Lietuviškos spaudos draudimo metu (1864-1904 ... - Vilnijos vartai
Lietuviškos spaudos draudimo metu (1864-1904 ... - Vilnijos vartai
Lietuviškos spaudos draudimo metu (1864-1904 ... - Vilnijos vartai
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ŠLEIVYS KAZIMIERAS, JONO<br />
Kunigas, knygnešys<br />
Gimė 1872 m. gruodžio 14(2) d. Kandriškio kaime, Panevėžio apskrityje. Mirė 1943 m.<br />
balandžio 17 d. Gaurėje, Tauragės rajone. Palaidotas Gaurės bažnyčios šventoriuje.<br />
Baigė Panevėžio realinės mokyklos keturias klases, 1890 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.<br />
Mokydamasis seminarijoje dalyvavo seminaristų organizacijos Lietuvos mylėtojų draugijos veikloje.<br />
Vienas iš draugijos tikslų buvo remti lietuvišką spaudą, ją platinti. Aktyviai darbavosi ir slaptoje<br />
Šv. Kazimiero draugijoje. 1894 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Šiaulius. Čia netrukus<br />
įsitraukė į lietuvių sąjūdį, kartu su kunigu J. Remeikiu pradėjo platinti lietuvišką spaudą. Religinio<br />
turinio knygas platino atvirai, kalėdodamas. Slaptai platino anticarinio turinio leidinius, Žemaičių ir<br />
Lietuvos apžvalgą ir kt. Viena iš lietuviškos <strong>spaudos</strong> slėptuvių buvo žandarų arklidėse – papirkti<br />
žandarai čia paslėpdavo lietuviškas knygas.<br />
1899 m., įskundus gimnazijos kapelionui J. Rodzevičiui, buvo perkeltas į Ukmergę. Čia taip<br />
pat platino lietuvišką spaudą. Kartu su V. Opulskiu pasirūpino lietuviškų giedojimų įvedimu<br />
bažnyčioje. Taip pat dalindavo šv. Kazimiero paveikslėlius su lietuviškais įrašais. Prasidėjus<br />
Ukmergės miesto mokyklos moksleivių bylai dėl lietuviškos <strong>spaudos</strong> platinimo, 1899 m. buvo<br />
kaltinamas šios <strong>spaudos</strong> platinimu tarp moksleivių ir lietuvybės kurstymu – pokalbius su mokiniais<br />
apie lietuvių priespaudą bei būtinybę iš jos išsivaduoti. Ukmergės byla tęsėsi iki 1902 m. pradžios.<br />
Caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu K. Šleivys buvo dvejiems metams ištremtas. Bausmę atliko<br />
Charkove (Ukraina).<br />
1901 m. perkeltas į Kulius (Plungės r.) vėl aktyviai įsitraukė į knygnešystę. Po ištrėmimo<br />
grįžo į Kulius ir tik 1905 m. paskirtas Pašaltuonio filijos (Jurbarko r.) vikaru. Rūpinosi parapijiečių<br />
švietimu: organizavo lietuvišką pradžios mokyklą, parapijos salėje atidarė skaityklą. 1918 m.<br />
perkeltas klebonu į Gaurę (Tauragės r.).<br />
Literatūra ir šaltiniai:<br />
1. Kaluškevičius, Benjaminas. Šleivys Kazimieras: [apie jį] / Benjaminas Kaluškevičius,<br />
Kazys Misius // Kaluškevičius Benjaminas, Misius Kazys. Lietuvos knygnešiai ir<br />
daraktoriai, <strong>1864</strong>-<strong>1904</strong>: [žinynas]. - Vilnius, 2004. - P. 471.<br />
2. Kviklys, Bronius. Ukmergė. - Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių<br />
istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. - Vilnius, 1991. - T. 2, p. 469.<br />
34
Change language