2013,1 (62) - Klaipėdos universitetas

PIETŲ KAUKAZO REGIONAS: TARP GEOPOLITIKOS IR ENERGETIKOS. EUROPOS SĄJUNGOS...
lius ES iš Kaspijos, Juodosios jūrų regionų ir Centrinės Azijos. Įvykdžius ES
ir Kaukazo regiono energetinius projektus (svarbiausias jų – „Nabucco“), diversifikacijos
linkme pajudėtų ne tik Europos energetikos infrastruktūra, bet
tikėtinas ir Pietų Kaukazo regiono stabilumo įsitvirtinimas.
2. Energetinę sistemą sudaro trys pagrindiniai elementai: tiekėjai, tranzitės ir
vartotojai. Atlikta Azerbaidžano, Gruzijos ir Armėnijos analizė leido šias šalis
tapatinti su šiais elementais. Azerbaidžanas, potencialus energetinių išteklių
tiekėjas, ES traktuojamas kaip svarbiausia energetinės politikos partneris, tačiau
motyvacijos stoka iš ES Baku atžvilgiu, verčia Azerbaidžaną ieškoti jai
naudingesnių partnerių. Paaiškėjo, kad Armėnijai ES skiria mažiausiai dėmesio,
nors jos vaidmuo energetiniame kontekste labai svarbus. Armėnija tampa
didžiulių valstybių manipuliacijos objektu. Rusija per šios valstybės politinę
kontrolę gali realizuoti savo energetinius interesus, įtraukiant Iraną. Gruzija
vienintelė išsiskiria vakarietiška orientacija. Per jos teritoriją nutiesta didžioji
dalis naftotiekių ir dujotiekių, todėl Europos Sąjungai plėtojant santykius su
šiuo regionu Gruzija vienareikšmiškai tampa svarbiu energetiniu partneriu.
Tačiau ES didelių garantijų ar perspektyvų dėl narystės neteikia.
Gauta 2013 01 10
Pasirašyta spaudai 2013 03 05
Literatūra
Aleksandrova, A. G. (2010). Romania, Azerbaijan and Georgia on the verge of gas agreement. Prieiga internetu:
http://www.energetika.net/eu/novice/articles/romania-azerbaijan-and-georgia-on-the-verge-of-gas-agreement [žiūrėta
2012 02 18].
Alieva, L. (2011). Azerbaijan and Eastern Partnership: partnership through empowerment. Prieiga internetu:
http://eurodialogue.org/Azerbaijan-and-Eastern-Partnership-partnership-through empowerment [žiūrėta 2013 02 18].
Brzezinski, Z. (2007). Paprasta silpnumo galia, sudėtingas galios pažeidžiamumas. Kn.: A. Ahmed, B. Forst (sud.). Po
teroro. Vilnius: Dialogo kultūros institutas.
Baumann, F. (2008). Energy Security as multidimensional concept. CAP. Policy analysis 1: 1–13
Buzan, B. (1997). Žmonės, valstybės ir baimė: tarptautinio saugumo studijos po šaltojo karo. Vilnius: Eugrimas.
Buzan, B. (1991). People, States and Fear – An Agenda for International Security Studies in the Post-Cold War Era,
Lynne Rienner Publishers, Boulder. 2nd Edition. CO and London: Lynne Rienner Publishers.
Conflict Resolution in the South Caucasus: The EU’s Role. (2006). Europe Report 173(20): 1–32.
Česnakas, G. (2009). Energetinio saugumo sistemos konstravimas: lygmenys, elementai ir jų ryšių analizė. Politikos
mokslų almanachas 6: 59–88.
Extractive and energy transit industries in Georgia: Backgrouns reapot. (2006). Prieiga internetu:
www.publicfinance.ge/download.php?file...eng.pdf [žiūrėta 2013 02 18].
Goldirova, R. Eastern Partnership could lead to enlargement, Poland says. EuObserver.com. Prieiga internetu:
http://euobserver.com/9/26211/?rk=1) [žiūrėta 2013 02 18].
Kirilov, E. (2010). Repot: on the need for an EU Strategy for the South Caucasus. Committee on Foreign Affairs.
Prieiga internetu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A7-2010 [žiūrėta
2013 02 18].
Mažylis, L. (2010). Šalia ne Europos. Europos Sąjungos kaimynystės politikos iššūkiai Rytų kaimynėms. Kaunas:
Vytauto Didžiojo universitetas.
Minasian, S. (2006). EU – Armenia cooperation and the new European neighbrohood policy. Prieiga internetu:
http://idea.int/europe_cis/upload/EUArmenia%20cooperation-3.pdf [žiūrėta 2013 02 18].
Oettinger, G. (2010). Wellcom speech in Georgia Energy Investmen Conference. Brussels. Prieiga internetu:
www.enpi-info.eu/images/EN_Georgia.pdf [žiūrėta 2013 02 18].
Shahnazaryam, D. (2009). The South Caucasus: Problems of Stability and Regional Security. Demokratizatsiya. The
Journal of Post – Soviet Democratization, vol. 14, no. 4: 355–360.
117