Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekos struktūra ...

NACIONALINIO M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS
BIBLIOTEKOS STRUKTŪRA, RINKINIAI, PERSPEKTYVOS
Parengė Violeta Karmalavičienė
Pristatydama Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus biblioteką, jos struktūrą ir
perspektyvas, norėčiau trumpai paminėti svarbiausius bibliotekos raidos bei dabarties gyvavimo
momentus.
M.K.Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka yra viena seniausių Kaune. Kiek žvilgtelėję istorijon,
regime, kad 1921 m. gruodžio mėn. 13d. buvo paskelbtas „M.K.Čiurlionies Galerijos
įstatymas“. Jame teigiama, kad „daugiau teoretiškai negu praktiškai pradėjusi gyvuoti,
Galerija 1924 m. perėmė savo žinion Lietuvių meno kūrėjų draugijos manomų steigti Meno
rūmų turtą iš 167 eksponatų ir buvusius lietuvių Dailės draugijos liaudies meno rinkinius iš
1534 eksponatų.“ Toliau sakoma, kad „nuo įstatymo priėmimo iki 1924 m. pradžios, dėl
tinkamos patalpos stokos, minimi eksponatai buvo įvairiose vietose sukrauti ir tik dabar buvo
galima juos surinkti Švietimo Ministerijos patalpos–trijuose kambariuose.“ Taigi, sužinome,
kad „1924 m. liepos 25 d. buvo pradėti, o 1925 m. pabaigoje baigti statyti laikinieji galerijos
rūmai.“ Na, o „1925 m. rugsėjo mėn. 24–29 d.d. dar ne visai užbaigtuose rūmuose buvo
surengta jubiliejinė M.K.Čiurlionies kūrinių paroda. Tų pačių metų gruodžio mėn. 13 d. jau
užbaigtuose rūmuose galerija buvo atidaryta visuomenei lankyti.
Galerijos atidarymo metu, jos eksponatų skaičius siekė 4.528 (taip pat buvo įsigijusi 40 knygų
už 1442 Lt “) 1 .
Vadinasi, biblioteka kaupėsi iš lėto , jos fondai formavosi, turtėjo pamažu:
1926 m. – 18 knygų įsigyta už 109,85 Lt
1927 m. – 17-už 1213,59 Lt
1928 m. – 18-už 1032,65 Lt
1929 m. – 16-už 355,96 Lt.
1930 m. – 9-už 415,- Lt
Tokiu būdu, 1931 metais bibliotekoje jau buvo 118 knygų už 4569,- lt. 05 ct.
1936 m. spalio 22 d., paskelbus Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymą, jau nuo lapkričio mėn. 1
d. pradėjo veikti Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus su priešistoriniu, istoriniu, etnografiniu ir
meno skyriais.
Meno skyrius, (M.K.Čiurlionies galerija), pasak muziejaus tarybos sekretoriaus Viktoro
Kuprevičiaus, buvo atidarytas be didesnio vargo, nes visa šiame skyriuje eksponuota medžiaga,
jau ir anksčiau (M.K.Čiurlionies Galerijos savarankiško gyvenimo laikais) buvo paruošta
ekspozicijai. Kadangi Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus bibliotekos užuomazga tenka laikyti
buvusios M. K. Čiurlionio galerijos muzeologinio turinio knygų rinkinį, imant chronologine
tvarka, muziejaus bibliotekos augimas atrodė taip:
1936 m. iš prijungtos prie Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus M.K.Čiurlionies Galerijos
perimta 376,
1937 m. 104 tomai;
1938 m.–iš Kauno miesto muziejaus įsigyti 433 tomai;
iš Valstybinės Archeologijos komisijos 807 tomai;
1 M.K. Čiurlionies Kūrinių katalogas, K.,VD kult.Muz. ir M.K.Čiurlionies galerija, leid.Nr.1, 1937m., P.13..

iš muziejaus Istorinio skyriaus (dr. M. Račkaus biblioteka) 2 1184 tomai;
taip pat įsigyta bei gauta iš užsienio muziejų ir kitomis aplinkybėmis – 329, o 1939 m. – 146
tomai;
iš viso 1936 1939 m. įsigyta 3374 tomai, tačiau 182 iš jų perduoti Kauno Universitetui bei
Lituanistikos institutui, kaip neatitinkantys savo turiniu V.D.Kultūros muziejaus uždavinių.
Toliau P.Galaunės ataskaitoje pabrėžiama, kad „visos bibliotekos knygos–tik muziejinio turinio
literatūra, kuri sudarė vadinamą parankinę muziejiniam darbui biblioteką. Ja veik išimtinai
naudojasi muziejaus administracija. Dėl šios rūšies literatūros stokos mūsų kitose
3
bibliotekose, ja kartais naudojasi įvairių profesijų pašaliniai asmens.“
Tad, jeigu minėtas keturiasdešimt muzeologinio pobūdžio knygų laikysim bibliotekos
užuomazga, įkūrimo pradžią galėtume datuoti 1921-uosius metus, nors pirmasis įrašas
inventorinėje knygoje 1924 m.
*********
Muziejaus biblioteka nėra didelė apimtimi, tačiau nepaprastai reikšminga savo turiniu. Ir jos
formavimosi pradžioje, ir dabar, kasmet įsigyjama kiekybiškai nedaug, bet kokybiškai itin
vertingi meno, kultūros leidiniai.
Dabar biblioteka komplektuoja ne tik Lietuvoje, bet ir svetur leidžiamus, su dailės bei kultūriniu
gyvenimu susijusius spaudinius. Šiuo metu joje sukaupta per 34 tūkst. vienetų meno teorijos,
estetikos, liaudies meno, vaizduo jamojo bei taikomojo-dekoratyvinio meno, architektūros,
paminklų apsaugos ir restauravimo, dizaino, meninės fotografijos klausimais. Įvairus ir
komplektuojamų dokumentų pobūdis: monografijos, dailės kūrinių ir meninės fotografijos
albumai, reprodukcijos, atvirukai, meno periodika ir kt.
Formuojant bibliotekos fondą, daug dėmesio skirta meno enciklopedijų, žinynų, bibliografinių
leidinių kaupimui. Informacinį fondą papildo Lietuvos ir kt. pasaulio šalių dailės muziejų–tokių
kaip Londono Viktorijos ir Alberto, Nanto muziejaus Prancūzijoje (Musee des Beauch-Arts
Nantes), Orsė (Orsay) muziejaus Paryžiuje, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos ir
daugelio kt. šalių dailės muziejų rinkinių katalogai, taip pat pasaulio parodų ir aukcionų–tokių
kaip, pavyzdžiui, Sotheby`s, Christie`s ir kt. katalogai, meno žurnalai, tęstiniai leidiniai. Gana
gausus pasaulio muziejų albumų ir vadovų po kultūrines paminklines vietas rinkinys. Nemažai
sukaupta senųjų Lietuvos meno, itin retų užsienio kraštų leidinių, išleistų 16-18 a., pradedant
istorinėmis kronikomis, baigiant įvairių pasaulio vietų religiniais raštais, mums vertingais savo
poligrafine kokybe bei originaliomis iliustracijomis.
Bibliotekoje saugomas ir žymių Lietuvos bei išeivijos dailininkų palikimas–asmeninės
bibliotekos: Petro Rimšos (2163 vnt.), Jono Šileikos ( 446 vnt.), Ievos Andriulytės-Aleksienės
(apie 158vnt.), Petro Stausko (196 vnt.), Aleksandro M.Račkaus (728 vnt.). Nors, kaip jau
minėjau, pagal 1938 metų ataskaitas, perduota 1184 vnt., 57 nurašyta, 43 perduota kitoms
bibliotekoms, o kur nukeliavo likusios 456 A.M.Račkaus knygos–dar reikia aiškintis; jog tai itin
2 Šiuos duomenis Lietuvių enciklopedija patikslina taip: „jau 1931 m. A.M.Račkus buvo surinkęs didžiausią pasaulyje
Lietuvos numizmatinę kolekciją, pasižyminčią variantų gausumu ir unikumais. 1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso metu,
Lietuvos valdžios kviečiamas, A.M.Račkus suruošė savo muziejaus parodą VDU rūmuose, paskui perkėlė ją į Vytauto
D.Kultūros muziejaus patalpas . Čia buvo išstatyta numizmatikos rinkinys, įvairūs geologijos, mineralogijos, zoologijos
srities eksponatai ir ypač gausi medžiaga JAV lietuvių draugijų bei kultūriniam gyvenimui pažinti. .Po parodos visus
eksponatus (apie 81.000) įsigijo švietimo ministerija; jie sudarė pagrindą Vytauto D. Kultūros muziejaus istorinio skyriaus,
kurio vedėju Račkus buvo 1936 XI 1 – 1938 IV 1. Vėliau iš to rinkinio nemaža eksponatų perduota ir kitoms įstaigoms:
VDU mineralogijos-kristalogijos kabinetui, zoologijos kabinetui, geologijos kabinetui, VDU bibliotekai ir kt.“ - Lietuvių
enciklopedija, t.24, - Bostonas, 1961. – P.328.
3 M.K.Čiurlionies galerija 1925 – XII-13 – 1930: penkerių metų darbo ataskaita. Sudarė P.Galaunė, Kaunas, 1931. – P.42 -
43.

vertinga retų 16-17 a. numizmatikos leidinių kolekcija, galima spręsti iš vieno pavadinimo, kurio
citata, t.y., Nijolės Kukevičienės atliktas pažodinis vertimas iš senosios (gotikiniu šriftu)
vokiečių kalbos, skamba taip:
„Naujoji pinigų knyga, kurioje visokio dydžio, didelės ir mažos, sidabrinės ir auksinės Romos
kaizerių kunigaikščių, prelatų, popiežių taipogi, o taip pat Ispanijos karaliaus, Prancūzijos,
Švedijos, Danijos, Škotijos, Šveicarijos, Italijos ir t.t. monetos, taip pat Senojo testamento
monetos“. Traktatas, išleistas Munchene, spausdintas Adamberge 1597 m.
Šiais, 2008 metais, skulptorė Jadvyga Klemkienė padovanojo savo asmeninę biblioteką ( 2038
vnt.), kurioje sukaupta veik visų Lietuvoje vykusių parodų katalogai, dailininkų monografijos,
įvairių meno šakų albumai, grožinės literatūros kūriniai apie žymiausius pasaulio menininkus.
Dar 1940 m., tuometiniam Vytauto Didžiojo Kultūros muziejui, perduota saugoti XXVII – ių
Knygos mėgėjų draugijos biblioteka (203 vnt), o 2000-aisiais metais–atkurtosios šios draugijos
naujai sukauptų leidinių biblioteka (105 pavadinimų, 259 vnt., su visa spinta), kurią perdavė
tuometinė Kauno kultūros rūmų direktorė, atkurtosios draugijos sekretorė Dalia Poškienė.
Unikalią vertę turi knygos su įžymių XIX –XX a. žmonių autografais, dedikacijomis (Vydūno,
I.Aleksienės , P.Rimšos, P.Galaunės, P.Kalpoko) bei šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio dailininkų,
rengusių savo kūrinių parodas M.K.Čiurlionio dailės muziejuje dedikuoti katalogai (pvz.:
Vance`o Kirkland, Guenther`o Uecker), knygos su nuosavybės ženklais, ypatingu įrišimu ,kaip
pvz. moderniosios dailės ir architektūros (Art Deco, Art Nouveau) ir pan.
*********
Muziejaus padaliniuose yra saugomos dailininkų memorialinės bibliotekos: itin vertinga, unikali
Adelės ir Pauliaus Galaunių namų biblioteka (per 12 tūkst. vnt). Beje, šiuose namuose 1930 m.
ir gimė idėja įkurti XXVII knygos mėgėjų draugiją, o pats P.Galaunė buvo draugijos
metraštininkas; todėl čia, autentiškoje draugijos inicialais papuoštoje spintoje (jos projekto
autorius dail. Vytautas Kazimieras Jonynas) puikuojasi visos XXVII knygos mėgėjų draugijos
knygos, P. Galaunės darbo kambaryje saugoma dalis bibliotekos, kuri ir buvo šiame kabinete,
jam gyvenant Vydūno alėjoje, o dalis atkelta iš Kanto gatvės, kur menotyrininkas gyveno nuo
septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio iki pat mirties (1988) . (Plačiau apie P.Galaunės
biblioteką kalbės Vaida Rakutienė).
Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje–per 2000 vnt. meno albumų, dailės
istorijos knygų, dailės parodų katalogų, žodynų, grožinės, religinės, visuomeninės, politinės
literatūros, įvairių organizacijų (pvz. Dailės draugijos) įstatų bei keletas senųjų, retų leidinių,
tarkim, 1769 m. leista etiketo knyga lenkų kalba, 266 įvairūs dailės žurnalai, leisti 1927 1965 m.
Mykolo Žilinsko palikimas–1290 vnt., Liudo Truikio–340 vnt. (dvi itin retos knygos: Les
qvatre Livres des Instituts de L`emperevr ivstinien, en latin et en francois. A Lyon, 1681
(Keturios imperatoriaus Justiniano nurodymų knygos lotyniškai ir prancūziškai.–Lionas, 1681),
Les Lettres de Pline le Jeune. Paris, 1760 (Plinijaus jaunesniojo laiškai. Paryžius, 1760), Juozo
Zikaro–200vnt. („Kostiumo istorija XIII-XVIIIa“, (be metų), leista Munchene) asmeninės
bibliotekos, kurias planuojame suvesti į bendrą muziejaus bibliotekos katalogą.
*********
Didelė dalis su M.K.Čiurlioniu ir jo kūryba susijusių leidinių, perduota 2003 m. įkurtam mūsų
padaliniui–M.K.Čiurlionio informaciniam centrui (per 1000 vnt.) bei dailininko
memorialiniam muziejui Druskininkuose (per 300 vnt.). Su šiuolaikinio meno informaciniais
leidiniais, albumais, katalogais galima susipažinti M.Žilinsko dailės galerijoje 2000 m. įkurtame
Šiuolaikinio meno ir informacijos centre (apie 600 vnt.).

2005 m., Lietuvos Istorinei Prezidentūrai tapus M.K.Čiurlionio muziejaus padaliniu, jame
pradėta formuoti skaitykla, kurioje jau galima rasti nemažai istorinės literatūros bei mokslo,
meno leidinių, atspindinčių Laikinosios sostinės gyvenimą, Lietuvos istoriją bei nūdieną (2533
vnt.).
Muziejaus dokumentacijos ir fototekos skyriuje saugomi itin reti XV–XX a. spaudiniai, kurių
didžioji dalis atkeliavo su kolekcininko Vlado Daumanto rinkiniu. Su juo taip pat supažindins
kolegė, muziejaus Dokumentacijos ir fototekos skyriaus vedėja Vaida Rakutienė.
*********
Muziejaus biblioteka ilgą laiką buvo įsikūrusi ankštose centrinių muziejaus rūmų patalpose. Kaip
žinia, netrukus biblioteka persikels į naują, modernų stiklo pastatą, kuris jau puikuojasi
Čiurlionio galerijos kieme (beliko tik sukonstruoti įrangą). Pagaliau turėsime erdvę skaityklą,
darbui patogius kabinetus, talpias saugyklas bei ekspozicijų salę. Greta įsikurs Muziejinės
dokumentacijos ir fototekos bei Skaitmeninimo skyriai, aprūpinti moderniausiomis
technologijomis. Nors tai daugiau mokslinė biblioteka, kurios fondai buvo komplektuojami
atsižvelgiant į dailės muziejaus mokslinio-tiriamojo darbo poreikius, tačiau ilgainiui kiek kito
bibliotekos funkcionavimo užduotys, pradėta atsižvelgti ir į akademinės bendruomenės (dailės,
kultūros baruose triūsiančių žmonių) interesus. Dabar mūsų tikslas, baigus spaudinių
rekatalogavimo bei įgyvendinus skaitmeninimo projektus, plėsti bibliotekos veiklos ir
elektroninių paslaugų spektrą, ir ne tik atverti savo naujų rūmų duris platesniam skaitytojų ratui,
bet integruotis į Lietuvos (LIBIS) bei Europos kultūros paveldo informacinę erdvę. Šiandien jau
nepakanka vien tik kaupti, saugoti bei pateikti skaitytojui rašytinį kultūros paveldą,
neišvengiamai kinta tikslų kokybė, judama bibliotekos modernizavimo linkme, privaloma kurti
informacijos bankus, teigti paslaugas internetu, prisidėti prie visoms Lietuvos bibliotekoms
svarbaus uždavinio įgyvendinimo–internetinės visuomenės kūrimo.