Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis. Zavišos. - Panevėžio rajono ...

Panevėžio rajono savivaldybės administracija
Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis.
Zavišos
Konferencijos, įvykusios 2009 m. balandžio 17 d.,
pranešimų tezės
Panevėžys 2009

Panevėžio rajono savivaldybės administracija
Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis.
Zavišos
Konferencijos, įvykusios 2009 m. balandžio 17 d.,
pranešimų tezės
Panevėžys 2009

UDK 908.474.5 (063)
DV 11

Zavišos
Petras Juknevičius
Zavišų giminė nuo seno žinoma Lietuvos Didžiojoje
kunigaikštystėje (LDK). Pagal herbus išskiriamos kelios šios giminės
šakos. Su Panevėžio kraštu labiausiai susiję Zavišos turėję Zadoro
herbą. Vėliau viena šio herbo bajorų atšaka įgijo Daugėlų pavardę, kita
– Zavišų.
Bene pirmasis šios giminės atstovas – karaliaus Kazimiero
Jogailaičio dvariškis Jonas Zaviša, istoriniuose dokumentuose
paminėtas 1491 metais. Jis turėjo 6 vaikus: Joną, Jurgį, Mikalojų,
Mykolą, Adriejų ir Daratą. Jonas Jonavičius Zaviša, 1519 m. LDK
pastalininkas, buvo vedęs Mariną Dorgevičiūtę. Jurgio žmona buvo
Elžbieta Dorgevičiūtė. Mykolas tapo kunigu (1516 m. Pabaisko
klebonas). Andriejus Zaviša buvo vedęs du kartus: apie pirmąją žmoną
duomenų nėra, o antroji – Barbora Kiežgailaitė.
Jurgis Zaviša ir Elžbieta Dorgevičiūtė-Zavišienė turėjo 4 vaikus:
Mikalojų, Kristupą, Albrechtą ir Joną. Mikalojus 1536 m. vedė
kunigaikštytę Oną Palubinskaitę. Kristupas 1546 m. minimas kaip
karaliaus maršalka, buvo vedęs Jadvygą Malcheruvną. Albrechtas
(Olbrycht) minimas 1541 m. šaltiniuose. Karaliaus dvariškis Jonas,
minimas 1541 m., buvo vedęs Hanną Kuncevičuvną (Kuncewiczówna).
Minsko vaivada Andriejus Jonovičius Zaviša su pirmąja žmona
sugyveno dukterį Oną, su antrąja – Barbora Kiežgailaite – sūnus
Mikalojų, Joną, Malcherą, Stanislovą ir Daratą. Žymiausias jų –
Malcheras, karaliaus dvariškis, 1588 m. tapęs Vitebsko kaštelionu.
XVII a. Zavišos taip pat užėmė įvairias pareigas LDK. Giminė
plačiai žinoma Ukmergės paviete. Giminės šiame paviete pradininkas
(šaltiniuose vardas neminimas) turėjo du sūnus: Stanislovą ir Mykolą, o
jo brolis Mikalojus buvo Ukmergės vėliavininkas.
Stanislovas Zaviša buvo vedęs Kaminskaitę, su kuria turėjo
dukterį Oną ir sūnų Kristupą, vedusį Oršos pakamario dukrą
Zienovičiūtę. Jie turėjo 9 vaikus: 5 dukras ir 4 sūnus.
Šaltiniai dar mini Kasparą Jonavičių Zavišą-Daugėlą, ir Joną
(1597–1621), nuo 1656 m. tapusį Vilniaus vyskupu.
Už karinius nuopelnus šaltiniuose giriamas K. Zaviša,
turėjęs dvarų apie Jonavą.
XVIII a. pirmiausia minėtinas Minsko vaivada Kristupas Zaviša
(1666–1721), dalyvavęs XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios kovose

švedų pusėje. Jis parašė atsiminimus, svarbius to meto Lietuvos istorijai
„Pamiętki Krzysztofa Zawiszy wojewody Minskiego (1666–1721)“,
išleistus 1862 m. (red. J. Bartoszewicszius). Be to, išspausdino
„Arnulfus“ 1679 m. (eiliuotos apysakos), „Propositiones christiano
politicae“ 1695 m. ir kt.
XVIII a. Zavišos turėjo dvarų Kėdainių krašte. Žymiausi giminės
atstovai – Kauno ginklininkas Petras Zaviša ir Šventybrasčio bažnyčios
fundatorius Ignas Zaviša.
XIX a. pirmojoje pusėje Zavišų giminės atstovai (I. Zaviša, S.
Zaviša) pasisakė už baudžiavos panaikinimą. Zavišos dalyvavo 1830–
1831 metų sukilime.
XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje dabartiniame
Panevėžio rajone Zavišos turėjo šiuos dvarus: Jotainių, Linkavičių
(Slabados), Slabados.
Jotainių dvaras
Karolina Trebaitė, Petras Juknevičius
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Jotainių dvaras paminėtas
1564 m. Nuo XVI a. iki XX. a. vidurio dvarą valdė Šiukštos, Zavišos,
Belozarai, Šiukštos, Lukianskiai, galiausiai vėl Zavišos.
J. Kurčevskis mini, kad XVIII amžiuje I. Šiukštos rūpesčiu dvare
buvo įrengta koplyčia. B. Kviklys patikslina, kad koplyčią aptarnaudavo
kunigas – dvaro kapelionas. Vėliau koplyčia buvo nugriauta. Pijorų
vizitatoriai savo ataskaitoje mini, kad 1789 m. Jotainiuose Lukianskio
dvare veikė mokykla.
Toliau apie Jotainių dvarą žinių terandame tik XIX a.
dokumentuose. Tiesa, giminės pėdsakus Jotainiuose galima atsekti tik
nuo Michailo Zavišos. Iš jo paveldėjo Juozapas. Žinomi du jo sūnūs:
Aleksandras Jonas ir Antanas Pranas Stanislovas. Pastarasis gavo Ūdrų
dvaro valdą, o Jotainių dvarą 1835 m. paveldėjo Aleksandras Jonas. Iš
jo dvarą paveldėjęs sūnus Kazimieras Ipolitas buvo vedęs Mariją
Antoniną Malevičiūtę ir užaugino 6 vaikus: Jurgį Aleksandrą,
Aleksandrą, Mariją Magdaleną, Kristiną Juzefą, Joną Kazimierą ir
Andriejų.
Kazimieras Ipolitas Zaviša buvo baigęs Peterburgo Kelių
inžinierių institutą. Dirbo Rusijoje, dalyvavo tiesiant Sibiro geležinkelį.

Sukaupęs kapitalo, grįžo į Jotainius ir čia pastatė centrinius dvaro
rūmus.
1882 m. Jotainių dvarui priklausė 124 dešimtinės dirbamos, 3
dešimtinės netinkamos dirbti žemės ir 153 dešimtinės miško. 1902 m.
dvare buvo 20 gyventojų. 1923 m. dvare užrašytas 1 ūkinis kiemas su 66
gyventojais. 1940 m. nacionalizuojant dvarą jo savininkė Kristina
Zavišaitė turėjo 80 ha žemės.
Dvare buvo meno vertybių, daugiausia knygų. Jų likimas
nežinomas.
Pokario metais nacionalizuotame dvare įsikūrė
psichoneurologinis pensionatas.
1992 m. inventorizuojant dvaro sodybą buvo užfiksuoti 6 dvaro
pastatai: rūmai, svirnas, kluonas, 2 arklidės ir tvartas. Iki šių sienų
neišliko kluonas ir tvartas.
Likę parko fragmentai. Alėjos gale yra dvaro kapinaitės.
Ūdrų dvaras
Rūta Grincevičiūtė
Dešiniajame Nevėžio krante yra eilė Vadaktų dvarų. Anksčiau
tokiu pavadinimu galėjo būti vadinamas ir Ūdrų dvaras. Dabartiniu
pavadinimu jo istoriją galima atsekti tik nuo XIX a. Tuomet dvarą valdė
Valerijonas Zaviša, Pranciškaus sūnus. XX a. pradžioje Ūdrus įsigijo
inžinierius Antanas Zaviša.
1902 m. dvare gyveno 10 žmonių. 1923 m. Ūdruose užfiksuoti 4
ūkiniai vienetai su 39 žmonėmis.
Antanas Zaviša buvo vedęs Aliną Lappo. Jie užaugino du sūnus:
Bogdaną ir Olesį. Dvarą paveldėjo Bogdanas, dirbęs Kaune žurnalistu.
Olesis tuo metu gyveno Lenkijoje.
1940 m. nacionalizuojant dvarą, savininke nurodyta Celina
Zavišienė. Ji turėjo 81,83 ha žemės.
Dvaro sodyba palyginti neblogai išsilaikė pokario metais. 1989 m.
inventorizuojant dvaro parką, buvo užfiksuoti 8 dvaro pastatai: rūmai,
grūdų sandėlis, kluonas, kumetynas, kluonas, tarnų namas, tvartas,
kumetynas. Vertingiausi ansamblyje – eklektiniai rūmai, dviaukštis
medinis svirnas ir fachverkinės konstrukcijos kumetynas. Deja, 1997 m.
svirnas nugriautas. Neišliko ūkiniai pastatai.

Parkas apleistas, atvirose erdvėse piktžolėtas. Link Svirnupio –
ganyklinė pieva. Parke auga 9 vietinės medžių rūšys, 1 introdukuota;
krūmų – 1 vietinė rūšis ir 5 introdukuotos.
Linkavičių (Slabados) dvaras
Simona Švitinytė
Istoriniuose šaltiniuose Linkavičių dvaras ir kaimas pirmą kartą
paminėti 1585 metais.
Dvarą valdė Siručiai, Prozorai, galiausiai jis atiteko Zavišoms.
1825 m. Linkavičių dvare veikė audinių žvilginimo dirbtuvė ir
vienintelė to meto Lietuvoje vario 1iejykla. 1859 m. dvare buvo spirito
varykla ir malūnas. Dvare gyveno 30 žmonių. 1881 m. dvaro savininkui
Valerijonui Zavišai priklausė 735 dešimtinės dirbamos ir 35 dešimtinės
netinkamos dirbti žemės bei 350 dešimtinių miško. K. Gukovskis rašo,
kad dvare buvo išvystyta paukštininkystė: pardavimui auginti kalakutai,
žąsys. Dvaro laukuose buvo įdiegta daugialaukė sėjomaina. Dvare buvo
garinė kuliamoji.
1902 m. Linkavičių dvare gyveno net 107 žmonės. 1923 m. čia
buvo 7 ūkiniai kiemai su 45 gyventojais.
Nacionalizuojant dvarą 1940 m. jo savininkams priklausė 105,51
ha žemės. Dvare buvo meno vertybių, kurių tarpe 3 XVIII šimtmečio
Zavišų giminės portretai.
1941 m. dvaro savininkai buvo ištremti į Sibirą.
Dvaro žemė buvo perdalinta 1944 m.
1990 m. inventorizuojant buvusio dvaro parką užregistruota 16
pastatų ir vandens malūno griuvėsių fragmentai.
Parkas – ekstrovertas, pereinantis į gretimas teritorijas. Jame auga
6 vietinės ir 4 introdukuotos medžių rūšys, krūmų atitinkamai – 3
vietinės ir 3 introdukuotos rūšys. Gausiausiai paplitę medžiai –
paprastieji klevai, labiausiai paplitę krūmai – alyvos.

Kitos Zavišų valdos
Rasa Urbonaitė, Petras Juknevičius
XVI šimtmetyje Zavišos minimi Vilniaus krašte, kur, be abejonės,
jie turėjo ir dvarų. Yra užuominų, kad jiems priklausė ir Vaškų dvaras.
XVII amžiuje Zavišos turėjo dvarų apie Jonavą. Istoriniuose
dokumentuose minimi jų valdyti Jonavos, Šilų, Montrimiškių ir kiti
dvarai.
XVIII amžiuje Zavišų pėdsakai jau aptinkami Kėdainių krašte.
Pirmiausia minėtinas neblogai iki mūsų dienų išlikęs Apytalaukio
dvaras. Iš turimų duomenų galima spręsti, kad šis dvaras Zavišoms
priklausė visą XVIII šimtmetį. Zavišų nuosavybėn iš Šiukštų perėjęs
Apytalaukis, XIX a. pradžioje vedybų keliu atiteko Zabieloms. Jie XIX
a. viduryje sukūrė dabartinį dvaro ansamblį.
XIX a. Zavišos turėjo puikią vilą Kėdainiuose.
Nebeišlikęs kairiajame Nevėžio krante buvęs Ignacogrado dvaras,
pavadintas Ignoto Zavišos garbei. Vedybų keliu XIX a. viduryje
dvaras atiteko Geištorams. Vieną iš 1863–1864 m. sukilimo vadovų
Jokūbą Geištorą ištrėmus į Sibirą, dvaras buvo atiduotas Stolypinams.
Ignacogrado dvarininkas I. Zaviša 1744 m. pastatė Šventybrasčio
katalikų bažnyčią.
Tarp Šventybrasčio ir dabartinio Panevėžio rajono ribos yra
Zavišinė – dar viena Zavišų valdų. Paskutinis šio dvaro savininkas
buvo Jaroslavas Vainauskas. Dvaro rūmai nugriauti pokario metais.
Parke auga skirpstai, ąžuolai.

Tezių autoriai
Rūta Grincevičiūtė, Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto
studentė.
Petras Juknevičius, istorikas, Panevėžio rajono savivaldybės
administracijos vyr. specialistas paveldui.
Simona Švitinytė, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos
fakulteto studentė.
Karolina Trebaitė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto
studentė.
Rasa Urbonaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų
fakulteto studentė.
Turinys
Juknevičius P. Zavišos
Trebaitė K., Juknevičius P. Jotainių dvaras
Grincevičiūtė R. Ūdrų dvaras
Švitinytė S. Linkavičių (Slabados) dvaras
Urbonaitė R., Juknevičius P. Kitos Zavišų valdos.
Tezių autoriai
Konferencijos rėmėjas – kolekcininkas ir privataus muziejaus
įkūrėjas Klementas Sakalauskas
Sudarytojas ir redaktorius
Petras Juknevičius
Rinko ir maketavo Svetlana Jerpyliova
Techninis redaktorius Justina Panavaitė
Spaudė UAB „Sagra“, Stoties 42, Panevėžys
Tiražas 100
Panevėžys 2009