JŪRA IR APLINKA, 2010, 1 (18) TURINYS Sandra DabkutÄ, Rita ...
JŪRA IR APLINKA, 2010, 1 (18) TURINYS Sandra DabkutÄ, Rita ...
JŪRA IR APLINKA, 2010, 1 (18) TURINYS Sandra DabkutÄ, Rita ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
JŪRA <strong>IR</strong> <strong>APLINKA</strong>, <strong>2010</strong>, 1 (<strong>18</strong>)<br />
<strong>TURINYS</strong><br />
<strong>Sandra</strong> Dabkutė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė. Aplinkos taršos sunkiaisiais metalais įvertinimas<br />
biotestavimo metodu<br />
Jana Gotalskaja, Algimantas Petraitis. Paukštvanagio (Accipiter nisus Linnaeus, 1758) ir<br />
paprastojo suopio (Buteo buteo Linnaeus, 1758) sezoninės migracijos Palangos pajūryje ypatumai<br />
Ieva Jokubauskaitė, Dalia Ambrazaitienė, Alvyra Šlepetienė. Anglies struktūriniai pokyčiai<br />
degraduojančiuose dirvožemiuose<br />
Dalia Juškevičienė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė. Aplinkos veiksniai, turintys įtakos vandens grybų augimo<br />
intensyvumui ir rūšinei sudėčiai stovinčio ir tekančio vandens ekosistemose<br />
Mindaugas Klimas, Dalia Ambrazaitienė. Moliuskų rūšinė įvairovė Platelių ir Kapstato ežeruose<br />
Tadas Mėžinys, Dalia Ambrazaitienė. Kurtuvėnų regioninio parko drugių Lepidoptera rūšinė<br />
bioįvairovė<br />
Milda Norkutė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė. Vabalų (Coleoptera) įvairovės ir gausumo sezoninė dinamika<br />
Kuršių nerijos nacionalinio parko išdegusioje teritorijoje<br />
Kęstas Plauška, <strong>Rita</strong> Jankauskienė, Romas Statkus. Verslinės žvejybos Baltijos jūros Lietuvos<br />
ekonominėje zonoje poveikis priekrantės žuvų bendrijai<br />
Simona Šadreikaitė, Dalia Ambrazaitienė, Audronė Žukauskaitė. Naftos produktais užteršto<br />
dirvožemio mikroorganizmų aktyvumo kitimas<br />
Karolis Šežikas, Antanas Kontautas. Kuojų (Rutilus rutilus) augimas eutrofiniuose ežeruose<br />
Samanta Trumpytė, Darius Daunys. Rytų Atlanto paprastųjų ruonių (Phoca vitulina) jauniklių<br />
mityba ir augimas nelaisvėje<br />
Rūta Vaicekauskaitė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė. Krevečių Palaemon elegans mityba ir populiaciniai<br />
parametrai Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje<br />
Apžvalga<br />
Dalia Baziukė. Respublikinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Fundamentiniai tyrimai ir<br />
inovacijos mokslų sandūroje <strong>2010</strong>“<br />
<strong>Sandra</strong> Dabkutė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė<br />
Klaipėdos universiteto Biologijos katedra<br />
Aplinkos taršos sunkiaisiais metalais įvertinimas biotestavimo metodu<br />
Anotacija<br />
Įvertinta galimybė pritaikyti biotestavimo metodą (agurkų sėklų daiginimas), nustatant sunkiuosius<br />
metalus žuvų raumenyse. Eksperimentiškai įvertintas sėklų dygimo specifiškumas skirtingų<br />
koncentracijų sunkiųjų metalų substratuose, analizuojant šaknų formavimosi skirtumus. Gauti<br />
rezultatai palyginti su atominės absorbcijos spektrometrijos metodo rezultatais.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: žuvų raumenys, sėklos, sunkieji metalai, biotestavimo metodas.
Jana Gotalskaja, Algimantas Petraitis<br />
Klaipėdos universiteto 1 Biologijos katedra, Ekologijos katedra<br />
Paukštvanagio (Accipiter nisus Linnaeus, 1758) ir paprastojo suopio (Buteo buteo Linnaeus,<br />
1758) sezoninės migracijos Palangos pajūryje ypatumai<br />
Anotacija<br />
Paukštvanagis ir paprastasis suopis yra plačiai paplitusios visoje Europoje paukščių rūšys. Lietuvoje<br />
tai gausiausiai perintys ir migruojantys plėšrieji paukščiai. Šalyje perinčios paukštvanagių<br />
populiacijos gausa vertinama 2000–4000 porų, paprastųjų suopių – 3500–6000 porų.<br />
Remiantis paukščių migracijos stebėsenos duomenimis, straipsnyje analizuojama šių rūšių<br />
migracijos fenologija, daugiametė gausumo dinamika, priklausomybė nuo meteorologinių veiksnių<br />
ir kitos migracinės charakteristikos.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: plėšrieji paukščiai, paukščių migracija, paukštvanagis, suopis,<br />
fenologija, gausumo dinamika, priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų.<br />
Ieva Jokubauskaitė, Dalia Ambrazaitienė, Alvyra Šlepetienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras<br />
Anglies struktūriniai pokyčiai degraduojančiuose dirvožemiuose<br />
Anotacija<br />
Dėl išaugusio antropogeninio poveikio kinta dirvožemio ekologinės funkcijos. Rūgštėjant<br />
dirvožemiams, kinta ir dirvožemių humusingumas. Tai turi įtakos dirvožemio derlingumui ir augalų<br />
mitybos režimui. Rūgščių dirvožemių kalkinimas, tręšimas ir daugiamečių žolių auginimas skatina<br />
organinių medžiagų sintezę ir jų kaupimąsi dirvožemyje. Šio darbo tikslas – parodyti, kaip keičiasi<br />
organinės anglies kiekis dirvožemyje ir humuso frakcinė sudėtis intensyviai naudojant trąšas<br />
(mineralines trąšas ir kalkes).<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dirvožemio organinė medžiaga, dirvožemio reakcija, kalkinimas,<br />
tręšimas.<br />
Dalia Juškevičienė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Aplinkos veiksniai, turintys įtakos vandens grybų augimo intensyvumui ir rūšinei sudėčiai<br />
stovinčio ir tekančio vandens ekosistemose<br />
Anotacija<br />
Vandens grybų pažinimas, jų funkcinės veiklos įvairiomis sąlygomis įvertinimas ir reguliavimas yra<br />
vienas iš svarbesnių ir perspektyvių mokslo uždavinių. Šiame straipsnyje analizuojama aplinkos<br />
veiksnių įtaka vandens grybų augimo intensyvumui ir rūšinei sudėčiai stovinčio ir tekančio vandens<br />
ekosistemose.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vandens grybai, augimo intensyvumas, rūšinė sudėtis, aplinkos<br />
salygos.
Mindaugas Klimas, Dalia Ambrozaitienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Moliuskų rūšinė įvairovė Platelių ir Kapstato ežeruose<br />
Anotacija<br />
Mokslo pasaulyje moliuskai vadinami biofiltratoriais. Jie maitinasi įvairiuose vandens sluoksniuose<br />
pakibusiomis dalelėmis ir sugeba filtruoti didelius vandens tūrius. Biofiltratoriai biologiniu būdu iš<br />
vandens telkinių valo įvairiausias medžiagas, taip pat ir teršalus. Darbo tikslas – ištirti Kapstato ir<br />
Platelių ežerų litoralinių zonų taškuose esančią moliuskų rūšinę įvairovę.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: biotopas, moliuskai, ežeras, bioįvairovė.<br />
Tadas Mėžinys, Dalia Ambrozaitienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Kurtuvėnų regioninio parko drugių Lepidoptera rūšinė bioįvairovė<br />
Anotacija<br />
Biologinė įvairovė yra vienas svarbiausių aplinkos komponentų, skatinančių gamtinių sistemų<br />
produktyvumą, funkcinę įvairovę, palaikanti gamtinės aplinkos rezistentiškumą, adaptaciją,<br />
atsistatymo gebą. Lietuvos biologinė įvairovė yra sudėtinė globalios gyvybės sferos dalis,<br />
priklausanti ne tik nuo Europos regione vykstančių procesų, bet ir nuo globalios kaitos, vykstančios<br />
visose Žemės sferose [3]. Šio darbo tikslas – nustatyti, kokios dieninių drugių rūšys gyvena<br />
Kurtuvėnų regioniniame parke, palyginti skirtingų biotopų drugių bioįvairovę ir drugių rūšinę<br />
įvairovę atsižvelgiant į tyrimo laiką.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: drugiai, bioįvairovė, Kurtuvėnų regioninis parkas, biotopas.<br />
Milda Norkutė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Vabalų (Coleoptera) įvairovės ir gausumo sezoninė dinamika Kuršių nerijos nacionalinio parko<br />
išdegusioje teritorijoje<br />
Anotacija<br />
Lietuvoje kasmet kyla apie 600–800 gaisrų, kurie pažeidžia apie 300 ha miškų. Nors gaisro metu<br />
žūva ne tik kenksmingi, bet ir naudingi vabzdžiai, gaisrai yra neatsiejama miško raidos dalis. Dėl<br />
greitos kartų kaitos ir galimybės skraidyti, vabzdžiai gali rekolonizuoti išdegusią teritoriją daug<br />
greičiau negu kiti gyvūnai. Pagal rūšinę įvairovę galima spręsti apie ekosistemos atsistatymo<br />
procesus. Šiame darbe vertinama vabalų (Coleoptera) sezoninės įvairovės kaita po 2006 metais<br />
vykusio miško gaisro Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vabalai, miško gaisras, Kuršių nerija, bioįvairovė.
Kęstas Plauška, <strong>Rita</strong> Jankauskienė, Romas Statkus<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius<br />
Verslinės žvejybos Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje poveikis priekrantės žuvų bendrijai<br />
Anotacija<br />
Remiantis Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų<br />
laboratorijos tiriamųjų ekspedicijų metu 2002−2008 m. keturiose stebėsenos stotyse (Smiltynės,<br />
Karklininkų, Palangos, Šventosios) surinktais duomenimis ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos<br />
regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2002–2008 m. iš<br />
priekrantės verslinės žvejybos įmonių surinktais duomenimis, buvo įvertintos verslinių žuvų rūšių<br />
žvejybos efektyvumo, verslinės žvejybos intensyvumo kitimo tendencijos tiriamuoju laikotarpiu.<br />
Buvo vertinamas Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos verslinės žvejybos poveikis priekrantės<br />
žuvų bendrijai.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: žuvų ištekliai, verslinė žvejyba, Baltijos jūra, priekrantė.<br />
Simona Šadreikaitė, Dalia Ambrazaitienė, Audronė Žukauskaitė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra, Technologinių procesų katedra<br />
Naftos produktais užteršto dirvožemio mikroorganizmų aktyvumo kitimas<br />
Anotacija<br />
Dirvožemis yra augalų ir mikroorganizmų gyvenamoji terpė ir medžiagų apykaitos procesų vieta. Jį<br />
užteršus naftos produktais, ryškiai pakinta rūšinė dirvožemio gyvųjų organizmų, ypač<br />
mikroorganizmų, sudėtis. Šio darbo tikslas – ištirti naftos produktų biodegradacijoje dalyvaujančių<br />
mikroorganizmų kitimą. Nustatyti biodegradacijos procese dalyvaujančių naftą oksiduojančių<br />
mikroorganizmų dinamiką skirtingais naftos produktais užterštuose dirvožemiuose.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: naftos produktai, biodegradacija, mazutas, dyzelinas,<br />
mikroorganizmai.<br />
Karolis Šežikas, Antanas Kontautas<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Kuojų (Rutilus rutilus) augimas eutrofiniuose ežeruose<br />
Anotacija<br />
Kuoja (Rutillus rutillus) dominuoja daugelyje Lietuvos ežerų. Ši žuvis – vienas iš svarbiausių<br />
verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektų, todėl daugeliui įdomu sužinoti apie šios žuvies amžių,<br />
augimo tempą, vidutinę gyvenimo trukmę. Lietuvoje vyrauja seklūs ežerai, todėl tiriamos Ilgio,<br />
Saloto, Orijos, Draudenio, Biržulio, Paršežerio ir Poežerės ežerų kuojos.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kuoja, Rutillus rutillus, amžiaus grupė, augimas, eutrofiniai ežerai.
Samanta Trumpytė, Darius Daunys<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Rytų Atlanto paprastųjų ruonių (Phoca vitulina) jauniklių mityba ir augimas nelaisvėje<br />
Anotacija<br />
Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (Phoca vitulina) paplitę Šiaurės Atlanto rytinėse pakrantėse. Prie<br />
Lietuvos krantų šie ruoninių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduoliai pastebėti tik kartą, tačiau jie<br />
laikomi Lietuvos jūrų muziejuje. Nelaisvėje paprastųjų ruonių patelės sėkmingai veda jauniklius.<br />
Lietuvos jūrų muziejuje laikomi 3 paprastieji ruoniai: 2 patelės ir 1 patinas. Muziejuje gimė 5<br />
jaunikliai. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie padeda išsiaiškinti veiksnius, lemiančius<br />
jauniklių augimą laisvėje, tačiau apie veiksnius, turinčius įtakos sparčiam jauniklių augimui ir jų<br />
mitybai nelaisvėje, išsamių bei nuoseklių tyrimų rezultatų nėra. Šiame darbe analizuojami veiksniai,<br />
lemiantys jauniklių mitybą ir augimą nelaisvėje.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Phoca vitulina, ruonių mityba, ruonių<br />
augimas nelaisvėje.<br />
Rūta Vaicekauskaitė, <strong>Rita</strong> Jankauskienė<br />
Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra<br />
Krevečių Palaemon elegans mityba ir populiaciniai parametrai Baltijos jūros Lietuvos<br />
priekrantėje<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjami epifaunos invazinės rūšies – mėlynosios krevetės Palaemon elegans<br />
Rathke, <strong>18</strong>37 – populiaciniai parametrai ir mitybos ypatumai Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.<br />
Pirmą kartą sublitoralėje šios rūšies individų pastebėta 2002 metais [2].<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: krevetė, Palaemon elegans, Baltijos jūra, priekrantė, tankumas,<br />
biomasė, mityba.
Change language