MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
*1<br />
<strong>MOKYTOJO</strong> <strong>AUTORITETO</strong> <strong>VAIDMUO</strong> <strong>VYKSTANT</strong><br />
NEAUTORITARINIAM UGDYMUI<br />
Plėtojant pedeutologiją, prognozuojant jos raidą, svarbu, kad būtų vadovaujamasi<br />
demokratinės minties perimamumo principu, t.y. svarbu išsamiai<br />
ištirti, kaip daugelis ugdymo problemų, tarp jų ir mokytojo asmenybės struktūros,<br />
pašaukimo, autoriteto, buvo sprendžiamos neautoritarinio ugdymo sąlygomis<br />
nepriklausomoje Lietuvoje.<br />
Metodai. Istorinis-priežastinis, aprašomasis-lyginamasis.<br />
Hipotezė: Nepriklausomos Lietuvos pedagoginėje mintyje mokytojo autoritetas<br />
laikomas viena iš reikšmingiausių asmenybės ugdymo sąlygų ir priemonių.<br />
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ INTERPRETACIJA<br />
<strong>MOKYTOJO</strong> PASAULĖŽIŪROS IR <strong>AUTORITETO</strong> ĮTAKA UGDYMUI. Šios minties<br />
ištakų reikėtų ieškoti dar okupuotoje Lietuvoje (XIX a. antroji pusė–XX a.<br />
pradžia), kai Lietuvos žmonės boikotavo valdinę mokyklą ir joje dirbantį nevietinės<br />
kilmės mokytoją, nepriimtinų religinių įsitikinimų, negerbiantį tautos<br />
tradicijų, kalbos, neprisitaikantį prie žmonių dvasios ir neatsiliepiantį į jų poreikius<br />
1 .<br />
Mokytojas visada gauna visuomenės, šeimos įgaliojimus, visada tikimasi,<br />
kad jis tuos įgaliojimus vykdys: auklės ir mokys vaikus tokia dvasia, kokia<br />
pageidauja tėvai. Tik vykdydamas šiuos įgaliojimus, mokytojas įgyja pasitikėjimą,<br />
taigi ir autoritetą.<br />
Mokytojo pasaulėžiūros idėja pookupaciniais metais (1918–1940) Lietuvoje<br />
buvo gyva dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia dėl nedarnių šeimos ir<br />
mokyklos santykių okupacijos laikotarpiu – šalies žmonių patirta skriauda dėl<br />
to, kad neturėjo teisių patenkinti prigimtinį poreikį šviestis apskritai, dar nebuvo<br />
nuslopusi.<br />
Demokratiniu keliu eiti pradėjusios Lietuvos žmonės dideles viltis dėjo į<br />
švietimą, tikėdamiesi, kad mokyklų organizacija ir ugdymo turinys patenkins<br />
pasaulėžiūrinius ir kitus poreikius. Tai išsamiai išnagrinėta R.Motuzos disertacijoje<br />
2 .<br />
Jau pirmosiose nepriklausomybės laikotarpio publikacijose skelbiama idėja,<br />
kad svarbu sukurti racionalią mokyklų sistemą, kurioje būtų vietos privačioms<br />
mokykloms, nes tik veikiant mišriai, t.y. valstybinių ir privačių mokyklų<br />
sistemai galima patenkinti tėvų poreikius – parinkti vaikams auklėjimo<br />
––––––––––––––––––––––<br />
1<br />
M. Karčiauskienė, Mokykla ir pedagoginė mintis XIX a. II pusėje, Vilnius: VU, 1983,<br />
p. 113–115.<br />
2<br />
R. Motuzas, Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos raidos 1918–1940 metais<br />
pedagoginės kryptys. (Disertacija), Vilnius, 1994, p. 62–64.<br />
425
Change language