MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
*5<br />
<strong>MOKYTOJO</strong> <strong>AUTORITETO</strong> <strong>VAIDMUO</strong> <strong>VYKSTANT</strong><br />
NEAUTORITARINIAM UGDYMUI<br />
S.Šalkauskis nuosekliai parodė ugdymo ryšį su pasaulėžiūra. Mokslininko<br />
koncepcijoje pedagogika yra savarankiškas mokslas, turintis savo dėsnius ir<br />
dėsningumus, formaliai nuo pasaulėžiūrinių mokslų nepriklausantis. Bet materialiai<br />
ji priklauso nuo objekto pasaulėžiūros, nes jos objektas, t.y. ugdymas,<br />
gyvenimo praktikoje negali nepriklausyti nuo pasaulėžiūrinių nuostatų, nes<br />
ugdymo tikslai glaudžiai susiję su gyvenimo tikslais, o šių tikslų supratimo<br />
negalima atsieti nuo vienokios ar kitokios pasaulėžiūros.<br />
Taigi S.Šalkauskis teigė, kad visa tai, kas pasakyta apie pedagogikos ir pasaulėžiūros<br />
santykį, galioja kalbant apie mokyklos ir pasaulėžiūros santykius.<br />
Kaip ugdymas gyvenimo praktikoje negali nepriklausyti nuo pasaulėžiūros,<br />
taip ir mokykla, kur vyksta organizuotas ugdymas, negali priklausyti nuo pasaulėžiūros.<br />
Mokykloje atsiranda dar daugiau veiksnių, didinančių mokyklos<br />
priklausomumą nuo pasaulėžiūros, – pirmiausiai mokomoji medžiaga ir mokytojo<br />
asmenybė. Mokytojas – ir lavintojas, ir auklėtojas – atskleidžia mokiniams<br />
savo pasaulėžiūrą. Profesorius atkreipė dėmesį į tai, jog mokytojo pasaulėžiūros<br />
įtaka koreliuoja su jo kvalifikaciniu pasirengimu – „juo aukščiau<br />
mokytojas stovės savo pašaukimo dalykuose, juo didesnė bus jo asmenybės ir<br />
tuo pačiu jo išpažįstamos pasaulėžiūros įtaka“ 15 .<br />
Taigi aišku, kad be pasaulėžiūros mokytojų nėra ir negali būti. Jos įtaka ir<br />
poveikis mokiniams priklauso nuo mokytojo dalykinio pasirengimo, meistriškumo.<br />
Lietuvoje buvo orientuojamasi į katalikiškąją pasaulėžiūrą – daugumos<br />
šalies žmonių pasaulėžiūrą. Autoritetą galėjo turėti mokytojas, atstovaujantis<br />
daugumos pasaulėžiūrai ir religiniams įsitikinimams.<br />
Mokytojas J. Lapinskas mokytojo pasaulėžiūrą vertino pasitikėjimo juo visuomenėje<br />
ir ugdomuoju požiūriu. Jis, kaip ir minėtos didžios asmenybės –<br />
P.Dovydaitis, S.Šalkauskis, teigė reikšmingo turinio tezę: tikinčioje visuomenėje<br />
turi būti tikintis mokytojas; tikintiems žmonėms religingumas yra brangiausias<br />
dalykas, todėl netikinčio mokytojo tėvai negerbia. Drauge su tėvais<br />
mokytojo negerbia mokiniai. Netikinčioje visuomenėje mokytojas gali būti<br />
netikintis. Kita vertus, esant skirtingiems įsitikinimams, mokytojo pareiga –<br />
tėvų įsitikinimus gerbti, toleruoti. Tai darnių santykių pagrindas.<br />
Antroji J.Lapinsko mintis skirta atkreipti mokytojų dėmesiui į tai, kad<br />
kiekvienas aukštos kvalifikacijos, puikiai dirbantis pedagogas turi sąveikauti<br />
su religija, nes ji galingiausia auklėjimo priemonė, didžiausia auklėtojo<br />
pagalbininkė. Su religija auklėtojas „neturėtų grumtis“ 16 .<br />
A. Šerkšnas, kaip minėta, laikėsi nuomonės, jog pedagoginis aktas turi būti<br />
grindžiamas vienovės principu, t.y. kad religija ir tautiškumas yra būtiniausios<br />
asmenybės ugdymo priemonės. Jis tvirtino, jog tos mokyklos, kurios į vaikų<br />
––––––––––––––––––––––<br />
15 St. Šalkauskis, „Protinimo organizacija“, Lietuvos mokykla, 1936, nr. 2, p. 81.<br />
16 J. Lapinskas, „Auklėtojas“, Tautos mokykla, 1939, nr. 18, p. 408.<br />
429
Change language