2013,1 (62) - Klaipėdos universitetas

Valdas Rimkus, Sandra Žemgulienė
mobilizuoti šių asmenų socialinį tinklą, kad jis labiau prisidėtų teikiant pagalbą ir palaikymą,
tuo savo ruožtu nuimdamas dalį krūvio nuo socialinių darbuotojų. Šeimos
narių įtraukimas, konsultavimas, kaimynų, bendruomenės narių neigiamas požiūrio
keitimas, bendradarbiavimas su jais gali tapti veiksniais, lemsiančiais pokyčius. Ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas daugiau kaip 30 m. turintiems, nedirbantiems
socialinės rizikos šeimų nariams ir moterims. Vertinant tyrimo rezultatus, tikėtina, kad
šių grupių nariai labiausiai rizikuoja nesulaukti reikiamo socialinio palaikymo.
Atskirai reikėtų paminėti bažnyčią, kuri nė vieno iš respondentų nenurodyta kaip
svarbi gyvenimo sritis. Socialiniame darbe daug pastangų dedama keičiant kliento
materialųjį „aš“ (išvaizdą, daiktinę aplinką, buities sąlygas, santykį su materialiuoju
pasauliu) ir socialųjį „aš“ (santykius su aplinkiniais, bendravimo įgūdžius, socialinį
statusą), tačiau nepelnytai užmirštamas trečias asmenybės komponentas – dvasingasis
„aš“. Kliento dvasinių galių, santykio su transcendentiniu pasauliu atskleidimas gali
tapti reikšmingu postūmiu jo motyvacijos ir elgesio pokyčiams.
Taigi socialinio palaikymo stiprinimas yra reikšminga pagalbos socialinės rizikos
šeimai dalis, tai nuima dalį krūvio nuo socialinių darbuotojų pečių. Socialinio tinklo
motyvavimas ir stiprinimas, kad jis pats teiktų pagalbą šeimai, o ne lauktų socialinio
darbuotojo veiksmų, gali tapti svarbių kokybinių pokyčių darbe su socialinės rizikos
šeimomis prielaida.
Gauta 2012 09 16
Pasirašyta spaudai 2013 03 05
Literatūra
Barker, R. L. (2003). The social work dictionary. Washington: NASW Press.
Cohen, S., Memelstein, R., Kamarck, T., Hoberman, H. (1985). Measuring the functional components of social support.
In: I. G. Sarason, B. Sarason (eds.). Social support: Theory, research and application. The Hague: Martinus
Nijhoff, p. 73–94.
Cohen, S., Doyle, W. J., Skoner, D. P., Rabin, B. S., Gwaltney, J. M. (1997). Social ties and susceptibility to the common
cold. JAMA, vol. 277, no. 24: 1940–1944.
Cohen, S., Underwood, L. G., Gottlieb, B. H. (eds.) (2000). Social support measurement and intervention. New York:
Oxford University Press.
Gottlieb, B. H. (1983). Social support strategies. Guidelines for mental health practice. Beverly Hills, CA: Sage.
Lemme, B. H. (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
Maguire, L. (1991). Social support systems in practice. Washington: NASW Press.
Pierce, G. R., Sarason, B. R., Sarason, I. G. (eds.) (1996). Handbook of social support and the family. New York:
Plenum Press.
Saleebey, D. (ed.) (1992). The strenghts perspective in social work practice. New York: Longman.
Seed, P. (1990). Introducing network analysis in social work. London: Jessica Kingsley Publishers.
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis. (2009). Vilnius: Kronta.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. (2006). Valstybės žinios, 2006-02-11, Nr. 17-589.
Vaux, A. (1988). Social support: theory, research and intervention. USA: Praeger Publishers.
Wasik, B. H., Bryant, D. M., Lyons, C. M. (1990). Home visiting. Procedures for helping families. Newbury Park, CA:
Sage.
182