MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT ...

*13
MOKYTOJO AUTORITETO VAIDMUO VYKSTANT
NEAUTORITARINIAM UGDYMUI
labai svarbu, kad ugdytojo įtaka ugdytiniui vyktų pagal visus pedagogikos
principus.
Apie fizines ir dvasines mokytojo savybes S.Šalkauskis rašė išsamiai. Jis
pagrindė protinių, arba intelektinių, moralinių, arba dorinių, ir fizinių savybių
reikšmę ugdymo procese.
Vertindamas auklėtoją doriniu požiūriu, viena iš svarbiausių dorybių vadino
tvirtą būdą, gebėjimą vadovauti auklėtiniui savo valios galia, kad šis nenueitų
ten, kur jį skatina eiti jo paties užgaidos ir vertės neturintys polinkiai. Beje,
pedagogo valios tvirtumo reiškimo netraktavo kaip prievartos – tvirtumas ir
reiklumas turi būti nuspalvintas kantrumu ir dideliu švelnumu, mokėjimu susieti
moralinę jėgą su švelniu gerumu ir tuo sužadinti auklėtinių meilę ir klusnumą.
Profesorius išskyrė dar kelias mokytojo autoritetą stiprinančias savybes:
– dorinis tiesumas, kuris leidžia matyti tiek savo, tiek mokinių trūkumus;
– džiugi dvasios ramybė, kuri padeda palaikyti jaunatvišką mokinių dvasią;
– atsidavimas mokiniams, jų gerovei reiškiasi nesavanaudiška nuostata tarnauti
mokiniams ir jų reikalams;
– bešališkumas, leidžiantis formuotis teisingiems mokytojų ir mokinių
santykiams.
Taigi – mokytojas auklėja mokinius visa savo esybe. Laikydamasis tokių
pažiūrų, profesorius pabrėžė, kad tie pedagogai, kurie nekreipia dėmesio į savo
išvaizdą, į „fizines kokybes“, – nepanaudoja savo darbe visų ugdomųjų
priemonių ir iš dalies sunkina savo darbą.
Ši mintis ryški jo nustatytuose mokytojo tinkamumo dirbti kriterijuose
(mokytojas privalo turėti bent minimalių pedagogo gabumų, turi būti teoriškai
pasirengęs, įgijęs praktinės patirties, faktiškai gebąs dirbti pedagoginį darbą).
Be kitų savybių, rodančių faktinį mokytojo gebėjimą dirbti pedagoginį darbą
(mokytojo atsidavimo šiam darbui, entuziazmo siekiant tikslo, susižavėjimu
kuriamuoju tikslu), profesorius išskyrė fizinę prigimtį ir išorę. Žmogus be sveikatos,
be tvirtų nervų, be patrauklios išvaizdos (su ryškiu fiziniu defektu) turi
mažiau galimybių sėkmingai dirbti ugdomąjį darbą negu tas, kuris šitų trūkumų
neturi. Todėl suformulavo mokytojams uždavinį – sąmoningai rūpintis savo
išore, kūno kalba: mokytojo veidas turi būti malonus, atviras ir dvelkiantis pasiryžimu;
apranga visuomet paprasta, bet švari, tvarkinga, laikysena rami, tvirta ir
tikslinga; mokytojas neturi svyruoti, nepasitikėti savimi, juokingai gestikuliuoti;
jam būtina gera akis, jautri klausa, skambus ir malonus balsas.
Kaip minėta, S.Šalkauskio darbuose ryški mintis, kad nuo dorinių, protinių
ir fizinių savybių priklauso jo autoritetas. Fizinės savybės turi mažesnę reikšmę
negu dorinės ir intelektinės, tačiau „esant lygioms visoms kitoms sąlygoms,
daugiau autoritetingumo įgis mokinių akyse tas mokytojas, kuris neturi
437