MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
*7<br />
<strong>MOKYTOJO</strong> <strong>AUTORITETO</strong> <strong>VAIDMUO</strong> <strong>VYKSTANT</strong><br />
NEAUTORITARINIAM UGDYMUI<br />
nis neutralumas tegali būti neišvengiama blogybė, tik laikinai pakenčiama, tik<br />
pereinamasis tarpsnis mokyklų gyvenime 19 .<br />
Taigi integralios mokytojo pasaulėžiūros problema buvo svarstoma ir autoriteto<br />
įgijimo, ir mokinių ugdymo bei suderinamumo su tėvų pasaulėžiūra<br />
aspektais.<br />
Mokytojo pasaulėžiūra nepriklausomos Lietuvos pedagoginėje mintyje neatsiejama<br />
nuo tų įgaliojimų, kuriuos mokytojui buvo suteikusi visuomenė, tarp<br />
jų – formuoti vaikų pasaulėžiūrą pagal tėvų pageidavimus.<br />
Mokytojo ir tėvų pasaulėžiūros sutapimas – autoriteto garantas.<br />
Ugdydamas visavertį žmogų bei formuodamas integralią pasaulėžiūrą<br />
mokytojas privalo būti integralios pasaulėžiūros: tikėti ir tikėjimą praktikuoti.<br />
Religija – ne tik vaiko vedimo į šventumą, bet ir doros ugdymo šaltinis,<br />
todėl mokytojas, ugdydamas tokį žmogų, pats turi būti tikintis.<br />
<strong>MOKYTOJO</strong> DVASINIŲ IR FIZINIŲ SAVYBIŲ DERMĖ NEAUTORITARINIO UG-<br />
DYMO TEORIJOSE. Mokytojo vaidmuo ugdymo procese ypatingas. Mokytojas<br />
ne tik sukuria ugdymosi sąlygas, vadovauja sudėtingam žmogaus tobulėjimo<br />
procesui, bet visa savo esybe daro įtaką individualybės formavimuisi: požiūriu<br />
į dėstomą dalyką, darbą, žmones, gyvenimą, vertybes, bendravimo būdu, moralinėmis<br />
savybėmis, fizine struktūra – duotybe. Tiek gyvenime, tiek pedagogikoje<br />
veikia psichologijos dėsnis, kurio esmė tokia: kiekvienas žmogus savo<br />
išore daro kitiems vienokį ar kitokį įspūdį, patraukia arba atstumia. Apie patrauklios<br />
išorės žmogų manoma, kad jis pasižymi ir teigiamomis vidinėmis savybėmis,<br />
kad yra jautrus, doras, kad juo galima pasitikėti.<br />
Mokytojo dvasinėms ir fizinėms savybėms XX a. pirmosios pusės Lietuvos<br />
pedagoginėje mintyje skirtas nevienodas dėmesys. Kai kurie autoriai savo<br />
darbuose fizinėms mokytojo savybėms neteikia jokios reikšmės, labiausiai<br />
akcentuoja dvasines, intelektines savybes. Tačiau mokytojas daro įtaką mokiniams<br />
visa savo asmenybe.<br />
Vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos pedagogų, mėginusių aptarti<br />
dvasinių ir fizinių mokytojo savybių dermės reikšmę ugdymo procese, buvo<br />
J.Mičiulis. 1928 m. išleistoje „Pedagogikoje ir didaktikoje“, apibūdindamas<br />
mokytojo asmenybę, nurodė dvi savybių grupes: dvasines ir fizines. Rašydamas<br />
apie fizines savybes konstatavo, kokios jos turėtų būti, o jų reikšmės beveik<br />
neatskleidė. Pasak J.Mičiulio, mokytojui turėtų būti būdinga: „1. Sveika<br />
ir stipri kūno konstitucija, būtent tvirta krūtinė, sveikas kalbos organas. Jautrūs<br />
pojūčių organai ir tinkami darbui nervai. 2. Lytingas (formingas) kūnas. Mokytojo<br />
kūno trūkumai mokiniams greitai pasirodo juokingi ir mokytojas tampa<br />
jų pajuokos objektu“. Panašiai J.Mičiulis rašė apie auklėtojo funkcijas atlie-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
19 St. Šalkauskis, „Lavinimo mokslas“, Lietuvos mokykla, 1936, nr. 1, p. 92–96.<br />
431
Change language