Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2010 <strong>Nr</strong>. 1(59)<br />
19<br />
Irkluotojų varžybinė veikla 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse<br />
Dr. Laimutė Šližauskienė 1 , Rasa Šulnienė 2 ,<br />
doc. dr. Aleksandras Alekrinskis 1 , dr. Daiva Bulotienė 1 , Vilma Papievienė 1<br />
<strong>Lietuvos</strong> kūno kultūros akademija 1 , Kauno technologijos universitetas 2<br />
Santrauka<br />
Darbe analizuojama irkluotojų varžybinė veikla 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse. Remiantis 2008 m. Pekino<br />
olimpinių žaidynių techniniais protokolais, kur užfiksuotas atskirų 2000 m nuotolio dalių (kas 500 m) įveikimo laikas,<br />
nustatyta ir palyginta A finalo šešių moterų valčių klasių (iš viso – 36 įgulų) ir aštuonių vyrų valčių klasių (iš viso –<br />
48 įgulų) pirmo ir antro 1000 m laiko skirtumai. Buvo sudaryta 12 taktinių variantų. Kiekvienas taktinis variantas<br />
apibūdinamas dviem skaičiais: greičiausia ir lėčiausia 2000 m nuotolio 500 m dalimi. Pavyzdžiui, taktinis variantas<br />
„1–4“ reiškia, kad pirma 500 m dalis buvo greičiausia, o finalinė 500 m dalis buvo lėčiausia. Taktinis variantas „4–1“<br />
reiškia, kad ketvirta finalinė 500 m dalis buvo greičiausia, o pirma 500 m dalis buvo lėčiausia. Taip pat palyginti<br />
skirtingas vietas užėmusių įgulų taktiniai variantai.<br />
Nustatyta, kad daugiausia vyrų ir moterų irkluotojų įgulų A finale taikė 1–3 ir 1–2 taktinius variantus. Rečiau buvo<br />
taikyti 1–4, 4–2 ir 4–3 taktiniai variantai. Nors vyrų ir moterų įgulos dažniausiai taikė 1–3 taktinį variantą, tačiau<br />
taikydamos šį taktinį variantą medalius laimėjo 52,4 % vyrų ir 50,0 % moterų įgulų. Rečiau taikytas taktinis variantas<br />
4–2 (jį naudojo 6,3 % vyrų ir 13,9 % moterų A finalo įgulų) buvo veiksmingesnis. Taikydamos šį taktinį variantą<br />
medalius iškovojo 66,7 % vyrų ir 80,0 % moterų įgulų.<br />
Pekino olimpinių žaidynių A finale mažiausi laiko svyravimai tarp pirmo ir antro 1000 m įveikimo buvo nustatyti<br />
vyrų vienviečių ir keturviečių valčių, moterų aštuonviečių valčių ir tarp aukštesnes vietas iškovojusių įgulų.<br />
Raktažodžiai: irklavimas, varžybinė veikla, taktiniai variantai.<br />
Įvadas<br />
Irklavimo olimpinė rungtis yra 2000 m plaukimas,<br />
šis nuotolis įveikiamas per 5–8 min. Irkluojant per varžybas<br />
aerobinės, anaerobinės alaktatinės ir laktatinės<br />
energijos gamybos reakcijos pasiekia viršūnę. Apie<br />
75–80 % energijos gaminama aerobinėmis reakcijomis<br />
(Steinacker, 1993). Aerobinių reakcijų pajėgumą sąlygoja<br />
du veiksniai: raumenų gebėjimas vartoti deguonį<br />
ir organizmo sistemų gebėjimas pristatyti deguonį,<br />
energines ir kitas medžiagas į raumenis (Skernevičius<br />
ir kt., 2004). Irkluotojų treniruotės fiziniai krūviai<br />
daugiausia orientuoti į anaerobinio slenksčio galingumo<br />
didinimą ir aerobinio pajėgumo ties kritinio<br />
intensyvumo riba ugdymą. Nemažai laiko skiriama<br />
anaerobinėms glikolitinėms ir alaktatinėms reakcijoms<br />
lavinti, racionaliai technikai sudaryti, irklavimo ekonomiškumui<br />
didinti (Petkus, Raslanas, 2007).<br />
Esant labai glaudiems sportiniams rezultatams ir<br />
didelei konkurencijai, būtina panaudoti visus išteklius.<br />
Tyrimai rodo, kad vien gero treniruotumo ir<br />
techninio parengtumo pergalei pasiekti nepakanka,<br />
čia išryškėja taktikos svarba. Nėra labai tiksliai<br />
apibrėžtų sąvokų ir vertinimo kriterijų, todėl dažnai<br />
remiamasi trenerių ir sportininkų patirtimi, talentu ir<br />
intuicija (Barisas, Alekrinskis, 1994).<br />
Taktinis rengimas – tai sportinės kovos būdo<br />
modeliavimas atsižvelgiant į rengiamo sportininko<br />
fizines ir funkcines galias, jo psichologines savybes<br />
(Petkus, Raslanas, 2007). Taktikos veiksmingumo<br />
ir racionalumo kriterijai yra šie: veiksmų, jų derinių<br />
greitumas, ekonomiškumas, tikslumas. Svarbiausia<br />
per varžybas pasiekti didelį vidutinį greitį, nes<br />
jis yra judėjimo ekonomiškumo pagrindas. Gana<br />
plačiai nagrinėtas irkluotojų rengimas fiziologiniu,<br />
biomechaniniu ir kitais aspektais, tačiau mažai<br />
mokslo tiriamųjų darbų yra skirta irkluotojų varžybinei<br />
veiklai ir taktikai (Kollman, 2001; Kleshnev,<br />
2001a, 2001b; Raslanas ir kt., 2004; Garland, 2005;<br />
Venclovaitė, Raslanas, 2006; Venclovaitė, 2008).<br />
Didelio meistriškumo irkluotojų varžybinė veikla<br />
olimpinėse žaidynėse mažai nagrinėta, todėl aktualu<br />
tirti pajėgiausių pasaulio irkluotojų taktiką, nuotolio<br />
įveikimo esminius bruožus.<br />
Tyrimo tikslas – ištirti irkluotojų varžybinę veiklą<br />
2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse.<br />
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, varžybų<br />
protokolų analizė, matematinė statistika.<br />
Tyrimo organizavimas<br />
Remiantis 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių<br />
techniniais protokolais (http://www.worldrowing.<br />
com), kuriuose užfiksuotas atskirų 2000 m nuotolio<br />
dalių (kas 500 m) įveikimo laikas, nustatyta<br />
ir palyginta A finalo šešių moterų valčių klasių (iš<br />
viso – 36 įgulų) ir aštuonių vyrų valčių klasių (iš<br />
viso – 48 įgulų) laiko skirtumai tarp pirmo ir antro<br />
1000 m. Buvo sudaryta 12 taktinių variantų. Kiekvienas<br />
taktinis variantas apibūdinamas dviem skaičiais:<br />
greičiausia ir lėčiausia 2000 m nuotolio 500 m dalimi.<br />
Pavyzdžiui, taktinis variantas „1–4“ reiškia, kad<br />
pirma 500 m dalis buvo greičiausia, o finalinė 500 m<br />
dalis – lėčiausia. Taktinis variantas „4–1“ reiškia, kad
Change language