krūvio komponentai lemia parengtumo<br />
modelio kaitumą. Atsižvelgiant į sportininkų<br />
organizmo fiziologinio vystymosi dėsningumus,<br />
šis amžius palankus greitumui, galingumui, jėgai,<br />
ištvermei ugdyti (Malina, Bouchard, Bar-Or, 2005).<br />
Įvertinę minėtų mokslininkų rekomendacijas, sudarėme<br />
optimalią fizinio rengimo programą. Fiziniam<br />
rengimui pirmais ir antrais mokymo metais skyrėme<br />
apie 29 % viso pratybų laiko, trečiais – apie 30 %.<br />
Rusijos jaunųjų ledo ritulininkų rengimo programose<br />
bazinio rengimo etape atletiniam rengimui skirta<br />
daugiau valandų – apie 40 %, Švedijos – apie 35 %.<br />
Tokį mūsų sportininkų rengimo laiko santykio išdėstymą<br />
lėmė reguliari pedagoginė kontrolė ir rengimo<br />
programų koregavimas.<br />
Specializuoto rengimo etapas: 14–17 metų.<br />
Atsižvelgiant į sportininkų organizmo fiziologinio<br />
vystymosi dėsningumus, šis amžius palankus greitumui,<br />
galingumui, jėgai, ištvermei ugdyti (Malina,<br />
Bouchard, Bar-Or, 2005). Įvertinę mokslininkų rekomendacijas,<br />
pasirinkome optimalią ledo ritulininkų<br />
sportinio rengimo programą.<br />
Fiziniam rengimui pirmais mokymo metais skyrėme<br />
apie 31 % viso pratybų laiko, antrais – 32 %,<br />
trečiais ir ketvirtais – 33 %. Rusijos jaunųjų ledo ritulininkų<br />
rengimo programose specializuoto rengimo<br />
etape atletiniam rengimui pirmais ir antrais mokymo<br />
metais skirta apie 36 %, trečiais ir ketvirtais – 26 %<br />
viso pratybų laiko. Švedijos jaunųjų ledo ritulininkų<br />
specializuoto rengimo etapo rengimo programose atletiniam<br />
rengimui skirta apie 30 % viso pratybų laiko.<br />
Mūsų rengimo programos laiko santykio išdėstymą<br />
lėmė nuolatinė pedagoginė kontrolė ir rengimo programų<br />
koregavimas atsižvelgiant į tyrimo rezultatus.<br />
Palyginę mūsų tiriamų sportininkų fizinio rengimo<br />
rezultatus su minėtų Rusijos, Švedijos mokslininkų<br />
tokių pat tyrimų rezultatais, nustatėme, kad mūsų<br />
testavimų greitumo, jėgos rezultatai truputį geresni,<br />
o ištvermės – blogesni (skirtumai statistiškai nepatikimi,<br />
p > 0,05). Matome, kad mūsų taikytos sportinio<br />
rengimo programos turėjo teigiamą poveikį sportinių<br />
rezultatų kitimui. Apibendrinant galima teigti, kad<br />
ugdant ledo ritulininkų fizines ypatybes būtina atsižvelgti<br />
į amžiaus ypatumus ir juos įvertinti. Taip<br />
pat reikšmingas ir bendrasis, ir specialusis fizinis<br />
rengimas, tačiau optimalus jų taikymo santykis priklauso<br />
nuo sportininkų amžiaus, rengimo laikotarpio,<br />
parengtumo ir meistriškumo.<br />
Išvados<br />
1. Eksperimentu nustatėme, kad taikytų sportinio<br />
rengimo programų poveikis buvo veiksmingas (rezultatų<br />
pokyčiai 3–10 pav.).<br />
2. Išanalizavę įvairių rengimo etapų tyrimo rezultatus<br />
ir palyginę juos su kitų šalių modelinėmis<br />
charakteristikomis, pateikiame tokius ledo ritulininkų<br />
fizinio rengimo modelius:<br />
8–10 m. – pradinio rengimo etapu – 27 % viso<br />
sportinio rengimo laiko.<br />
11–13 m. – bazinio rengimo etapu – 29 % viso<br />
sportinio rengimo laiko.<br />
14–17 m. – specialiojo rengimo etapu – 33 % viso<br />
sportinio rengimo laiko.<br />
Literatūra<br />
1. Bar-Or, O. (2005). The Child and Adolescent Athlete.<br />
Blackwell Publishing: IOC.<br />
2. Bouchard, C., Malina, R. M. (1997). Genetics of Fitness<br />
and Physical Performance. Human Kinetics.<br />
3. Gustavsson, A. Olsson, T., Nordstrom, P. (2003). Rapid<br />
loss of bone mineral density of the femoral neck after<br />
cessation of ice hockey training: a 6-year longitudinal study
Change language