Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2010 <strong>Nr</strong>. 1(59)<br />
21<br />
5,10 s (4 pav.). Palyginus su ankstesnių olimpinių<br />
žaidynių (1980–2004 m.) analogiškais duomenimis<br />
(Venclovaitė, 2006), dėsningumų nustatyti nepavyko.<br />
Atskirose olimpinėse žaidynėse skirtumai tarp pirmojo<br />
ir antrojo 1000 m nepriklausė nuo valčių klasės,<br />
vienose olimpinėse žaidynėse (1980 m., 1996 m.,<br />
2004 m.) šie skirtumai buvo mažesni smulkesnių,<br />
kitose žaidynėse (1984–1992 m., 2000 m.) – stambesnių<br />
valčių klasių.<br />
Skirtumas (sek.)<br />
1,00<br />
0,00<br />
-1,00<br />
-2,00<br />
-3,00<br />
-4,00<br />
-5,00<br />
-6,00<br />
-2,21<br />
-5,29<br />
-3,04<br />
Vyrai<br />
-2,82<br />
M ote rys<br />
-2,45<br />
-4,22<br />
-5,10<br />
1x 2− & 2x 4− & 4x 8+<br />
Valčių klasės<br />
4 pav. 2008 m. olimpinių žaidynių A finale laiko skirtumas tarp<br />
pirmojo ir antrojo 1000 m, priklausomai nuo valčių klasės<br />
Tuo tarpu Pekino olimpinių žaidynių moterų A finale<br />
situacija buvo priešinga negu vyrų. Mažiausias<br />
skirtumas tarp pirmojo ir antrojo 1000 m įveikimo<br />
buvo aštuonviečių valčių (0,72 s), o didžiausias – vienviečių<br />
(5,29 s) ir keturviečių (4,22 s) valčių. Palyginus<br />
su ankstesnių olimpinių žaidynių (1988–2004 m.) analogiškais<br />
duomenimis (Venclovaitė, 2006), pastebėta,<br />
kad moterų olimpinės irklavimo regatos A finale mažiausi<br />
pirmojo ir antrojo 1000 m laiko skirtumai buvo<br />
būdingi stambesnėms valčių klasėms – keturvietėms<br />
ir aštuonvietėms, tačiau kai kuriais metais (1992 m.,<br />
2004 m.) mažas laiko skirtumas tarp pirmojo ir antrojo<br />
1000 m būdingas ir vienviečių irkluotojoms.<br />
Apibendrinant galima teigti, kad žinias apie geriausių<br />
irkluotojų pagrindinėse varžybose taikomus<br />
taktinius variantus, atskirų nuotolio dalių įveikimo<br />
pobūdį galima panaudoti kaip modelinius rodiklius<br />
programuojant nuotolio įveikimą.<br />
Išvados<br />
1. Daugiausia vyrų ir moterų irkluotojų įgulų A finale<br />
taikė 1–3 ir 1–2 taktinius variantus. Rečiau buvo<br />
-0,72<br />
taikyti 1–4, 4–2 ir 4–3 taktiniai variantai. Nors vyrų ir<br />
moterų įgulos dažniausiai taikė 1–3 taktinį variantą,<br />
tačiau taikydamos šį taktinį variantą medalius laimėjo<br />
52,4 % vyrų ir 50,0 % moterų įgulų. Rečiau taikytas<br />
taktinis variantas 4–2 (jį naudojo 6,3 % vyrų ir 13,9 %<br />
moterų A finalo įgulų) buvo veiksmingesnis. Taikydamos<br />
šį taktinį variantą medalius iškovojo 66,7 %<br />
vyrų įgulų ir 80,0 % moterų įgulų.<br />
2. Pekino olimpinių žaidynių A finale mažiausi<br />
laiko svyravimai tarp pirmojo ir antrojo 1000 m<br />
įveikimo buvo nustatyti vyrų vienviečių ir keturviečių<br />
valčių, moterų – aštuonviečių valčių ir tarp aukštesnes<br />
vietas iškovojusių įgulų.<br />
Literatūra<br />
1. Barisas, A. (1985). Baidarių ir kanojų irklavimo taktika.<br />
Vilnius.<br />
2. Barisas, A., Alekrinskis, A. (1994). Respublikos ir geriausių<br />
pasaulio baidarininkų ir kanojininkų varžybų veiklos tyrimai.<br />
<strong>Lietuvos</strong> kūno kultūros instituto mokslinės konferencijos<br />
pranešimai. 1993 m. kovo 31 d.–balandžio 2 d. Kaunas.<br />
3. Garland, S. W. (2005). An analysis of the pacing strategy<br />
adopted by elite competitors in 2000 m rowing. British<br />
Journal of Sports Medicine, 39, 39–42.<br />
4. Kleshnev, V. (2001a). Racing strategy in rowing during<br />
Sydney Olympics. Australian Rowing, 24 (1), 20–23.<br />
5. Kleshnev, V. (2001b). Rennstrategien im Rudern bei den<br />
Olympischen Spielen in Sydney. Leistungssport, 6, 17–20.<br />
6. Kollman, W. (2001). WM-Analysen Luzern 2001. Gelingen<br />
und Misslingen von Renntaktiken / Spitzenleistungen auch<br />
ohne Weltbestzeiten. Rudersport, 24, 892–894.<br />
7. Petkus, E., Raslanas, A. (2007). <strong>Lietuvos</strong> irkluotojų<br />
rengimas. Vilnius: LSIC.<br />
8. Raslanas, A., Venclovaitė, L., Šekienė, L. (2004). 2002 metų<br />
pasaulio irklavimo čempionato įvairių valčių klasių taktikos<br />
analizė. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2(52), 44–48.<br />
9. Steinacker, J. M (1993). Physiological aspects of training<br />
in rowing. International Journal of Sports Medicine, 14,<br />
S3–S10.<br />
10. Venclovaitė, L. (2006). Didelio meistriškumo irkluotojų<br />
varžybinės taktikos optimizavimo edukacinės prielaidos:<br />
daktaro disertacija. Šiaulių universitetas. <strong>Lietuvos</strong> kūno<br />
kultūros akademija. Kaunas.<br />
11. Venclovaitė, L. (2008). 2005 ir 2006 m. pasaulio irklavimo<br />
čempionatų olimpinių valčių klasių lenktynių taktika. Sporto<br />
mokslas, 2 (52), 34–38.<br />
12. Venclovaitė, L., Raslanas, A. (2006). Vyrų ir moterų<br />
irkluotojų taktika olimpinėse žaidynėse. Sporto mokslas, 1<br />
(43), 29–35.<br />
COMPETITIVE ACTIVITY OF ROWERS IN THE BEIJING 2008 OLYMPIC GAMES<br />
The research aims at analyzing the competitive<br />
activity of rowers in the Beijing 2008 Olympic Games.<br />
Dr. Laimutė Šližauskienė 1 , Rasa Šulnienė 2 , Asoc. Prof. Dr. Aleksandras Alekrinskis 1 ,<br />
Dr. Daiva Bulotienė 1 , Vilma Papievienė 1 ,<br />
Lithuanian Academy of Physical Education 1 , Kaunas University of Technology 2<br />
Summary<br />
The methods used in the research were as follows:<br />
analysis of literary sources, analysis of competition