Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

12
SPORTO MOKSLAS
KMI
34,00
32,00
30,00
28,00
26,00
24,00
22,00
y =0,0503x+30,689
R 2 =0,0395
20,00
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
10 pav. Disko metikų KMI ir užimtų vietų tarpusavio ryšys
Tyrimo rezultatų aptarimas
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad
visų pasaulio čempionatų disko metimo nugalėtojų rezultatai
gerėjo ir paskutiniame X pasaulio čempionate
pirmą kartą per visą čempionatų istoriją V. Alekna
diską numetė jau už 70 m ribos (70,17 m).
Atlikta pasaulio lengvosios atletikos čempionatų
disko metimo rungties finalo dalyvių antropometrinių
duomenų, amžiaus ir sportinių rezultatų sąveikos
ypatumų analizė atskleidė dėsningumus, remiantis
gautais tyrimo rezultatais galima sudaryti antropometrinių
duomenų modelines charakteristikas.
Visų 12 finalininkų ūgis per visus dešimt čempionatų
buvo panašus ir svyravo nuo 1,93 iki 1,98 m.
Tikėtinas šio rodiklio didėjimas nuo pirmojo pasaulio
čempionato iki paskutinio nepasitvirtino, nes buvo tirta
kiekvieno čempionato 12 geriausių disko metikų, kurių
ūgio rodikliai atitinka geriausių pasaulio diskininkų
modelines charakteristikas (Зеличенок и др., 2000).
1999 m. pasaulio čempionato Sevilijoje medalininkų
svoris (110 ± 0,58 kg) statistiškai reikšmingai
(p < 0,05) buvo mažesnis, palyginti su 2005 m. Helsinkio
čempionato prizininkų svoriu (122 ± 7,21 kg).
Tačiau čempionatų finalininkų antropometriniai
duomenys ir KMI statistiškai reikšmingai nesiskyrė,
palyginti su paskutinio pasaulio čempionato disko
metimo finalo dalyvių duomenimis (p > 0,05). Visų
pasaulio lengvosios atletikos čempionatų prizininkų
ūgis ir KMI statistiškai reikšmingai nesiskyrė, palyginti
su paskutinio 2005 m. pasaulio čempionato Helsinkyje
medalininkų analogiškais rodikliais (p > 0,05). Teigiama,
kad geriausių pasaulio disko metikų kūno svorio ir
ūgio rodikliai pastaruosius 15–20 metų turi tendenciją
didėti (Зеличенок ir kt., 2000). Tokia tendencija nustatyta
ir mūsų tyrimu – matome, jog aukščiausias ir
didžiausio kūno svorio disko metimo laimėtojas buvo
paskutiniuose dviejuose pasaulio čempionatuose.
Vietos
Disko metikų amžiaus ir užimtų vietų tarpusavio
ryšio rezultatai rodo, jog brandesnio amžiaus diskininkai
turi daugiau galimybių laimėti (r = 0,803).
Pasaulio čempionais tampa vis vyresni diskininkai.
2005 m. Helsinkyje vykusiame čempionate disko
metimo rungties nugalėtojas V. Alekna buvo 33 metų.
Nustatyta, kad metimo rungčių laimėtojai ir prizininkai
yra vyresni už kitų lengvosios atletikos rungčių
atstovus (Бондарчук, 1998). Keturiskart olimpinis
disko metimo čempionas Al Oerteris paskutinį kartą
olimpiniu čempionu tapo būdamas 44 metų.
Įvertinus antropometrinių duomenų ir sportinių
rezultatų sąveikos ypatumus galima teigti, kad ūgio,
svorio ir KMI įtaka rezultatui nėra didelė (atitinkamai
r = 0,509; r = 0,224; r = 0,393).
Išvados
1. Visų pasaulio čempionatų disko metimo rungties
laimėtojų rezultatai gerėjo.
2. Disko metikų amžiaus ir užimtų vietų tarpusavio
ryšio rezultatai rodo, jog brandesnio amžiaus diskininkai
turi daugiau galimybių laimėti (r = 0,803).
3. Įvertinus antropometrinių duomenų ir sportinių
rezultatų sąveikos ypatumus galima teigti, kad ūgio,
svorio ir KMI įtaka rezultatui nėra didelė (r = 0,509;
r = 0,224; r = 0,393).
Literatūra
1. 10th IAAF World Championships in Athletics Statistics
Handbook - Helsinki 2005.
2. Altmeyer, L., Bartonietz, K., Krieger, D. (1993). Technique
and training of the shot put and discus throwing. Wisconsin
Track Coaches Association 4th Annual Coaches Clinic,
February, 12&13.
3. Knicker, A. (1990). Kinematics characteristics of the discus
throw. Die Lehre der Leichtathletik, 29, 35.
4. Knowles, D. (2003). The Main Technical Aspects for a
Long Discus Throw.
5. Lees, A. (1999). Biomechanical support for the Olympic
athlete. Proceedings of the 3 rd International Scientific Congress
on Modern Olympic Sport (pp. 37–42). Warszawa.
6. Leigh, S. & Yu, B. (2007). The influence of selected
technical parameters on discus throwing performance.
NEASB/abstracts.
7. Mester, J., Perl, J. (2000). Grenzen der Anpassung - und
Leistungsfähigkeit aus systemischer Sicht - Zeitreihenanalyse in
ein informatisches Metamodell zur Untersuchung physiologischer
Adaptationsprozesse. Leistungssport, 30, 1, 43–51.
8. Reilly, T. (1993). Fundamental and applied research in team
sports. Sports Sciences in Europe 1993. Current and Future
Perspectives (pp. 260–270). Meyer & Meyer Verlag.
9. Бондарчук, А. П. (1998). Педагогические основы системы
подготовки высококвалифицированных легкоатлетовметателей
(теория, методика, практика).
10. Зеличенок, В. Б., Никуитушкин, В. Г., Губа, В. П.
(2000). Легкая атлетика: критерии отбора. Москва.