Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

22
SPORTO MOKSLAS
protocols, and mathematical statistics. Technical records
analysis been done of Beijing Olympic Games 2008,
where are fixed the time of covering separate lengths of
distance (after 500 m) in 2000 m distance. There was set
time difference between the first and the second section
of 1000 meters of Beijing Olympic Games regattas A
finals - men crews (n= 48) and women crews (n= 36).
Twelve tactical variants have been formed. Each of them
is described by two numbers: the fastest and the slowest
500 m section of 2000 m distance. For example, tactical
variant “1–4” means that the first 500 m section was
the fastest, and the final 500 m section – the slowest.
Tactical variant “4–1” shows that the final fourth 500 m
section was the fastest, and the first 500 m section – the
slowest. Moreover, tactical variants applied by crews
who took different places were compared.
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Laimutė Šližauskienė
Lietuvos kūno kultūros akademija
Sporto g. 6, LT–3000 Kaunas
Tel. +370 37 302 655
El. paštas: lvenclovaite@gmail.com
The largest number of men and women rowing crews
applied 1–3 and 1–2 tactical variants in the final A. 1–4,
4–2 and 4–3 tactical variants were used more seldom.
Although men and women crews usually applied 1–3
tactical variant, by using this tactical variant 52,4% of men
and 50% of women crews won medals. Tactical variant
4–2 was applied more seldom but it was more effective. In
the final A, it was used by 6,3% of men crews and 13,9%
of women crews. By using this tactical variant 66,7% of
men crews and 80% of women crews won medals.
In the Beijing Olympic Games final A, the smallest
time differences between the first and the second 1000
meters wеrе found in men’s single scull and men‘s four
classes, women‘s eight class and among the crews who
took higher places.
Keywords: rowing, competitive activities, tactical
variants.
Gauta 2009 03 06
Patvirtinta 2010 04 09
8–17 metų ledo ritulininkų fizinio rengimo optimizavimas
Doc. dr. Gracijus Girdauskas, Birutė Girdauskienė, Rimas Kazakevičius
Lietuvos kūno kultūros akademija
Santrauka
Tyrimo tikslas – nustatyti 8–17 metų ledo ritulininkų fizinio rengimo modelius. 1997–2007 m. atliktas ilgalaikis
vienos alternatyvos eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai nuo 8 iki 17 metų (n = 17). Tirtas pagrindinių
fizinių ypatybių – staigiosios jėgos, greitumo, vikrumo, ištvermės, jėgos ir jėgos ištvermės – ugdymo rodiklių kitimas.
Vikrumui nustatyti naudotas spec. testas, staigiajai jėgai nustatyti – šuolis aukštyn mojant rankomis ant kontaktinės
platformos ir šuolis į tolį iš vietos matuojant nuotolį, plaštakos jėgai nustatyti – dinamometras. Buvo taikomi šie bendrojo
fizinio parengtumo vertinimo testai: 20 ir 30 m bėgimas iš vietos, 20 m bėgimas įsibėgėjus („New Test“ aparatūra),
300 m bėgimas ir prisitraukimai prie skersinio.
Analizuojant pradinio rengimo etapo fizinio parengtumo rezultatų kitimą per trejus metus matyti, kad rezultatai
gerėjo netolygiai. Didžiausias rezultatų pagerėjimo skirtumas tarp pirmų ir antrų sportinio rengimo metų nustatytas
šių ypatybių: staigiosios jėgos (šuolio aukštyn mojant rankomis) – 26,9 %, šuolio į tolį iš vietos –11,5 %, jėgos ištvermės
(atsispaudimai) – 18,3 %, plaštakų jėgos – 24 %, vikrumo (spec. testas) – 9,6 % (p < 0,001). Analizuojant trejų
metų bazinio rengimo etapo (11–13 metų) fizinio parengtumo rezultatus ir jų kitimą matyti, kad didžiausias rezultatų
pagerėjimo skirtumas yra tarp pirmų ir antrų rengimo metų šių ypatybių testavimo rezultatų (p< 0,05): jėgos ištvermės
(atsispaudimai) – 21,1 %, plaštakų jėgos – 5,9 %, greitumo (20 m bėgimas įsibėgėjus) – 5,6 %, staigiosios jėgos (šuolis
į tolį iš vietos) – 5,4 %, specialiosios ištvermės (300 m bėgimas) – 4,8 % (p < 0,05). Didžiausias specializuoto rengimo
etapo fizinio rengimo rezultatų pagerėjimo skirtumas tarp pirmų ir antrų mokymo metų nustatytas šių ypatybių: dešinės
plaštakos jėgos – 14,6 %, kairės – 13,2 %, jėgos ištvermės (prisitraukimai) – 7,4 %, specialiosios ištvermės (300 m
bėgimas) – 6,5 %, staigiosios jėgos – šuolio į tolį iš vietos – 6,2 %, šuolio į aukštį mojant rankomis – 4,7 %, greitumo
(20 m bėgimas įsibėgėjus) – 4,5 % (p < 0,05).
Išvados: 1. Eksperimentu nustatėme, kad taikytų sportinio rengimo programų poveikis buvo veiksmingas. 2. Išanalizavę
įvairių rengimo etapų tyrimo rezultatus ir palyginę juos su kitų šalių modelinėmis charakteristikomis, pateikiame
tokius ledo ritulininkų fizinio rengimo modelius: 8–10 m. – pradinio rengimo etapu – 25 %; 11–13 m. – bazinio rengimo
etapu – 34 %; 14–17 m. – specialiojo rengimo etapu – 30 %.
Raktažodžiai: fizinis rengimas, rengimo etapai, rezultatų pokyčiai, rengimo modelis.
Įvadas
Sportininkų rengimo valdymo technologijos esmę
sudaro jų rengimo ir parengtumo modelių sąveika
(Mill et al., 2002; Mujika et al., 2002; Perl, 2002). Nors
pastaruoju metu sportininkų rengimo vyksmo tyrėjai
ir nustatė orientacinius rengimo modelius, lemiančius