Ūkininkavimo rekomendacijos savaime ... - Aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 

Miškų departamentas 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas 

Miškų institutas 

Ūkininkavimo rekomendacijos 

savaime besiželdinančiose ir 

atsiželdžiusiose žemės Ūkiui 

naudotose žemėse 

Vilnius 2011

Parengė: 

Dr. Antanas Malinauskas 

Dr. Vytautas Suchockas 

Dr. Gintautas Urbaitis 

LAMMC filialas Miškų institutas 

Recenzavo: 

prof. habil. dr. Edvardas Riepšas 

Lietuvos žemės ūkio universitetas 

Dr. Julius Danusevičius 

LAMMC filialas Miškų institutas 

Rekomendacijos aprobuotos 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo 

Miškų instituto metodinėje komisijoje 

© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 

Leidinys spausdintas ant ekologiško popieriaus

TuRinys 

Įvadas 5 

1. Žėlinių papildymo ar pertvarkymo technologiniai modeliai 6 

2. Žėlinių (želdinių) priežiūra ir apsauga 8 

3. Ugdymo kirtimai žėliniuose (želdiniuose) 8 

Simbolių reikšmės 9

Įvadas 

Lietuvoje prieš dešimtmetį buvo apie 600 tūkst. ha netinkamų ar mažai tinkamų 

žemės ūkio gamybai žemių (Kairiūkštis, Vaičys, 1997). Dalis šių žemių ir 

dabar yra apleistos. Kai kur, dažniausiai pamiškėse, savaime želia pušys, beržai, 

baltalksniai, labai retai – drebulės, juodalksniai. Dažnai želdiniuose pasitaiko 

karklų, kartais jų sąžalynai užima nemažus plotus, pavieniui želdiniuose 

pasitaiko ąžuolų, eglių, guobinių. Kai kurių žėlinių amžius viršija 10 metų. Žėlinių 

tankumas ir rūšių sudėtis ne visuomet tenkina žemių savininkų, valdytojų 

ir visuomenės poreikius, todėl neretai būtina juos papildyti, koreguoti rūšinę 

sudėtį ar net pertvarkyti. Todėl trūksta rekomendacijų, kaip iš natūraliai žemės 

ūkiui naudotose žemėse įsiveisusių žėlinių suformuoti funkcinę paskirtį 

atitinkančius medynus. Žemės ūkiui naudotose žemėse dažnai poarmeninis 

sluoksnis yra sutankintas. po armeniu yra susiformavęs taip vadinamas didelio 

tankio „armens padas“, kurį medžių šaknys dažnai sunkiai įveikia ar net neįveikia. 

Didesnes galimybes prasiskverbti pro sutankintą sluoksnį turi ąžuolai, 

pušys, maumedžiai, žymiai mažesnes – liepos, eglės, beržai. Žemės ūkiui naudotose 

žemėse spygliuočių želdiniai ar žėliniai dažnai pažeidžiami šakninės 

pinties. Šakninės pinties pažeidimų pavojui sumažinti žėliniai ar želdiniai turėtų 

būti nedidelio tankio, mišrūs su lapuočiais medžiais ar krūmais. 

Dažnai atsiželdžiusių ar besiželdinančių sklypų pakraščiai ribojasi su žemės 

ūkio paskirties žemėmis ir sudaro miško ir lauko ekotoną. Šio ekotono reikšmė 

labai svarbi kiškių, paukščių, kitos smulkiosios faunos gausai, todėl reikėtų 

tinkamai suformuoti rūšių sudėtį ir struktūrą sklypų pakraščiuose. 

5

6 

1. Žėlinių papildymo ar pertvarkymo technologiniai modeliai 

prieš pradedant kitus darbus atliekama žėlinių apskaita. Nustatoma augavietė, 

medžių rūšinė sudėtis, tankis, žėlinių aukštis. Žėlinių tankis ir rūšių sudėtis 

sklype gali skirtis, todėl turėtų būti pažymėtos sklypo dalys, kur tankis 

yra pakankamas, o kur reikalingas žėlinių papildymas ar žėlinių pertvarkymas. 

Šioms sklypo dalims atskirai nustatoma rūšinė sudėtis ir žėlinių aukštis. Žėlinių 

apskaita atliekama vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 

reikalavimais (Žin., 2008, Nr. 45-1702). 

Šiuose nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytas tikslinių medžių rūšių 

kiekis, kai miškas laikomas atkurtu arba įveistu. Jeigu tolygiai išsidėsčiusių 

tikslinių medžių rūšių savaiminukų kiekis atitinka Nuostatuose nustatytą vertinimą 

„geri“ arba jų yra daugiau, tai ūkinės priemonės nėra būtinos ir galima 

laikyti, kad miškas yra įsiveisęs. 

Žėlinių papildymo ar pertvarkymo technologiniai modeliai pateikti lentelėje. 

Žėliniuose dažnai pasitaiko įvairaus dydžio aikščių. Kai žėliniai yra iki 1 m 

aukščio, aikštes tikslinga apsodinti, jei jos yra ≥0,01 ha ir didesnės, kai žėliniai 

1–3 m aukščio – ≥0,02 ha, kai žėliniai 3–7 m aukščio – ≥0,05 ha ir kai žėliniai 

virš 7 m – ≥0,10 ha. 

Kadangi žėliniuose aikštės nedidelės, medelius dažnai tenka sodinti į neruoštą 

dirvą arba ją ruošti rankomis. Esant galimybei dirvą paruošti mechanizuotai. 

Normalaus drėgnumo smėlžemiuose ji ruošiama sekliomis, iki 10 cm 

gylio vagomis, kitose žemėse – ištisai suariama galimai didesniu gyliu. Ariama 

plūgais su sraigtiniais ar pusiau sraigtiniais verstuvais su peiliais. 

Be medžių apleistose žemėse dažnai želdosi karklai ir kiti krūmai, kartais 

susiformuoja įvairaus dydžio karklų ploteliai. pavieniai karklai ar jų grupės iki 

0,01 ha ploto paliekami, jeigu jie nestelbia tikslinių medžių rūšių savaiminukų. 

Karklų plotelius (daugiau kaip 0,01 ha ploto) žėliniuose tikslinga palikti, jeigu 

jų bendras plotas neviršija 10 % sklypo ploto. Jeigu karklų ploteliai įsiveisę 

reljefo pažemėjimuose, kuriuose dirvožemiai užmirkę ar pelkiniai, jų bendras 

plotas gali užimti iki 25 % viso sklypo ploto. 

Auginant mišką, medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko 

sklypo ribos gali augti ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau 

kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško žėliniai ribojasi su 

mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba 

gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas 

mažesniu atstumu nei nurodytasis. 

pildant žėlinius taikomi Nuostatuose miško želdiniams nurodyti pradiniai 

tankiai. Žėlinių papildymui naudojami stambūs sodmenys. pušis Na, Nb auga-

viečių sklypuose sodinama 2 ar 3 metų sodinukais (p 1+1 , p 1+2 , p 2+1 ), derlingesnių 

dirvožemių augaviečių sklypuose – tik 3 metų sodinukais, eglė – 4 metų 

sodinukais (E 2+2 ), beržas ir juodalksnis – 2 metų sodinukais (B 1+1 , J 1+1 ), liepa – 

2 metų sėjinukais (L 2+0 ) arba 3 metų sodinukais (L 1+2 ), klevas – 2 metų sėjinukais 

(K 2+0 ) arba 2–3 metų sodinukais (K 1+1 , K 1+2 ). Stambūs sodmenys užtikrins 

gerą želdinių prigijimą, sumažins priežiūros darbų apimtis, pasodinti medeliai 

greitai pereis į maksimalių prieaugių periodą. 

Vykdant ūkines priemones atsiželdžiusiuose ir besiželdinančiuose sklypuose 

būtina atsižvelgti į miškų funkcinę paskirtį. Ekosistemų apsaugos miškuose 

(II A pogrupis) pirmenybė teikiama natūraliam žėlimui, todėl esant nepakankamam 

žėlinių tankiui dirva paruošiama natūraliam žėlimui skatinti. Dirva ruošiama 

nekeičiant mikroreljefo, t. y. lygiai su dirvos paviršiumi (ištisinis arimas, 

lėkščiavimas). Tik nepavykus pasiekti natūralaus žėlimo žėliniai papildomai 

sodinami. Kai kuriose apsauginėse teritorijose, pavyzdžiui, pedologiniuose 

draustiniuose, dirvos ruošimas gali būti draudžiamas, todėl planuojant ir vykdant 

darbus būtina vadovautis konkrečios saugomos teritorijos nuostatais. 

Intensyvaus naudojimo rekreaciniuose miškuose (II B pogrupis) prieš vykdant 

ūkines priemones paruošiami specialūs projektai. Šiuose žėliniuose formuojama 

rekreacinė infrastruktūra, visi darbai atliekami ne poilsiavimo sezono 

metu (nuo rugsėjo 15 d. iki gegužės 1 d.). Želdinama stambiais sodmenimis. 

Ekstensyvaus rekreacinio naudojimo miškuose gerinant rekreacines savybes, 

atidengiant reginius, kuriant minimalią rekreacinę infrastruktūrą (takus, poilsio 

aikšteles) formuojama struktūra artima natūraliam miškui. 

Apsauginiuose miškuose (III grupės) pirmenybė taip pat teikiama natūraliam 

žėlimui. Dirva ruošiama nekeičiant mikroreljefo (lygiai su dirvos paviršiumi). 

Vandens apsauginiuose miškuose svarbus greitas paviršinių vandenų pervedimas 

į gruntinius, todėl juose turėtų vyrauti lapuočiai, nederlingose augavietėse 

– pušys su lapuočiais. Laukų apsauginiuose miškuose, o ypač su laukais besiribojančiuose 

žėlinių ar želdinių pakraščiuose, smulkiosios faunos ir paukščių 

gausai palaikyti reikėtų sodinti ornitochorinius bei smulkiųjų žinduolių maistui 

ir slėptuvėms tinkamus krūmus. Juose reikėtų palikti daugiau karklų (jeigu jų 

yra), pasodinti ornitochorinių (gudobelių, uoginių ir Zyboldo obelų, šermukšnių, 

šaltekšnių), maistą ir apsaugą teikiančių (sausakrūmių, karklų, erškėčių), 

medingų (blindžių, lazdynų, šaltalankių, sausmedžių, raugerškių, ligustrų) ir 

kitų krūmų, išskyrus svetimžemius (vėlyvąsias ievas, pūslenius ir kt.). 

Nenusausintų buvusių žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje likę mažai. Vis 

dėlto paupiuose, kitose vietose dar yra užmirkusių ar supelkėjusių žemių. Kartais 

jos, sausinant aplinkines žemes, iš dalies nusausinamos. Šios žemės (Ua, 

7

Ub, pa, pb, Uc, pc, Ud, pd augavietės) anksčiau buvo naudojamos kaip ganyklos, 

pievos arba visai nenaudojamos. Jose būna karklų grupių ar plotelių, 

pasitaiko beržų, juodalksnių, aukštesnėse vietose – baltalksnių, a ir b trofotopų 

sklypuose – pušų. Tai per ilgą laikotarpį susiformavusios bendrijos, todėl 

tikslinga jas palikti tolimesniam natūraliam vystymuisi. Jos gali būti panaudotos 

kertinėms buveinėms, botaniniams, entomologiniams draustiniams ar 

kitoms apsauginėms teritorijoms steigti. 

8 

2. Žėlinių (želdinių) priežiūra ir apsauga 

Vykdoma įprastinė miško žėlinių ir želdinių priežiūra ir apsauga: pašalinami 

stelbiantys žoliniai ir sumedėję augalai, žuvę medeliai atsodinami, saugomi 

nuo žvėrių ir kitų miško kenkėjų, ligų, gaisrų ir kt. Spygliuočių apsaugai nuo 

žvėrių pažeidimų naudojami repelentai. Kietųjų lapuočių, jeigu šių medžių 

nedaug, – individualios apsaugos, o esant dideliam kiekiui geriausia aptverti 

vielos tinklo tvora. pelinių graužikų sumažinimui pastatomi stulpai, pelėdoms 

pamiškėse ant medžių pakabinami inkilai. Apsaugai nuo gaisrų, ypač kylančių 

deginant sausą žolę, apie želdinius įrengiamos mineralizuotos juostos, kurios 

kasmet atnaujinamos. Vykdant miško žėlinių priežiūrą ir apsaugą vadovaujamasi 

Nuostatais ir rekomendacijomis „Miško apsaugos vadovas“ (2000). 

3. ugdymo kirtimai žėliniuose (želdiniuose) 

Iš žėlinių susiformavus jaunuolynams juos ugdant vadovaujamasi „Miško 

kirtimų rekomendacijomis“ (2011). Tikslinės sudėtys, kurių siekiama pildant ir 

ugdant žėlinius, pateiktos lentelėje.

simbolių Reikšmės: 

>1 – daugiau už 1 ar kitą po > esantį skaičių; 

10 

mišrinimo 

schemos 

Apželdinant aikštes 

pušys mišrinamos su 

krūmais (šermukšnialape 

lanksvūne) eilėse 

pkrp arba eilėmis: 

1–2 eilės p 1eilė kr. 

Maksimalus atstumas 

tarp pušies ir krūmų 

eilių – 2 m. Nuostatuose 

nurodytas pradinis 

pušies želdinių 

tankis sodinant krūmus. 

Nepakankamo 

tankio ploteliai, esant 

žėlinių aukščiui iki 

1,5 m, pildomi sodinant 

pušis ir krūmus. 

Krūmų skaičius turi 

sudaryti 20–30 % nuo 

esamų ir pasodintų 

pušų skaičiaus. 

lentelė. Žėlinių papildymo ar pertvarkymo technologiniai modeliai 

savaiminukų 

skaičius 

tūkst. vnt. 

ha-1 žėlinių žėlinių 

atliekami darbai 

tikslinė tikslinė 

nepageidaujamų 

rūšių sudė- rūšių sudė- 

želdintinų vietų pertvarkymo 

savaiminukų 

/ jų tis jiems fortis brandos 

parametrai 

būdas 

pašalinimas 

aukštis muojantis amžiuje 

na, nb augavietės (formuosis brukniašilis). 

rūšinė sudėtis: 5–10 P, 5–0 b 

>6,0/4,0>0,5 džiai arba 

mis arba ploteliais, kurių aukščiui iki 3 m, aikščių, priklausomai 

krūmai) 

bendras plotas neturėtų sodinami 3 m ats- nuo žėlinių aukščio jos 

viršyti 30 %. Beržų skaitumu, esant žėlinių apželdinamos. prieš 

čius pušies žėliniuose aukščiui virš 3 m – ruošiant dirvą 1,5 m 

palaipsniui turės būti 4 m atstumu nuo ir aukštesni pavieniai 

mažinamas, o visiškai žėlinių. 

savaiminukai (atstumas 

iškirsti jiems pasiekus 

iki kitų medelių 2,5 m 

brandos amžių (60 m.), 

ir didesnis) iškertami. 

todėl nereikėtų formuoti 

Saugant savaiminukus 

didesnio ploto beržų 

pagal galimybes ruo- 

grupių. 

šiama dirva ir laukiama 

natūralaus žėlimo 

(esant savaiminukų 

aukščiui iki 0,5 m) arba 

iškart pildoma, stengiantis 

suformuoti geriausiai 

tikslinę rūšinę 

sudėtį atitinkančius 

žėlinius (želdinius). Jeigu 

galimybių paruošti 

dirvos nėra – sodinama 

į neruoštą dirvą.

1,5–6,0/ 7–8 p, 10 p Aukščiau nurodytomis ūkinėmis priemonėmis formuojami tikslinę rūšinę sudėtį ir tankį atitin- 

0,5 krūmai) 

0,5 2–3 Lap (me- 

formuojami tikslinę se, esant žėlinių somai nuo žėlinių pušys mišrinamos su 

džiai arba 

rūšių sudėtį ir tankį aukščiui iki 3 m aukščio, didesnės negu krūmais (šermukšnia- 

krūmai) 

atitinkantys želdiniai sodinami 3 m ats- aukščiau nurodyta lape lanksvūne) eilėse 

(žėliniai). paliekami tik tumu, esant žėlinių aikštės apželdinamos. pkrp arba eilėmis: 1–2 

grupėmis (≥0,01 ha) aukščiui virš 3 m – Saugant savaiminukus eilės p 1eilė kr. Maksi- 

arba ploteliais augantys 4 m atstumu nuo pagal galimybes ruomalus atstumas tarp 

beržai. Jų bendras plo- žėlinių. 

šiama dirva ir laukiama pušies ir krūmų eilių – 

tas neturėtų viršyti 30 

natūralaus žėlimo 2 m. Nuostatuose nu- 

%. prieš ruošiant dirvą 

(esant savaiminukų rodytas pradinis pušies 

1,5 m ir aukštesni pavie- 

aukščiui iki 0,5 m) arba želdinių tankis didinaniai 

savaiminukai (atstu- 

iškart pildoma, stenmas pasodintų krūmų 

mas iki kitų medelių 2,5 

giantis suformuoti ge- skaičiumi. Nepakan- 

m ir didesnis) iškertami. 

riausiai tikslinę rūšinę kamo tankio ploteliai, 

sudėtį atitinkančius esant žėlinių aukščiui 

žėlinius (želdinius). Jei- iki 1,5 m, pildomi sodigu 

galimybių paruošti nant pušis ir krūmus. 

dirvos nėra, sodinama į Krūmų skaičius turi 

neruoštą dirvą. sudaryti 20–30 % nuo 

esamų ir pasodintų 

pušų skaičiaus. 

11


žėlinių 

tikslinė 

rūšių sudėtis 

brandos 

amžiuje 

žėlinių 

tikslinė 


jiems formuojantis 

7–8 p, 

2–3 Lap (medžiai 

arba 

savaiminukų 

skaičius 

tūkst. vnt. 

ha-1 / jų 

aukštis 

12 

mišrinimo 

schemos 

pertvarkymo 

būdas 

želdintinų vietų 

parametrai 


savaiminukų 

pašalinimas 

10 p Aukščiau nurodytomis ūkinėmis priemonėmis formuojami tikslinę rūšinę sudėtį ir tankį atitinkantys 

želdiniai (žėliniai). 

1,5– 

6,0/0,5 krūmai) 

0,5 

2–0 E grupėmis (≤0,02), kurių nurodyta aikščių, šiama dirva ir laukiama niais ar aukštais krū- 

10 E bendras plotas neturė- priklausomai nuo natūralaus žėlimo mais (šermukšniais, 

tų viršyti 10 %, o grupių žėlinių aukščio jos (esant savaiminukų medlievom) eilė- 

skaičius viršyti 10 vnt. apželdinamos. Žel- aukščiui iki 0,5 m) arba se – pBtp, pkrp arba 

viename hektare. Beržų diniai aikštėse, esant iškart pildoma, sten- pušys mišrinamos su 

skaičius pušies žėliniuo- žėlinių aukščiui iki giantis suformuoti ge- eglėmis, baltalksniais 

se palaipsniui turės būti 3 m, sodinami 3 riausiai tikslinę rūšinę ar aukštais krūmais: 1 

mažinamas, o visiškai m atstumu, esant sudėtį atitinkančius eilė pBtp, 1 eilė EkrE 

juos iškirsti pasiekus žėlinių aukščiui virš žėlinius (želdinius). Jei- arba 1–2 eilės pEpE, 

brandos amžių (60 m.), 3 m – 4 m atstumu gu galimybių paruošti 1 eilė Bt (kr). Maksi- 

todėl nereikėtų for- nuo žėlinių. 

dirvos nėra, sodinama į malus atstumas tarp 

muoti didesnio nei 0,02 

neruoštą dirvą. eilių – 2 m. Esant žėli- 

ha ploto beržų grupių. 

nių aukščiui iki 1,5 m, 

prieš ruošiant dirvą 1,5 

nepakankamo tankio 

m ir aukštesni pavieniai 

ploteliai pildomi

sodinant pušis ir baltalksnius. 

Baltalksnių 

skaičius turi sudaryti 

20–30 % nuo esamų 

ir pasodintų pušų 


iki kitų medelių 2,5 m ir 

didesnis) iškertami. 

skaičiaus. 

Aukščiau nurodytomis ūkinėmis priemonėmis formuojami tikslinę rūšių sudėtį ir tankį atitinkantys 

želdiniai (žėliniai). 

10 p arba 

8–10 p, 

2–0 E 

10 E 

7–8 p, 

2–3 Lap 

arba 

4–5 p, 2–3 E, 

1,5– 

6,0/0,5 

2–3Lap 

0,5 6-8B 6-8B didesni pušų ploteliai, nurodyta aikščių, šiama dirva ir laukiama mišrinant eilėmis: 1 

4-2p,E 4-2p,E iškertant beržus. prieš priklausomai nuo natūralaus žėlimo eilė E, 1 eilė kr. Ats- 

ruošiant dirvą 1,5 m žėlinių aukščio, jos (esant savaiminukų tumas tarp eilių – iki 

ir aukštesni pavieniai apželdinamos. aukščiui iki 0,5 m) arba 2 m. Jeigu sodinami 


iškart pildoma, sten- žemi krūmai, tankis 

iki kitų medelių 2,5 m ir 

giantis suformuoti didinamas sodinant 

didesnis) iškertami. 

geriausiai tikslinę rūši- krūmus. 

nę sudėtį atitinkančius 

žėlinius (želdinius). Jei- 

13


žėlinių 

tikslinė 


brandos 

amžiuje 

žėlinių 

tikslinė 



savaiminukųskaičius 

tūkst. 

vnt.ha-1 / 

jų aukštis 

14 

mišrinimo 

schemos 

pertvarkymo 

būdas 


parametrai 


savaiminukų 

pašalinimas 

gu galimybių paruošti 

dirvos nėra, sodinama į 

neruoštą dirvą. 

Esant galimybei for- pušys sodinamos tik Saugant savaiminukus 

muojami 30x30 m ir ten, kur galima su- pagal galimybes ruo- 

didesni pušų ploteliai formuotinemažesšiama dirva ir laukiama 

iškertant beržus. pavienius kaip 30x30 m natūralaus žėlimo (tik 

niai virš 1,5 m aukščio pušų plotelius. Žel- esant savaiminukų 

pušys ir beržai iškerdiniai aikštėse, esant aukščiui iki 0,5 m) 

tami. 

žėlinių aukščiui iki arba iškart pildoma, 

3 m, sodinami 3 stengiantis suformuoti 

m atstumu, esant geriausiai tikslinę rūši- 

žėlinių aukščiui virš nę sudėtį atitinkančius 

3 m – 4 m atstumu žėlinius (želdinius). 

nuo žėlinių. 

Esant žėlinių aukščiui 

iki 1,5 m nepakankamo 

tankio ploteliai pildomi 

sodinant beržus. Esant 

žėlinių aukščiui virš 1,5 

m nepakankamo tankio 

(mažiau 1,0 tūkst. 

vnt. ha-1 Sodinamos pušys 

mišrinamos su baltalksniais, 

eglėmis, 

medlievomis. Mišrūs 

pušų ploteliai turi būti 

nemažesni kaip 30x30 

m. Mišrinama su baltalksniais 

ar aukštais 

krūmais (šermukšniais, 

medlievom) 

eilėse: pBtp, pkrp arba 

pušys mišrinamos su 

eglėmis, baltalksniais 

ar aukštais krūmais: 1 

eilė pBtp, 1 eilė EkrE 

arba 1–2 eilės pEpE, 

1 eilė Bt (kr). Maksimalus 

atstumas tarp 

) ploteliai eilių – 2 m. 

iškertami ir veisiami 

želdiniai. 

Ruošiama dirva ir veisiami želdiniai. Ruošiant dirvą pakankamo tankio savaiminukų ploteliai 

saugomi. 

nc, lc augavietės 5–10 P, 5–0 lap+kr 

6–8 B, 4–2 p 

arba 

6–8 B, 

4–2 p, E 

6–8 B, 4–2 p 

arba 

6–8 B, 

4–2 p, E 

1,5– 

6,0/0,5 

Jeigu lapuočių 

rūšinėje sudėtyje 

per mažai, aikštėse 

sodinami lapuočiai 

(Nc – liepos, klevai, 

raudonieji ąžuolai, 

Lc – juodalksniai), 

jeigu lapuočių užtenka 

– eglės, didesnėse 

aikštėse – eglės su 

pušimis ir lapuočiais 

krūmais: EpkrEpkr 

arba 1 eilė EkrE, 1 eilė 

pLp arba Lc augavietėje: 

3–4 eilės E, 1 eilė 

J. Sodinami aukšti 

krūmai. Sodinant 

žemus krūmus jie į 

pasodintų vietų skaičių 

neįskaitomi. Beržų 

ir baltalksnių ploteliai 

neturėtų būti didesni 

už 0,02 ha. Esant žėlinių 

aukščiui iki 1,5 m 


ploteliai pildomi sodi- 


pagal galimybes ruošiama 

dirva ir laukiama 


(esant savaiminukų 

aukščiui iki 0,5 m) 

arba iškart pildoma, 

stengiantis suformuoti 

geriausiai tikslinę 

rūšinę sudėtį atitinkančius 

žėlinius. Jeigu 

galimybių paruošti 

dirvos nėra, sodinama 

į neruoštą dirvą. 

Jeigu yra didesnių 

negu aukščiau 

nurodyta aikščių, 

priklausomai nuo 

žėlinių aukščio, jos 

apželdinamos. 

paliekami tik grupėse 

(≤0,02) augantys beržai 

ir baltalksniai. Jų 

užimamas plotas neturėtų 

viršyti 10 %. prieš 

ruošiant dirvą 1,5 m 

ir aukštesni pavieniai 


iki kitų medelių 2,5 m 

ir didesnis) iškertami. 


virš 1,5 m nepakankamo 

tankio (mažiau 

1,5 tūkst. vnt. ha-1 ) 

ploteliai iškertami ir 

veisiami želdiniai. 

10 p arba 

pušynas su 

egle 

7-8 p, 

3–2 Lap+E 

>6,0/4,0/>0,5 

nant egles. 

Lapuočiai ir eglės 

sodinami, o žėliniai 

formuojami pagal 

aukščiau Nc, Lc augavietėms 

pušies 


ruošiama dirva ir 

paliekama natūraliam 

žėlimui (tik esant savaiminukų 

aukščiui iki 

Iškertami pavieniai 

aukštesni kaip 1,5 m 

medeliai. 

10 p+Lap 

arba 

4–6 p, 

6–4 E+Lap 

4–5 p, 3–4 E, 

3–2 Lap 

1,5– 

6,0/0,5 

15


žėlinių 

tikslinė 


brandos 

amžiuje 

žėlinių 

tikslinė 



savaiminukųskaičius 

tūkst. 

vnt.ha-1 / 

jų aukštis 

16 

mišrinimo 

schemos 

pertvarkymo 

būdas 


parametrai 


savaiminukų 

pašalinimas 

žėliniams išdėstytus 

principus. 

0,5 m) arba pildoma 


geriausiai rūšių sudėtį 

atitinkančius žėlinius 

(želdinius). Jeigu galimybių 

paruošti dirvos 

nėra, sodinama į ne- 

ruoštą dirvą. 

Ruošiama dirva ir veisiami želdiniai. Ruošiant dirvą pakankamo tankio savaiminukų ploteliai 

saugomi. 

6–10 b, 4–0 P+km 

Esant galimybei (iškir- Jeigu prie formuo- Esant žėlinių aukščiui 

tus beržus pušų tankis jamo pušų plotelio virš 1,5 m nepakan- 

lieka pakankamas) yra didesnių negu kamo tankio (mažiau 

formuojami 30x30 m aukščiau nurodyta 1,0 tūkst. vnt. ha 

ar didesni pušų plo- aikščių, priklausomai 

teliai. 

nuo žėlinių aukščio, 

jos apželdinamos. 


iki 1,5 m pildomi 


ploteliai. 

-1 Taikomos aukščiau 

(Nc, Lc augavietėse) 

įsiveisusių pušų žėli- 

) nių papildymui reko- 

ploteliai iškertami ir menduojamosmišri- veisiami želdiniai. nimo schemos. Esant 


1,5 m nepakankamo 

tankio ploteliai pildomi 

sodinant egles. 

pavieniai virš 1,5 m Jeigu prie formuoja- Saugant savaiminu- Taikomos aukščiau 

aukščio beržai, pušys mo pušų plotelio yra kus, pagal galimybes Nc, Lc augavietėse įsi- 

ir kiti medžiai iškerta- didesnių negu aukš- ruošiama dirva ir lauveisusių pušų žėlinių 

mi. Esant galimybei čiau nurodyta kiama natūralaus papildymui rekomen- 

0,5 

5–8 B, 

5–2 p, E+Km 

6–10 B, 

4–0 p, E+Km 

1,5– 

6,0/

duojamos mišrinimo 

schemos. Esant žėlinių 



ploteliai pildomi sodinant 

egles. 

žėlimo (tik esant savaiminukų 

aukščiui iki 

0,5 m) arba pildoma 


geriausiai tikslinę rūšių 


žėlinius (želdinius). 






aikščių, priklausomai 

nuo žėlinių aukščio, 

jos apželdomos. Esant 


1,5 m pildomi nepakankamo 

tankio 

ploteliai. 

(iškirtus beržus pušų 

tankis lieka pakankamas) 

formuojami 

30x30 m ar didesni 

pušų ploteliai. 


pavieniai (atstumas iki kitų medžių viršija 2,5 m) 1,5 m aukščio ir aukštesni medeliai iškertami. 

Ruošiama dirva natūraliam žėlimui skatinti (tik esant savaiminukų aukščiui iki 0,5 m) 

arba želdinių veisimui. Ruošiant dirvą pakankamo tankio savaiminukų grupės ar ploteliai 

saugomi. Želdiniai veisiami vadovaujantis Nuostatais ir šiomis rekomendacijomis. 

nc, nd, nf, lc, ld, lf, augavietės. 5–10 b, 5–0 bt, djkm 

0,5 

1,5– 

6,0/0,5 

17


žėlinių 

tikslinė 


jiems 

formuojantis 

18 

mišrinimo 

schemos 

pertvarkymo 

būdas 


parametrai 


savaiminukų 

pašalinimas 

žėlinių 

tikslinė 


brandos 

amžiuje 

savaiminukų 

skaičius 

tūkst. vnt. 

ha-1 / jų 

aukštis 

3 m. pildant per retus 

žėlinių plotelius 

visose augavietėse 

sodinami beržai. 

Ruošiama dirva ir veisiami želdiniai. Ruošiant dirvą pakankamo tankio žėlinių grupės ar ploteliai 

saugomi. 

5–10 j, 5–0 bbtdkm 

Jeigu yra didesnių negu aukščiau nurodyta aikščių, priklausomai nuo žėlinių aukščio, jos apželdinamos. 

N hidrotopo augavietės aikštėse gali būti sodinami beržai arba eglės, L – juodalksniai. 

0,5 

pildant L hidrotopo 

augavietėse sodinami 

juodalksniai, didesnėse 

aikštėse – 

juodalksniai mišrinami 

su eglėmis: 3–4 

eilės E, 1 eilė J (atstumas 

tarp eglės ir juodalksnio 

eilių – 3 m), 

N hidrotopo augavietėse 

pildant sodinami 

beržai. Esant žėlinių 




dirva ir laukiama 


(tik esant savaiminukų 

aukščiui iki 0,5 m) 

arba iškart pildoma 


geriausiai tikslinę rūšinę 




iki 3 m želdiniai 

aikštėse sodinami 

3 m atstumu, esant 

žėlinių aukščiui virš 

3 m – 4 m atstumu 


pavieniai (atstumas 

iki gretimų medžių 

virš 2,5 m) aukštesni 

kaip 1,5 m medeliai 

iškertami. Esant žėlinių 

aukščiui virš 1,5 m 


(mažiau 1,0 tūkst. vnt. 

ha-1 ) ploteliai iškertami 

ir veisiami želdiniai. 

1–2 J 

5–10 J, 

5–0 B +Km, 

Nc augavie- 

8–9 B, 1–2 J 

5–10 J, 

5–0 B +Km, 

Nc augavie- 

1,5– 

6,0/0,5 

tėje 8–9 B, 

1–2 J 


1–2 J


ploteliai pildomi N 

hidrotopo augavietėse 

sodinant beržus, L 

hidrotopo – juodalks- 

nius. 

Ruošiama dirva ir veisiami želdiniai. Ruošiant dirvą pakankamo tankio žėlinių grupės ar ploteliai 

saugomi. 

5–10 bt, 5–0 b, j, d, km 

Visi iki 2 m aukščio baltalksnio žėliniai rekonstruojami. 

Jeigu yra didesnių negu anksčiau nurodyta aikščių, priklausomai nuo žėlinių aukščio, jos apželdinamos. 

Nc, Nd, Nf augavietėse sodinami beržai, Lc, Ld, Lf augavietėse – juodalksniai. 

2,0 5–10 Bt, 

5–0 B, J, D, 

Km 

pildant N hidrotopo 


beržai, Lc – beržai 

arba juodalksniai, Ld, 

Lf – juodalksniai. 


dirva ir pildoma 


geriausiai tikslinę rūšinę 




iki 3 m želdiniai 

aikštėse sodinami 

3 m atstumu, esant 

žėlinių aukščiui virš 

3 m – 4 m atstumu 

pavieniai (atstumas iki 

gretimų medžių virš 

2 m) aukštesni kaip 2 m 

medeliai iškertami. 

0–0 J (Lc) 

5–10 J, 

5–0 B +Km, 

Nc augavie- 

5–10 Bt, 

5–0 B, J, D, 

Km 

1,5–4,0/2,0– 

6,0 

1,0– 

1,5/>6,0 


1–2 J 

pildant N hidrotopo 


beržai, Lc – beržai 

arba juodalksniai, Ld, 

Lf – juodalksniai. 

Ruošiant dirvą pakankamo 

tankio virš 

2,0 m aukščio medžių 

grupės ar ploteliai 

saugomi. 


Visi 10 m amžiaus ir Esant žėlinių aukš- 

jaunesni žėliniai perčiui iki 3 m želdiniai 

tvarkomi. Esant žėlinių aikštėse sodinami 

aukščiui virš 2 m prieš 3 m atstumu, esant 

ruošiant dirvą pavieniai žėlinių aukščiui virš 

medžiai iškertami. 3 m – 4 m atstumu 


5–10d, 5–0 b+bt, km 

2,0 

6,0 

19


20 

mišrinimo 

schemos 

pertvarkymo 

būdas 


parametrai 


savaiminukų 

pašalinimas 

žėlinių 

tikslinė 


brandos 

amžiuje 

žėlinių 

tikslinė 


jiems 

formuojantis 

5–10 B, J, 

5–0 D+Km 

savaiminukų 

skaičius 

tūkst. vnt. 

ha-1 / jų 

aukštis 

N hidrotopo augaviečių 

sklypuose sodinami 

beržai, L hidrotopo 

– juodalksniai. 


iki 1,5 m nepakankamo 

tankio ploteliai 

pildomi N hidrotopo 

augavietėse sodinant 

beržus, L hidroto- 

Vykdant ugdymo 

kirtimus pirmenybė 

teikiama beržui ir 

juodalksniui. 

Jeigu yra didesnių 

negu aukščiau 

nurodyta aikščių, 

priklausomai nuo 

žėlinių aukščio, jos 

apželdinamos. 

10 B+Km Esant žėlinių aukščiui 






>6,0/4,0/>1,0 

po – juodalksnius. 

pildant L hidrotopo 


juodalksniai, didesnėse 

aikštėse – 

juodalksniai mišrinami 

su eglėmis: 3–4 

eilės E, 1 eilė J (atstumas 

tarp eglės ir juodalksnio 

eilių – 3 m), 

N hidrotopo augavietėse 

pildant sodinami 

beržai. Esant žėlinių 



ploteliai pildomi N 



dirva ir pildoma 


geriausiai tikslinę 



pavieniai (atstumas 

iki gretimų medžių 

virš 2,5 m) aukštesni 

kaip 1,5 m medeliai 

iškertami. Esant žėlinių 

aukščiui virš 1,5 m 


(mažiau 1,0 tūkst. vnt. 

ha-1 ) ploteliai iškertami 

ir veisiami želdiniai. 

1,5– 

6,0/1,0

hidrotopo augavietėse 

sodinant beržus, L 

hidrotopo – juodalks- 

nius. 

prieš ruošiant dirvą pavieniai medžiai (atstumas iki gretimų medžių 2,5 m ir daugiau) iškertami. 

Ruošiant dirvą medžių grupės ar ploteliai saugomi. 

uŽRašams

uŽRašams

Ūkininkavimo rekomendacijos 

savaime besiželdinančiose ir 

atsiželdžiusiose žemės ūkiui 

naudotose žemėse 

Užs. Nr. 780. Tiražas 2 000 

Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila” 

Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius

Ūkininkavimo rekomendacijos savaime ... - Aplinkos ministerija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?